Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-401-579/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-19
Bylos Nr.: 1A-401-579/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08765-2022-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Linas Šiukšta, Aušra Bielskė
Nuteistasis: L. N.
Civilinis ieškovas: X.
Nukentėjusysis: X.
Advokatai: Antanas Cemnolonskas, Ramūnas Vanagas

Kategorijos

1.2.7.2.2.3Mažamečio seksualinis prievartavimas (BK 150 str. 4 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-401-579/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08765-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3; (S) 1.2.7.7; 1.2.30.4.2.1; 2.2.6.4.3

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistojo L. N. gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės X. atstovui advokatui Ramūnui Vanagui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. ir jo gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 309 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas L. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.

L. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

L. N. pagal BK 162 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Tenkintas civilinis ieškinys ir iš L. N. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nukentėjusiajai X. neturtinei žalai atlyginti bei 76 Eur (septyniasdešimt šeši eurai) turtinei žalai atlyginti.

Atmesti prašymai išieškoti iš L. N. 948, 33 Eur (devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai ir 33 ct.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nuteistojo, nukentėjusios ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip gynėjas ir nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, valstybei (BPK 106 straipsnio 1, 2 dalys).

Nuspręsta sunaikinti 3 kompaktines laikmenas (kompaktiniai diskai) su erotinio, pornografinio turinio vaizdo įrašais (1 paketas), perduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui (kvitas B 0010013), saugojimo patalpą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. N. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau keturis kartus bučiuodamas nukentėjusiosios mažametės dukros X. lūpas ir glostydamas per rūbus mažametės krūtinę, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – X., gimusią (duomenys neskelbtini). Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat L. N. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. balandžio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su dukra X., žinodamas, kad X., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, kaip tėvas įgijęs jos pasitikėjimą ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, t. y. tuo, kad X. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės, ne mažiau dvidešimt kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio sąlyčio būdu, t. y., ranka lietė nukentėjusiosios makštį, krūtis, laižė nukentėjusiosios makštį, kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, išeinamąją angą, įkišdavo savo varpą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu seksualiai prievartavo X..

Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, ne mažiau šešiasdešimt kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią oralinio bei kitokio sąlyčio būdu, t. y., ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė nukentėjusiosios makštį, kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, išeinamąją angą, įkišdavo savo varpą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu seksualiai prievartavo X.. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje.

3. Taip pat L. N. nuteistas už tai, kad nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), filmuodamas tyrimo nenustatyto modelio planšetiniu kompiuteriu nuogą savo dukrą X., g. (duomenys neskelbtini), kuriai jis glosto krūtis, kiša pirštus į jos makštį, liečia varpa X. makštį, pagamino 2 audiovizualinius (garso ir vaizdo) pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas ir kuriuos iki 2022 m. kovo 7 d. laikė savo bute adresu (duomenys neskelbtini), planšetiniame kompiuteryje, kol juos sunaikino. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistojo L. N. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas apeliaciniame skunde prašo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad L. N. kaltė nuosprendyje paremta tik nenuosekliais, gana abstrakčiais nukentėjusiosios parodymais, kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių L. N. kaltę, nėra.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. N. savo kaltės nepripažino, apart tai, kad filmavo ir lietė dukros X. lytinius organus jai sutinkant 2021 m. gruodžio mėn., kuomet duktė jau buvo pilnametė. Dėl kitų L. N. inkriminuotų nusikaltimų, ginamasis paaiškino jų nepripažįstantis, o X. jį apkalba. Mano, kad apkalbėti dukrą sukurstė jo buvusi žmona A. N., su kuria santykiai yra itin blogi.

4.2. Gynėjas, nurodydamas nukentėjusiosios X. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, dėl laikotarpių, kuomet ginamasis L. N. padarė nusikalstamus veiksmus dukros atžvilgiu, teigia esą neaišku, kuo vadovaudamasis nuosprendį priėmęs teismas nuosprendyje nurodo kitokius laikotarpius. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji X. teisme parodė, kad tėvas (L. N.) prie jos seksualiai priekabiavo nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. su pertraukomis. Nuo 2016 metų Šv. Velykų, kai mama (A. N.) tėvą išvarė iš namų, nebegyveno su juo, nuo to laiko 2-3 metus nebendravo su nuteistuoju. Tuo nebendravimo laikotarpiu tėvas jos atžvilgiu nusikalstamų veiksmų nepadarė. Nurodo, kad X. taip pat patikslino, kad 2018 metų vasarą bendravo su L. N., bet tuo metu jis nieko nusikalstamo nedarė, su tėvu tik kalbėdavosi. Nukentėjusioji teigė, kad tik 2019 metų pavasarį ar vasarą nuteistasis vėl padėjo per rūbus liesti jos krūtinę, makštį. Po to jis kas tris savaites ateidavo, liesdavo ją, nurenginėjo, lietė krūtis ir makštį. Ją filmavo 2020 m. rugpjūčio mėn.

4.3. Skunde gynėjas nurodo, kad abejonių jam kelia ir kitas teismo nustatytas L. N. nusikalstamos veikos laikotarpis – nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., kadangi X. teisme parodė, kad po tėvų skyrybų, „liesti“ ją L. N. pradėjo tik 2019 metų pavasarį ar vasarą. Gynėjo teigimu, netgi įvertinus įrodymus taip, kaip juos įvertino teismas, nuteistojo nusikalstamų veiksmų laikotarpiai mažintini, tuo pačiu švelnintina ir jam paskirta bausmė.

4.4. Nesutinkama apeliaciniame skunde ir dėl audiovizualinių pornografinio turinio dalykų pagaminimo datos – nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., kadangi nurodoma, jog L. N. paaiškino, kad vaizdo įrašas padarytas 2021 metų gruodžio pradžioje, t.y. kai jo dukra X. jau buvo pilnametė. Teismas nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kad vaizdo įrašas padarytas 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad tėvas ją filmavo 2020 m. gegužės mėn. pabaigoje. Gynėjo teigimu, esant prieštaravimams tarp L. N. ir nenuoseklių nukentėjusiosios parodymų, teismas abejones turėjo vertinti nuteistojo naudai.

4.5. Gynėjo teigimu, taip pat teismas itin atsargiai turėjo vertinti nukentėjusiosios X. parodymus dėl jos atžvilgiu L. N. padarytų nusikalstamų veiksmų, kadangi, skundo autoriaus nuomone, abejonių kyla ir dėl to, kad nukentėjusioji, jeigu ir buvo tvirkinama ir seksualiai prievartaujama, niekam apie tai nepasisakė, kol jos sesuo nepamatė vaizdo įrašo ir apie tai nepasakė mamai A. N.. Pažymi ir tai, kad liudytoja A. N. teisme paaiškino, jog iki tol, kol nepaaiškėjo, kad yra vaizdo įrašas, ji jokių dukters X. elgesio, bendravimo pokyčių nepastebėjo.

5. Nuteistasis L. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia esąs nekaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o pripažįsta tik tai, kad padarė vaizdo įrašus 2021 metais, dėl kurių nurodo labai gailintis.

5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neobjektyvus ir neteisingas. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, pasak apelianto, vadovavosi vienpusišku ir neobjektyviu tyrimu, kurio metu buvo renkami tik jį kaltinantys įrodymai, be to, surinkti duomenys nagrinėjami paviršutiniškai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, kurie tyrimo metu buvo nuolatos keičiami. Nurodo, kad nukentėjusioji X. anksčiau nieko nepranešė apie nusikaltimus, nes nebuvo ką pranešti, kadangi nieko panašaus niekada nebuvo, tik tie surasti įrašai, apelianto teigimu, norint save pateisinti, privertė ją meluoti. Nors teismo nuosprendyje atsirado nukentėjusiosios parodymai, kad pirmas vaizdo įrašas darytas kai jai buvo 12 metų, tačiau, pasak apelianto, visi įrašai, kurie yra byloje, yra padaryti vienu ir tuo pačiu metu 2021 m. gruodžio mėn. ir tikrai tuo metu X. buvo ne 12 metų.

5.2. Apeliantas taip pat skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas rėmėsi išvestiniais įrodymais – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiąja ir kuriems ji pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymais, tačiau visiškai nevertino to, kad pati nukentėjusioji X. buvusią seksualinę prievartą pasakojo jau būdama pilnametė ir pakankamai gerai galėjo tai suvaidinti. Be to, apelianto teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas parėmė bet kokį X. melą byloje esančiais vaizdo įrašais, net nesiaiškindamas ir neanalizuodamas, kokiu periodu įrašai padaryti, o apie jų atsiradimo laikotarpį sprendžia vien iš nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, kurios suinteresuotos, kad apeliantui būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat ir abstrakčia bei neobjektyvia specialisto išvada dėl įraše matomo asmens amžiaus.

5.3. Skunde teigiama, kad teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu visai nebuvo klausomasi, ką sakė apeliantas, o tiesiog rašoma tai, kas naudinga vien nukentėjusiajai X.. Šis teismas net neatkreipė dėmesio, kad nukentėjusioji apkalba ne tik skundo autorių (savo tėvą), bet ir savo seserį E. tvirtindama, kad E. N. labai maištinga, agresyvi, o ji pati (nukentėjusioji), neva, labai ramaus būdo, tačiau, pasak apelianto, yra priešingai. Nurodo, kad jeigu X. kas nepatikdavo, pasireikšdavo jos agresija. Todėl apeliantas svarsto, ar nebūtų nukentėjusioji, jai sukilus pykčiui, pasisakiusi mamai, jeigu skundo autorius būtų X. tvirkinęs.

