Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-10-24 · Byla Nr. N2-8426-558/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-24
Bylos Nr.
N2-8426-558/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01925-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
G. Š.
Atsakovas
M. L.
Advokatai
Vilija Gražulytė, Egidijaus Kieras
Civilinė byla Nr. N2-8426-558/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01925-2014-3

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1; 116.1; 116.4; 116.6.1

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 24 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,

dalyvaujant ieškovės G. Š. atstovams, advokatei Vilijai Gražulytei, advokato padėjėjui Egidijui Kierui,

atsakovui M. L., jo atstovui advokatui S. Ž.,

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyriaus) atstovei Galinai Matačino,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui M. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukros I. K. L., gim. 2012-09-22, gyvenamąją vietą su motina G. Š.; nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros I. K. L., gim. 2012-09-22, bendravimo tvarką:

Iki kol dukrai sukaks 5 metai.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės trečiadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 16.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku dukros užsiėmimų YAMAHA muzikos mokykloje metu.Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.

Dukrai sulaukus 5 metų. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos metų savaitės trečiadieniais pasiimdamas vaiką 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. M. L. neporiniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Kalėdas) paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 18.00 val. M. L. poriniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Velykas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos 18.00 val.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja dvi kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 30 dienos.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (per Tėvo dieną) vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienų metų motinos dieną dukra praleidžia su savo motina G. Š..Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo M. L. dukros I. K. L. naudai išlaikymą po 2 856 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant, jog mokėjimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas arba į kitą G. Š. nurodytą banko sąskaitą; priteisti iš M. L. išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 16 mėnesių po 2 856 Lt, išminusuojant 3 700 Lt, viso – 41 996 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu nuo 2006 metų iki 2012 metų gruodžio mėnesio. Jų santuoka nėra sudaryta. 2012-09-22 šalys susilaukė dukros I. K. L.. Šiuo metu šalys kartu nebegyvena. Gyvenant kartu, atsakovas namuose būdavo retai, kadangi dirbo Marijampolėje. Praėjus keletui mėnesių po dukros gimimo, t.y. 2012 m. gruodžio mėnesį, atsakovas išsikraustė iš ieškovės tėvų namų ir nuo tada šalys kartu nebegyvena. Visą tą laikotarpį ieškovė viena rūpinasi nepilnamete dukra ir ją išlaiko. Kadangi nepilnametė šalių dukra visą laiką gyveno su motina, keisti jos gyvenamosios vietos pagrindo nėra. Vaikui gyvenant su ieškove turi būti nustatoma ieškovės prašoma atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Atsakovas su dukra bendrauja itin retai, vaikas atsakovo bijo, po jų susitikimų sutrinka vaiko miegas. Kadangi dukra nepratusi bendrauti su tėvu, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Šiuo laikotarpiu tikslinga, kad dukrai bendraujant su atsakovu dalyvautų ir ieškovė, nes tai dukrai suteiks saugumo ir stabilumo jausmą. Toks laikotarpis turi tęstis iki kol dukrai sukaks treji metai. Nustatant adaptacinį laikotarpį yra itin svarbi aplinkybė, jog dukra yra maitinama krūtimi. Vėliau bendravimo tvarka nustatytina kaip aukščiau minėta. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė šiuo metu augina vaiką iki trejų metų. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 1 500 Lt ir šiuo metu su dukra gyvena pas tėvus. Atsakovas dukrai skiria net minimalių vaiko poreikių neatitinkantį išlaikymą. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovo pajamos ieškovės duomenimis siekia 6 000 Lt. Atsižvelgiant į šalių gaunamų pajamų skirtumą, ieškovė mano, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 80 procentų, o jai tenkanti dalis turi būti 20 procentų. Minimalūs vaiko poreikiai yra apskaičiuoti lentelėje. Pagal ją išlaidos maisto produktams sudaro 600 Lt per mėnesį, išlaidos būstui (vaiko dalis) – 200 Lt per mėnesį, vaiko poreikiai lavinimui (darželis, jo organizuojamos šventės, kanceliarinės prekės, muzikos mokykla, transportas) – 1 985 Lt per mėnesį, vaiko poreikiai sveikatai – 140 Lt per mėnesį, aprangai apie 350 Lt per mėnesį, poilsiui ir laisvalaikiui – 295 Lt per mėnesį. Viso nepilnametei dukrai reikia 3 570 Lt per mėnesį. Kadangi iš atsakovo priteistina 80 procentų išlaikymo dydžio, tai sudaro 2 856 Lt per mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas susidaro už 16 mėnesių. Atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui skyręs 3 700 Lt ir jis išskaitomas iš išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Todėl iš viso išlaikymo įsiskolinimas sudaro 41 996 Lt (I tomas, b.l. 1-11).

Atsiliepimas

Atsakovas M. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės G. Š. ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina G. Š.. Su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutiko iš dalis. Pirmiausia norėtų, kad bendravimo tvarka būtų nustatyta iki trejų metų ir dukrai sulaukus trejų metų, nes ieškovė siūlo labai ribotą bendravimą iki vaikas sulauks penkerių metų. Taip pat nesutinka bendrauti su dukra ieškovės gyvenamojoje vietoje, t.y. ieškovės tėvų namuose, kadangi santykiai tiek su pačia ieškove, tiek su jos tėvais yra labai konfliktiški. Atsakovas sunkiai įsivaizduoja kaip galėtų visavertiškai bendrauti su dukra. Dėl šios priežasties atsakovas siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad dukrą atsakovas galėtų paimti iš jos gyvenamosios vietos ir nustatytu laiku grąžinti ją atgal. Dėl antrojo bendravimo tvarkos etapo atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Dėl išlaikymo dydžio atsakovas nesutinka. Ieškovės paskaičiuota, vaikui kas mėnesį reikalinga jo būtiniausiems poreikiams tenkinti suma, yra dirbtinai padidinta, neadekvati ir neproporcinga abiejų šalių galimybėms. Atsakovo darbo užmokestis sudaro 4 500 Lt atskaičius mokesčius. Atsakovas moka vidutiniškai po 1 250 Lt būsto kreditą, 88 Lt – vartojimą kredito, būsto išlaikymas atsieina apie 500 Lt. Jei teismas priteistų ieškovės prašomą išlaikymą, būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teismų praktikos. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, realiai įvertindamas nepilnametės dukros poreikius ir tėvų finansines galimybes, sutinka, kad iš jo būtų priteistas 600 Lt dydžio išlaikymas. Atsakovas teigia, kad nepilnametės dukros išlaikymui per 16 mėnesių yra skyręs 10 000 Lt ir tai pagrindžia surinktų čekių ir kvitų kopijos. Jei išlaikymo įsiskolinimas būtų skaičiuojamas po 600 Lt per mėnesį, tai per 16 mėnesių susidarytų 9 600 Lt suma, t.y. tiek, kiek faktiškai atsakovas ir skyrė vaikui, todėl prašo ieškinį šioje dalyje atmesti (I tomas, b.l. 129-135).

