- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-13
- Bylos Nr.
- e2-1-995/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- J. D.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Aleksandras Gogolevas, Jelena Pališaitienė
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. D. atstovui advokatui Aleksandrui Gogolevui (Aleksandr Gogolev),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. V., trečiasis asmuo J. D., dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, įpareigojimo leisti atlikti kadastrinius matavimus ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį ieškovei A. D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. D. (buvusi – M.), dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pakeisti gyvenamojo namo, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas – 720,72 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis tarp bendraturčių, t. y. pripažinti, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 284/1000 (0,284) dalis (209,09 kv. m.) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje; atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 479/1000 (0,479) dalis (344,90 kv. m.) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje; trečiajam asmeniui J. D. (buvusi M.) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 237/100 (0,237) dalis (170,73 kv. m.) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje; 2) nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas – 720,72 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimosi tvarką – a) ieškovei paskirti nuolat naudotis patalpoms žymimomis indeksais: 1/3 1-1 (3,85 kv. m.), 2-11 (100,56 kv. m.), 2-12 (8,11 kv. m.), 2- 13 (7,65 kv. m.), 2,14 (28,98 kv. m.)., 2-15 (29,35 kv. m.), 2-16 (13,21 kv. m. ), 2-17 (13,38 kv. m.), viso patalpų bendras plotas sudaro 205,09 kv. m.; b) atsakovui paskirti nuolat naudoti gyvenamuoju namo patalpomis, žymimomis indeksais R-1 (17,19 kv. m.), R-2 (4,82 kv. m.), R-3 (23,92 kv. m.), R-4 (30,63 kv. m.); R-5 (14,03 kv. m.); R-6 (2,94 kv. m.), R-7 (8,85 kv. m.), R-8 (2,76 kv. m.), R-9 (17,72 kv. m.), R-10 (6,01 kv. m.), R-11 (28,63 kv. m.), R- 12 (18,29 kv. m.), 1/3 1-1 (3,85 kv. m.), 1-2 (29,13 kv. m.), 1-3 (2,73 kv. m.), 1- 4 (5,96 kv. m.), 1-5 (17,43 kv. m.), 1-6 (13,80 kv. m.), 1-7 (13,41 kv. m.), 1- 8 (17,72 kv. m.), 1-9 (17,80 kv. m.), 1-10 (17,73 kv. m.), 1-11 (29,64 kv. m.), viso patalpų bendras plotas sudaro 344,90 kv. m.; trečiajam asmeniui paskirti nuolat naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, patalpomis, žymimomis 1/3 1-1 (3,85 kv. m.), 2- 1 (22,30 kv. m.), 2-2 (29,43 kv. m.), 2-3 (17,04 kv. m.), 2-4 (11,01 kv. m.), 2- 5 (2,66 kv. m.), 2-6 (4,16 kv. m.), 2-7 (17,43 kv. m.), 2-8 (17,24 kv. m.), 2-9 (16,25 kv. m.), 2-10 (29,36 kv. m.), viso patalpų bendras plotas sudaro 170,73 kv. m.; 3) įpareigoti atsakovą leisti atlikti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų patikslintus kadastrinius matavimus; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai. Ieškovė pagal 1997 m. rugpjūčio 27 d. Palangos miesto vyriausiojo architekto suderintą projektą, esant bendraturčių tarpusavio susitarimui, savo lėšomis pastatė ir įrengė gyvenamojo namo mansardą bei antresoles virš jų. Papildomai įrengtas patalpas ieškovė įregistravo įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas dėl šių patalpų įrengimo ir naudojimo jokių pretenzijų ieškovei nekėlė. Ieškovei įrengus papildomas patalpas, jas įregistravus, padidinus gyvenamojo namo bendrą plotą, yra pasikeitusios nuosavybės teisės dalys tarp atsakovo ir ieškovės, todėl ieškovė prašo teismo pakeisti bendraturčių dalis. Ieškovei nepavyksta susitarti su atsakovu dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo ir gyvenamuoju namu naujos naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovė priversta kreiptis į teismą. Ieškovės nuomone, nustatyti naują naudojimosi tvarką yra būtina, nes sena tarp bendraturčių naudojimosi tvarka yra pasenusi, neatitinkanti faktiškai bendraturčių naudojamų patalpų. Todėl ieškovė prašo nustatyti naują gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal faktiškai nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi tvarką, kuri yra ilgalaikė, t. y. ieškovei priskiriant naudotis savo lėšomis pastatyta ir įsirengta gyvenamojo namo mansarda su antresolėmis, bei pirmo aukšto patalpa pažymėta indeksu 1-1, atsakovui – pirmo aukšto ir rūsio patalpomis, o trečiajam asmeniui – antro aukšto patalpomis ir pirmo aukšto patalpomis, pažymėta indeksu 1-1. Ieškovės nuomone, tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra patogi visiems, užtikrina jiems galimybę naudojant gyvenamąjį namą gauti maksimalią naudą, sudaro mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti, gyvenamasis namas ir toliau bus naudojamas racionaliai, efektyviai, patogiai pagal susiklosčiusią praktiką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji pristatė ginčo objektą – namo mansardą. Tiek mansarda, tiek visas pastatas buvo pastatyti iš karto, todėl ieškovės teiginiai, neva tai ji viena pristatė gyvenamojo namo mansardą vertintini kritiškai. Pažymi, kad jis kartu su ieškove statėsi namą, šis namas buvo baigtas statyti 1997 metais, ką liudija 1997 m. vasario 27 d. statinio priėmimo naudoti aktas. Šiame akte nurodyta, kad statinio bendras plotas yra 720,72 kv. m., o ne 343,69 kv. m., kaip nurodo ieškovė. Iki 2002 m. spalio 1 d. Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banke nėra jokių įrašų apie tai, jog kažkas iš minėto namo bendraturčių atliko kokius nors tai statybos darbus, pasididino jam priklausančio pastato dalis. Atsakovas pažymi, kad pagal 1997 m. spalio 15 d. statinio priėmimo naudoti aktą, šis namas buvo priimtas naudojimui ir daugiau jokie pastato didinimo darbai nebuvo atliekami. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė siekia nepagrįstai pasididinti savo valdomos nuosavybės plotą kitų bendraturčių sąskaita.
4. Trečiasis asmuo J. D. 2017 m. balandžio 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė tenkinti ieškinio reikalavimo dalį dėl atsakovo A. V. įpareigojimo leisti atlikti namo kadastrinius matavimus, o kitą ieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad ieškovė klaidingai paskaičiavo bendraturčių dalis, be to, rūsys yra bendrojo naudojimo patalpa ir priklauso visiems bendraturčiams, todėl nesutinka., kad visos rūsio patalpos būtų pripažintos atsakovo nuosavybe. Kadangi atsakovas pardavė ½ dalį namo su rūsiu ieškovei, tai ieškovei ir atsakovui nuo 1996 m. birželio 2 d. iki namo dalis buvo perduota trečiajam bendraturčiui rūsys priklausė lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Kadangi ieškinyje yra neatsižvelgta į tai, kad trečiajam asmeniui priklauso 56,35 kv. m. rūsio patalpų, todėl reikalavimas pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, neatsižvelgiant į J. M. nuosavybės dalį į rūsio patalpas, negali būti tenkinamas. Taip pat nurodo, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad namas buvo padidintas A. D. pastangomis, A. D. ir šiai dienai viena faktiškai naudojasi mansardos patalpomis, jokių prieštaravimų iš A. V. byloje nėra, todėl, trečiojo asmens nuomone, labiau tikėtina, kad A. D. turėjo A. V. sutikimą įrengti mansardą ir ją įsirengė savo lėšomis.
5. Atsakovas palaikydamas savo atsiliepimo poziciją bei savo rašytinių paaiškinimų turinį pateikė teismui priešieškinį, kurį vėliau patikslino, ir siūlo nustatyti gyvenamojo pastato patalpų naudojimosi tvarką pagal E. V. parengtą „Pastato patalpų ploto naudojimosi planą“ Nr. 23-02-PP-TD-TR.01 bei jo sudėtines dalis, pridedami kaip Priedas Nr. 1, pagal kurią atsakovas A. V. turėdamas nuosavybės teise 1/2 dalį pastato (pastato bendras plotas 703,13 kv. m., kas pagal nuosavybės teisės dalis sudarytų 351,57 kv. m.), naudosis: rūsio patalpomis B-R-6 (2,86 kv. m.), B-R-7 (8,81 kv. m.), ), B-R-8 (2,65 kv. m.), B-R-9 (18,08 kv. m.), B-R-10 (5,89 kv. m.), B-R-11 (28,63 m2), BR-14 (6,29 kv. m.), pirmojo aukšto patalpomis B-1-2 (28,88 kv. m.), B-1-3 (2,74 kv. m.), B-1-4 (5,91 kv. m.), B-1-5 (17,34 kv. m.), B-1-6 (14,02 kv. m.), B-1-7 (13,50 kv. m.), B-1-9 (18,41 kv. m.), B-1-10 (17,96 kv. m.), B-1-11 (29,78 kv. m.), B-1-12 (15,57 kv. m.), B-1-13 (2,16 kv. m. ); pastogės patalpomis B-2-13 (7,44 kv. m.), B-2-14 (45,30 kv. m.), B-2-28 (10,81 kv. m.), B-2-29 (12,73 kv. m. ), B-2-30 (3,13 kv. m.); antresolės patalpa B-2-17 (5,75 kv. m.), iš viso 324,64 kv. m.; ieškovė J. D. turėdama nuosavybės teise 16977/72072 dalį pastato naudosis: antrojo aukšto patalpomis C-2-1 (23,62 kv. m.), C-2-3 (17,69 kv. m.), C-2-4 (11,98 kv. m.), C-2-5 (3,32 kv. m.), C-2-6 (5,06 kv. m.), C-2-9 (17,71 kv. m. ), C-2-18 (26,84 kv. m.), C-2-19 (3,13 kv. m.), C-2-20 (15,47 kv. m.), C-2-21 (2,32 kv. m.), C-2-22 (15,65 kv. m.), C-2-23 (2,31 kv. m.), C-2-24 (2,39 kv. m.), C-2-25 (14,27 kv. m. ), C-2-26 (2,97 kv. m. ), C-2-27 (9,32 kv. m. ), iš viso 174,05 kv. m.; trečiajam asmeniui A. D., turėdama nuosavybės teise 16977/72072 dalį pastato naudosis: rūsio patalpomis A-R-2 (4,88 kv. m.), A-R-3 (20,08 kv. m.), A-R-4 (29,14 kv. m.), A-R-5 (14,22 kv. m.), A-R-13 (4,05 kv. m.), pastogės patalpomis A-2-11 (49,00 kv. m.), A-2-12 (7,82 kv. m.), A-2-15 (28,13 kv. m. ), antresolės patalpa B-2-16 (6,14 m2), iš viso 163,07 kv. m.; bendro naudojimo patalpos: rūsyje AB-R-1 (7,74 kv. m.), AB-R-12 (18,29 m2), pirmame aukšte AB- 1-1 (11,15 kv. m. ), pastogės patalpa AB-2-1 (2,26 kv. m. ), iš viso 39,44 kv. m..