5.4. Apeliantas taip pat skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo nustatytus laikotarpius, kuriais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas prieš dukrą, teigdamas, kad netinkamai nuosprendyje įvardijama „tyrimo nenustatytu laikotarpiu“. Pasak L. N., padarius nusikaltimą, turi būti nustatomas ir konkretus laikas, kuriuo šis nusikaltimas buvo padarytas. Be to teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytais laikotarpiais jis net nebendravo nei su nukentėjusiąja, nei su liudytoja A. N., ką šį nuosprendį priėmęs teismas galėjo nesunkiai patikrinti pagal gyvenamąsias vietas, kurias nurodė, ir pagal vaizdajuostes, iš ko būtų aiškiai matyti, nuo kada apeliantas nebebendravo ir nuo kada vėl pradėjo bendrauti. Iš nukentėjusiosios X. telefono žinučių taip pat būtų galima nustatyti, kad nukentėjusiosios minimais laikotarpiais skundo autorius su ja nebendravo, o pradėjo bendrauti tik 2021 metais.

5.5. Skunde nurodoma ir tai, kad apklausos metu apeliantui nebuvo leista išsiblaivyti, pareigūnas išvadino apeliantą necenzūriniais žodžiais, bandė jam trenkti. Teigiama, kad apeliantas iš policijos tyrėjų, tardymo izoliatoriaus pareigūnų sulaukė nemažo psichologinio spaudimo. Taip pat darant kratą jo nuomojamame bute, nedalyvavo nei kviestiniai, nebuvo filmuojama. Nebuvo leista pasiimti net akinių ir vaistų, kurie jam nuolat reikalingi, kadangi yra neįgalus. Kaip nurodo, be akinių apeliantas apklausos metu negalėjo perskaityti, kas parašyta, todėl turėjo pasikliauti, kas buvo perskaityta. Baigiant tyrimą skundo autorius L. N. nurodo pastebėjęs, kad kai kurie jo žodžiai užrašyti taip, kad įgauna visai kitą prasmę, t. y. kaip reikėjo tyrėjui. Nurodo ir tai, kad byloje visiškai nebuvo minima jo motina A1. N., kuri puikiai žino apelianto dukrų charakterius nuo mažų dienų, kuri bendravo su jomis, kai skundo autorius buvo išvarytas žmonos iš namų, taip pat ir prieš (L. N.) suėmimą. Nurodo, kad nukentėjusioji X. tuomet jo motinai yra sakiusi, kad tėtis niekada prie jos nelįsdavo, kad nieko panašaus nėra buvę. Tik vėliau, kai buvo rastas vaizdo įrašas, X. pradėjo tvirtinti kitaip, neva supratusi, kad tai negerai, ko anksčiau nesuprato. Apelianto manymu, jeigu būtų buvę taip, kaip ji teigia, nukentėjusioji būtų papasakojusi mamai ar savo geriausiai draugei.

5.6. L. N. skunde teigia, kad byloje buvo daug kas nutylėta, neatlikta, kas nenaudinga tyrimui, kaip antai jo prašymas dėl vaiko teisių apsaugos specialisčių, kurios nuolatos lankydavo jo dukras, apklausos. Šios specialistės galėjo patvirtinti, kad tuo metu matė ir apeliantą jų namuose (tuo metu įrenginėjo pas liudytoją A. N. vonią), tačiau daugiau jo nėra ten mačiusios, nes niekas jam neleisdavo užeiti. Pasak apelianto, tos specialistės taip pat būtų galėjusios visai kitaip jį apibūdinti, nei nukentėjusioji ar liudytoja A. N., kadangi jam yra tekę daug bendrauti su minėtomis vaiko teisių apsaugos specialistėmis, kaip ir su mokyklos socialine darbuotoja, dėl dukters E. N. elgesio. Skundo autorius taip pat nurodo prašęs naudoti melo detektorių jį apklausiant, akistatos su nukentėjusiąja X. ir liudytoja A. N., pakartotinos išsamios specialisto išvados dėl vaizdo įraše matomo asmens amžiaus, taip pat ištirti telefone esančias žinutes, susirašinėjimą byloje minimais laikotarpiais, tačiau prokuroras jo prašymus atmetė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme byla taip pat buvo nagrinėjama labai skubotai, tik perverčiant bylos lapus, Apklausos metu teisėjui uždavus klausimus nukentėjusiajai, jis pats (teisėjas) į juos ir atsakydavo. Teigia, kad kai norėdavo pateikti paaiškinimus ar užduoti klausimus nukentėjusiajai X., teisėjas jį pertraukdavo, paliepdamas tai daryti trumpiau ar klausimus užduoti vėliau. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas vyko viena kryptimi, jam visai nebuvo leidžiama kalbėti, teisėjas visiškai nekreipė dėmesio į jo parodymus bei prašymus. Teigia tyrimo metu nurodęs, kad pas nukentėjusiąją yra ir vaizdo kamera, ir foto aparatas, ir kasetės su vaizdo įrašais, iš kurių būtų galima matyti, kad skundo autorius po ilgos pertraukos bendravo su nukentėjusiąja ir filmavo tik 2021 metais, per Šv. Kalėdas, filmavo stalą ir t.t. Nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmusiame teisme visai nebuvo kreipiamas dėmesys į apelianto parodymus, kurie nesikeitė ir į dukters X. parodymus, kuomet buvo nurodoma apie ką jiedu su nukentėjusiąja kalbėjosi, o būtent, kaip sekasi mokslai, kaip sekasi ruoštis vairavimo egzaminui, kaip sekasi važiavimai. L. N. teigimu, vairavimo egzaminas laikomas būtent nuo 18 metų, o ne nuo 15 ar 16 metų. Taigi skunde teigiama, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja A. N. klaidino teismą, taip pat ir tyrimą, nuolat keitė parodymus dėl byloje minimų laikotarpių, teigė, kad apeliantą į namus galėjo įleisti E. N., tačiau, pasak apelianto, tai visai nelogiška, nes E. greičiausiai būtų pasidomėjusi, ką jis veikia pas sesę X.. Vėliau buvo teigiama, kad apeliantas turėjo raktus nuo buto, tačiau nurodo, kad spynos buvo pakeistos jį išvarius dar 2016 metais, o A. N. pradėjo leisti jam ateiti tik 2021 metais. Tą, pasak skundo autoriaus, galėjo paliudyti ir kaimynas, kuris jam yra užsiminęs, kad neaišku, kas darosi tame bute – girdisi nuolatiniai riksmai ir barniai. L. N. nurodo prašęs pakartotinai apklausti liudytoją E. N., tačiau teigia, kad ji sąmoningai buvo išvežta į stovyklą tuo metu, kai vyko teismas. Pasak skundo autorių, E. N. visus tuos periodus, minimus byloje, bendravo su juo ir net gyveno pas apeliantą, todėl jos parodymai būtų visiškai paneigę melagingus nukentėjusiosios X. bei liudytojos A. N. parodymus.

5.7. Apeliantas skunde nurodo laikotarpiu nuo 2016 metų balandžio mėn. iki 2020 metų Šv. Kalėdų visiškai nebendravęs su nukentėjusiąja, o 2021 metų vasarą pas buvusią sutuoktinę A. N. bute remontavo balkoną, vonią, tualetą, tuo metu ji ir pati būdavo namuose, vėliau buvo paprašytas išeiti ir nebeužeidavo nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. Tik 2021 m. spalio 9 d. yra sutikęs nukentėjusiąją prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, 2021 m. gruodžio mėn., A. N. pati paskambino, kad yra gauti dokumentai dėl apelianto neįgalumo ir tik po jos skambučio L. N. teigia užėjęs pas ją pasiimti minėtų dokumentų. Gavęs liudytojos leidimą, ateidavo tai nusimaudyti, tai drabužius išskalbti atnešdavo, tačiau tą darydavo tik pranešęs buvusiai sutuoktinei, kad užeis. Nuteistasis nurodo, kad tai buvo 2021 metų gruodžio – 2022 metų vasario mėn., kuomet nukentėjusioji X. jau buvo pilnametė. Skunde mini ir ekspertizės išvadą, kurioje matyti, kad nukentėjusiajai mergystės plėvė nebuvo pažeista.

5.8. Nuteistasis L. N. taip pat teigia, kad visiškai nebuvo atsižvelgta ir jam nebuvo leista paaiškinti, jog tiek nukentėjusioji X., tiek liudytoja A. N. meluoti gali dėl turto dalybų, kadangi buto įsigijimui pinigai buvo skolinti iš apelianto motinos. Nurodo esant keista, kad būtent tokiai sumai (10 000 Eur) buvo pateiktas civilinis ieškinys. Be to, liudytoja A. N. su nukentėjusiąja buvo nuvažiavusios pas nuteistojo motiną pasityčioti, kad skolintų pinigų ji nebeatgaus. Šį pokalbį girdėjo ir E. N., po kurio ji susipyko su sese X., kadangi pastaroji meluoja. Teigia, kad A. N. tokiu būdu laimėjo viską, kadangi nukentėjusioji bus priklausoma nuo jos, apeliantas nebesirodys, skolos nebereikės grąžinti, E. N. nebendraus su tėčiu ir ateityje nebegresia, kad ji gali išeiti gyventi pas skundo autorių.