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-03-06 išvadoje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra I. K. L. gyvena penkių kambarių name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams. Nurodytame name gyvena ir ieškovės tėvai. Mažametė šalių dukra ugdoma namuose, lanko YAMAHOS muzikos mokyklą, kurios mėnesio mokestis sudaro 85 Lt. Ieškovės teigimu, patyrus stresą, vaikui atsirado dermatitas. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina vaiką iki trejų metų, gauna 1 500 Lt dydžio pašalpą. Ieškovė teigia, kad neprieštarauja tėvo bendravimui su dukra, pati inicijuoja dukros ir tėvo susitikimus, siekdama, kad jis dalyvautų dukros gyvenime. Atsakovas susitinka su dukra vidutiniškai tris kartus per savaitę, reikalui esant nuveža vaiką į polikliniką, dalyvavo vaiko šventėje muzikos mokykloje. Atsakovo bendravimą su dukra apsunkina tai, kad jis konfliktuoja su ieškovės tėvais ir dėl to atsisako lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė teigė, kad atsakovas vaiko išlaikymui skyrė 3 700 Lt, tačiau nieko vaikui nėra nupirkęs. Atsakovas M. L. gyvena dviejų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Atsakovas nurodė, kad su dukra bendrauja periodiškai, susitikimo su dukra metu kyla ginčai su ieškove dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo. Atsakovas norėtų sustiprinti santykius su dukra, tačiau neprieštarauja, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas nesutinka bendrauti su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje, kadangi tarp jo ir vaiko motinos (ieškovės) susiklostė konfliktinė situacija. Teigė, kad gali vaiko išlaikymui skirti 600 Lt. Skyriaus nuomone, ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir išlaikymo priteisimo atitinka nepilnametės I. K. L. interesus, kadangi nuo 2012 metų gruodžio mėnesio vaikas gyvena su motina, jos poreikius tenkinančioje aplinkoje, kur yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys su motina. Skyrius neturi teisinio pagrindo prieštarauti maksimaliam atsakovo bendravimui su vaiku, tačiau ieškovės siūloma bendravimo tvarka turi būti pakoreguota (I tomas, 168-169).

Atsiliepimas

Ieškovė G. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų. Atsakovas prašė sutrumpinti pirmąjį bendravimo tvarkos etapą iki kol vaikui sueis treji metai. Tačiau nuo 2013 metų kovo mėnesio, t.y. nuo tada kai buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, jis su dukra buvo susitikęs tik tris kartus po keletą valandų. Atsakovas nepageidauja intensyviai bendrauti su dukra ir su ja matytis nori tik rečiau, nei kartą per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jo turtinę padėtį sunkina tai, jog jis moka kredito įmokas už būstą, tačiau atsakovas kredito įmokas moka už jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio vertė yra daugiau nei 200 000 Lt. Atsakovui prisiėmus kreditorinius įsipareigojimus, dukra jau buvo gimusi, todėl atsakovas skolindamasis privalėjo įvertinti savo galimybes tinkamai išlaikyti dukrą. Nepilnamečio vaiko interesai gauti reikalingą išlaikymą yra svarbesni už kreditorių interesus ir už neatsakingą atsakovo skolinimąsi. Atsakovas teigė, kad dukrai pakaktų išlaikymo dydžio, lygaus vieno minimalaus darbo užmokesčio dydžiui, tačiau pats atsakovas gyvena kur kas prabangiau. Jo gaunamos pajamos yra keturis kartus didesnės už Lietuvoje esantį minimalų darbo užmokestį. Atsakovas nurodo, kad valstybės finansuojamos ugdymo įstaigos yra gerokai pigesnės nei ieškovės priskirtos. Tačiau kyla klausimas, kodėl vaiko tėvui gyvenant prabangiai, gaunant dideles pajams, turint savo būstą, vaikas privalo lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, teikiančią prastesnes ugdymo paslaugas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų vaiko poreikius patvirtinančių kvitų, dukrai yra perkami ekologiški ir kokybiški produktai. Vaiko poreikiai sveikam ir kokybiškam maistui šiuo metu yra tenkinami ir, dėl atsakovo vengimo pilnai išlaikyto vaiką, – gali nukentėti. Ieškovės nurodyti dukros poreikiai maistui siekia 600 Lt per mėnesį ir sudaro apie 19 Lt per dieną. Jie yra realūs ir pagrįsti. Vaiko išlaidos transportui siekia 250 Lt per mėnesį. Vaikui keliaujant automobiliu reikalinga vaikiška kėdutė, kurią, dukrai augant, reikės keisti mažiausiai kelis kartus. Pažymėtina, jog šalių dukra turi papildomų sveikatos poreikių – serga dermatitu, todėl jai būtini įvairūs vaistai, kremai, tepalai ir t.t. Kitos vaiko išlaidos, t.y. žaidimai, gimtadieniai, kultūros renginiai, yra nurodyti kaip metiniai poreikiai, kurie neatsiranda kas mėnesį, tačiau egzistuoja ir yra būtini nepilnamečiams vaikams. Atsakovas niekada nesirūpino dukra, todėl jo supratimas apie jos poreikius yra labai ribotas ir paremtas materialiniu suinteresuotumu, t.y. kuo mažesnis išlaikymo dydis, tuo daugiau lėšų tenka atsakovo poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodo, kad vaiko išlaikymui skyrė 10 000 Lt. Ieškovė kategoriškai nesutinka su dalimi atsakovo pateiktų čekių, nes jie nepatvirtina dukrai teikto išlaikymo dydžio ar jos poreikių tenkinimo. 2013-11-08 čekis žaislams 39,99 ZL sumai. Šis čekis pateiktas nesuprantama kalba, neįmanoma suprasti kokia prekė įsigyta, ar ji yra skirta dukrai. 2013-05-02 čekis už maniežą 319,20 Lt sumai. Ieškovė tvirtina, kad dukra niekada neturėjo maniežo. Kvite nėra nurodoma, koks daiktas perkamas ir kam jis yra skirtas. 2013-04-14 čekis žaislui, 2013-04-15 rūbams, 2013-01-29 rūbams, 2013-01-29 žaislams bei 2014-02-05 rūbams – jie visi yra nesuprantama kalba, nėra įmanoma suprasti kokios prekės pirktos ir ar jos yra skirtos dukrai. 2013-12-29 čekyje matyti, kad buvo perkami tokie patiekalai, kaip šonkauliai, bulvytės fri ir pan. Šie maisto produktai nėra skirti mažamečiam vaikui ir negali būti vertinami kaip vaikui teiktas išlaikymas. 2013-09-10 banko kortelės kvitas už maistą. Jame nematyti, kokios prekės buvo perkamos, ar kokios paslaugos buvo gaunamos, todėl negali būti vertinami, kaip patvirtinantys vaiko poreikius. 2013-12-21 pateiktame kvite perkami maisto produktai, gėrimas Coca Cola, bulvytės skrudinimui ir pan. Šis maistas negali būti priskiriamas mažamečio vaiko poreikiams (I tomas, b.l. 192-196).