6. Atsakovas mano, kad jo siūloma naudojimosi pastatu tvarka atitinka teisėtumo, adekvatumo socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Atsakovas teigia, kad siūloma naudojimosi tvarka reikalautų minimalių statybos remonto darbų, kurie apimtų: i) rūsyje būtų įrengiamos dvi mūrijamos pertvaros bei įrengiamos dvi durys; ii) mansardoje būtų įrengiama viena pertvara, kuri suformuotų mažą koridorių su dviem durimis. Šiuos statybos remonto darbus suprojektavo ir sumodeliavo atestuotas subjektas – architektė E. V. (kvalifikacijos atestato Nr. A 407). Taip pat, atsakovas pažymi ir tai, kad atsakovo siūlomoje patalpų naudojimo tvarkoje rūsio patalpos AB-R-1 ir AB-R-12 (pagal E. V. parengtą „Pastato patalpų ploto naudojimosi planą“ Nr. 23-02-PPTD-TR.01 bei jo sudėtines dalis) yra naudojamos bendrai, nes AB-R-12 patalpos funkcinė paskirtis –katilinė. Beje, šios patalpos naudojimosi tvarka buvo nustatyta dar 1997 m. spalio 6 d. susitarime (nurodyta indeksu R-12). Ieškovė apie šią patalpą savo siūlomoje tvarkoje nieko nebemini. Atsakovas pažymi, kad pagal esamą kadastrinę bylą bei antrame aukšte (J. D. naudojimosi plotų dalyje) atliktus remonto darbus yra įrengti papildomi sanitariniai mazgai, kurie yra išvedžioti rūsyje. Ieškovė A. D. laikėsi pozicijos, kad ji davė sutikimą rūsio patalpose atlikti papildomų santechninių vamzdžių įrengimą ir leido tuo metu buvusiam bendraturčiui T. C. atlikti remonto darbus. Ši aplinkybė netiesiogiai atskleidžia, kad ieškovė iš esmės pripažįsta, kad rūsio funkcinė paskirtis yra nepritaikyta gyvenimui ir šios patalpos yra mažesnio vertingumo patalpos nei likusio gyvenamojo namo patalpos.
7. Atsakovas teigia, kad ieškovės siūloma patalpų naudojimosi tvarka, nors formaliai atitinka nuosavybės turimas dalis, tačiau akivaizdžiai prieštarauja adekvatumo kriterijui. Šis prieštaravimas pasireiškia tuo, kad ieškovė nori paskirstyti naudojimosi patalpomis tvarką, pagal absoliučiai nelygiavertes patalpas, o konkrečiau: i) mansarda ir antresolės yra pritaikytos gyvenamajai paskirčiai, patalpos su langais (natūralaus apšvietimo kriterijus), esančios virš gyvenamųjų patalpų, patalpos turinčios santechninius mazgus, išvedžiota santechnika ir šildymas; ii) rūsys, kuris nepritaikytas gyvenamosioms patalpoms: neturi santechninių mazgų, dalis rūsio yra žemiau žemės lygio, neturi šildymo sistemos, pamatams nėra padarytas hidroizoliacinis sluoksnis ir apšildymas, rūsyje yra įrengti šeši kanalizacijos jungimosi taškai. Šio aplinkybės objektyviai atskleidžia, kad aptariamos dvi patalpų kategorijos (mansarda su antresolėmis ir rūsys) yra kardinaliai priešingo funkcionalumo, kaip ir galimybėmis įsirengti gyvenamosios paskirties patalpas, o tai sąlygoja, kad šių patalpų vertingumo kriterijus yra skirtingas.
8. Atsakovas tvirtina, kad pagal jo siūlomą naudojimosi patalpomis tvarką, nebūtų prielaidų atsirasti papildomoms konfliktinėms situacijoms, nei toms kurios egzistuoja dabar, pagal esamą faktinių patekimų į patalpas tvarką. Kitaip tariant, pagal abu šiuo metu siūlomus planus yra tik vienas įėjimas, kuriuo visi naudojasi, tai patalpa pirmame aukšte AB-1-1. Dėl šio įėjimo naudojimosi niekam nekyla jokių tvarkos pakeitimų. Atsakovo siūlomoje tvarkoje, įrengiant pertvarą mansardoje, papildomai atsirastų viena bendro naudojimo patalpa – AB-2-1. Šis koridorius būtų tokios pačios funkcinės paskirties, kaip ir šiuo metu esanti pirmojo aukšto patalpa AB-1-1, dėl kurios naudojimo niekada nekilo jokių ginčų. Visos kitos siūlomos naudotis patalpos būtų atskirtos ir tokia tvarka neteiktų prielaidų kilti konfliktinėms situacijoms.
9. Atsakovas pažymi, kad jo siūlomoje naudojimosi tvarkoje siekiu jį įgyvendinti reikalingi nedideli statybiniai darbai, t. y. rūsyje įrengti dvi mūrines pertvaras su dvejomis durimis bei mansardoje atlikti vieną pertvarą. Siekiant optimizuoti esamą ginčą ir nesibylinėti dėl nedidelių remonto darbų (projekto apimtyje pertvarų įrengimo), atsakovas įsipareigoja savo lėšomis ir darbu įrengti pertvaras, pagal teikiamą projektą.
10. Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškovės A. D., tai nors ir pastaroji visada faktiškai naudojosi visa mansarda ir antresolėmis, tačiau tą darė neteisėtai. Faktiškai mansarda ir antresolė buvo pastatyta ir įrengta jau tada, kai buvo pridavinėjamas pastatas, t. y. 1997 m. rugsėjo 27 d. aktu. Esantis 1997 m. spalio 6 d. susitarimas dėl pirmojo ir antrojo aukšto patalpų naudojimosi tvarkos, atskleidžia, kad šalys suvokdamos ir suprasdamos, kad mansarda ir antresolės yra faktiškai įrengtos, sąmoningai šių patalpų naudojimosi neaptaria. Šios dvi aplinkybės, atskleidžia, kad iš esmės J. D. nuo pat pradžių, žinodama, kad dalis patalpų priklauso naudotis ir atsakovui (kalbama apie mansardą ir antresoles), nepagrįstai naudojosi jomis visa apimtimi. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant faktinių nuosavybės teisių naudojimosi patalpomis aplinkybes, turi būti vertinama ne J. D. faktinis naudojimasis patalpomis, o atskleidžiamos aplinkybės, kaip šalys kūrė ir suvokė savo nuosavybę bei jos naudojimąsi, pagal pirmuosius juridinius faktus – pirmąjį pridavimą, vėliau sekusį susitarimą. Įvertinus šiuos duomenis bei pačios ieškovės pripažįstamą aplinkybę, kad „pusę namo priklauso A. V.“, minėtas kriterijus turi būti vertinamas visų kriterijų apimtyje, kuriuose galioja, kad turi būti atsižvelgiama į visų bendraturčių interesus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas taip pat 2023 m. kovo 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad jis gyvenamojo namo statybai ruoštis pradėjo nuo 1992 metų. Būtent nuo 1992 metų jis kreipėsi į projektuotoją V. B., kad ši padarytų gyvenamojo namo projektą. Šalia jo tėvų (o prieš tai močiutės) žemės sklypo, kuriame jie gyveno, buvo išskirtas žemės sklypas, kuriame jis norėjo pasistatyti sau gyvenamąjį namą. Šis gyvenamasis namas buvo orientuotas į tai, kad jis jame gyvens su šeima bei kartu turės galimybę dalį jo išnaudoti sezoninėms nuomoms, kadangi dislokacijos vieta skirta poilsiavimui pajūryje. Projektuotoja padarė projektą, kuris buvo suderintas ir jo pagrindu išduotas statybos leidimas (1993 m. liepos 15 d. Palangos miesto valdybos registracija Nr. 4Ip/93), projekte kaip projekto užsakovas yra nurodytas jis. Atkreipia dėmesį, kad projekte, esančio rūsio planas, iš kurio yra aiškiai matyti kam jis buvo skirtas. Esamu atveju, kaip ir kiekviename gyvenamajame name buvo numatytos sandėliavimo patalpos, kurios buvo dvi - 7 ir 15 patalpa (dabartinis žymėjimas pagal įregistruotą 2017 m. spalio 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą yra R-3, R-11). Zona su patalpomis Nr. 3, 4, 5, 6 (pagal 1993 m. projektą, o pagal dabartinę 2017 m. spalio 24 d. kadastro bylą R-2, R-3) buvo skirta pirčiai ir dušams, o patalpa Nr. 8 (pagal 1993 m. projektą, o pagal dabartinę 2017 m. spalio 24 d. kadastro bylą R-5) buvo skirta persirengimo kambariui. Zona su patalpomis Nr. 9, 10, 11, 12 (pagal 1993 m. projektą, o pagal dabartinę 2017 m. spalio 24 d. kadastro bylą R-6, R-7, R-8) buvo skirtos aptarnaujančios pirties zoną (tai tualetas, vonia, sandėliukas pirties reikmėms). Patalpa Nr. 13 (pagal 1993 m. projektą, o pagal dabartinę 2017 m. spalio 24 d. kadastro bylą R-9) buvo numatyta skalbyklai, o patalpa Nr. 14 (pagal 1993 m. projektą, o pagal dabartinę 2017 m. spalio 24 d. kadastro bylą R-12) buvo numatyta katilinė. Mano, kad šios aplinkybės objektyviai atskleidžia, kad rūsys buvo skirtas ne gyvenamosios patalpoms, o viso gyvenamojo namo poreikių tenkinimui: katilinė – namo apšildymui, skalbykla – higienos poreikiams, du sandėliai – daiktų sandėliavimui, pirties zona – laisvalaikiui. Rūsys niekada nebuvo skirtas gyventi, jis buvo skirtas aptarnauti gyvenamąjį namą. Taigi, pradėjus namo statybą po kurio laiko pasimatė, kad jis vienas jo pabaigti finansiškai nebesugebės. Nurodo, kad iki dar atsirandant kitam bendraturčiui, buvo pasamdyta Valstybinė įmonė „Palangos statyba“, kuri gyvenamąjį namą pradėjo statyti ir jį pabaigė. Statybas finansavo ir jo tėvai, todėl jo mama – G. V., dar iki šių dienų yra išsaugojusi užrašų knygutė, kurioje ji rašydavo kiek buvo sunaudota medžiagų namui, kokie darbai atlikti, kokios sumos sumokėtos. Kaip pavyzdį atsakovas pateikė statybinių medžiagų važtaraštį, kuris išrašytas 1992 m. spalio 23 d., o medžiagos išduotos rangovui, kuris tuo metu darė pamatus. Grįžtant prie pusės namo pardavimo aplinkybių, tai jam pritrūkus pinigų atsirado A. D., su kuria buvo sutarta, kad ji nupirks iš jo 1/2 gyvenamojo namo su rūsiu, kurio baigtumas tuo metu buvo fiksuotas 59 procentai. 