5.9. Kritikuoja apeliantas ir specialisto išvadą dėl užduoto klausimo apie įraše matomo asmens amžių ir teigia, kad buvo galima palyginti asmenį, užfiksuotą vaizdo įraše (nukentėjusiąją X.) su pirmosios instancijos teismo salėje sėdinčia nukentėjusiąja. Taip pat teigia, kad nukentėjusiajai gėda, jog leidosi filmuojama, todėl siekdama nuslėpti tai, sugalvojo apkaltinti nuteistąjį. Nurodo ir tai, kad X., kuomet kalbėjosi su savo drauge, kuri taip pat buvo apklausta teisme, pasakojo tik apie vaizdo įrašą, bet neužsiminė apie tvirkinimą, nes to paprasčiausiai nebuvo. Teigia, kad visas šis melas neapsiėjo be A. N. psichologinio spaudimo nukentėjusiajai, kas matėsi ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai X. ilgai abejojo, ką sakyti, žvilgčiojo tai į savo advokatę, tai į psichologę, tai į apeliantą. Tvirtina puikiai suprantantis nukentėjusiosios veido išraišką, kuomet ji meluoja.

5.10. L. N. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad tuomet, kai buvo tvirkinama, ji tai laikė normaliais tėvo ir dukros santykiais, tėvo klausė, nebijojo, o jau duodant vėliau parodymus, tvirtino, kad bijojo, todėl niekam apie tai nepasakojo. Taip X. parodymai nuolat buvo kaitaliojami. Teigia, kad liudytoja A. N. taip pat klaidino skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą, nurodydama, kad apeliantą iš buto iškeldino tik 2019 metais, nors pati nukentėjusioji pripažino, kad nuteistasis buvo išvarytas 2016 m. balandžio mėn. Apeliantui kyla klausimas, kaip jis galėjo liesti nukentėjusiąją 2017-2019 metais, kuomet A. N. jam paskambino ir leido ateiti tik 2021 metais. Nurodo ir tai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į skundo autoriaus paaiškinimus, kuriuos jis pateikė į bylą, apie laikotarpius, minimus jam pareikštame kaltinime. Teigia nurodęs, kad nukentėjusioji X. gyveno tame pačiame kambaryje su sese E., dukros miegodavo dviaukštėje lovoje, E. pirmame lovos aukšte, X. – antrame. Tokiu būdu teigia, kad niekaip nebūtų galėjęs prieiti prie nukentėjusiosios X., nepažadinęs mažosios dukters. Be to, apeliantui anksti tekdavo keltis ir eiti į darbą, po darbo ir savaitgaliais dar važiuodavo užsidirbti papildomai. Nurodo, kad nukentėjusioji melavo ir dėl šitų dalykų, teigdama, kad su sese gyveno atskiruose kambariuose.

5.11. Nors teismo nuosprendyje nurodoma, kad apeliantas nedirba, tačiau teigia buvęs užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, ieškojęsis darbo pagal galimybes, gaudavo socialinę išmoką.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo L. N. gynėjas prašė jų su ginamuoju apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios X. atstovas advokatas Ramūnas Vanagas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. N. ir jo gynėjo advokato Antano Cemnolonsko apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

7. Tiek nuteistojo L. N., tiek jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus grindžiamos išimtinai nukentėjusiosios X. parodymais, kurie nepatvirtinti kitais bylos duomenimis, o kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių L. N. kaltę nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, remdamasis vien nukentėjusiosios parodymais, konstatavo, jog nuteistojo veikoje yra nustatyti jam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymiai.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo L. N. bei jo gynėjo apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. N. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nustatydamas L. N. tvirkinamųjų bei seksualinės prievartos veiksmų apimtis, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo ir L. N. nuteisimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį

10. Skundžiamu nuosprendžiu L. N. nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei palaužęs jos valią (esant nepilnametei), seksualiai prievartavo mažametę, o vėliau nepilnametę X., taip pat ją tvirkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji apeliantui L. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai iš esmės nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo L. N. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Įrodymų patikimumas nustatytas juos lyginant bei gretinant tarpusavyje, atsižvelgiant į jų gavimo aplinkybes, todėl abejoti teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

11. Pagrįstai skunduose teigiama, kad nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiosios X. parodymais bei netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, bet, priešingai nei teigia apeliantai, tai nesukliudė pirmosios instancijos teismui priimti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą. Kaip jau minėta, visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumą, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.). Šiame kontekste ypatingai pažymėtina, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju ir kuriems toks asmuo pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai, tačiau šie parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-294/2017, 2K-221-697/2021). Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nukentėjusiosios X. patirtą seksualinę prievartą, be jos pačios parodymų, patvirtina nukentėjusiosios motinos A. N., liudytojų E. N., A. B., t. y. asmenų, kuriems nukentėjusioji X. didesne ar mažesne apimtimi papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai, jų nurodytas aplinkybes papildo ir liudytojos A. N. 2022 m. balandžio 1 d. papildomos apklausos metu pateiktos SMS žinutės L. N. tekstas, kuris (1 t., b. l. 138-142), teisėjų kolegijos vertinimu, yra reikšmingas šios bylos įrodymų kontekste, taip pat medicinos psichologės – psichoterapeutės išvada, valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G308/2022(05), 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. kovo 16 d. daiktų (USB laikmenos) pateikimo ir apžiūros protokolai, žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms 2021 m. balandžio 19 d. išvada Nr. EA-98, valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK-O 104/2022(01) bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Esant byloje tokiems įrodymams, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nukentėjusiosios X. parodymai, nors labai svarbūs, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistojo L. N. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įvertinus argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. N. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė tvirkinęs bei seksualiai prievartavęs (esant jai mažametei ir nepilnametei) savo dukterį X.. Nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino nelietęs savo mažametės dukters. Nurodė nesuprantantis, kodėl duktė X. jį kaltina, mano, kad gal motinos pamokyta, teigia, kad nei karto nėra X. nuskriaudęs. Mano, kad X. kaltinimus sugalvojo, jį apkalba (3 t., b. l. 156-161). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju L. N. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, tvirtino niekada vaikų intymiai nelietęs, nesmurtavęs. Nuogą X. krūtinę yra lietęs tik perkant liemenėlę, žmona tą irgi matė, be to, sutuoktinė visada būdavo namuose (2 t., b. l. 181-183, 186-187, 194-195). Pripažino skundo autorius tik tai, kad nufilmavo savo dukterį X. nuogą, tačiau teigia tokius veiksmus atlikęs, kai duktė jau buvo pilnametė, tai yra 2021 m. gruodžio mėnesio pradžioje.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo L. N. parodymais, neigiant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kadangi tokius šio asmens parodymus paneigia kiti, nekeliantys abejonių, baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirmos jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. kovo 16 d., pareiškus įtarimą L. N. dėl seksualinės prievartos mažametės ir nepilnametės dukters X. atžvilgiu, skundo autorius L. N. paaiškino, kad tokiu būdu jam keršija jaunesnioji duktė E., kadangi prieš kelias dienas, šiai dukrai svečiuojantis jo gyvenamoje vietoje, liepė (nuteistasis) E. N. eiti į mokyklą, o ši nenorėjo, norėjo likti namuose. Mano, kad įtarimas dėl nusikaltimo yra pagrįstas dukters E. melu, kadangi E. N. išeidama pažadėjo jam (L. N.) atkeršyti (2 t., b. l. 181-183). Kaip nurodyta anksčiau nutartyje, teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis jau teigė, kad meluoja ir jį apkalba kita duktė – X..

14. Nukentėjusioji X. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad (kaltinime nurodyti veiksmai) prasidėjo prieš 12-ą jos gimtadienį, apytiksliai rugsėjo mėnesį. Pradžioje tėvas L. N. prie jos (krūtinės) tik prisiliesdavo bei ją glostydavo ir bučiuodavo (į lūpas), tačiau po kelių mėnesių prasidėjo seksualinės prievartos veiksmai – pradėjo liesti jos krūtis, makštį, mokyti tenkinti tėvo lytinę aistrą rankomis, burna, kišdavo pirštus į makštį. Tokius seksualinio pobūdžio veiksmus pradžioje atlikdavo kas mėnesį, kas du, vėliau tokie atvejai dažnėjo, būdavo atliekami kas pora savaičių. Dažniausia tėvas L. N. tokius veiksmus atlikdavo rytais tarp 8-11 valandos, kai mama išeidavo į darbą. Nesutiko su tokiu tėvo elgesiu, bet ir neprieštaravo, nes bijojo. Be to, 2015 metais tėvas L. N. ją nuogą nufilmavo ir šiuo įrašu ją šantažavo, sakydamas, kad paviešins internete. Nuo 2016 metų Šv. Velykų su tėvu nebegyveno, nes mama A. N. jį išvarė iš namų. Su L. N. nebendravo apie du metus laiko. Nors tėvas negyveno su jomis, tačiau ateidavo remontuoti vonią ar išsiplauti rūbus. Tuo nebendravimo laikotarpiu L. N. jokių seksualinio pobūdžio veiksmų neatliko. Tačiau apytiksliai po dviejų metų, gali būti nuo 2018 metų, kai vėl pradėjo bendrauti, tėvas vėl pradėjo ją liesti, kabinėtis, atlikdavo tuos pačius veiksmus, kaip ir anksčiau – liesdavo jos krūtis, makštį, liepdavo tenkinti jo seksualinius poreikius rankomis, burna, kišdavo pirštus jai į makštį. Taip pat vasarą, rugpjūčio mėnesį, tėvas dar kartą ją nufilmavo nuogą bei tuo įrašu vėl pradėjo ją terorizuoti. Kai jai buvo 17 metų, pradėjo L. N. priešintis, neleisti liesti jos kūno, tačiau tėvas vis tiek liesdavo, liepdavo tenkinti jo seksualinius poreikius. Už atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, tėvas pirkdavo drabužius, taip atsidėkodamas, nors ji niekada nieko nupirkti neprašė. Kai viskas išaiškėjo (sesuo E. tėvo kompiuteryje pamatė vaizdo įrašus), papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą mamai, taip pat savo geriausiai draugei A. B. (3 t., b. l. 158-159).