Šalies argumentai

Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus prašydama iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros I. K. L. naudai 41 240 Lt išlaikymo įsiskolinimą, t.y. išskaičiuojant 756 Lt sumą už vaikui nupirktas prekes. Ieškovė pripažino dalį atsakovo pateiktų kvitų (I tomas, b.l. 199).

Byloje gautas atsakovo M. L. pareiškimas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, kuriame atsakovas nurodė, kad 2014-09-11 dalyvaujant dukros motinai G. Š. buvo sutarta, kad atsakovo susitikimai su dukra galėtų vykti Vaiko raidos centre, dalyvaujant medicinos psichologei E. G. – K.. Nurodyta psichologė 2014-09-15 pareiškimu patvirtino, kad ji galėtų dalyvauti atsakovo ir jo nepilnametės dukros susitikimuose ketvirtadieniais nuo 17 val., numatoma susitikimų trukmė – 30 min., vieta – Vaiko raidos centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo pats apmokėti tokių susitikimų išlaidas. Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į jo nurodytas aplinkybes (II tomas, b.l. 18-20).

Ieškovė į bylą pateikė psichologo rekomendacijas dėl mažo vaiko pasimatymų ir nakvynės pas tą iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, parengtą psichologės-psichoterapeutės dr. L. K., kuriame yra nurodyta, kad vaikui tikslinga lankytis pas psichologą, siekiant atkurti ryšį su tėvu, tuo atveju, jei yra patiriama sunkumų tokį ryšį atkuriant. Jei vaikas su tėvu nesijaučia saugus, tai geriausia, jei motina yra netoliese, kad galėtų jį priglausti, nuraminti. Nakvynei su tėvu vaiką išleisti galima tuomet, kai vaikas ir motina jaučiasi saugūs tokioje situacijoje, kai vaikas su tėvu jaučiasi saugus ir pasitiki tėvu, kai asmens, pas kurį lieka nakvoti vaikas, psichinė sveikata yra gera. Atkurti tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšį galima ir be psichologo pagalbos, jei tėvas turi žinių, kaip kurti gerą santykį su mažamečiu vaiku. Geriausia tėvui bendrauti su vaiku toje aplinkoje, kur yra vaikas įpratęs būti, jaučiasi saugus. Kadangi toje aplinkoje nėra įmanoma išlaikyti pakankamai neutralaus mamos ir tėvo tarpusavio santykio, kad vaiko psichologiškai netraumuotų tėvų tarpusavio konfliktai, geriausia rinktis kitą vietą bendravimui (II tomas, b.l. 22-25).

2014-10-06 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai nurodė, kad tėvas turi bendrauti su dukra prižiūrint ieškovės pasirinktam psichologui ir bendravimas turi vykti vaiko gyvenamojoje vietoje. Į darželį nepilnametės dukros nepavyko įrašyti, šiuo metu ieškovė ieško auklės. Mano, kad vaikui apskritai nėra reikalingas psichologas. Ieškovė pageidautų, kad pereinamasis laikotarpis truktų vienerius metus. Per dvejus metus atsakovas nerodė noro bendrauti su dukra. Palaiko ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, nes atsakovas nepasiūlė savo bendravimo tvarkos. Atsakovo siūloma 17.00 valanda ketvirtadieniais yra tinkama ieškovei, tačiau artimiausiu metu ieškovė vėl ketina dirbti, todėl gali nelikti galimybės lankytis su dukra pas psichologą nurodytą valandą. Taip pat tinka ir pasiūlymas bendrauti prekybos centro žaidimų kambariuose, tačiau mano, kad vaikui geriausia būtų namuose. Kitus ieškinio argumentus palaiko pilna apimtimi ir prašo ieškinį tenkinti pilnai.

2014-10-06 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas M. L. palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai nurodė, kad pageidautų 3 mėnesius bendrauti su nepilnamete dukra psichologui prižiūrint. Taip pat sutiktų su vaiku matytis prekybos centro žaidimų kambariuose. Jam netinka bendrauti su vaiku trečiadieniais dėl darbo, todėl prašo iš bendravimo tvarkos juos išbraukti. Su išlaikymo dydžiu nesutinka. Atsakovas mano, jog ieškovė nepateikė įrodymų dėl to, kad nepavyko įregistruoti dukros į darželį, bei kad jai reikalinga auklė. Atsakovas surado darželį, įrašė ten nepilnametę dukrą, tačiau ieškovė jos ten nenuveda.