1995 m. birželio 2 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi ši aplinkybė ir įvyko, o jis už tai gavo 70 000 litų sumą. Gavęs šiuos pinigus jis juos panaudojo gyvenamojo namo statybos užbaigimui, o vėliau ir įsikūrimui. Jis žinojo aplinkybę, kad A. D. pinigų neturėjo ir ji buvo tik formali savininkė, už jos stovėjo jos dėdė Ą. C., kuris jam ir sumokėjo 70 000 litų bei su kuriuo buvo sutartos ir aptartos gyvenamojo namo užbaigimo procedūros. Dar paminėsiu, kad tų pačių metų rudenį, t. y. 1995 m. rugsėjo 10 d., jis iš A. D. pasiskolino dar 30 000 litų gyvenamojo namo statybų užbaigimui. Šią sumą jis jai vėliau atidavė. Statybas vykdė ta pati įmonė – VĮ „Palangos statyba“, o visiems statybos darbams vadovavo darbų vadovas. Nei A. D., nei jos mama L. N., nei Ą. C. į faktinius statybos darbus, jų organizavimą, pinigų mokėjimus, nesikišo. Viską organizavo jis, nes pastarieji buvo iš Šiaulių, o Ą. C. iš vis labai retai pasirodydavo, nes gyveno JAV. Namą pabaigė statyti kartu iš savo asmeninių piniginių lėšų: A. D. – iš Ą. C. gautų pinigų, ji iš gautų 100 000 litų. Nurodo, kad statyboms einant į pabaigą, kažkas pasiūlė, kad galima optimaliai išnaudoti palėpę ir iš jos padaryti papildomą didelę patalpą – mansardą su antresolėmis ir papildomais kambariukais. Atlikus papildomus statybos darbus, įrengiant papildomas šonines perdangas mansardoje, įrengiant papildomus laiptus bei atliekant kitus darbus, galima žymiai pasididinti gyvenamojo namo bendrą plotą. Tuo tikslu, buvo kreiptasi dėl projekto korekcijos į architektą E. B., kuris atliko korekcijas ir jos buvo įgyvendintos. 1997 m. vasaros pabaigoje – rudenio pradžioje visos gyvenamojo namo statybos buvo baigtos. Tuo tikslu jie organizavo statybos pabaigos momentą – 1997 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas ir patvirtintas individualaus statinio priėmimo naudotis aktas, pagal kurį buvo užfiksuota, kad nuokrypių nuo projekto nėra. Šio akto esmė – 1997 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas namas, kurio bendras plotas 343,69 kv. m., gyvenamasis plotas 207,03 kv. m., aukštų skaičius - 2. Tačiau iš esmės tuo metu jau buvo baigtas ir mansardos įrengimas, pagal parengtą E. B. projekto korektūrą. Taip pat nurodo, kad 1997 m. rugsėjo 27 d. jau buvo baigti visi statybiniai darbai, liko tik vidaus apdailos darbai, kuriuos jau atliko atskirai, kaip bendraturčiai. Paskutinius darbus, pagal E. B. projekto korektūrą, atliko ta pati VĮ „Palangos statyba“, taip pat ir gyvenamojo namo mansarda su antresolėmis. 1997 m. rugsėjo 27 d. pridavus gyvenamąjį namą ir tuo pagrindu jiems registravus nuosavybę po 1/2, sutarė, kad sudarys sutartį, dėl namo dalių ir naudojimosi namu tvarkos. Toks susitarimas buvo sudarytas 1997 m. spalio 6 d., kuriuo buvo gyvenamasis namas padalintas po 1/2 ir nustatyta gyvenamojo namo patalpomis naudojimosi tvarka. Kartu su ieškove nusistatė, kad pirmu aukštu naudosis jis aš, antru aukštu – A. D. ir nusprendė, kad katiline naudosis abudu savininkai. Kitų patalpų naudojimosi klausimo nesprendė, nes antru etapu turėjo pridavinėti jau atliktą padidinimą ir tada nusistatyti viso namo naudojimosi tvarką. Kiek jam žinoma namo padidinimas buvo atliktas 1997 m. spalio 15 d., t. y. po 18 dienų, kai pridavė gyvenamąjį namą pagal pirminį projektą. Mano, kad net nereikia turėti specialiųjų žinių, kad suprasti elementarų dalyką, kad per 18 dienų, atlikti statybos darbus pagal E. B. projekto korektūrą yra fiziškai neįmanoma. Pažymi, kad namas yra pajūrio zonoje, kurio aukštingumas jau tuo metu buvo viršijęs leidžiamą ribą. A. D. jam pasakė, kad jai reikia papildomo laiko ir per žiemą ji sutvarkys visą dokumentaciją. Jis nieko blogo neįtardamas įsirenginėjo pirmą aukštą. 1998 metų pavasarį, jis buvo sutikęs A. D. mamą ir paklausė jos kaip spręs likusių patalpų naudojimosi klausimą. Nuo to momento ir prasidėjo laiko tempimas ir aplinkybių slėpimas, kol galiausiai sužinojo kad A. D. (jos pusė) pareiškė, kad mansarda yra išimtinai tik jos. Jis kategoriškai nesutiko ir galima sakyti nuo to laiko jų santykiai tiek su A. D., tiek ir su retkarčiais atvykstančiu Ą. C. pašlijo. Jis nurodo, kad jo neįleido į mansardą ir neleido ja naudotis. Iš pradžių jis nenorėjo jokių barnių ir paliko šį klausimą atvirą, nes buvo ramus jog bent mano nuosavybės teisės name yra 1/2 dalies. Nepaisant to, jis visą laiką išreiškė aiškią poziciją, kad pusę priduoto namo, jau su mansarda ir t.t., priklauso jam. Taip pat nurodo, kad rūsiu jis naudojosi minimaliai, tik tiek kiek reikėjo laikyti tam tikrus daiktus. Ten jokių remontų ir patalpų vidaus apdailų neatliko. Nieko nedarė, nes nebuvo aiškaus susitarimo. Nors ne kartą bandė taikiai klausti ir tartis dėl mansardos ir rūsio naudojimosi pasiskirstymo, tačiau nei karto jokio rezultato nepavyko pasiekti. 2004 metais jis sužinojo, kad be jo žinios buvo parduota dalis patalpų, t .y. sudaryta 2003 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsirado trečias bendraturtis – T. C.. Nepaisant to, kad aš jis nesistengė ginčyti, jog jo kaip bendraturčio teisės buvo pažeistos, mano, kad būtent minėta sutartis atskleidžia, kad A. D. sutinka ir patvirtina, kad pusę namo (net nurodo, kad po 360,36 kv. m.) priklauso jam, kita pusė jai. Nurodo, kad jis niekada nėra davęs jokio sutikimo A. D., kad mansarda būtų registruojama jos vardu. Atsižvelgdamas į išdėstytą prašo teismo nustatyti šią tvarką pagal jo teikiamą variantą, o ne pagal A. D..
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad priešieškinio pareiškime atsakovas nurodydamas, kad jis turi nuosavybės teise 1/2 dalį pastato (pastato bendras plotas 703,13 kv. m., kas pagal nuosavybės teisės dalis sudarytų 351,57 kv. m.), yra netiesa, nes atsakovas niekada neginčijo, kad antras aukštas parduotas trečiajam asmeniui J. D., tai jam nepriklauso 1/2 pastato. 1995 m. birželio 2 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-2381 A. D. iš A. V. nupirko (duomenys neskelbtini) Palanga (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini), Palanga), 1/2 dalį nebaigto statyti plytų gyvenamojo namo, taip šalys įformino sutartį, tuo metu palėpės su antresolės patalpos nebuvo inventorizuotos, todėl nepriskaičiuotos į bendrą plotą. Gyvenamojo namo statybai buvo pradėta ruoštis 1991 m. rugpjūčio 24 d., kai atsakovo motina G. V. gavo iš ieškovės dėdės Ą. C. už savo motinos ( tuo metu dar gyvos) namą devyniasdešimt tūkstančių ( kokie pinigai neįvardinti, bet tuo metu dar buvo rubliai). Tuo metu atsakovo šeimos gauta pinigų suma buvo trijų vienaukščių nuosavų namų Palangoje vertės. Atsakovas nuo 1991 m. rugpjūčio 24 d. žinojo, kad namas bus statomas dviem savininkams, o ne jam vienam ir jo šeimai, nes toks buvo A. V. ir Ą. C. susitarimas. Atsakovas melagingai teigia, kad pradėjus namo statybą po kurio laiko pasimatė, kad jis vienas jo pabaigti finansiškai nesugebės. Jau nuo 1991 m. rugpjūčio 24 d. jis žinojo, kad namas bus statomas dviem savininkams ir tikrai ne iš A. V. pinigų. A. V. rašo, kad VĮ „ Palangos statyba“ gyvenamąjį namą pradėjo statyti ir jį pabaigė, nors žemiau savo tekste nurodo, kad namą statė kartu iš savo asmeninių lėšų: A. D. - iš Ą. C. gautų pinigų, o jis iš gautų 100000 litų, 1995 m. birželio 2 d. gautų 70 000 Lt ir 1995 m. rugsėjo 10 d. pasiskolintų 30 000 Lt iš ieškovės. Ieškovės nuomone, šie teiginiai patys sau prieštarauja ir kaip tik patvirtina, kad namas buvo statomas iš A. D. duotų pinigų, kuriuos ji gavo iš dėdės Ą. C.. Nors atsakovas teigia, kad 1995 m. rugsėjo 10 d. pasiskolino iš A. D. 30 000 litų gyvenamojo namo statybų užbaigimui, tačiau ši paskolos sutartis buvo parašyta tik dėl to, kad A. V. galėtų savo namo dalį deklaruoti mokesčių inspekcijoje, nes jis neturėjo pajamų, kurias galėtų deklaruoti. A. V. teigia, kad pinigus Ą. D. atidavė, bet tai įrodančio dokumento jis negali turėti, nes jokių pinigų niekada jai nėra grąžinęs, be to, A. V. tos pinigų sumos sutarties pasirašymo metu ir negavo. Tai buvo paskolos sutartis