15. Priešingai nei teigia apeliantai, nukentėjusiosios X. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Apeliaciniuose skunduose ginčijant nukentėjusiosios X. parodymų patikimumą apsiribota tik deklaratyviais teiginiais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji X. buvo apklausta net penkis kartus, nukentėjusiosios parodymai dėl esminių veikų aplinkybių nekito. Visose apklausose X. nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad tėvas L. N. prie jos seksualiai priekabiauti pradėjo apytiksliai 2014 metų rugsėjo mėnesį. Nurodė, kad tėvas iš pradžių prie jos lįsdavo apsikabindamas, liesdamas, glostydamas per drabužius jos krūtinę, bučiuodavo į lūpas. Vėliau, apytiksliai nuo 2014 m. gruodžio 1 dienos (tokią aplinkybę prisimena, nes ką tik buvo praėjęs jos gimtadienis ((duomenys neskelbtini))) L. N. ją nurengdavo nuogai ir tėvų miegamajame, paguldęs ant lovos, kišdavo pirštus jai į makštį, išeinamąją angą, bučiuodavo jos makštį. Vieną kartą taip ją beliečiant, tėvas buvo išsitraukęs savo lytinį organą ir taip save tenkino (masturbavosi). Liepė mamai apie tai nesakyti. Praėjus apytiksliai dviem mėnesiams laiko, tėvo poreikiai pradėjo augti ir jis pradėjo reikalauti, kad ji L. N. tenkintų oraliniu būdu. Tokie veiksmai irgi vykdavo tėvų miegamajame, kai mamos nebūdavo namuose (dažniausiai savaitgaliais ryte, kai mama išeidavo į darbą). Kaip reikia atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus tėvas L. N. mokė rodydamas pornografinius filmus, aiškindamas, kad paimtų jo varpą į ranką ir įsikištų į burną. Tokio pobūdžio veiksmai vykdavo apie porą kartų per mėnesį. 2015 metų rugsėjo mėnesį persikrausčius gyventi į didesnį butą, tėvas vis dar prie jos lindo ir toliau turėjo jį tenkinti oraliniu būdu. Tokie seksualinio pobūdžio veiksmai vykdavo beveik kas antrą savaitgalį, kai mama išeidavo į darbą. Paskutinis kartas, kai tenkino L. N. oraliniu būdu buvo 2018 metų pabaigoje. Paskutinį kartą tėvas kišo pirštus jai į makštį 2019 gegužės mėnesio pabaigoje. Niekada niekam nepasakojo apie tokį tėvo elgesį (tokius veiksmus), nes labai bijojo L. N., kad jis ko negero nepadarytų, kadangi nuteistasis yra neprognozuojamo elgesio. Tėvas labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o prieš tėvams išsiskiriant yra mačiusi kaip L. N. muša mamą. Apie tai, ką patyrė, prieš porą dienų yra pasakojusi savo geriausiai draugei, klasiokei A. B. (1 t., b. l. 67-69, 72-73, 76-77, 80-81, 83).

16. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nukentėjusiosios parodymai nepatikimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog X. būtų suinteresuota apkalbėti nuteistąjį L. N.. Priešingai, apeliantų keliamą versiją, kad nukentėjusioji X. apkalba nuteistąjį, paneigia nukentėjusiosios paaiškinimas, kad jeigu sesuo nebūtų radusi minėtų vaizdo įrašų, ji pati, ko gero, niekada nebūtų kreipusis į policiją, nes buvo labai gėda, baiminosi, kad jos pačios neapkaltintų (1 t., b. l. 67-69). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji taip pat nurodė niekada niekam nepasakojusi apie seksualinės prievartos veiksmus, nes labai bijojo tėvo. Apeliantas L. N. visiškai nepagrįstai akcentuoja atskirus iš konteksto paimtus teiginius apie nukentėjusiosios X. polinkį meluoti, fantazuoti, taip pat apie jos agresiją. Šiuos jo deklaratyvius teiginius paneigia liudytojos A. N. paaiškinimai, kuri dukrą X. apibūdino kaip nekerštingą, ramaus, uždaro būdo, paaiškino, kad X. neturi priežasčių apkalbėti tėvą. A. B., nukentėjusiosios geriausia draugė, klasiokė, X. irgi apibūdino kaip draugišką, uždarą, tylią, nelinkusią meluoti, kerštauti (3 t., b. l. 161). Baudžiamojoje byloje esančioje (duomenys neskelbtini) 5-osios gimnazijos X. charakteristikoje taip pat nurodoma, kad „X. yra gan uždaro būdo, rami, nėra jokių elgesio problemų. Klasės gyvenime nėra aktyvi, bet paprašius atlikti darbą, niekada neatsisako, labiau mėgsta kūrybines užduotis, menines veiklas“ (1 t., b. l. 119). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad savo geriausiai draugei nukentėjusioji netgi yra sakiusi, kad labai supyko ant savo sesės E., kodėl ši mamai papasakojo apie rastą įrašą. Vadinasi, nukentėjusioji X. nenorėjo, kad apie įrašą sužinotų A. N. ar kiti asmenys, nenorėjo inicijuoti ikiteisminio tyrimo tėvui, ir tik mamai pasakius, kreipėsi į policiją. Byloje pateiktoje psichologo išvadoje nurodoma, kad X. <...santūri, prisitaikanti, nuolaidi, mandagi ir taktiška. Pasakojime apie skausmingas patirtis, X. nelinkusi atvirai išreikšti pykčio bei kaltinimo agresoriui, daugiau linkusi prisiimti atsakomybes ir kaltę sau. Iš pasakojimo konsultavimo metu nebuvo pastebėta, kad X. galėtų naudotis fantazija ir pasakoti nebuvusias įvykio detales...> (3 t., b. l. 152). Ši išvada patvirtina, jog nėra priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti X. parodymais, t. y. psichologei-psichoterapeutei nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų įvykių tikrumo, realumo. Tokiu būdu, esant tokiems parodymams bei nukentėjusiąją charakterizuojančiai medžiagai, abejoti X. parodymų patikimumu pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo. Byloje nebuvo nenustatyta, o ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių X. galėtų būti suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį L. N. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Be to, nagrinėjamu atveju, be visų aptartų aplinkybių vertinant X. parodymų patikimumą, pažymėtina, kad būtent jos, o ne nuteistojo parodymai atitinka kitus objektyvius bylos duomenis. Kad nukentėjusioji X. tokias tėvo seksualinio pobūdžio elgesio su ja aplinkybes būtų nurodžiusi (papasakojusi) paveikta pašalinio asmens(ų), būtų apmokyta papasakoti apie seksualinės prievartos veiksmus, įtikinta apkalbėti nuteistąjį L. N., baudžiamojoje byloje duomenų taip pat nėra.

17. Baudžiamojoje byloje esančiame 2022 m. kovo 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad yra apžiūrima X. 2022 m. kovo 14 d. pateikta USB laikmena ir joje esantys du vaizdo įrašai. Įrašuose matyti, kaip vyriškis kaire ranka liečia merginos krūtį. Vyriškis kairės rankos pirštais liečia merginos lytinius organus, glosto, praskečia lytines lūpas. Vyriškis kelis kartus įkiša į makštį dešinės rankos pirštą. Matyti pilnas merginos veidas, taip pat (matyti) nuogas vyriškio kūnas nuo klubų iki akių. Vyriškis kairės rankos pirštais liečia prie merginos lytinių lūpų bei jas praskečia. Vyriškis pirštu liečiasi prie merginos analinės angos. Vyriškis kairėje rankoje laiko savo varpą. Vyriškis savo varpa liečia prie merginos lytinių lūpų, nuolat kaišo pirštą į merginos makštį (1 t., b. l. 124-125). Įrašuose užfiksuoti vaizdai, vyriškio atliekami veiksmai savo pobūdžiu atitinka nukentėjusiosios X. parodymus apie patirtą tėvo seksualinę prievartą bei, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, patvirtina nuteistojo L. N. nusikalstamus veiksmus dukters atžvilgiu.