2014-10-06 vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad sutinka, jog nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Taip pat sutinka su tuo, kad atsakovas maksimaliai bendrautų su nepilnamete dukra. Mano, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti nustatytas, kad sustiprėtų vaiko ir tėvo emocinis ryšys. Ieškovės prašomas išlaikymas atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, todėl ieškovės ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukra (I tomas, b.l. 14). Ieškovės G. Š. ir M. L. santuoka nebuvo sudaryta.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Ginčo dėl nepilnametės I. K. L. gyvenamosios vietos nėra. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnametės I. K. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina G. Š. (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės G. Š. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 22-23). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 174). Remiantis rašytiniais bylos duomenimis ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką iki trejų metų, jos pajamos (tėvystės (motinystės) pašalpa) šiuo metu sudaro 1 500 Lt (I tomas, b.l. 15, 168).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo M. L. vardu yra registruotas butas (unikalus Nr. (duomenys skelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra apsunkintas hipoteka, negyvenamoji patalpa sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 17408/1040200 dalis žemės sklypo (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 24-27, 176-178). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo M. L. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 175). Į bylą pateikta UAB „Baltkalis“ darbo užmokesčio pažyma, iš kurios matoma, kad atsakovo M. L. darbo užmokestis sudaro 4 507,46 Lt (I tomas, b.l. 137).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo M. L. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jo vardu yra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų, jo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės. Kita vertus atsakovo turtas yra apsunkintas hipoteka, jis moką kreditoriui paskolą (I tomas, b.l. 138-140).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametei dukrai I. K. yra dveji metai (I tomas, b.l. 14). Nepilnametė lanko YAMAHA muzikos mokyklą, kurios mėnesio mokestis sudaro 85 Lt (I tomas, b.l. 58-59). Remiantis rašytiniais byloje surinktais įrodymais, nenustatyta, kad nepilnametė šalių dukra turi specialiųjų poreikių. Nors ieškovė ir teigė, kad nepilnametė serga dermatitu, jai reikalingi specialūs vaistai ir t.t., tačiau šių aplinkybių nepagrindė rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.).

Ieškovė pateikė paskaičiavimus išlaidų, tenkančių nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Nurodė, kad maistui išleidžia 600 Lt per mėnesį, išlaidos būstui (tenkančios vaiko daliai) sudaro 200 Lt per mėnesį, iš kurių komunalinėms paslaugoms, būsto draudimui ir kt. paslaugoms tenka 100 Lt per mėnesį, o būsto priežiūros, remontui, baldams ir pan. tenka taip pat 100 Lt per mėnesį. Darželiui (arba kaip posėdžio metu ieškovė nurodė – auklei), ieškovės skaičiavimui teks 1 600 Lt per mėnesį, kanceliarinėms prekėms, knygoms – 50 Lt per mėnesį, muzikos mokyklai – 85 Lt per mėnesį, transportui – 250 Lt per mėnesį, vaistams, vitaminams, higienos priemonėms ieškovė išleidžia 60 Lt per mėnesį, odontologo ir kirpėjo paslaugoms – 80 Lt per mėnesį, aprangai – 350 Lt per mėnesį, žaislams, žaidimams, lavinimo priemonėms – 70 Lt per mėnesį, gimtadieniams – 60 Lt per mėnesį, kelionėms ir išvykoms – 135 Lt per mėnesį, kultūros renginiams – 30 Lt per mėnesį. Viso I. K. L. išlaikymui reikalinga 3 570 Lt dydžio suma (I tomas, b.l. 5-6). Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, prašo iš jo priteisti 80 procentų lėšų reikalingų vaiko išlaikymui, o ieškovei tektų likusi 20 procentų išlaikymui reikalingų išlaidų dalis. Su tokia ieškovės pozicija atsakovas nesutiko. Nurodė, kad vaiko poreikiai yra dirbtinai išpūsti, kadangi valstybinė ugdymo įstaiga (daželis) kainuoja apie 250 Lt per mėnesį, o pamaitinti vaiką tinkamai galima ir skiriant mažiau nei 600 Lt. Išlaikymas yra skirtas patenkinti būtiniausiems vaiko poreikiams, o gimtadieniai, vaišės, būsto draudimo išlaidos nepriskiriamos prie būtiniausių. Sutiktų nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 600 Lt periodinių išmokų.

Ieškovė į bylą pateikė kvitų, čekių ir sąskaitos išrašų visumą, įrodinėdama, kad būtent jos teigiama suma yra reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui (I tomas, b.l. 28-59, 84-125). Atlikus analizę nustatyta, kad I tomo, bylos lapuose 28-34 esančiais sąskaitų išrašais negalima įrodyti išlaidų, būtinų vaikui išlaikyti, dydį. Iš jų matoma, kad ieškovė turėjo išlaidų UAB „Studio moderna“, RIMI PC PANORAMA, restorane La Boheme, Take Away, Imdeco, restorane Fiorentino, Gėlių Studijoje. Ant šių kvitų ieškovė ranka užrašiusi jų paskirtį, t.y. maistas, vaiko gimtadienis, laisvalaikis, žaislai ir t.t. Tačiau iš pačių išrašų, pagal mokėjimo paskirtis, negalima nustatyti, kad išlaidos buvo patiriamos būtent vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti. Analogiška situacija taikoma išrašui iš parduotuvės ZARA (I tomas, b.l. 41). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad šioje parduotuvėje yra parduodami drabužiai ne vien vaikams, bet ir suaugusiems, todėl iš dalies yra sutiktina su atsakovu, jog ieškovė nurodo padidintas išlaidas vaiko išlaikymui. Analizuojant pateiktus čekius (I tomas, b.l. 84-125) matoma, kad didelė dalis išlaidų yra skirta vaiko išlaikymui (kai kuriuose kvituose nenurodyta jų paskirtis, t.y. už kokias prekes ar paslaugas mokėta), tačiau ne visuose kvituose matomas išlaidas galima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis dviejų metų amžiaus vaikui, o kai kurie ieškovės nurodomi vaiko poreikiai – nėra būtinieji vaiko poreikiai.

Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės nurodytos išlaidos komunalinėms paslaugoms, būsto išlaikymo ir draudimo išlaidos nėra pagrįstos. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina, jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą dukrai, t.y. suteikti gyvenamąjį būstą, suteikti kasdienę priežiūrą ir rūpinimąsi dukra, todėl akivaizdu, kad išlaidos būstui (tenkančios vaiko daliai), kurios sudaro 200 Lt yra realios ir pagrįstos. Ieškovė pagrįstai teigia, kad sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio turi būti atsižvelgiama į tėvų turtinę padėtį, tačiau nepagrįstai būtinuosius vaiko poreikius tapatina su faktinėmiss jos turėtomis išlaidomis vedant prabangų gyvenimo būdą. Esant itin gerai vaiko tėvų turtinei padėčiai, vaikui turi būti sudaromos kuo geriausios vystymosi sąlygos, tačiau tai nereiškia, jog vaiko poreikiai yra beribiai, ir kad vaikui turi būti privalomai skiepijamas prabangos poreikis. Ieškovės teiginiai apie būtinybę užtikrinti vaikui atitinkamą prabangos lygį, atsižvelgiant į vaiko tėvo gaunamas pajamas, nėra pagrįsti nei teisės normomis, nei egzistuojančia teismų praktika, be to, abejotina, ar tokių įpročių formavimas atitiks paties nepilnamečio vaiko interesus. Ta aplinkybė, kad vaiko motina ketina išleisti vaiko darželiui arba auklei 1 600 Lt arba maistui po 600 Lt per mėnesį savaime nereiškia, kad tokia suma vaiko maitinimuisi ar darželiui yra būtina. Byloje nėra nustatyta, kad vaikui reikalinga speciali priežiūra ar vaikas turi specialiųjų maitinimosi poreikių, dėl kurių jam itin būtina pirkti brangius maisto produktus arba itin brangias kosmetikos ir higienos priemones, kurios atsispindi ieškovės pateiktuose kvituose. Ieškovės subjektyvus nepasitikėjimas valstybinėmis ugdymo įstaigomis nepagrindžia būtinybės vaiką leisti į privatų darželį, už kurį įmoka neatitinka net pačios ieškovės galimybių (jai teikiama 1 500 Lt dydžio motinystės pašalpa). Protingumo principų neatitinka ir ieškovės nurodytos išlaidos dviejų metų amžiaus vaiko gimtadieniui, t.y. 720 Lt bei kelionėms ir išvykoms 1 630 Lt per metus. Neaišku kaip ieškovė skaičiuoja, kad transporto išlaidos vaikui sudaro 250 Lt per mėnesį, nurodydama, kad prie šių išlaidų priskiriamos išlaidos vaikiškai kėdutei įsigyti. Lieka neaišku kaip ieškovė išskaičiuoja būtent tokią transporto išlaidų dalį vaikui, kadangi būdama vos dvejų metų amžiaus nepilnametė šalių dukra nelanko darželio. Nors transporto išlaidos yra įtrauktinos į būtinąsias vaiko išlaikymo išlaidas, ši suma turi atitikti proporcingumo reikalavimus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad į jos norimą darželį nepilnametės dukros nepriėmė, todėl jai bus reikalinga auklė. Tačiau šis reikalavimas yra nukreipiamas į ateitį, kadangi šiuo metu ieškovė darbo neturi. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui, negali remtis prielaidomis. Nėra aišku, kada ateityje ieškovei prireiks auklės paslaugų, kokio amžiaus tuomet bus nepilnametė šalių dukra, ir ar jai pagal amžių auklės reikės. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Kita vertus, vaiko prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaiko išlaikymo dydžio didinimo linkme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2014-10-01 yra 1 035 Lt. Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, į nepilnametės dukros amžių, į tai, kad ji neturi specialiųjų poreikių, iš atsakovo nepilnametės dukros I. K. L. naudai priteistinas 700 Lt dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-01-21, iki jos pilnametystės, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei I. K. L., gim. 2012-09-22 (CK 3.201 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė G. Š. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir įpareigoti atsakovą M. L. pervesti nepilnamečiam vaikui skiriamas lėšas iki einamojo mėnesio 15 dienos, kadangi įstatytas nenumato konkrečios mėnesio dienos, iki kada turi būti sumokėtas išlaikymas, o nustatant konkrečią datą bus be pagrindo apribotos atsakovo teisės, nes byloje nėra duomenų apie tai, kada atsakovui yra išmokamas darbo užmokestis. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas vykdė savo pareigą teikti vaikui išlaikymą (nepriklausomai nuo to, kad jis teikė per mažą išlaikymą).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyveno iki 2012 metų gruodžio mėnesio. Atsakovas nuo dukros gimimo jos poreikių tenkinimui yra skyręs 3700 Lt ir 756 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 856 Lt x 16 mėnesių – 3 700 Lt – 756 Lt, t.y. viso 41 240 Lt.

Atsakovas su šiais ieškovės argumentais nesutiko, nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skyrė 10 000 Lt, ką patvirtina jo rinktų ir į bylą pateiktų čekių, pavedimų ir kvitų kopijos (I tomas, b.l. 141-167). Todėl laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog nuo 2013 metų sausio mėnesio su ieškove nebegyvena.

Narinėjamu atveju yra sutiktina su ieškovės argumentais, kad kvitai, esantys I tomo, b.l. 141, 146, yra pateikti ne valstybine kalba. CPK 113 str. 3 d. numato, kad visi dokumentai teismui turi būti pateikti valstybine kalba. Kai kuriuose čekiuose (pavyzdžiui I tomas, b.l. 143, 144) negalima matyti, kad apmokėtos prekės ar paslaugos skirtos nepilnamečiam vaikui išlaikyti. 2013-12-29 čekyje matyti, kad buvo perkami tokie maisto produktai, kaip šonkauliai, bulvytės fri ir pan. (I tomas, b.l. 145). Šie maisto produktai nėra skirti mažamečiam vaikui ir negali būti vertinami, kaip vaikui teiktas išlaikymas. Kadangi ieškovė pripažino, kad atsakovas nepilnametei dukrai prekių ir paslaugų nupirko už 756 Lt, ši suma iš išlaikymo įsiskolinimo sumos išskaitytina. Nesutiktina su ieškovės prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo pat vaiko gimimo, kadangi šalims gyvenant kartu laikytina, kad nepilnametį vaiką šalys, taip pat, išlaikė kartu.