pateikti mokesčių inspekcijai apie jo pajamas. Pinigus atsakovas pastoviai gaudavo pagal šalių pasirašytus „naminius“ raštelius, kurie negalėjo tikti mokesčių inspekcijai. Kam gautus pinigus jis naudodavo, niekada neatsiskaitydavo, jokių statybų darbų atlikimo suvestinių, medžiagų pirkimo čekių nėra pateikęs. A. V. namo statybai be anksčiau paminėtų gautų pinigų (du šimtai tūkstančių rublių), pagal šalių pasirašytus „naminius“ raštelius, pastoviai gaudavo iš Ą. C., jo sesers L. N. (A. D. motinos), taip pat iš Ą. C. pasamdyto darbininko gaudavo dideles pinigų sumas namo statybai. Be to, Ą. C. samdyti darbininkai už Ą. C. pinigus atliko darbų ir A. V. priklausančiuose pirmame aukšte ir rūsyje. Atsakovas A. V., gavęs pinigų iš Ą. C., pradėjo namo pamatų statybą, rūsio, pirmo aukšto, gal sienas ir antro aukšto (kiek tuo metu buvo pastatyta tiksliai dabar jau nėra galima pasakyti), vėliau buvo pasirašyta sutartis 1995 m. birželio 2 d., kad A. D. perka 1/2 dalį nebaigto statyti plytų gyvenamo namo su rūsiu. Būtent šioje sutartyje konstatuojama parduodamo namo būklė pardavimo metu. Vėliau, vykstant statyboms, Ą. C. iniciatyva buvo padaryta A. D. vardu projekto korekcija pas architektą E. B.. Žodiniu susitarimu namas pasidalintas taip - pirmas aukštas ir rūsys atiteko A. V., o antras aukštas ir mansarda - A. D.. Ieškovės nuomone, atsakovo priešieškiniu pateiktas naudojimosi tvarkos planas yra tiesiog ydingas, neproporcingas ir nesąžiningas. Mansarda pastatyta už ieškovės A. D. pinigus ir įregistruota jos vardu VĮ Registrų centro domenų bazėje. Tuo metu įregistravus mansardą 1997 m. lapkričio 21 d. ir dar keliolika metų A. V. nereiškė niekada jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu. Ieškovė pažymi, kad priešieškinio pareiškime nepaminėtas elektros instaliacijos, vandentiekio ir kanalizacijos atskyrimas. Tai tikrai nebuvo minimalūs statybos remonto darbai. Tuo labiau, kad vonioje nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos vamzdžių. A. V. siūlomame pasidalinime A. D. siūloma palikti mansardos dalį be sanitarinio mazgo. Be to, ieškovei kyla klausimas, kodėl tik dabar norima statyti dvi pertvaras ir dvejas duris rūsyje, nes atsakovas tai galėjo atlikti namo statymo pradžioje. Taip pat elektros instaliaciją, vandentiekį, kanalizaciją įsivedė tik sau visame rūsyje ir pirmame aukšte. Priešingai, nei teigia A. V., jis iš pat pradžių žinojo, kad namas statomas dviem savininkams. Tai įrodo, kad tuo metu A. V. dar nepretendavo į mansardos dalį ir žinojo, kad pastatytas namas bus dalijamas horizontaliai, taip pat žinojo kurios dalys jam priklausys. Be to, daug metų A. V. neįsileido į rūsio patalpas nei vieno bendraturčio - laikydamas, kad visas rūsys yra patalpos- tokiu būdu aiškiai pripažindamas, kad trečias aukštas vienareikšmiškai priklauso tik ieškovei. Pagal žodinį susitarimą, projekto korekciją ir į patalpas investuotas lėšas, šios patalpos ir neturi būti lygiavertės, kaip teigia atsakovas, be to A. V. pastato dalis pastatyta už Ą. C. pinigus. Tarp šalių buvo sutarta, kad G. V. mamos namas Ą. C. atiteks po G. V. mamos mirties. Po jos mirties, pareikalavus atiduoti namą už iš anksto sumokėtus pinigus G. V. atsisakė tai padaryti, teikdama, kad tas jos pakvitavimas taip parašytas, kad per teismą Ą. C. to namo neatgaus. Ieškovė pažymi, kad bendraturčių lūkesčiai buvo tokie, kad iš pat pradžių namo patalpos buvo statomos horizontaliai. A. V. gyvenamo namo statybą pradėjo gavęs pinigus iš Ą. C.. Ą. C. ir A. D. lūkesčiai buvo gauti antrą aukštą, mansardą su rūsio patalpa, kur buvo katilinė, juo labiau, kad Ą. C. sumokėjo už visą statomą gyvenamąjį namą. A. V. šeimos lūkesčiai, A. D. manymu, buvo pirmiausia pateikti valstybinės žemės sklypą kaip G. V. motinai priklausantį nuosavybės teise žemės sklypą, paimti pinigus už G. V. motinos namą, surašius pakvitavimą taip, kad namo negalima būtų prisiteisti, A. V. iš Ą. C. gavus 200 000 rublių ir 70 000 litų, dar pastoviai prašinėti ir gauti papildomai pinigų ir nesilaikyti susitarimų su bendraturčiu.
13. Trečiasis asmuo J. D. 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir, nekeisdama atsiliepime išdėstytos pozicijos, patikslino trečiojo asmens turimos daikto dalies (patalpų) indeksus pagal minėtą 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Nurodo, kad trečiasis asmuo įgijo nuosavybę į namo visą antrąjį aukštą ir proporcionaliai bendro naudojimo patalpas: atsakovas A. V. 1995 m. birželio 2 d. pardavė ½ dalį namo su rūsiu ieškovei A. D.. Taigi A. D. ir A. V. nuo 1995 m. birželio 2 d. iki namo dalis buvo parduota trečiajam bendraturčiui rūsys priklausė lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. A. D. 2003 m. spalio 25 d. dalį savo bendrosios dalinės nuosavybės perleido T. C.. Trečiasis asmuo J. D. 2013 m. birželio 13 d. T. C. namo dalį nupirko iš varžytynių, po ko J. D. perėjo visos T. C. teisės, jo įgytos pagal 2003 m. spalio 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymi, kad 2013 m. spalio 25 d. Pirkimo – pardavimo sutarties preambulės (B) dalyje nurodoma: „Pardavėjai pageidauja parduoti Pirkėjui dalį Pardavėjams priklausančios aukščiau šios sutarties preambulės (A) dalyje nurodytos namo su priklausiniu dalies bei perduoti valdyti ir naudoti visą minėto namo antrąjį aukštą bei namo pirmo aukšto bei rūsio patalpų dalį [...]“, o sutarties 1 straipsnio 6 dalyje nurodyta: „Šalys susitaria, kad nuosavybės teisei į Patalpas perėjus Pirkėjui, pastarasis kartu su Pardavėjais ir kitu Namo bendraturčiu A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat įgyja ir Namo bendro naudojimo patalpas, pagrindines Namo konstrukcijas, bendro naudojimo inžinerinę įrangą ir kitus Namo bendro naudojimo objektus. Nuo Patalpų perdavimo Pirkėjui dienos, kaip tai numatyta šio straipsnio 5 dalyje, Pirkėjui priklausantį Namo bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi Pirkėjui nuosavybės teise priklausančios namo dalies (t. y. Patalpų) naudingojo ploto ir Namo naudingojo ploto santykiui“. Rūsys (viso 171,75 kv. m.) yra bendro naudojimo patalpa ir priklauso visiems bendraturčiams. Trečiojo asmens nuomone, rūsys nėra kažkurio iš bendraturčio asmeninė nuosavybė, todėl trečiasis asmuo nesutinka, kad visos rūsio patalpos būtų pripažintos atsakovo nuosavybe. Atsakovas nuosavybės teise turėjo 1/2 dalį, todėl jam priklauso 1/2 dalis rūsio. Kitos 1/2 rūsio dalies nuosavybės teisė turi būti dalijama tarp bendraturčių J. D. ir A. D. pagal jų valdomų dalių (patalpų) naudingojo ploto santykį, t. y. atitinkamai 174,05 kv. m. (17405/34067) ir 166,62 kv. m. (16662/34067). Šiuo atveju 1/2 rūsio dalis, įvertinus J. D. ir A. D. valdomą naudingą plotą, sudaro 34067 dalių; o visas rūsys atitinkamai 68134 dalis. Tokiu būdu rūsys idealiosiomis dalimis dalintinas taip: A. V. - 1/2; J. D. - 17405/34067; A. D. - 16662/34067. Ieškovei įrodžius, kad ji savo lėšomis padidino daiktą, įvertinus, kad daiktas gali būti atskirtas nuo kitų bendraturčių dalies nesužalojant daikto (namo), nuosavybės teisė į padidintą dalį pripažintina ieškovei. Apibendrinant, trečiajam asmeniui J. D. asmeniniam naudojimui turi atitekti namo viso antrojo aukšto patalpos, 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plane, pažymėtos 2-1, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-9, 2-18, 2-19, 2-20, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2-25, 2-26, 2-27; taip pat 17405/68134 idealioji dalis viso rūsio patalpų.
14. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė palaikė savo ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais. Ieškovė, kaip ir pirminiame ieškinyje prašo pakeisti gyvenamojo namo dalis tarp bendraturčių ir nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal pateiktą pasiūlymą, atsižvelgiant į 2017 m. spalio 24 d. atliktus naujus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos gyvenamojo namo bendras plotas yra 703,13 kv. m., o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
16. Trečiojo asmens atstovas advokatas A. Gogolevas prašė teismo nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo antrojo aukšto ir rūsio patalpų tvarką pagal jo atstovaujamosios siūloma variantą. Sutinka, kad teismas pripažintų, kad trečiasis aukštas ir jose ieškovės lėšomis įrengtos mansardos patalpos priklauso būtent A. D..