18. Pamačiusi šį įrašą tėvo planšetiniame kompiuteryje, nukentėjusiosios sesuo E. N. iš karto atpažino, kad įrašas darytas X. kambaryje, kad šiame įraše esantys asmenys – jos sesuo X. ir tėvas, todėl, parsisiuntus vaizdo įrašus į savo telefoną, parodė mamai (1 t., b. l. 183-185). Nukentėjusiosios X. motina taip pat įrašuose atpažino dukrą ir nuteistąjį L. N. bei iškart kreipėsi į policijos įstaigą. Be to, A. N. nurodė, kad kai pamatė vaizdo įrašus, apimta emocijų ir pykčio paskambino L. N., o šis nesigynė, neneigė, tik paprašė, kad liudytoja nieko nedarytų, kad daugiau nebesirodys jų namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apelianto elgesys taip pat paneigia jo versiją dėl nekaltumo. Priešingai, jis suprato, kad jo seksualinės prievartos veiksmai prieš dukrą X. paaiškėjo ir motinai A. N. bei, siekdamas išvengti atsakomybės, prašė žmonos niekur nesikreipti bei žadėjo niekada nebesirodyti jų namuose. Dar daugiau, nuteistasis L. N. neginčija aplinkybės, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas vyriškis yra pats apeliantas (tik teigia, kad šie įrašai padaryti X. jau esant pilnametei).

19. Apeliaciniame nuteistojo skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusiosios parodytų aplinkybių nepatvirtina tyrimo metu atlikta X. kūno apžiūra, kadangi iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiosios mergystės plėvė nepažeista, kas, pasak apelianto, rodo, kad nebuvo jokių seksualinės prievartos veiksmų dukters atžvilgiu.

20. Šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas. BK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Pagal šio straipsnio 4 dalį atsako tas, kas 1 dalyje paminėtus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pagal BK 150 straipsnį paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. ir taip siekiant patenkinti savo lytinę aistrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K–252/2013, 2K-421/2013, 2K-50-511/2022). Šiuo atveju nuteistasis L. N. viso proceso metu apskritai neigė nukentėjusiosios X. atžvilgiu atlikęs kokius nors seksualinio pobūdžio (tvirkinamuosius ar seksualinės prievartos) veiksmus. Tuo tarpu, kaip minėta, nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė konkrečius ir pakankamai tikslius parodymus apie tėvo L. N. atliktus (seksualinio pobūdžio) veiksmus prieš ją. X. paaiškino, kokius tiksliai veiksmus atliko tėvas, kad „seksualiai priekabiavo rankomis liesdamas krūtis, makštį, išeinamąją angą įjungdavo porno filmus per televiziją, tenkindavo rankų pirštais, liežuviu laižydavo lytinius organus, savo pirštus kaišiojo į makštį bei išeinamąją angą, liepdavo jį tenkinti oraliniu būdu, lytinis aktas būdavo užbaigiamas iš jo varpos išsiliejus spermai jai į burną“ (1 t., b. l. 67-69), „pradžioje jis pradėjo lengvai prisiliesdamas ir bučiuodamas ją, tėvas ją nurengdavo nuogai ir tėvų miegamajame ant lovos paguldęs, kišdavo pirštus jai į makštį, išeinamąją angą, bučiavo jos makštį. Vieną kartą taip ją beliečiant, jis pats buvo išsitraukęs savo lytinį organą ir taip save tenkino (masturbavosi). Vėliau tėvą tenkino oraliniu būdu“ (3 t., b. l. 158-159). Nors apelianto nurodytoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G308/2022(05) ir teigiama, kad X. kūne, lyties organuose, išangės srityje mechaninių sužalojimų nenustatyta, tačiau ten pat pasakyta, kad pagal X. mergystės plėvės anatominius ypatumus atmesti galimybės, kad kišant pirštus galėjo būti nepažeistas plėvės vientisumas, negalima (1 t., b. l. 50). Akivaizdu, kad ši specialisto išvada jokiu būdu nepaneigia nukentėjusiosios X. nuoseklių parodymų apie tėvo jos atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus ir neduoda pagrindo daryti išvadą, kad L. N. apskritai nebuvo įkišęs pirštų į nukentėjusiosios makštį. Juolab, kad būtent tokie nuteistojo veiksmai – piršto kišimas į X. makštį, užfiksuoti ir jau minėtuose vaizdo įrašuose. Be to, kaip minėta ankščiau nutartyje, konstatuoti lytinės aistros tenkinimą esant baigtiniu nusikaltimu, užtenka ir kitokių veiksmų, kurie nepalieka medicininių sužalojimų – moters lytinių organų dirginimo, jos kūno lietimo lytiniu organu ir pan., kas nagrinėjamu atveju taip pat buvo nustatyta ( kaip ir lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu).

21. Nors nuteistasis kėlė versiją, kad filmavo savo dukrą norėdamas įsitikinti, ar ji tebeturi mergystės plėvę, o į išeinamąją angą pirštus įkišo netyčia, nes nepataikė į makštį, teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat atmeta. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų (aprašytų 17, 32 pastraipose) aiškiai matyti, kad nuteistojo L. N. visi atlikti veiksmai (judesiai) buvo valingi, atlikti sąmoningai, tikslingai (norint įsitikinti ar asmuo tebeturi mergystės plėvę tikrai nereikia liesti to asmens krūtų, glostyti nukentėjusiosios lytinius organus, išsitraukti savo lytinį organą) ir atitinka lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

22. BK 153 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Šių veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-205/2013, 2K-252/2013, 2K-191-697/2018). Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-191-697/2018). Tokiu būdu, kaltinime nurodyti (nevienkartiniai) veiksmai, kuriuos, remiantis byloje surinktais įrodymais, apeliantas L. N. atliko su mažamete nukentėjusiąja (bučiavo nukentėjusiosios mažametės dukters X. lūpas ir glostė per rūbus mažametės krūtinę), tinkamai įvertinti kaip tvirkinamieji veiksmai (BK 153 straipsnis), kurie neabejotinai maždaug vienuolikos metų amžiaus vaikui (nukentėjusioji nurodė tai vykus prieš jos 12 gimtadienį) sukelia ar gali sukelti per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir gali sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Nors nukentėjusioji nurodė tuo metu nesutikusi su tokiu L. N. elgesiu, tačiau neprieštaravusi tėvui, nes jo bijojo, kadangi L. N. neprognozuojamo elgesio, buvo baisu, kad tėvas pavartos smurtą. Taigi konstatuotina, kad su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio (tvirkinamieji) veiksmai, yra baudžiami, nepriklausomai nuo jo tėvų požiūrio ir nuomonės, kad jie tam tikrais, tik jų nuomone, o ne teisės prasme, priimtinais metodais auklėja vaiką (apeliantas skunde nurodė, o ir nukentėjusioji tą patvirtino, kad jai tėvas teigė, kad taip elgiasi norėdamas ją paruošti tolesniam gyvenimui, kad taip elgiasi visi tėvai su pirmagimėmis dukromis), todėl tokia nuteistojo L. N. pozicija vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

23. Apeliantas taip pat nepagrįstai kelia versiją, kad jeigu ir būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus dukters X. atžvilgiu, niekaip nebūtų galėjęs to padaryti, nepažadinęs mažosios dukters, kadangi nukentėjusioji X. gyveno tame pačiame kambaryje su sese E., dukros miegodavo dviaukštėje lovoje, E. pirmame lovos aukšte, X. – antrame. Be to, apeliantui anksti tekdavo keltis ir eiti į darbą, po darbo ir savaitgaliais dar važiuodavo užsidirbti papildomai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji X. paaiškino, kad tėvas paprastai ją ryte pažadindavo ir nusivesdavo į savo kambarį, kur prieš darbą, rytais tarp 8-11 valandos, ir atlikdavo seksualinio pobūdžio veiksmus, kad dažniausiai tokius veiksmus atlikdavo savaitgaliais, kai mama dirbdavo. Sesuo tuo metu miegodavo kitame (jų bendrame) kambaryje (3 t., b. l. 158-159). Šie nukentėjusiosios parodymai taip pat buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

24. Tai, jog apeliantas L. N. galėjo atlikti tokius seksualinės prievartos, taip pat tvirkinamuosius veiksmus, netiesiogiai patvirtina ir paties nuteistojo pomėgiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į byloje esančius liudytojų, nukentėjusiosios motinos A. N. bei nepilnametės sesers E. N. parodymus, kuriuose užfiksuota, kad „gyvenant (A. N.) santuokoje L. N. buvo linkęs filmuoti jų lytinį gyvenimą, tačiau jai nepatikdavo, nes ji prieš tokius dalykus. L. N. sakydavo, kad jam patinka. Ji nepagalvojo, kad tai gali būti kažkoks nukrypimas. Pornografinio turinio filmus L. N. žiūrėdavo“ (3 t., b. l. 159-160). Nepilnametė E. N., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė dar anksčiau „Savo tėčio planšetiniame kompiuteryje yra radusi ir daugiau panašios informacijos. Kai buvo dar pradinėse klasėse, yra pasiėmusi tėčio telefoną į mokyklą ir aplanke „Galerija“ peržiūrėjusi nuotraukas, pamatė nuogos mergaitės nuotrauką jų svetainėje. Tos mergaitės veido nematė, nes nuotrauka padaryta iki veido. Tai, kad nuotrauka daryta jų svetainėje, pažino iš jų svetainėje esančių ir nuotraukoje užfiksuotų daiktų. Tėčio užfiksuotoje nuotraukoje, kurią pamatė tėčio telefone, mergaitei 15-16 metų. Ji mano, kad toje nuotraukoje galėjo būti užfiksuota jos sesuo X., nes tuo metu X. taip lakavosi nagus (1 t., b. l. 183-188). Nukentėjusioji X. aplinkybę dėl nagų lakavimosi patvirtino (1 t., b. l. 76-77).