Atsakovas į bylą pateikė jo darytų pavedimų kopijas. Kadangi laikytina, kad šalys kartu gyveno iki 2013 metų sausio mėnesio, iš išlaikymo įsiskolinimo sumos neišskaitytinos sumos, pervestos vaikui iki nurodytos datos.

2013-01-21 atsakovas M. L. nepilnametės dukros išlaikymui į ieškovės G. Š. sąskaitą pervedė 50 Lt (I tomas, b.l. 17, 153), 2013-01-15 pervedė 300 Lt (I tomas, b.l. 17, 153). Remiantis į bylą pateiktu sąskaitos išrašu (I tomas, b.l. 16, 153, 157) nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui skyrė 2013-03-08 – 300 Lt (I tomas, b.l. 159), 2013-04-11 – 150 Lt (I tomas, b.l. 160), 2013-04-30 – 250 Lt, 2013-05-16 – 300 Lt, 2013-06-14 – 200 Lt, 2013-07-19 – 300 Lt, 2013-08-15 – 300 Lt, 2013-10-02 – 300 Lt (I tomas, b.l. 153), 2013-09-02 – 300 Lt (I tomas, b.l. 161), 2013-09-04 – 299 Lt (I tomas, b.l. 162), 2013-10-31 – 300 Lt, 2013-12-01 – 300 Lt, 2014-01-02 – 300 Lt (I tomas, b.l. 157). Atsižvelgiant į išdėstytą ir įskaitant ieškovės pripažintą 756 Lt sumą, už vaikui skirtus pirkinius laikytina, kad atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo 2013 metų sausio mėnesio skyrė 4 705 Lt.

Išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013 metų sausio mėnesio iki ieškinio padavimo dienos (2014-01-21) susidarė už 13 mėnesių ir viso sudarytų 9 100 Lt (13 mėn. x 700 Lt). Išskaičius atsakovo suteiktą 4 705 Lt sumą, laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4 395 Lt.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko I. K. L. naudai priteistina 4 395 Lt išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, viršijant pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.).

Ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo M. L. ir nepilnametės I. K. L. bendravimo tvarką:

Iki kol dukrai sukaks 5 metai.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės trečiadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 16.00 val. iki tos pačios dienos 20.00 val. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku dukros užsiėmimų YAMAHA muzikos mokykloje metu.Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.

Dukrai sulaukus 5 metų. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos metų savaitės trečiadieniais pasiimdamas vaiką 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. M. L. neporiniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Kalėdas) paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 18.00 val. M. L. poriniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Velykas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos 18.00 val.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja dvi kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 30 dienos.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (per Tėvo dieną) vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienų metų motinos dieną dukra praleidžia su savo motina G. Š..Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.

Atsakovas su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutiko, tačiau prašė nustatyti pereinamąjį 3 mėnesių laikotarpį, kurio metu jis galėtų bendrauti su nepilnamete dukra stebint psichologei. Išvadą teikiančios institucijos atstovė sutiko su tokiu atsakovo prašymu.

Byloje gautas atsakovo M. L. pareiškimas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, kuriame atsakovas nurodė, kad 2014-09-11 dalyvaujant dukros motinai G. Š. buvo sutarta, kad atsakovo susitikimai su dukra galėtų vykti Vaiko raidos centre, dalyvaujant medicinos psichologei E. G. – K.. Nurodyta psichologė 2014-09-15 pareiškimu patvirtino, kad ji galėtų dalyvauti atsakovo ir jo nepilnametės dukros susitikimuose ketvirtadieniais nuo 17 val., numatoma susitikimų trukmė – 30 min., vieta – Vaiko raidos centro patalpose, adresu Vytauto g. 15, Vilniuje. Atsakovas įsipareigojo pats apmokėti tokių susitikimų psichologei išlaidas (II tomas, b.l. 18-20).

Ieškovė į bylą pateikė psichologo rekomendacijas dėl mažo vaiko pasimatymų ir nakvynės pas tą iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, parengtą psichologės-psichoterapeutės dr. L. K., kuriame yra nurodyta, kad vaikui tikslinga lankytis pas psichologą, siekiant atkurti ryšį su tėvu, tuo atveju jei yra patiriama sunkumų tokį ryšį atkuriant. Jei vaikas su tėvu nesijaučia saugus, tai geriausia, jei motina yra netoliese, kad galėtų jį priglausti, nuraminti. Nakvynei su tėvu vaiką išleisti galima tuomet, kai vaikas ir motina jaučiasi saugūs tokioje situacijoje, kai vaikas su tėvu jaučiasi saugus ir pasitiki tėvu, kai asmens, pas kurį lieka nakvoti vaikas, psichinė sveikata yra gera. Atkurti tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšį galima ir be psichologo pagalbos, jei tėvas turi žinių, kaip kurti gerą santykį su mažamečiu vaiku. Geriausia tėvui bendrauti su vaiku toje aplinkoje, kur yra vaikas įpratęs būti, jaučiasi saugus. Kadangi toje aplinkoje nėra įmanoma išlaikyti pakankamai neutralaus mamos ir tėvo tarpusavio santykio, kad vaiko psichologiškai netraumuotų tėvų tarpusavio konfliktai, geriausia rinktis kitą vietą bendravimui (II tomas, b.l. 22-25).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka atitinka jo ir vaiko interesus padarius joje tam tikrus pakeitimus (CK 3.175 str. 2d.). Nagrinėjamoje byloje tėvui negali būti ribojama galimybė matytis ir maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, kadangi jų ryšiai gali būti susilpnėję, tačiau nėra nutrūkę. Ieškovė pateikė psichologės rekomendacijas dėl mažo vaiko pasimatymų ir nakvynės pas tą iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tačiau iš šių rekomendacijų negalima daryti išvados, kad jos yra nustatytos ištyrus šalių nepilnametę dukrą I. K. L.. Labiau tikėtina, kad šios rekomendacijos yra bendro pobūdžio. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad mergaitė po susitikimo su tėvu blogai miega, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, kad bendravimas su atsakovu jai daro tiesioginę žalą, nors civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad šalys savo argumentus pagrįstų (CPK 178 str.).