17. Teismo posėdžio metu liudytojas T. C. parodė, kad jis notarine pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, antrąjį aukštą, kuriame jis atliko remontą, įrengė sanitarinius mazgus. Šio namo trečiasis aukštas, kurioje buvo įrengta palėpė, priklausė Ą. C., jo dukterėčiai A. D. ir jos vyrui. Prisimena, kad kai jis nuomodavo antrąjį aukštą poilsiautojams, Ą. C. ir A. D. leido jam gyventi trečiajame aukšte. Taip pat prisimena, kad Ą. C. jam kažkada siūlė pirkti trečiąjį aukštą už 80000 JAV dolerių, bet ši kaina jam buvo per didelė, todėl jis atsisakė tokio pasiūlymo. Dėl antrojo aukšto pirkimo jis tarėsi su Ą. C., bet visus teisinius klausimus sprendė A. D.. Rūsio patalpos, išskyrus vieną patalpą, kurioje buvo sudėti špižiniai katilai, priklausė A. V.. A. V. į rūsio patalpas nieko neįleisdavo, net ir į tą patalpą, į kurią jam buvo suteikta teisė patekti ir ja naudotis, siekiant įjungti ir išjungti vandenį name. Prisimena, kad vieną kartą net kvietė antstolius, kad užfiksuotų faktines aplinkybes, kad rūsio patalpa – katilinė, buvo užrakinta. Dėl vandentiekio pajungimo ir išjungimo tardavosi išimtinai su A. V., bet su juo buvo labai sunku susitarti. A. V. trečiame namo aukšte nesilankydavo, išskyrus vieną kartą, kai jis jį buvo pasikvietęs į svečius. Jam žinoma, kad mansardos patalpas įrengė Ą. C., vežė apdailos medžiagas iš Amerikos. Jis pats kartu su Ą. C. pirko įvairias apdailos medžiagas, santechnikos įrenginius Amerikoje, šios visos medžiagos buvo pakrautos į 40 pėdų jūrinį konteinerį ir jis buvo atsakingas už jo atgabenimą į Lietuvą. Taip pat prisimena, kad Ą. C. buvo iš Amerikos atgabenęs transformatorių sūkurinei voniai pajungti, taip pat buvo atsivežęs kilimą, naują skalbimo mašiną. Nors Ą. C. Lietuvoje būdavo ne taip ir dažnai, tačiau, kai atvažiuodavo, visada apsistodavo trečiojo namo rytinėje pusėje, esančiose patalpose. 2008 metais jam A. V. išsakė savo teoriją, kad jam priklauso ir trečiojo aukšto namo dalis, jis net siūlė jam iš nupirkti. Tvirtina, kad A. V. buvo tik gyvenamojo namo statybos prižiūrėtoju, organizatoriumi, jam nežinoma, kad jis būtų prisidėjęs finansiškai prie namo statybų, visas statybas finansavo Ą. C.. Prisimena, kaip A. V. jam sakė, kad reikia gauti raudonų plytų, taigi jis rūpinosi medžiagų gavimu, o už viską mokėjo Ą. C.. Jis sudarydamas su A. D. pirkimo-pardavimo sutartį aiškiai žinojo, ką įsigyja, tai yra viso antro aukšto patalpas ir teisę naudotis viena rūsio patalpa, kurioje buvo funkciškai svarbus vamzdynas, į šią patalpą buvo padarytas įėjimas, tačiau ir į šią patalpą buvo pakankamai sunku patekti, visuomet reikėjo turėti A. V. sutikimą. Jis net buvo nusipirkęs iš A. V. teisę rūsyje įrengti sanitarinių mazgų vamzdyną, kurio trūko name. Taip pat jis buvo susitaręs su Ą. C., kad jam bus leista naudotis pastarajam priklausančiame trečiajame aukšte esančia virtuve, o jis pažadėjo atlikti santechnikos įrengimo darbus. Tvirtina, kad trečiasis gyvenamojo namo aukštas priklausė Ą. C. ir jo šeimai, o pirmas aukštas ir rūsio patalpos priklausė A. V., ir tai visiems buvo aišku.
18. Teismo posėdžio metu liudytoja G. V. parodė, kad ji yra A. V. mama. Prisimena, kad jos mama susipažino su Ą. C.. Jos mama A. V. padovanojo 6 arų žemės sklypą ir tada buvo nuspręsta statytis namą. Kiek jai žinoma buvo susitarta, kad namą statys kartu su Ą. C. per pusę. Kiek buvo įdėta jos šeimos pinigų į namo statybas ji neprisimena, tačiau pažymi, kad jų šeima pinigų turėjo, pirko automobilius, ji visada dirbo. Namo projektą užsakė A. V., o patį namą statė įmonė, kurią taip pat pasamdė jos sūnus. A. V. rūpinosi namo statybomis, organizavo visus darbus ir rūpinosi tuo metu sunkiai gaunamomis statybinėmis medžiagomis. Kai namas buvo pastatytas, jis turėjo būti padalintas per pusę, nes taip buvo susitarę jos mama ir Ą. C.. Trečiasis aukštas turėjo taip pat būti padalintas per pusę, bet A. D. dalintis trečiuoju aukštu nesutinka. Jos sūnus į mansardos patalpas negalėjo patekti, nes jos buvo užrakintos. Neneigia, kad jai buvo duodami pinigai, nurodyti byloje esančiame pakvitavime, namo statybai. Kokia dalimi prie namo statybos prisidėjo ji, A. V. ir jos mama, negali pasakyti, tačiau tvirtina, kad jų šeima namo statyboms taip pat davė pinigų. Niekas pretenzijų dėl jai duotų pinigų statyboms, nereiškė, pinigų grąžinti neprašė. Visas sumas nurodytas pakvitavime bei skolos rašteliuose panaudojo namo statyboms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos faktinės aplinkybės
19. Byloje rašytiniais įrodymais, šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo šiuo metu yra 703,13 kv. m. bendro ploto, pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai. 2019 m. birželio 12 d., 2023 m. vasario 8 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise įregistruota 19059/72072 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – ½ pastato ir 50/100 kitų statinių dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui – 16977/72072 pastato dalis, 16977/2027 kitų statinių dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name. Bendraturčiams galioja nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas – 1997 m. spalio 6 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis Nr. 2-3533, 2003 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P1-14972. Paskutiniai nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti 2017 m. spalio 24 d. ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2019 m. birželio 5 d., taip pat 2019 m. gegužės 22 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu įregistruoti duomenys apie atliktą pastate kapitalinį remontą. Išrašuose nurodyta pastaba – po kapitalinio remonto pastato 1A2p plotas pasikeitė į 703,13 kv. m., susitarimas dėl nuosavybės dalių nustatymo tarp bendraturčių nepateiktas.
20. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 1995 m. birželio 2 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 2-1381) atsakovas pardavė ieškovei ½ nebaigto statyti plytų gyvenamojo namo su rūsiu, pažymėtu indeksu 1Az p., dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Sutartyje nurodyta, kad gyvenamojo namo statybos darbų atlikta 59 procentai. Nebaigto statyti gyvenamojo namo su rūsiu parduodama dalis randasi 600 kv. m. dydžio žemės sklype. Nebaigto statyti gyvenamojo namo su rūsiu ½ dalis priklauso atsakovui privatinės nuosavybės teise pagal Klaipėdos TVIPP biuro 1995 m. kovo 29 d. pažymėjimą Nr. 5-030755 ir Palangos miesto valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus leidimą Nr. 41p/93, išduotą 1993 m. liepos 15 d. ir Palangos miesto valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus 1995 m. kovo 28 d. pažymą Nr. 55f. Klaipėdos TVIPP biuro pažymėjimas Nr. 5-030755 pratęstas 1995 m. gegužės 27 d. Atsakovas už parduodamo namo dalį iš pirkėjos (ieškovės) gavo 70000 Lt, o viso nebaigto statyti gyvenamojo namo su rūsiu kaina 130638 Lt dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo. Ieškovei nuolatiniam naudojimui suteikiama ½ dalis nebaigto statyti plytų gyvenamojo namo su rūsiu.
21. 1997 m. rugsėjo 7 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktu nustatyta, kad statytojai A. V. ir A. D. pateikė priimti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos darbai atlikti ūkio būdu, faktiškai įrengto dviejų aukštų namo bendras plotas – 343,69 kv. m., iš to skaičiaus – gyvenamasis – 207,03 kv. m.. Patikrinusi statybos darbų atitiktį teisės aktų reikalavimams, pateikta Valstybinės statybos inspekcijos Palangos miesto skyriaus vyriausiojo inspektoriaus išvada, kad išvardintieji statiniai ir jų priklausiniai atitinka numatytus reikalavimus ir jie priimami naudoti.
22. 1997 m. rugsėjo 27 d. A. D. išduotas Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimas, patvirtinantis, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, priėmimo aktas tvirtintinas, ir pastatas registruojamas A. V. ir A. D. nuosavybės teise (teisinio registravimo knygoje Nr. 187a, inventorizavimo bylos Nr. 1931).
23. 1997 m. spalio 6 d. notarine sutartimi A. V. ir A. D. susitarė, kad gyvenamasis namas su rūsiu, žymėjimo indeksas 1A2p, kurio naudingas plotas 343,69 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso lygiomis dalimis (Sutarties 1 punktas). A. V. ir A. D. valdydami gyvenamąjį namą lygiomis dalimis, susitarė dėl patalpų naudojimosi tvarkos, t. y.: a) A. V.nuosavybėn atitenka 50/100 dalių gyvenamojo namo ir teisė nuolat naudotis gyvenamo namo patalpomis, žymimomis indeksais: ½ 1-1-11,55 kv. m. ; 1-2-29,13 kv. m.; 1-3-2,73 kv. m.; 1-4-5,96 kv. m.; 1-5-17,34 kv. m.; 1-6-13,80 kv. m.; 1-7-15,41 kv. m.; 1-8-17,72 kv. m.; 1-9-17,80 kv. m.; 1-10-17,73 kv. m.; 1-11 -29, 64 kv. m.; viso 171,04 kv. m. naudingo gyvenamojo namo ploto; b) A. D. nuosavybėn atitenka 50/100 dalių gyvenamojo namo ir teisė nuolat naudotis gyvenamojo namo patalpomis, žymimomis indeksais ½ - 1-1-11,55 kv. m.; 2-1-22,30 kv. m.; 2-2-29,43 kv. m.; 2-3-17,04 kv. m.; 2-4-11,01 kv. m.; 2-5-2,6 kv. m., 2-6-4,16 kv. m.; 2-7-17,43 kv. m.; 2-8-17,24 kv. m.; 2-9-16,25 kv. m.; 2-10-29,36 kv. m., viso 172,65 kv. m. naudingo ploto gyvenamojo namo (Sutarties 2 punktas). Sutarties 3 punkte numatyta, kad A. V. leidžia A. D. naudotis patalpa, pažymėta plane indeksu R-12, 13,29 kv. m., katiline.
24. 1997 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Palangos miesto skyriaus pažyma Nr. 198, adresuota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonei Klaipėdos filialui, patvirtina, kad Valstybinės statybos inspekcijos Palangos miesto skyrius pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, A. D. priklausančio pastato dalyje, pastogėje, įrengtos patalpos surinkamai su Palangos miesto vyr. architekto 1997 m. rugpjūčio 27 d. suderintu projektu. Papildomai įrengtų patalpų plotas sudaro 185,9 kv. m. ploto. Įrengtos patalpos tinkamos eksploatuoti. Vadovaujantis STR 01.07.01 1997 A priedo p. 3.4 patalpų įrengimui individualių namų pastogėje leidimas statybai nereikalingas.
25. Taip pat nustatyta, kad E. B. projektavimo darbų studijos projektą, kurio objektas – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, projekto korektūra; mansardos įrengimo projektas, teritorijos atstatymas, sutvarkymas, užsakė A. D.. Šio projekto pagrindu buvo įrengta mansarda gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje.
26. Pažyma apie brangų turtą įsigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimas, išduota 1997 m. gruodžio 15 d. patvirtina, kad A. D. pateikė Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją apie turėtas pajamas, už kurias 1997 m. gruodžio 15 d. įsigytas brangus turtas – pastatyta mansarda, esanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuris deklaruota įsigijimo kaina 134540 Lt.