25. Apeliantų skunduose ginčijami ir teismo nuosprendyje nustatyti seksualinės prievartos laikotarpiai, teigiant, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas juos nustatė kitokius, nei nurodė nukentėjusioji X., prašoma juos trumpinti (mažinti). Nuteistasis nurodo nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2020 metų Šv. Kalėdų visiškai nebendravęs su nukentėjusiąja, kadangi buvo išvarytas žmonos iš namų, neturėjo raktų, spynos buvo pakeistos ir tik 2021 metų gruodžio – 2022 metų vasario mėn., gavęs A. N. leidimą, ateidavo į jos (ir dukrų) gyvenamą vietą nusimaudyti, išsiskalbti drabužius, o tuo metu nukentėjusioji jau buvo pilnametė. Gynėjo skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji X. parodė nuo 2016 m. Šv. Velykų, kai mama išvarė tėvą iš namų, su juo nebendravusi 2-3 metus, todėl neaišku, kuo vadovaudamasis skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė L. N. padaryto nusikaltimo laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu ir šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Nukentėjusioji X. parodė, kad tėvo seksualiniai veiksmai (bučiavo, glostė per drabužius krūtinę) jos atžvilgiu prasidėjo kai jai buvo 10-11 metų, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. Šis laikotarpis buvo nustatytas tinkamai, dėl jo ginčų nėra. Kitas nuteistajam inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., atsižvelgiant į nukentėjusios teisme patikslintus parodymus (nukentėjusioji parodė nuo 2016 metų balandžio mėn. nebebendravusi su tėvu), buvo patikslintas, nurodant, kad BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką L. N. darė iki 2016 metų balandžio mėnesio, kuomet buvo išvarytas iš namų. Kitą kaltinime nurodomą laikotarpį, nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., atsižvelgiant į nukentėjusios paaiškinimus apklausos teisme metu, teismas vėlgi patikslino (nukentėjusioji nurodė po tėvo išvarymo iš namų du metus nebendravusi su juo ir tuo metu seksualinės prievartos veiksmų iš tėvo nepatyrusi, o priekabiauti tėvas vėl pradėjęs 2018 metais), veikos padarymo pradžios laiką nurodė vėlesnį – nuo 2018 metų sausio mėnesio. Nors nuteistasis skunde teigia nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2020 m. Šv. Kalėdų visiškai nebendravęs su nukentėjusiąja, tačiau liudytoja A. N. nurodė, kad buvo laikotarpis, kada dukra X. visiškai nebendravo su tėvu, tačiau vėliau pradėjo vėl bendrauti, kadangi kita dukra – E., prisirišusi prie tėvo, su juo bendraudavo ir L. N. (jai nežinant) duodavo buto raktus ir šis galėjo pasidaryti raktus sau (3 t., b. l. 156-161). Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji X., nurodydama, kad po tėvų skyrybų kurį laiką tėvas L. N. dar ateidavo į jų namus, vėliau, mamai atėmus raktą, tėvas iš sesers buvo paėmęs raktą ir pasidarė jo kopiją. Netgi teigė, kad kiek žino, tai pati sesuo L. N. buvo davusi raktą, kad pasidarytų kopiją, kadangi jų santykiai yra labai geri, todėl tėvas turėjo visas galimybes ateiti į jų namus, kada tik užsimanydavo (1 t., b. l. 67-69). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančios nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos – administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. N. padaryti administraciniai nusižengimai laikotarpiais 2018 m. gegužės 18 d. (neblaivus pasirodė viešoje vietoje), 2019 m. balandžio 22 d. (neblaivus pasirodė viešoje vietoje), 2019 m. balandžio 23 d. (tyčia metė akmenį, sugadino balkono stiklą) užfiksuoti būtent nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 38-42). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, ši informacija paneigia apelianto versiją dėl visiško nebendravimo su nukentėjusiąja laikotarpiu nuo 2016 metų Šv. Velykų iki 2020 metų. Be to, SMS bei kitokio pobūdžio turinio susirašinėjimo nebuvimas, kaip nurodo apeliantas, taip pat nepaneigia, kad pastarasis galėjo lankytis nukentėjusiosios namuose ir atlikti nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu skundžiamame nuosprendyje nustatytu laikotarpiu. Nepagrįstai gynėjas skunde akcentuoja, kad nukentėjusioji nurodė nuo 2016 metų Šv. Velykų nebendravusi su tėvu 2-3 metus, todėl laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. reikėtų trumpinti, jo pradžią nurodant nuo 2019 metų pavasario ar vasaros. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, nukentėjusioji nuosekliai nurodė, kad „Tuo nebendravimo laikotarpiu tėvas su ja tų veiksmų neatliko. Apytiksliai po dviejų metų, gali būti nuo 2018 metų, kai vėl pradėjo bendrauti su tėvu, jis vėl pradėjo ją liesti. Tėvas negyveno su jomis, tačiau jis ateidavo į namus remontuoti vonią arba išsiplauti rūbus. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Tada jis vėl pradėjo kabinėtis prie jos, atlikdavo tuos pačius veiksmus, kaip ir anksčiau“ (3 t., b. l. 156-161). Pažymima ir tai, kad nukentėjusioji X. apklausiama nurodė nebendravusi su tėvu 2-3 metus nuo 2016 metų Šv. Velykų tik gynėjui uždavus klausimą dėl nebendravimo laikotarpio, o būtent „Pasakėt, kad 2-3 metus buvo pertrauka, nebendravot?“, pastaroji atsakė „Taip“, galimai suklaidinta gynėjo menamo klausimo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad net teisiamojo posėdžio pirmininkas ne kartą stabdė gynėją, kad jis neverstų nukentėjusiosios atsakinėti tai, ko ji neatsimena, neuždavinėtų menamų klausimų (3 t., b. l. 156-161 (garso įrašas)).

27. Įvertinusi pakankamai ilgą seksualinės prievartos laikotarpį, nukentėjusiosios amžių veikų padarymo metu, nukentėjusiosios X. aiškius ir nuoseklius parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamame nuosprendyje aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes šios buvo nurodytos tokios, kokias objektyviai (pagal bylos duomenis) pavyko nustatyti.

28. Kita vertus, kaip minėta anksčiau nutartyje, buvo padaryta klaida pirmosios instancijos teismui nustatant L. N. tvirkinamųjų bei seksualinės prievartos veiksmų apimtis. Atkreipiamas dėmesys, kad L. N. nuteistas už tai, kad <...nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku...> <...ne mažiau keturis kartus...> <...tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – X....>, taip pat <...nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku...> <...ne mažiau dvidešimt kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią...>, taip pat tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku...> <...ne mažiau šešiasdešimt kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią...>. Šios L. N. nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad L. N. tvirkinimo ir prievartavimo veiksmus mažametės nukentėjusiosios X. atžvilgiu atliko tiksliai kaltinime įvardytą kartų skaičių. Taip pat visiškai nėra jokių pirmosios instancijos teismo motyvų, kuo remiantis buvo nustatyta, kad nuteistasis L. N. tvirkinamuosius bei seksualinės prievartos veiksmus tikrai galėjo atlikti ne mažesnį kartų skaičių negu skundžiamame nuosprendyje pripažinta įrodyta. Pats L. N. tokio pobūdžio veiksmus atlikęs neigia. Nukentėjusioji X. teisminio nagrinėjimo metu, atsakydama į teisėjo klausimus, paaiškino, kad pradžioje tėvas seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu atlikdavo kas mėnesį, kas du. Vėliau tokie veiksmai dažnėjo – būdavo atliekami kas pora savaičių (3 t., b. l. 156-161). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nukentėjusioji taip pat negalėjo tiksliai nurodyti L. N. seksualinio pobūdžio veiksmų jos atžvilgiu skaičiaus, nurodydama, kad tokie veiksmai būdavo atliekami du kartus per mėnesį, savaitgaliais, per visą laikotarpį tėvas prašė tenkinti jį oraliniu būdu ne mažiau 60 kartų, bet gal ir daugiau, tiksliai pasakyti negalėjo (1 t., b. l. 67-69). Tačiau jokių argumentų, kaip, kuo remdamasi X. apskaičiavo tokį seksualinės prievartos veiksmų kiekį (nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., bet tiksliau nenustatytu laiku), nėra nurodyta. Taip pat nėra jokių duomenų ir apie kitus tvirkinimo (ne mažiau keturis kartus) ir seksualinės prievartos (ne mažiau kaip dvidešimt kartų laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. balandžio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku) paskaičiavimo atvejus. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tokių nusikalstamų veikų pobūdį, specifiką, nukentėjusiosios amžių, gan ilgus laikotarpius, kuriais buvo atliekami tvirkinimo ir seksualinės prievartos veiksmai, praėjusį nuo tokių veiksmų atlikimo (iki apklausų) laiko tarpą, mažametei, nepilnametei tikrai neįmanoma prievartinių ir tvirkinimo veiksmų niekaip (niekur) nefiksuojant prisiminti, kiek seksualinės prievartos (ir tvirkinimo) atvejų jos atžvilgiu buvo atlikta. Tokiu būdu, neginčytinai nustatyta, kad L. N. tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo veiksmus X. atžvilgiu atliko tikrai ne vieną ir ne du, o daugiau kartų, tačiau baudžiamosios bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti tikslaus pastarojo veiksmų skaičiaus, ar bent jau ne mažesnio veiksmų kiekio negu atitinkamai keturis kartus (tvirkinimo veiksmai), dvidešimt kartų (laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. balandžio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku), šešiasdešimt kartų (nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., bet tiksliau nenustatytu laiku).

29. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. N. 1) nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytą kartų skaičių bučiuodamas nukentėjusiosios mažametės dukros X. lūpas ir glostydamas per rūbus mažametės krūtinę, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – X., gimusią (duomenys neskelbtini); 2) taip pat L. N. nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2016 m. balandžio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su dukra X., žinodamas, kad X., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, kaip tėvas įgijęs jos pasitikėjimą ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, t. y. tuo, kad X. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės, nenustatytą kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio sąlyčio būdu, t. y., ranka lietė nukentėjusiosios makštį, krūtis, laižė nukentėjusiosios makštį, kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, išeinamąją angą, įkišdavo savo varpą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu seksualiai prievartavo X.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, nenustatytą kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią oralinio bei kitokio sąlyčio būdu, t. y., ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė nukentėjusiosios makštį, kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, išeinamąją angą, įkišdavo savo varpą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu seksualiai prievartavo X.. Toks kaltinimo tikslinimas (pakeitimas) nuteistojo L. N. teisių nepažeidžia, padėties neblogina.

Dėl L. N. nuteisimo pagal BK 309 straipsnio 2 dalį

30. Apeliaciniuose skunduose kritikuojamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas bei prašoma nuteistąjį L. N. išteisinti ir pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nors ir neneigia, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), filmuodamas nuogą savo dukrą X., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai jis glosto krūtis, kiša pirštus į jos makštį, liečia varpa X. makštį, pagamino 2 audiovizualinius (garso ir vaizdo) pornografinio turinio dalykus, tačiau neigia aplinkybę, kad vaizdo įraše vaizduojamas vaikas. Pasak apelianto, nukentėjusiąją X. jis filmavo 2021 m. gruodžio mėn., kuomet ji jau buvo pilnametė ir pati sutiko būti liečiama bei nufilmuota.

31. Teisėjų kolegija ir šioje dalyje sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, o apygardos teismas, pripažindamas L. N. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios X. parodymais, kurie dėl esminių įvykių aplinkybių sutampa bei paneigia apeliantų dėstomą versiją, taip pat kitais byloje ištirtais įrodymais, kurie patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes. Tokiu būdu, teigti, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik X. parodymais, nėra pagrindo.

32. Peržiūrėjus 2022 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu nukentėjusiosios X. pateiktą USB laikmeną ir joje esančius du vaizdo įrašus matyti, kad faile pavadinimu „received_1525341431170489“ vaizdas spalvotas su garsu, įrašo trukmė 1 min 56 s. Matyti iš arti filmuojama moteriškos lyties asmens (toliau „mergina“) klubai, gakta. Taip pat matyti asmens, kuris daro vaizdo įrašą (toliau „vyriškis“) kairės rankos pirštai, kuriais jis glosto merginos gaktos plaukus. Vyriškiui pakreipus vaizdo įrašymo įrenginį matyti gulinti mergina ant baltos – pilkos spalvos paklodės, matyti merginos pakelta baltos – pilkos spalvos palaidinė, bei nuogos krūtys. Vyriškis kaire ranka liečia merginos krūtį. Mergina rankose laiko mobilaus ryšio telefoną. 28 įrašo sekundę matyti iš arti filmuojami merginos lytiniai organai, vyriškis kairės rankos pirštais juos liečia, glosto, praskečia lytines lūpas. 01 min. 11 sekundę vyriškis įkiša į makštį kelis kartus dešinės rankos pirštą. 1 min 43 s. matyti mergina rankose laikanti telefoną. Mergina tamsių plaukų, matoma merginos nosis, sučiauptos lūpos, smakras. Vyriškis kaire ranka glosto merginos krūtį. 01 min 46 s matyti pilnas merginos veidas. Merginos akys nukreiptos į telefoną. Faile pavadinimu „received_4888046734616996“ vaizdo įrašas taip pat spalvotas su garsu, įrašo trukmė 1 min 44 s. Iki 5 s. vaizdo įrašymo įrenginys judinamas, todėl vaizdo įžiūrėti neįmanoma. 6 vaizdo įrašo sekundę matyti nuogas vyriškio kūnas nuo klubų iki akių, 8 vaizdo įrašo sekundę vyriškis nukreipia vaizdo įrašymo įrenginį į ant lovos gulinčios merginos lytinius organus bei kairės rankos pirštais liečia prie merginos lytinių lūpų bei jas praskečia. 8 įrašo sekundę vyriškis pirštu liečia merginos analinę angą. 25 įrašo sekundę vyriškis kairėje rankoje laiko savo varpą. 43 įrašo sekundę matosi, kad mergina apsirengusi baltos – pilkos spalvos palaidine. 51 įrašo sekundę matyti, kaip vyriškis savo varpa liečia merginos lytines lūpas. Nuo 1 min. 11 sekundės iki įrašo pabaigos nuolat kaišo pirštą į merginos makštį (1 t., b. l. 121-123, 124-127).

33. Nukentėjusioji X. paaiškino, kad tėvas filmavo ir fotografavo ją gal du ar tris kartus. Pirmas įrašas nėra išlikęs, nes filmuota buvo senu tėvo telefonu. Antrą kartą tėvas filmavo ją savo planšetiniu kompiuteriu. Kai filmavo, jis lietė krūtis, makštį, kaišiojo pirštus į makštį. Be to, turėdamas tokį įrašą vėl pradėjo ją terorizuoti (1 t., b. l. 67-69, 72-73, 76-77, 3 t., b. l. 156-161).

34. X. nuosekliai (išskyrus pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo metu) tvirtina, kad šie įrašai (aprašyti 32 pastraipoje), padaryti 2020 m., laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Nukentėjusioji paaiškino, kad pirmųjų karantino (Covid-19 infekcijos) metų vasarą, rugpjūčio mėnesį, grįžus iš močiutės, tėvas antrą kartą ją filmavo (du įrašai). Įrašuose matosi jos kūno įdegio linijos, todėl žino, kad jie padaryti rugpjūčio mėnesį (3 t., b. l. 156-161). Liudytoja A. N. taip pat patvirtino, kad vaizdo įrašai, kuriuos parodė duktė E., galėjo būti padaryti 2020 metais. Visų pirma, pagal dukters X. aprangą sprendžia, kad tai buvo vasaros metas – matyti, kad X. dėvi vasarinę bliuzelę trumpomis rankovėmis, be to, ji buvo nupirkusi naują patalynę, o tų metų (2020) rudenį šios patalynės jau nebeturėjo (3 t., b. l. 156-161). Tokius šių asmenų parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto 2022 m. balandžio mėn. 14 d. išvada Nr. MK-O 104/2022(01) kurioje nurodyta, kad tirti pateiktuose 2 vaizdo failuose vaizduojamas moteriškos lyties nepilnametis asmuo – vaikas nuo 14 iki 18 metų (1 t., b. l. 63).

35. Netikėti tokiais sutampančiais, logiškais ir motyvuotais įrodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu paties nuteistojo parodymai, kad dukrą jis filmavo 2021 metų gruodį yra niekuo nepagrįsti. Tokie pagrįstai buvo nustatyta, kad L. N. inkriminuotu laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. filmuojant nukentėjusiąją, X. dar nebuvo pilnametė, o buvo 16 metų vaikas.

36. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas...>. Šioje normoje nėra reglamentuota, kas yra pornografinis turinys. Buvo kreiptasi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri pateikė eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms 2021-04-19 išvadą Nr. EA-98, kurioje nurodyta, kad vaizdo dokumentuose: „received_152534143170489.mp4“, „received_4888046734616996.mp4“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai, masturbacija ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiuose vaizdo dokumentuose esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (1 t., b. l. 56-57).

37. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, preambulėje nurodyta, kad seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaikų pornografiją, yra sunkūs pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip nustatyta 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai. Kaip matyti iš BK 309 straipsnio 2 dalies, Lietuvoje yra absoliučiai draudžiama disponuoti pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, įskaitant ir tokių dalykų pagaminimą ir laikymą.

38. BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad pagamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja arba platina pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir nori taip veikti. Ištirti ir anksčiau nutartyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. N. suprato, kad pagamino (nufilmavo) ir laikė pornografinio turtinio įrašus, kuriuose vaizduojamas vaikas (jo nepilnametė duktė) ir norėjo taip veikti.

Dėl kitų apelianto L. N. nurodomų pažeidimų ir suvaržymų

39. Atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo teiginiai ir dėl X. melavimo, kadangi, kaip jau minėta, kad nukentėjusioji X. tokias tėvo seksualinio pobūdžio elgesio su ja aplinkybes būtų nurodžiusi (papasakojusi) paveikta pašalinio asmens(ų), būtų apmokyta papasakoti apie seksualinės prievartos veiksmus, įtikinta apkalbėti apeliantą, baudžiamojoje byloje duomenų nėra. Nors apeliantas nurodė sprendžiantis apie dukros melavimą iš to, kad ji teismo posėdžio metu ilgai abejojo ką sakyti, žvilgčiojo tai į savo advokatę, tai į psichologę, tai į apeliantą, atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji buvo apklausiama toje pačioje teismo salėje, kurioje buvo ir apeliantas, jai pašalinių asmenų (teismo proceso dalyvių) akivaizdoje apklausiama apie intymias aplinkybes, todėl suprantama, kad ji jautė įtampą, galimai bijojo tėvo. Byloje yra nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji bijojo priešintis tėvui ir sutiko su jos atžvilgiu daromais veiksmais, tėvą ji apibūdino kaip neprognozuojamą, smurtaujantį. Buvusi sutuoktinė taip pat nurodė apie jo polinkį smurtauti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji, duodama parodymus, jaudinosi, be to, dar kartą patyrė ir išgyveno visas seksualinės prievartos aplinkybes. Juo labiau, kad apeliantas jai yra artimas žmogus.