Kadangi atsakovo ir jo nepilnametės dukros santykiai nėra visiškai nutrūkę, jai būtina užtikrinti saugumo jausmą būnant su tėvu, todėl teismas mano, kad šiuo atveju trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio pakanka. Atsakovo prašymas šioje dalyje yra tenkintinas ir nustatytinas trijų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas bendrautų su nepilnamete dukra stebint psichologei. Tokiu būdu nustatytina, kad atsakovas kartą per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L. dalyvaujant psichologui, o užregistruoti vizitui pas psichologą privalo atsakovas M. L. ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti ieškovei G. Š., kuri privalo užtikrinti nepilnametės dukros I. K. L. atvykimą vizito dieną nurodytu laiku. Teismas išaiškina, kad abi šalys pateikė psichologų sutikimus dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė artimiausiu laiku ketina grįžti į darbą, todėl 17 valandą apsilankyti pas psichologą jai gali būti sudėtinga, dirbant nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Šalims susitarus dėl laiko arba dėl kito psichologo kandidatūros, šalys yra laisvos pasirinkti pas kokį psichologą jiems lankytis ir susitarti dėl kitokios pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos. Kita vertus, teismas pažymi, kad atvežti nepilnametę dukrą į susitikimą su tėvu pas psichologą yra motinos pareiga, priešingu atveju bus pažeidžiamos nepilnametės šalių dukros teisės, nes pagal įstatymą motinos pareiga yra sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Ieškovė nurodė, kad niekada netrukdė tėvui bendrauti su šalių dukra, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nepalaiko ir neskatina tėvo bendravimo su dukra. Motinos pastangos, siekiant atkurti dukros-tėvo bendravimą ir santykius, yra būtinos. Būtina, jog ieškovė sugebėtų atriboti asmenines nuoskaudas dėl atsakovo poelgių nuo dukters interesų bei sugebėtų palaikyti dukrą, t.y. priimti jos, kaip atskiro žmogaus, norus, padėti juos įgyvendinti ir jų siekti. Yra normalu, jeigu panašioje situacijoje suaugęs asmuo stokoja vidinių resursų ir kreipiasi pagalbos į specialistus. Siekiamybė būtų motinai, kaip ir tėvui, asmenines nuoskaudas spręsti tiesiogiai su dukros tėvu, mergaitei tame nedalyvaujant, savo nuomone apie tėvą nesidalinti su dukra ar su kitais jai girdint (neįtraukti į tarpusavio konfliktus), domėtis galimybėmis visiems kartu, bet ne I. K. L. individualiai, lankytis pas psichologą. Kadangi nagrinėjamu atveju pagalba yra reikalinga ir abiem tėvams, nes nuo jų priklauso jų šalių dukros I. K. L. savijauta. Be to, konsultacijos turėtų būti skiriamos ne tiek nepilnametei šalių dukrai, kiek jiems visiems kartu lankantis pas konkretų specialistą.

Ieškovė prašė teismo nustatyti pereinamojo laikotarpio bendravimą vaiko gyvenamojoje vietoje ir nurodė, kad būtent taip rekomendavo psichologė. Bet kaip minėta, šios psichologės rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir nėra pritaikytos būtent konkrečiam atvejui. Ieškovė remiasi teiginiais, kurie yra naudingi jai, tačiau ieškovės pateiktų rekomendacijų 5 punkte (II tomas, b.l. 23), psichologė yra nurodžiusi, kad geriausia tėvui ir vaikui bendrauti toje aplinkoje, kurioje vaikas įpratęs būti, jaučiasi saugus. Jei šioje aplinkoje neįmanoma išlaikyti pakankamai neutralaus motinos ir tėvo tarpusavio santykio, kad vaiko psichologiškai netraumuotų tėvų tarpusavio konfliktai, geriausia rinktis kitą vietą. Atsakovas teismui ne kartą nurodė, kad konfliktas kyla ne tik su ieškove, tačiau ir su jos tėvais vaiko gyvenamojoje vietoje. Ieškovė šių atsakovo teiginių neginčijo. Todėl teismas laiko, kad yra tikslinga nustatyti, kad tėvas ir nepilnametis vaikas kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį nuo 14 val. iki 17 val. gali matytis ir bendrauti prekybos centrų žaidimų kambariuose. Atsakovas prieš dvi dienas įpareigotinas pranešti ieškovei apie pasirinktą vietą ir laiką (bendravimo trukmę), o ieškovė sutartu laiku įpareigotina atvežti vaiką į sutartą prekybos centro žaidimų kambarį. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visu pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, kadangi vaiko visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Todėl šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad šalims nepavyksta susitarti dėl bendravimo tvarkos, todėl išėjo už ieškinio ribų ir gindamas vaiko interesus nustatė, kad nepilnametis vaikas turi bendrauti su tėvu neutralioje aplinkoje. Natūralu, kad tėvų konfliktas neleidžia nepilnametei dukrai jaustis saugiai, tačiau tai nėra pagrindas riboti vaiko bendravimą su tėvu. Neabejotina, jog pastovus, reguliarus tėvo ir dukros bendravimas padėtų atkurti ir sustiprinti jų tarpusavio santykius, jie taptų artimesni, po ko būtų galima kelti klausimą apie dukros kelionę pas tėvą į namus su nakvyne. Kaip greitai tai pavyks padaryti, didele dalimi priklausys ir nuo vaiko motinos geranoriškumo, jos pastangų.

Ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką be nakvynių iki vaikui sueis penkeri metai, tačiau nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje. Nors byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai įgyvendintų savo kaip tėvo pareigas ar darytų neigiamą poveikį vaikui, teismas atsižvelgia į nepilnamečio vaiko amžių ir lytį. Šalių nepilnametė dukra yra labai mažo amžiaus. Jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ir yra teismo sprendimu nustatyta su ieškove, t.y. jos motina. Taigi, vaikas yra įpratęs prie nustatyto režimo ir aplinkos. Be to, teismas laikiną atsakovo ir jo dukros bendravimo tvarką nustatė be nakvynių. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti maksimaliam atsakovo bendravimui su vaiku bei pritarė, kad dėl konfliktinės situacijos nėra tikslinga nustatyti, jog bendravimas vyktų vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas neturi galimybių bendrauti su nepilnamete dukra darbo dienomis, todėl nenustato bendravimo trečiadieniais. Taip pat dėl tarpusavio konfliktinės situacijos teismas mano, kad yra tikslinga nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui iki vaikas sulauks penkerių metų amžiaus tėvas su vaiku bendrauja ne vaiko gyvenamojoje vietoje, o pasiimant iš jo gyvenamosios vietos, t.y.:

M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku dukros užsiėmimų YAMAHA muzikos mokykloje metu.Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.

Atsižvelgiant į tai, kad kitoje dalyje dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos ginčo nebuvo, jos reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nustatytina, kad šalių dukrai sulaukus 5 metų:

M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos metų savaitės trečiadieniais pasiimdamas vaiką 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. M. L. neporiniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Kalėdas) paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 18.00 val. M. L. poriniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Velykas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos 18.00 val.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja dvi kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 30 dienos.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (per Tėvo dieną) vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienų metų motinos dieną dukra praleidžia su savo motina G. Š..Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 288 Lt žyminio mokesčio (I tomas, b.l. 12, 66). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas pilnai, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra patenkintas iš dalies, jai iš atsakovo priteistinas 216 Lt (144 Lt + 72 Lt) dydžio žyminis mokestis.

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 384 Lt (700 Lt x 12 mėn. x 3 proc. + 4 395 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė prašė teismo priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudarė 3 630 Lt (II tomas, b.l. 3-4). Remiantis teisinių paslaugų teikimo ataskaita ieškovei buvo suteiktos šios paslaugos – ieškinio parengimas (1 700 Lt), rašytinių paaiškinimų rengimas (900 Lt), atstovavimas teismo posėdžiuose (1 030 Lt). Teismas mano, kad ieškovės prašoma išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra nepagrįstai didelė. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarką nustato LR Advokatūros įstatymas ir kiti teisės aktai. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą (2.1 p.), specialių žinių reikalingumą (2.2 p.), būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.3 p.) ir kitas šioje rekomendacijoje išvardintas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str.) darytina išvada, kad prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma yra nepagrįstai didelė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas iš dalies, į tai, kad teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (CPK 93 str. 4 d.), bei į tai, kad ši byla nėra laikoma sudėtinga ir nereikalauja specialiųjų teisinių žinių, ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 2 700 Lt. Kadangi ieškinys yra patenkintas 47 procentais, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 269 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovė patyrė 430 Lt išlaidų, už psichologo konsultacijas bei konsultacijas paramos vaikams centre, tačiau teismas sprendžia, kad tai yra ieškovės pasirinktos įrodinėjimo priemonės, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti išlaidas, susijusias su pereinamojo laikotarpio lankymusi pas psichologą, ieškovės turėtos išlaidos tenka ieškovei ir neatlyginamos.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 ir 2014-03-12 nutartimis, naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,36 Lt, todėl nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės I. K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2012-09-22, gyvenamąją vietą su motina G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą I. K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 700 Lt (septynis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-01-21, iki I. K. L., gim. 2012-09-22, pilnametystės, išskaičiuojant sumas sumokėtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutartį, pagal kurią buvo priteistas nepilnametei I. K. L., gim. 2012-09-22, laikinas išlaikymas, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) I. K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 395 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis litus) išlaikymo įsiskolinimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Nustatyti tokią atsakovo M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra I. K. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Nustatyti trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu M. L. kartą per savaitę bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L. dalyvaujant psichologui. Užregistruoti vizitui pas psichologą privalo atsakovas M. L. ir prieš dvi dienas apie būsimą vizitą pranešti ieškovei G. Š., kuri privalo užtikrinti nepilnametės dukros I. K. L. atvykimą vizito dieną nurodytu laiku.Pareinamuoju laikotarpiu nustatyti, kad atsakovas M. L. bendrauja su nepilnamete dukra I. K. L. kiekvieno mėnesio porinį šeštadienį nuo 14 val. iki 17 val. prekybos centrų žaidimų kambariuose. M. L. prieš dvi dienas įpareigotinas pranešti G. Š. apie pasirinktą vietą ir laiką (numatomą bendravimo trukmę), o vaiko motina sutartu laiku įpareigotina atvežti vaiką į sutartą prekybos centro žaidimų kambarį.Pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui iki nepilnametė šalių dukra I. K. L. sulauks penkerių metų amžiaus, nustatoma tokia M. L. ir jo dukros bendravimo tvarka: M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių šeštadieniais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val. M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių sekmadieniais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ryto iki tos pačios dienos 15.00 val.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku dukros užsiėmimų YAMAHA muzikos mokykloje metu.Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. I. K. L. sulaukus penkerių metų amžiaus nustatoma tokia jos tėvo M. L. ir dukros bendravimo tvarka:M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ryte ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.M. L. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienos metų savaitės trečiadieniais pasiimdamas vaiką 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį tą pačią dieną 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą. M. L. neporiniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (per Kūčias ir Kalėdas) paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną 18.00 val. M. L. poriniais kalendoriniais metais su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Velykas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą šventinę dieną 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos 18.00 val.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja dvi kalendorines savaites (nebūtinai iš eilės) vaiko vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą šalims suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio mėnesio 30 dienos.M. L. su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (per Tėvo dieną) vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną 11.00 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.Kiekvienų metų motinos dieną dukra praleidžia su savo motina G. Š..Apie negalėjimą bendrauti su vaiku šiame punkte numatytu laiku, M. L. raštu informuoja G. Š. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 216 Lt (du šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio ir 1 269 Lt (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt devynis litus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 384 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 ir 2014-03-12 nutartimis, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė