Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė/pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 93-626 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. nuteistas 2014 m. balandžio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 1, 4 dalis – 3 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 21 d., bausmės pabaiga – 2017 m. spalio 18 d.Komisija 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Nesutikdamas su šiuo nutarimu nuteistasis pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo E. S. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, sutiko su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, E. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skunde nurodo, apylinkės teismas neįsigilino į BVK 157 straipsnio nuostatas bei neįvertino, kad socialinės reabilitacijos planas sudaromas ne visam bausmės atlikimo laikui o šešiems mėnesiams. Dėl šių aplinkybių teismas, nepagrįstai vertino jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vertino jo padarytus drausminius nusižengimus, nes jie yra negaliojantys. Be to, niekas nenustatė, kad jis darbo metu buvo neblaivus. Taip pat skunde nurodoma, kad nors teismas atsižvelgė, jog jis nedirba ir nesimoko, tačiau neįvertino to, kad jis siekė pataisos įstaigoje įsidarbinti, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Nepagrįsta teismo išvada ir dėl menkos darbinės patirties, dėl ko atsiranda finansinis nestabilumas. Nuteistasis pažymi, kad jį remia tėvai ir kiti artimieji, be to, jis dirbo.Skunde nuteistasis pažymi ir tai, kad jis pripažintas kaltu ir nuteistas ne pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Nuteistojo teigimu, jo skundą nagrinėjęs teisėjas klaidas daro jau ne pirmą kartą, kas verčia abejoti jo nešališkumu. Nuteistojo E. S. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. S. nėra pagrindo. Tą pažymėjo tiek Komisija savo nutarime, tiek ir apylinkės teismas priimtoje nutartyje. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau, kolegijos vertinimu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. S. priklauso žemos rizikos grupei – 23 balai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau dar šiuo metu nėra nustatyta pakankama, nekelianti abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, aukštesnysis teismas pažymi, kad akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Pažymima, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

11.1. Iš bylos duomenų matyti, kad E. S. vykdo individualų socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, du kartus buvo paskatintas, tačiau nuteistojo pateikti duomenys apie nuobaudas ir paskatinumus rodo, jog per bausmės atlikimo laiką jis padarė tris vidaus tvarkos pažeidimus. Už ką du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nors minėtos nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Priešingai nei nurodoma skunde, nuteistojo elgesys vertinamas ne kokiu nors jam palankiu laikotarpiu, bet visos bausmės atlikimo metu. Pateikti duomenys rodo, kad E. S. vidaus tvarkos taisykles pažeidė ir 2016 m. rugpjūčio 9 d., tačiau už šį pažeidimą jam nuobauda nebuvo skirta, buvo apsiribota tik svarstymu drausmės komisijoje. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas.

11.2. Taip pat iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam E. S. nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir ši teisė buvo jam atimta. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, pagrįstai atsižvelgė ir į Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamus kriminogeninius veiksnius, kurių šiuo atveju yra net trys. Nuteistasis E. S. su šia Socialinio tyrimo išvada yra susipažinęs pasirašytinai, todėl jam yra žinomas ir jos tyrinys ir apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius: gyvenimo stilius ir draugai (aplinkinių įtaka), menka darbinė patirtis, ko pasekoje atsirandantis finansinis nestabilumas, mąstymas ir elgesys (neapgalvojant visų savo elgesio pasekmių). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadą rengė ne Kriminalinės žvalgybos pareigūnai.

12. Aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

13. Pagrįstai skunde nuteistasis pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra padaryta klaida nurodant, jog jis nuteistas pagal Rusijos Federacijos baudžiamąjį kodeksą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai vertina tik rašymo apsirimimu, kuris įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties aprašomojoje dalyje, nurodant nuteistojo E. S. teistumą, padarytas rašymo apsirikimas turi būti ištaisytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį.

Ištaisyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad E. S., gim. 1987 m. gruodžio 13 d., nuteistas 2014 m. balandžio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 3 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.