40. Apeliantas kaip vieną iš skundo argumentų nurodo tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi įrodymai buvo renkami su išankstiniu nusistatymu dėl jo kaltumo, daug kas buvo nutylėta, teisėjas teisiamojo posėdžio metu, kuomet skundo autorius norėdavo pateikti paaiškinimus ar užduoti klausimus nukentėjusiajai, jį vis pertraukinėdavo bei visiškai nekreipė dėmesio į jo parodymus ir prašymus – apklausti vaikų teisių apsaugos specialistes, apklausiant (L. N.) naudoti melo detektorių, atlikti akistatą su nukentėjusiąja X. ir liudytoja A. N., paskirti pakartotinę ekspertizę vaizdo įrašuose matomo asmens amžiui nustatyti, susipažinti su nukentėjusiosios telefone esančiomis žinutėmis byloje minimais laikotarpiais, pakartotinai apklausti E. N..

41. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamo nuosprendžio turiniu, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismo proceso tikslas, nepažeidžiant baudžiamojo proceso principų, užtikrinant proceso dalyvių teises, yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. To pirmosios instancijos teismas ir siekė. Šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-343-719/2018).

42. Teisė reikšti prašymus ir paduoti skundus yra svarbi baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė, sudaranti sąlygas jam proceso metu užimti aktyvią poziciją, t. y. būti visateisiu proceso subjektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši apelianto ir jo gynėjo teisė pirmosios instancijos teisme nebuvo suvaržyta. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo (duomenys neskelbtini) apygardos teisme metu nuteistasis teikė įvairius prašymus dėl įrodymų tyrimo veiksmų ir įrodymų tyrimo papildymo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas, įvertinęs kiekvieną pareikštą prašymą, jį išsprendė, pateikdamas aiškius ir įtikinamus savo sprendimų motyvus, kai kuriuos prašymus tenkino, L. N. turėjo galimybę ir pateikti papildomus paaiškinimus (3 t., b. l. 177-180). Kaip jau minėta, teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visus pateiktus prašymus, o įvertinęs, ar prašymų tenkinimas padėtų išspręsti bylą, pateikiant pagrįstus argumentus, nuspręsti, kuriuos prašymus tenkinti, o kuriuos ne. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą motyvuoti savo sprendimus dėl pareikštų prašymų įgyvendino tinkamai. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kai kuriuos nuteistojo pareikštus prašymus, pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.

43. Nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, kad apklausiant nukentėjusiąją X., jam nebuvo leidžiama pasinaudoti teise užduoti klausimus, jis nuolat buvo pertraukinėjamas, stabdomas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo bei garso įrašo matyti, kad apeliantas savo poziciją paaiškino posėdyje duodamas parodymus, jam taip pat buvo suteikta teisė užduoti klausimus nukentėjusiajai ir jis visą eilę klausimų uždavė, teisėjas apeliantą stabdydavo tik tuomet, kai pastarasis pradėdavo teikti pastabas nukentėjusiajai. Posėdžio metu nuteistasis L. N. elgėsi gan įžūliai, provokuojančiai, darė tam tikrą spaudimą nukentėjusiajai, užduodavo jai menamus klausimus, todėl baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas L. N. klausimus patikslindavo, nekeičiant esmės suformuodavo klausimus taip, kad nebūtų menami, šalindavo L. N. klausimus tik tuomet, jeigu jis kartodavosi (3 t., b. l. 156-161 (šio posėdžio garso įrašas)). Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad apelianto teisė teikti paaiškinimus, prašymus, užduoti klausimus buvo suvaržyta. Tai, kad buvo priimtas gynybos ir nuteistojo lūkesčių neatitinkantis sprendimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas.

44. Dėl kitų apelianto nurodomų pažeidimų ir suvaržymų ikiteisminio tyrimo metu pažymėtina, kad L. N., jeigu jis nesutiko su ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmais ar priimtais sprendimais, turėjo teisę juos apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Nuteistasis L. N. tokia savo teise nepasinaudojo, apie galimus pažeidimus užsiminė tik apeliaciniame skunde. Pažymėtina ir tai, kad bet kokiu atveju apelianto L. N. nurodytos aplinkybės (kad sulaikant jis buvo neblaivus, kad jam nebuvo leista pasiimti net akinių ir vaistų, kurie skundo autoriui nuolat reikalingi, kad pareigūnas išvadino apeliantą necenzūriniais žodžiais, bandė jam suduoti) priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturėjo.

Dėl nuteistajam L. N. paskirtos bausmės

45. Pažymima, kad BK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos.

46. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019).

47. Atsižvelgęs į pirmiau nurodytas nagrinėjamoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė baudžiamųjų įstatymų, pagal kuriuos jis pripažintas kaltu, sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimą, kurios teisėjų kolegijos sprendimu, nėra aiškiai per griežtos nei savo rūšimi, nei dydžiu. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių terminus nuteistajam L. N., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris tyčinius, baigtus – du apysunkius, vieną labai sunkų nusikaltimą, kad nusikalto prieš savo mažametę dukterį, su kuria kartu gyveno ir kuria turėjo rūpintis bei ją auklėti, nusikalstami veiksmai trūko ilgą laiko tarpą, taip pat, kad L. N. teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), įvertino nukentėjusiosios X. parodymus apie tėvą bei kitą L. N. charakterizuojančią medžiagą. Taip motyvuodamas savo sprendimą dėl bausmių dydžių nustatymo pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytomis bausmės skyrimo nuostatomis.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. N. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir paskirta subendrinta 7 (septynerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė už jo padaryto sunkiausio nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek jo asmenybę, neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, įtakos bausmei neturi ir apeliacinės instancijos teismo patikslintos skundžiamame nuosprendyje kaip nustatytos pripažintos aplinkybės.

Dėl civilinio ieškinio

49. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad, jo nuomone, ir dėl civilinio ieškinio tiek nukentėjusioji X., tiek buvusi sutuoktinė A. N. galėjo meluoti, o būtent dėl turto dalybų, kadangi buto pirkimui iš apelianto motinos buvo paskolinusi ieškinyje nurodomą 10 000 eurų sumą. Tokius apelianto skundo argumentus teisėjų kolegija vertina esant deklaratyvius, kadangi L. N. nurodomos aplinkybės nėra paremtos jokiais šią aplinkybę pagrindžiančiais duomenimis, todėl plačiau dėl jų nebus pasisakoma.

50. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino X. civilinį ieškinį ir iš nuteistojo L. N. nukentėjusiajai priteisė 10 000 eurų neturtinei žalai bei 76 eurus turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje tinkamai išspręstas pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų reikalavimų ir, nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Nukentėjusiosios reikalavimą dėl patirtų išlaidų medikamentams atlyginimo apygardos teismas tenkino vadovaudamasis byloje esančiais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais.

51. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo L. N. padarytų nusikaltimų pobūdį (jog mažametė X. seksualinę prievartą patyrė iš artimo žmogaus, kuriuo pasitikėjo, prievarta buvo sisteminga, tęsėsi daug metų, seksualinės prievartos, tvirkinamieji veiksmai buvo atliekami namuose, t. y. turinčioje būti saugiausioje vietoje), kilusius padarinius (jog nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala nukentėjusiosios psichikos sveikatai, X. pradėjo jausti baimę, gėdą, kaltę, bejėgiškumą, atsirado nepasitikėjimas savimi, nerimas, nemiga, nepasitikėjimas kitos lyties asmenimis, kurie apsijungė į bendrą depresinę reakciją, dėl kurios X. turėjo gydytis RPL Krizių intervencijos centre medikamentiniu bei psichoterapiniu būdu). Motyvuodamas priteistinos neturtinės žalos dydį X. teismas pagrįstai pažymėjo, jog nukentėjusioji vaikystėje (paauglystėje) patirtos seksualinės prievartos padarinius neabejotinai jaus ir ateityje, tokio pobūdžio psichologinė trauma daro neigiamą įtaką asmens psichologiniam, socialiniam vystymuisi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas X. priteisė 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Tiek X. priteistas neturtinės žalos dydis, tiek turtinė žala, kuri sudaro 76 eurus, šiuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

pakeisti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį:

nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintų L. N. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, faktines aplinkybes apie tai, kad L. N. <...ne mažiau keturis kartus...> <...tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį...> pakeisti ir pripažinti įrodyta, kad L. N. <...nenustatytą kartų skaičių...> <...tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį...>.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintų L. N. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, faktines aplinkybes apie tai, kad L. N. <...ne mažiau dvidešimt kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią...> pakeisti ir pripažinti įrodyta, kad L. N. <...nenustatytą kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią...>.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintų L. N. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, faktines aplinkybes apie tai, kad L. N., tęsdamas nusikalstamą veiką <...ne mažiau šešiasdešimt kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią...> pakeisti ir pripažinti įrodyta, kad L. N., tęsdamas nusikalstamą veiką <...nenustatytą kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią...>.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėEvaldas GražysLinas Šiukšta