27. 2003 m. spalio 25 d. ieškovė, jos sutuoktinis (toliau – pardavėjai), ir T. C. (toliau – pirkėjas) sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. P1-14972), pagal kurią pardavėjai pardavė pirkėjui, o pirkėjas nusipirko iš pardavėjų jiems priklausančių 50/100, t. y. 360,36 kv. m. ploto dalies gyvenamojo namo, kurio bendras plota lygus 720,72 kv. m., paskirtis: gyvenamojo (vieno buto pastatai), plane pažymėto indeksu 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50/100 gyvenamojo namo priklausinių – inžinerinių statinių – įrenginių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, 16977/72072 dalis, t. y. 169,77 kv. m. namo ir pirmiau nurodytą dalį namo priklausinio bei vadovaujantis 1997 m. spalio 6 d. tarp ieškovės ir namo bendraturčio atsakovo sudaryta sutartimi, patvirtinta Palangos miesto notarų biuro notarės A. Ž. (notarinio registro. Nr. 2-3533) ir CK 4.81 straipsnio 2 d. perduoda pirkėjui valdyti ir naudotis žemiau nurodytas name esančias patalpas (patalpų dalis): a) visas patalpas, esančias namo antrajame aukšte, t. y. 166,88 kv. m. bendro ploto patalpas, kurios namo antrojo aukšto plano iš namų valdos techninės apskaitos bylos kopijoje (Priedas Nr. 1) yra pažymėtos indeksais nuo 2-1 iki 2-10 imtinai ir b) dalį, t. y. 2,89 kv. m. patalpų, kurių bendras plotas 11,55 kv. m., esančių namo pirmajame aukšte bei namo pirmojo aukšto plane, kuri namų valdos techninės apskaitos bylos kopijoje (Priedas Nr. 2) yra pažymėta indeksu 1-1. Sutarties 2 dalyje nurodyta, kad visas namas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis ( t. y. po 360,36 kv. m. arba 50 procentų) priklauso pardavėjams ir atsakovui. Pardavėjai pareiškia, kad namo bendraturtis A. V. buvo tinkamai informuotas apie jam suteiktą pirmenybės teisę įsigyti iš pardavėjų parduodamas patalpas bei įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo pirmiau paminėta pirmenybės teise įsigyti iš pardavėjų parduodamas patalpas (...).
28. 2013 m. birželio 13 d. antstolio A. Selezniovo turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S1-210000 nustatyta, kad antstolis 2013 m. birželio 4 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 07469 pardavė 16977/72072 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 720 kv. m. 16977/72072 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančių skolininkui T. C. pirkėjai J. M. (dabar – D.) už 228000 Lt.
29. 2013 m. rugsėjo 7 d. buvo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastriniai matavimai, ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje buvo patikslinti duomenys, kad mansardos bendras plotas yra 185,92 kv. m., antresolių plotas – 14,30 kv. m., rūsio patalpų plotas – 175,79 kv. m., o viso pastato bendras plotas – 720,72 kv. m.
30. 2015 m. vasario 19 d. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pastato dalių paskaičiavimo projektu pagal A. D. 2013 m. balandžio 29 d. užsakymą buvo atliktas pastato 1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių paskaičiavimas pagal 1997 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų duomenis, suskaičiavus namo dalis, nustatyta, kad A. V. tenka 0,479, t. y. 344,90 kv. m.; J. D. – 0,237 dalys; 170,73 kv. m.; A. D. – 0,284 dalys, t. y. 205,09 kv. m.
31. 2017 m. rugsėjo 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) ieškovei A. D. leista inicijuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinius matavimus, įpareigojant atsakovą A. V. įleisti ieškovę ir jos pasirinktos įmonės, atliksiančios kadastrinius matavimus, specialistus į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, jam tenkančią dalį ir leisti atlikti visus kadastrinius matavimus.
32. 2017 m. lapkričio 18 d. ieškovė teismui pateikė naujai parengtą nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 25/40526. 2022 m. gegužės 22 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-34-995/2022 ieškovei J. D. pripažinta teisė įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytus 2021 m. lapkričio 19 d. Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše ir 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021, be atskiro atsakovo A. V. sutikimo; ieškovei J. D. leista pakeisti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., kadastro duomenis VĮ Registrų centras, įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), be atskiro atsakovo A. V. sutikimo. 2023 m. vasario 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, kad buvo įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. kadastriniai matavimai (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kuriuos nustatyta, kad po kapitalinio remonto pastato 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, plotas pasikeitė į 703,13 kv. m., ir deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą.
33. Ieškovė kreipėsi į bendraturčius su pasiūlymu susitarti geranoriškai dėl pastato dalų perskaičiavimo. 2015 m. liepos 1 d. atsakovas su ieškovės pasiūlymais dėl galimybės įteisinti perskaičiuotas namo dalis ir patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo pagal esamą situaciją, nesutiko. 2015 m. rugpjūčio 14 d . pareiškimu trečiasis asmuo J. D. sutiko notariškai pasirašyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės dalių perskaičiavimo ir naudojimosi patalpomis nustatymo sutartį. 2016 m. rugpjūčio 8 d. Palangos miesto trečiojo notaro biuro liudijimu (notarinio registro Nr. 3003) nustatyta, kad A. D. kviestas A. V. dėl pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, naudojimosi tvarkos nustatymo ir dalių perskaičiavimo, neatvyko.
34. Nagrinėjamu atveju byloje kilo bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ginčo pastate atlikus mansardos patalpų įrengimo darbus, t. y. ieškovė pareiškė ieškinį, reikalaudama pakeisti bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius ir nustatyti naudojimosi pastatu tvarką, o atsakovas pareiškė priešieškinį, pateikdamas alternatyvų reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, be to, trečiasis asmuo taip pat pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo tvarkos.
Dėl bendraturčių idealiųjų ginčo turto dalių pakeitimo
35. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimą pakeisti nuosavybės teisės dalis bendrame turte.
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymu nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.
37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia apimties teisių padidėjimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jeigu bendras daiktas padidinamas laikantis tokių taisyklių: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo dalies vertės negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Teismų praktikoje suformuluotos tokios šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat. 30.9.1; Teismų praktika Nr. 32; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 21 punktas)). Be kita ko, analogiškai 1964 m. CK 128 straipsnio nuostatos, galiojusios gyvenamojo namo ginčo patalpų įrengimo metu, numatė, kad, jeigu gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis, turėdamas kitų dalyvių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina šio namo ar buto plotą, juos pristatydamas, atstatydamas arba perstatydamas, tai šio dalyvio reikalavimu namo ar buto dalys, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ir naudojimosi juose esančiomis patalpomis tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.
38. Byloje iš esmės nėra šalių ginčo, kad ginčo pastate po mansardos įrengimo, gyvenamojo namo bendras plotas pasikeitė. Atsakovas nesutinka tik su tuo, kad ieškovė savo lėšomis ir esant jo sutikimui padidino savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, papildomai įrengusi patalpas mansardoje.
39. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovė ir atsakovas notariniu susitarimu nusistatė ginčo pastatu naudojimosi tvarką, taigi, ginčo pastate yra nusistovėjusi ilgalaikė faktinė šalių naudojimosi tvarka, remiantis notariniu šalių susitarimu, pagal kurį tam tikras patalpas šalys naudojo atskirai viena nuo kitos, tik koridorius ir katilinė šalių buvo naudojamos bendrai. Iki mansardos patalpų įrengimo ieškovei bei atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po 1/2 idealiąją dalį. Po to ieškovė pardavė antrąjį namo aukštą liudytojui T. C., pasilikdama sau mansardos patalpas ir koridoriaus dalį, po to – turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu, antrąjį aukštą ir koridoriaus dalį įsigijo trečiasis asmuo J. D..
40. 1995 m. birželio 2 d. šalys pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė, kad ieškovė iš atsakovo perka 1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini), Palanga). Po gyvenamojo namo pridavimo (namas buvo priduotas, kaip tinkamas naudoti 1997 m. rugsėjo 27 d.), šalys susitarė dėl gyvenamojo namo, kurio plotas buvo 343,69 kv. m., pirmojo ir antrojo aukštų naudojimosi tvarkos. Tuo metu mansardos bei rūsio patalpos į šią šalių sutartį nebuvo įtrauktos, nes nebuvo užbaigti mansardos inventorizavimo darbai. Vėliau gyvenamojo namo bendras plotas buvo perskaičiuotas, ir namo plotas padidėjo iš 343,69 kv. m. (toks bendro namo plotas nurodytas 1997 m. rugsėjo 27 d. Individualaus statinio priėmimo naudoti akte) į 720,72 kv. m. (pastaba: naujais kadastriniais duomenimis – gyvenamojo namo bendras plotas yra 703,13 kv. m.), tiek į bendrojo namo plotą įtraukus gyvenamojo namo rūsio patalpas (171,75 kv. m.), tiek ieškovei jos šeimos duotomis lėšomis, darbu, medžiagomis padidinus gyvenamojo namo plotą, įrengiant mansardą ir joje esančias patalpas (179,92 kv. m.): kambarį (2-11) (97,96 kv. m.), pagalbinę patalpą (2-12) (7,82 kv. m.), virtuvę (2-13) (7,44 kv. m.), vonios patalpą (2-15) (28,13 kv. m.), kambarį (2-16) (6,14 kv. m.), kambarį (antresolės patalpos) (2-17) (5,75 kv. m.), kambarį 2-28 (10,81 kv. m.), kambarį (2-29) (12,73 kv. m.), sanitarinį mazgą (2-30) (3,13 kv. m.) (patalpų pažymėjimas ir jų dydžiai nurodyti remiantis 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu nauji kadastriniai duomenys kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą 2019 m. birželio 5 d. yra įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre).
41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į architektą E. B. dėl mansardos korekcijos, ir tai patvirtina mansardos korekcijos projekte nurodyti duomenys, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad mansardos korekcijos projekto užsakovė yra būtent ieškovė. Tai, kad ieškovė padidino ginčo pastato plotą, įsirengdama mansardą, patvirtina ir išduota 1997 m. lapkričio 21 d. Valstybinės statybų inspekcijos pažyma, adresuota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonei Klaipėdos filialui, kurioje nurodyta, kad Valstybinės statybos inspekcijos Palangos miesto skyrius pažymi, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, A. D. priklausančio pastato dalyje, pastogėje, įrengtos patalpos sutinkamai su Palangos miesto vyr. architekto 1997 m. rugpjūčio 27 d. suderintu projektu. Papildomai įrengtų patalpų plotas sudaro 185,9 kv. m. ploto. Įrengtos patalpos tinkamos eksploatuoti. Vadovaujantis STR 01.07.01 1997 A priedo 3.4 p. patalpų įrengimui individualių namų pastogėje leidimas statybai nereikalingas. 2013 m. liepos 5 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo 11 punkte yra pastaba, kad pastato 1A2p plotas iš 343,69 kv. m. pasikeitė į 720,72 kv. m. A. D. padidinus savo namo dalį – pristačius mansardą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1997 m. lapkričio 21 d., pažymoje Nr. 198 nurodoma, kad A. D. priklausančio pastato dalyje, pastogėje įrengtos patalpos; pateikta užsakovo A. D. gyvenamojo namo korektūra. Byloje esančių nekilnojamojo daikto – ginčo pastato, kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, kad ginčo pastato trečiajame aukšte yra mansardos (pastogės) patalpos, vidaus plotų eksplikacijose taip pat nurodytos konkrečios patalpos, esančios mansardoje. 2013 m. gruodžio 23 d. pagal A. D. užsakymą buvo atlikta mansardos atliktų statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertės nustatymo ekspertizė. Parengtame UAB „Statybos horizontai“ ekspertizės akte esanti lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2013 m. spalio mėn. kainas, patvirtina, kad gyvenamojo namo mansardos įrengimo darbų kaina yra 318591 Lt (su PVM), o joje esančios įrengtos mansardos fotofiksacijos atspindi atliktų darbų mansardoje mąstą bei joje panaudotas statybines medžiagas. Galiausiai pažyma apie brangų turtą įsigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaravimas, išduota 1997 m. gruodžio 15 d., patvirtina, kad A. D. pateikė Šiaulių miesto valstybinei mokesčių inspekcijai deklaraciją apie turėtas pajamas, už kurias 1997 m. gruodžio 15 d. įsigytas brangus turtas – pastatyta mansarda, esanti (duomenys neskelbtini), Palangoje, kuri deklaruota įsigijimo kaina - 134540 Lt.
