Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

neviešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Y, skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam Y. kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 15 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Y. kaltinamas tuo, kad jis:

1.1. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau keturis kartus bučiuodamas nukentėjusiosios mažametės dukros X. lūpas ir glostydamas per rūbus mažametės krūtinę, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – X., gimusią (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su dukra X., žinodamas, kad X., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, kaip tėvas įgijęs jos pasitikėjimą ir sukėlęs nukentėjusiajai psichologinį – emocinį prisirišimą, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, t. y. tuo, kad X. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės, ne mažiau dvidešimt kartų, tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oralinio bei kitokio sąlyčio būdu, t. y., ranka lietė nukentėjusiosios makštį, krūtis, laižė nukentėjusiosios makštį, kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, išeinamąją angą, įkišdavo savo varpą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu seksualiai prievartavo X.. Šiais savo veiksmais Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

1.3. Be to, jis, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su dukra X., žinodamas, kad X., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais jo prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, ir taip atimdamas galimybę jai priešintis, ne mažiau šešiasdešimt kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš jos valią oralinio bei kitokio sąlyčio būdu, t. y., ranka lietė nukentėjusiosios lytinius organus, krūtis, laižė nukentėjusiosios makštį, kišo savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, išeinamąją angą, įkišdavo savo varpą nukentėjusiajai į burną, tokiu būdu seksualiai prievartavo X.. Šiais savo veiksmais Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

1.4. Be to, jis laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), filmuodamas tyrimo nenustatyto modelio planšetiniu kompiuteriu nuogą savo dukrą X., g. (duomenys neskelbtini), kuriai jis glosto krūtis, kiša pirštus į jos makštį, liečia varpa X. makštį, pagamino 2 audiovizualinius (garso ir vaizdo) pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ir kuriuos iki 2022 m. kovo 7 d. laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), planšetiniame kompiuteryje, kol juos sunaikino, bei tokiu būdu išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti. Šiais savo veiksmais Y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 162 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje.

2. Y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. kovo 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 1 mėnesiui. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas 2 mėnesiams. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 15 d., esant manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Kaltinamasis Y. prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Nurodo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Pažymi, kad jis slėptis nuo teismo neturi nei noro, nei finansinių galimybių, nėra buvęs užsienyje. Kaltinamojo Y, manymu, jei jam būtų paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, jis, pasislėpti Lietuvoje, neturėtų jokios galimybės.

3.2. Nors teismas nurodė, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį, tačiau kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis niekada nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už turtinių nusikaltimų padarymą. Nors praeityje jis buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau nuo įvykio praėjo jau 10 metų. Be to, jis nusikalto, nes nuo motinos smurto gynė nukentėjusiąją X.. Byloje yra ir jo buvusios žmonos A. N. parodymai, kad jis daugiau niekada nei prieš ją, nei prieš vaikus nesmurtavo.

3.3. Pažymi, kad jis, kol sveikata buvo gera, dirbo tiek oficialiai, tiek po darbo papildomai, kad nieko netrūktų šeimai. Šiuo metu kaltinamojo darbingumo lygis tik 45 %. Būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, jis niekada neatsisakydavo siūlomo darbo. Kaltinamojo Y, teigimu, jam pragyventi visiškai pakakdavo gaunamos socialinės pašalpos ir Maisto banko davinio. Nurodo, kad būdamas paleistas iš suėmimo jis ir vėl būtų užregistruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo teigimu, iš skundžiamos nutarties galima spręsti, kad apygardos teismas manė, jog jis nedirbo piktybiškai.

3.4. Nors apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad jis su nukentėjusiąją bendravo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kaltinamasis nurodo, jog jų bendravimas nebuvo susijęs su byla, jie susitiko atsitiktinai. Kaltinamasis neturėtų jokios galimybės paveikti nukentėjusiąją, nes jie nepalaiko jokių kontaktų. Paveikti nukentėjusiosios jis taip pat negalėtų ir per kitus asmenis, nes Panevėžyje neturi nei draugų, nei artimųjų.

3.5. Pažymi, jog elektroninėje banko sąskaitoje jis turi pinigų, todėl, būdamas laisvėje, galėtų sumokėti už buto nuomą susidariusią skolą arba išsinuomoti kitą butą. Be to, Y. suteikti gyvenamąją vietą sutinka ir jo tėvai. Gyvendamas pas tėvus kaltinamasis galėtų padėti savo motinai.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Y, skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo Y, skundo argumentus ir skundo bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas Y. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose numatytais pagrindais.

6. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Y. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties suimtojo Y,, nukentėjusiosios, liudytojų parodymuose, daiktų apžiūros protokole ir kitoje bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo - termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

7. Y. kaltinamas padaręs penkias nusikalstamas veikas, kurių dvi priskiriamos apysunkių (BK 153 straipsnio 1 dalis, BK 309 straipsnio 2 dalis), dvi sunkių (BK 150 straipsnio 3 dalis, BK 162 straipsnio 1 dalis) ir viena labai sunkių (BK 150 straipsnio 4 dalyje) nusikaltimų kategorijoms. Už kaltinamajam inkriminuojamus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Esant šiai kardomosios priemonės - suėmimo - taikymo sąlygai, apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam Y. kardomosios priemonės – suėmimo - terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

8. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo - terminą kaltinamojo Y, atžvilgiu pratęsė neišnykus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytiems pagrindams: kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

9. Skunde kaltinamasis pateikia argumentus ir dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), tačiau apygardos teismui minėto pagrindo egzistavimo nenustačius, teisėjų kolegija plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.

10. Apygardos teismas padarė bylos objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad konkrečiu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Y. praeityje teistas du kartus, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu Y. yra kaltinamas, tęsėsi ilgą laiką. Jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai, nukreipti prieš šeimos narį – dukrą, kuri, Y. pradėjus savo nusikalstamus veiksmus, buvo mažametė. Y. galimai nusikalto pasinaudodamas savo dukters pasitikėjimu, jai turima įtaka, amžiumi, pastarąja manipuliuodamas, darydamas jai psichologinį poveikį. Nors kaltinamasis skunde akcentuoja, kad jis yra labai ramaus būdo ir į konfliktus nesiveliantis asmuo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek jo buvusi žmona, tiek nukentėjusioji Y, apibūdina kaip agresyvų bei neprognozuojamo elgesio asmenį, kurio veiksmus įtakoja ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, nors Panevėžio miesto apylinkės teismui 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu Y, pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jis buvo įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau šios priemonės savo tikslų nepasiekė – jis ir vėl nusikalto. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismo išvada, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nepagrįsta (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Kaip jau minėta, skundžiama apygardos teismo nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo – terminas Y, atžvilgiu buvo pratęstas ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pagrindui, kad jis, būdamas laisvėje ir turėdamas galimybę bendrauti su nukentėjusiąja, trukdys procesui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas yra baigtas – teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo byloje, kurio paskelbimas numatytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. Taigi byloje įrodymų tyrimas jau užbaigtas, nukentėjusioji davė parodymus, todėl nėra pagrindo manymui, kad būdamas laisvėje Y. galėtų įtakoti bylos baigtį (trukdyti procesui). Esant šioms aplinkybėms, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, jog kaltinamasis Y. trukdys procesui, šalintinas iš skundžiamos nutarties.

12. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės suėmimo terminas gali būti pratęsiamas, kai nustatoma, jog egzistuoja bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad kaltinamasis būdamas nesuimtas, galėtų daryti naujus nusikaltimus, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būdą ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju kardomąją priemonę - suėmimą - būtų galima pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones. Nors kaltinamasis su skundu pateikė motinos A. N. bei tėvo E. N. sutikimą priimti kaltinamajį gyventi kartu savo bute, tačiau pastarojo gyvenimas kartu su tėvais neeliminuotų naujų nusikaltimų darymo galimybės. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Y, atžvilgiu švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas tiek atskirai, tiek kompleksiškai, jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikytų.

13. Kaltinamojo Y, teigimu, kardomoji priemonė – suėmimas - turėtų būti panaikinta įvertinus jo sveikatos būklę, įtakojančią turimą tik 45% darbingumo lygį. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo vietoje negalima užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, atsižvelgiant į būtinų paslaugų pobūdį, šių paslaugų teikimą užtikrina valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi, vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, kaltinamasis Y., būdamas suimtas, turi galimybes gauti tokį valstybės garantuojamą gydymą, kokį gautų ir būdamas laisvėje.

14. Kaip jau minėta, Y. šioje baudžiamojoje byloje sulaikytas ir jam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta jos terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 15 d. Taigi, nagrinėjamu atveju, nei bendra suėmimo taikymo kaltinamajam trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra adekvatus bylos eigai ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

15. Taigi, atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo - termino pratęsimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo - taikymo tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

16. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo - terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam Y. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams palikti galioti.

Pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties kaltinamajam Y. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.