42. Ieškovė teismo posėdyje nuosekliai dėstė gyvenamojo namo statybos eigą, statybos darbų finansavimo šaltinius, taip pat nurodė, kad paskutinius darbus mansardoje pagal E. B. projekto korektūrą antrame aukšte ir mansardoje atliko jos dėdės Ą. C. samdyti darbininkai, su kuriais ieškovė pati asmeniškai ne kartą bendravo, mansardos patalpos buvo įrengtos jos dėdės Amerikoje įsigyta įranga (nupirkta sukūrinė vonia, transformatorius ir kt.). Šiuos ieškovės teiginius, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina į bylą pateiktos išlikusios darbų suvestinės, algalapiai ir išlaidos už įvairius darbus ir medžiagas. Taigi visi šie rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. D. namo plotą padidino jos šeimos (dėdės ir mamos) duotomis lėšomis. Be to, šių rašytinių įrodymų turinys atskleidžia, kad tai ieškovės nuosavybės dalis. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas ieškovei išreikštų kokius nors prieštaravimus ar pretenzijas dėl padidėjusios namo dalies. Atsakovas nereiškė ir jokių prieštaravimų dėl VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. birželio 6 d. išrašo 11 punkto pastabos, jog ieškovė padidino savo namo dalį.
43. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su savo sutuoktiniu jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančią namo dalį, t. y. namo antrąjį aukštą, be mansardos patalpų, pardavė T. C.. Po namo antrojo aukšto pardavimo 2016 m. birželio 6 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše A. D. nuosavybės dalis buvo nurodyta 19059/72072, t. y. iš esmės pagal mansardos patalpų ir patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, plotą. Ir nors šis faktas yra išviešintas viešajame registre, atsakovas A. V. jokių prieštaravimų nepateikė. Priešingai pats atsakovas pripažino, kad mansardos patalpos priklauso A. D., ir tai patvirtina atsakovo pareikšta pozicija ieškovės iš civilinės bylos Nr. 2-331-890/2014 pateiktame triplike, kuriame atsakovas aiškiai nurodė, kad „žodiniu susitarimu rūsys priklausė man, išskyrus rūsio patalpą R-12/18,29 kv. m., kuri yra bendrojo naudojimo, o nepadidinta mansarda – A. D.. Padidinus mansardą ir pastačius antresolę, mes turėjome baigti namo padalijimą bei nustatyti naudojimo tvarką. Be to, pats namo antrojo aukšto pardavimo faktas rodo, kad ieškovė savo nuosavybe laiko mansardos patalpas.“
44. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek visas gyvenamasis namas, taip ir mansardos patalpos buvo pastatyti ir įrengti jos dėdės Ą. C. ir jos mamos L. N. piniginėmis lėšomis, būtent ji mansardos patalpas įteisino teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko ir buvo perskaičiuotas bendro namo plotas, antras gyvenamojo namo aukštas jų šeimai buvo nereikalingas ir dėl to šį pardavė T. C., o mansardą pasiliko sau. Liudytojas T. C. taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad jie su A. D. susitarė tik dėl gyvenamojo namo antro aukšto pardavimo, ir visiems, įskaitant ir A. V., buvo žinoma, kad mansarda su antresolėmis priklauso būtent A. D., kuri mansardos neketina parduoti. Taip pat nurodė, kad A. V. gal vieną, o gal du kartus buvo atėjęs į mansardos patalpas, tačiau tik svečio teisėmis, ir patvirtino, kad trečiasis gyvenamojo namo aukštas priklausė Ą. C. ir jo šeimai, o pirmas aukštas ir rūsio patalpos priklausė A. V., ir tai visiems buvo akivaizdu.
45. Įvertinęs bylos medžiagą (byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojo T. C. parodymus), teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklėmis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gyvenamasis namas buvo padidintas ieškovės pastangomis, jai jos dėdės Ą. C. ir jos mamos L. N. duotomis piniginėmis lėšomis namo statybai, taip pat ir mansardos patalpų įrengimui, ieškovė ir šiuo metu viena faktiškai naudojasi mansardos patalpomis, jokių prieštaravimų atsakovas ieškovei daug metų dėl mansardos patalpų nereiškė, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė turėjo A. V. sutikimą įrengti mansardą ir ją įsirengė jos, jos šeimos pastangomis bei lėšomis.
46. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo piniginį indėlį į gyvenamojo namo statybą, taip pat ir į mansardos patalpų įrengimą. Byloje esantys įrodymai – ieškovės paaiškinimai, liudytojo T. C., taip pat iš dalies ir pačios G. V. parodymai patvirtina, kad atsakovas statant gyvenamąjį namą dalyvavo jo projektavimo procese, organizavo ir prižiūrėjo statybos darbus, pasirūpindavo kai kuriomis statybinėmis medžiagomis, už kurias mokėdavo ieškovės dėdė Ą. C.. Byloje esantys 1991 m. rugpjūčio 24 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad atsakovo motina G. V. gavo iš ieškovės dėdės Ą. C. pinigus, laikotarpiu nuo 1990 m. iki 1995 m. (gyvenamojo namo statybos metu) ranka rašyti skolos rašteliai patvirtina, kad būtent Ą. C., L. N. tiek atsakovui, tiek jo motinai G. V. skolino įvairias pinigų sumas, kai kuriais atvejais ir pakankamai dideles, ginčo namo statybai. Tiek atsakovas, tiek liudytoja G. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šios piniginės sumos buvo skolintos gyvenamojo namo statybai, tačiau nurodyti, kur ir kokiems konkrečiai statybos darbams vykdyti buvo panaudotos ieškovės artimųjų skolintos piniginės lėšos, kokia pinigų dalimi jų šeima prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, taip pat ir mansardos patalpų įrengimo, teismui nesugebėjo. Atsakovo A. V. dėstomos pozicijos nepatvirtina ir jo pateiktas 1992 m. spalio 23 d. medžiagų išdavimo pašaliniams važtaraštis Nr. 111163. Važtaraštyje užfiksuoti duomenys pavirtina, kad VĮ „Palangos statyba“ pirko skiedinį A. V. užsakymu už grynuosius pinigus, tačiau vien tik šis duomuo neleidžia spręsti, kad būtent ši įmonė vykdė visus ginčo pastato statybos darbus, kad statybinės medžiagos (skiedinys) buvo pirktos būtent ginčo namo statybai ir jos buvo pirktos iš atsakovo A. V. ir/ar jo šeimai priklausančių, o ne iš ieškovės šeimos jam paskolintų piniginių lėšų. Taigi visos šios aptartos aplinkybės taip pat leidžia teismui labiau tikėti, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas, taip pat ir mansardos patalpos įrengtos didžiąja dalimi iš ieškovės šeimos piniginių lėšų, jų pastangomis ir darbu. Mansardos įrengimas buvo atliekamas neabejotinai žinant atsakovui. Mansarda įrengta teisėtai pagal projektą, ji yra įteisinta, taigi yra išpildytos visos CK 4.77 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, su kuriomis yra siejamas idealiųjų dalių perskaičiavimas. Tai reiškia, kad byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės dėl ginčo pastate esančių mansardos patalpų įrengimo ir dėl to iš esmės pasikeitusios jo padėties (padidėjimo), kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotos bendraturčių turto dalys neatitinka po mansardos patalpų įrengimo naujai sukurtos turto dalies, leidžia teismui taikyti aptartas CK 4.77 straipsnio nuostatas.
47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir pakeisti gyvenamojo namo idealiąsias dalis tarp bendraturčių.
48. Remiantis 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu 2019 m. birželio 5 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kadastriniai duomenys kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, įvertinus tai, kad pagal naujus kadastrinius matavimus bendras gyvenamojo namo plotas yra 703,13 kv. m. (ieškinyje nurodyta - 720,72 kv. m.), teismui pripažinus, kad ieškovė ir jos šeima savo darbu bei lėšomis įsirengė mansardą su joje esančiomis patalpomis, žymimomis indeksais: 1/4 (1-1) (2,79 kv. m.), M (2-11) (97,96 kv. m.), M (2-12) (7,82 kv. m.), M (2-13) (7,44 kv. m.), M (2-15) (28,13 kv. m.), M (2-16) (6,14 kv. m.), M (2-17) (5,75 kv. m.), M (2-28) (10,81 kv. m.), M 2-29 (12,73 kv. m.), M (2-30) (3,13 kv. m) – viso 182,70 kv. m., pripažįstama, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 18270/70313 dalys (182,70 kv. m.), atitinkamai atsakovui A. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpos, pažymėtos 2/4 (1-1) (5,57 kv. m.), (1-2) (28,88 kv. m.), (1-3) (2,74 kv. m.), (1-4) (5,91 kv. m.), (1-5) (17,34 kv. m.), (1-6) (14,02 kv. m.), (1-7) (13,50 kv. m.), (1-9) (18,41 kv. m.), (1-10) (17,96 kv. m.), (1-11) (29,78 kv. m.), (1-12) (15,57 kv. m.), (1-13) (2,16 kv. m.), viso – 171,84 kv. m., ir rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-1 (18,22 kv. m.), R-2 (4,88 kv. m.), R-3 (20,08 kv. m.), R-4 (29,14 kv. m.), R-5 (14,22 kv. m.), R-6 (2,86 kv. m.), R-7 (8,81 kv. m.), R-8 (2,65 kv. m.), R-9 (18,08 kv. m.), R-10 (5,89 kv. m.), R-11 (28,63 kv. m.), R-12 (18,29 kv. m.), viso rūsio patalpos – 171,75 kv. m., bendrai - 343,59 kv. m., pripažįstama, kad atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 34359/70313 dalys (343,59 kv. m.); trečiajam asmeniui J. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/4 (1-1) (2,79 kv. m.) patalpos, ir antrojo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais (2-1) (23,62 kv. m.), (2-3) (17,69 kv. m.), (2-4) (11,98 kv. m.), (2-5) (3,32 kv. m.), (2-6) (5,06 kv. m.), (2-9) (17,71 kv. m.), (2-18) (26,84 kv. m.), (2-19) (3,13 kv. m.), (2-20) (15,47 kv. m.); (2-21) (2,32 kv. m.), (2-22) (15,65 kv. m.), (2-23) (2,31 kv. m.), (2-24) (2,39 kv. m.), (2-25) (14,27 kv. m.), (2-26) (2,97 kv. m.), (2-27) (9,32 kv. m.), viso 176,84 kv. m., pripažįstama, kad trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 17684/70313 dalys (343,59 kv. m.).
49. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas bei trečiasis asmuo, teikdami savo pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nurodė, kad patalpa, pažymėta 1-1, turėtų būti paskirta visiems bendraturčiams lygiomis dalimis, t. y. po 1/3, tačiau iš 2003 m. spalio 25 d. ieškovės ir T. C. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė T. C. pardavė tik 2,89 kv. m. patalpų, kurių bendras plotas 11,55 kv. m., esančių namo pirmajame aukšte bei namo pirmojo aukšto plane, kuri namų valdos techninės apskaitos bylos kopijoje (Priedas Nr. 2) yra pažymėta indeksu 1-1, t. y. pusę jai priklausančios dalies, sau pasilikdama 2,79 kv. m., o kita patalpos dalis (pusė) pagal šalių susitarimą priklauso atsakovui, todėl skaičiuojant šalims jiems tenkančias idealiąsias dalis, pripažintina, kad ieškovei priklauso patalpos (1-1) dalis, kurios plotas 2,79 kv. m. (11,15 kv. m./4), atsakovui patalpos (1-1) dalis, kurios plotas (5,57 kv. m.) (11,15 kv. m. 2/4), trečiajam asmeniui – patalpos (1-1) dalis, kurios plotas 2,79 kv. m. (11,15 kv. m./4) (lygiai tiek, kiek trečiasis asmuo įsigijo turto pardavimo iš varžytinių metu).
Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo
50. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamojo namo patalpomis. Ieškovės argumentas, kodėl naudojimosi tvarka turi būti persvarstyta, buvo tas, kad yra pasikeitusios nuosavybės teisės dalys tarp šalių ir bendraturčių 1997 m. spalio 6 d. sutartis dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos neatitinka faktinio naudojimosi, tuo metu tarp šalių nebuvo susitarta dėl mansardos patalpų naudojimo tvarkos, pastato 1A2p plotas iš 343,69 kv. m., pasikeitė į 720, 72 kv. m., be to, bylos nagrinėjimo metu 2019 m. birželio 6 d. buvo įregistruoti nauji kadastriniai duomenys 217 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, ir dėl to pagal naujai nustatytus kadastro duomenis ginčo namo plotas po kapitalinio remonto šiuo metu yra 703, 13 kv. m.
51. Ieškovė siūlo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atitinkančią faktinę padėtį ir 1997 m. spalio 6 d. šalių susitarimą, kad ji naudojasi savo įsirengta mansarda, antresolėmis, bei pirmo aukšto patalpos, pažymėtos 1-1, dalimi, atsakovas ir toliau naudojasi gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, ir visomis rūsio patalpomis, o tretysis asmuo – jo įsigytomis antrojo aukšto patalpomis ir pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, dalimi.
52. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamas nustatyti jo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal E. V. parengtą „Pastato patalpų ploto naudojimosi planą Nr. 23-02-PP-TD-TR.01 bei jo sudėtines dalis, t. y. jam paskiriant naudotis visas pirmojo aukšto patalpas, trečiajam asmeniui - visas antrojo aukšto patalpas, o kai kurias rūsio patalpas, pastogės ir antresolės patalpas priskirti naudotis jam ir ieškovei proporcingai turimai jų nuosavybės daliai gyvenamajame name, o dvi patalpas (AB-R-1, AB-R-12) rūsyje ir vieną pastogės patalpą (AB-2-1), paskiriant naudotis bendrai visiems bendraturčiams.
53. Trečiasis asmuo J. D. taip pat pateikė savo pasiūlymą dėl gyvenamajame name, esančios naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriuo trečiasis asmuo siūlo trečiajam asmeniui asmeniniam naudojimui paskirti naudotis namo viso antrojo aukšto patalpas, 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plane, pažymėtas 2-1, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-9, 2-18, 2-19, 2-20, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2-25, 2-26, 2-27; taip pat priskirti jam 17405/68134 idealiąja dalį viso rūsio patalpų.
54. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
55. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
56. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
57. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
58. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įgijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
59. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
60. Byloje nėra šalių ginčo, kad šiuo nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis ir būtinybė pakeisti naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarką, kadangi yra pasikeitusios nuosavybės teisės dalys tarp šalių ir bendraturčių, 1997 m. spalio 6 d. bendraturčių sutartis dėl gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos šiai dienai neatitinka faktinio naudojimosi, nes tuo metu tarp šalių nebuvo susitarta dėl rūsio bei mansardos patalpų naudojimosi tvarkos, pasikeitė antrojo aukšto savininkas, taip pat pasikeitė pastato 1A2p plotas dėl mansardos įrengimo. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. birželio 6 d. buvo įregistruoti nauji kadastriniai duomenys 2017 m. spalio 24 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, ir dėl to pagal naujai nustatytus kadastro duomenis ginčo namo plotas po kapitalinio remonto šiuo metu yra 703, 13 kv. m.. Byloje nustačius, kad yra poreikis ir būtinybė pakeisti naudojimosi ginčo gyvenamuoju namu tvarką, spręstinas klausimas dėl to, kokia naudojimosi pastatu tvarka (ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens) būtų teisingiausia, patogiausia bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
61. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs bendraturčių teikiamus naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pasiūlymus, atsižvelgdamas į susiklosčiusią faktinę bylos situaciją, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotais naudojimosi tvarkos nustatymo bendru daiktu kriterijais, taiko nustatymo naudojimosi bendru daiktu tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, kadangi, teismo vertinimu, jis labiausiai užtikrina visų bendraturčių teises ir interesus, atitinka pirmiau aptartus principus ir kriterijus. Visų pirma, naudojimosi bendru daiktu tvarką, kaip ginčo sprendimą būdą, nurodė pačios šalys savo procesiniuose dokumentuose. Antra, toks būdas labiausiai atitinka nusistovėjusią istorinę ir šalių (ieškovės ir atsakovo) sutartimi aptartą naudojimo ginčo pastatu tvarką. Ieškovės pateiktoje naudojimosi ginčo pastatu tvarkoje siūloma apspręsti naudojimąsi rūsio ir mansardos patalpomis, kuri nebuvo įtraukta į 1997 m. spalio 6 d. šalių susitarimą. Teismas vertina, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka bendraturčių teisių nepažeidžia, ji atitinka esamą padėtį (ieškovė ir toliau naudojasi savo įsirengta mansarda, antresolėmis, bei pirmo aukšto patalpos, pažymėtos 1-1, dalimi, atsakovas ir toliau naudojasi pirmo aukšto patalpomis, visomis rūsio patalpomis, pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, dalimi, o trečiasis asmuo – jo įsigytomis antro aukšto patalpomis ir pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, dalimi, tokia tvarka yra patogi visiems bendraturčiams, užtikrina jiems galimybę naudojant gyvenamąjį namą gauti maksimalią naudą, sudaro mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms kilti, gyvenamasis namas ir toliau bus naudojamas racionaliai bei efektyviai, proporcija su nuosavybės teise turimomis idealiomis dalimis iš esmės išlaikyta, todėl ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra tinkama.
62. Atsakovo A. V. pasiūlytas naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo variantas, kai gyvenamasis namas dalinamas vertikaliai, o ne horizontaliai, kaip nuo pat gyvenamojo namo pastatymo ir jo pridavimo buvo susitarusios šalys, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo, racionalumo, proporcingumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, kriterijų.
63. Visų pirma, byloje nustatyta, kad mansardos patalpos įrengtos ieškovės bei jos šeimos lėšomis ir įregistruota jos vardu VĮ „Registrų centras“, ieškovei įregistravus mansardą 1997 m. lapkričio 21 d. ir dar kelioliką metų atsakovas A. V.nereiškė jokių pretenzijų nei žodžiu, nei raštu, taip pat negynė galbūt savo pažeistų teisių teisme.
64. Antra, iki mansardos įrengimo virš antrojo namo aukšto, tiek ir po jos įrengimo, ieškovė naudojosi antruoju aukštu ir jos įsirengta mansarda su antresolėmis, o atsakovas – naudojosi pirmuoju aukštu ir rūsio patalpomis (istoriškai nusistovėjęs naudojimosi ginčo patalpomis aspektas). Nors atsakovas viso proceso metu tvirtino, kad rūsio patalpomis jis niekada nesinaudojo, tačiau tokie jo teiginiai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, neatitinka tikrovės. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovas A. V. sudarė bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka (notarinio registro Nr. 2-2363), pagal kurį atsakovas A. V. davė T. C. sutikimą (leidimą) namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną, reikalingą T. C. patalpoms aptarnauti. Šio susitarimo 2 punktu bendraturčiai taip pat susitarė, kad nuo šio pasirašymo dienos A. V. užtikrina bendraturčio T. C. ir jo nurodytų asmenų laisvą patekimą į rūsį, tiek kiek tai būtina T. C. priklausančių/įrengiamų vamzdynų aptarnavimo/remonto darbams atlikti. Liudytojas T. C. teismo posėdyje patvirtino, kad rūsio patalpos priklausė A. V., patekimas į rūsio patalpas kitiems bendraturčiams be A. V. žinios buvo neįmanomas, todėl jis ir nusipirko iš atsakovo leidimą leisti pasinaudoti rūsio patalpomis vamzdyno įsirengimui. Liudytojas taip pat nurodė, kad net ir patekimas į katilinę, esančią rūsyje, kuria naudotis jis turėjo teisę pagal esantį šalių susitarimą, buvo labai sudėtingas, nes atsakovas šią patalpos dalį užrakindavo. Byloje esantis 2014 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 589 taip pat patvirtina, kad trečiojo asmens J. D. prašymu, siekiant apžiūrėti kanalizacijos vamzdyną rūsio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Palangoje, antstolė R. Vizgaudienė konstatavo, kad pirmąsias duris kelyje į rūsio patalpas pavyko atrakinti pareiškėjos raktu, tačiau duryse į patalpas, iš kurių į virš esančius namo aukštus buvo išvesti kanalizacijos vamzdžiai, buvo pakeistos spynos, todėl durys buvo atrakintos raktininko pagalba. Patekus į patalpas, konstatuota, kad kanalizacijos vamzdžiai nupjauti, sienos neseniai užtinkuotos. 2016 m. rugpjūčio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F16-36 užfiksuota, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., 12.00 val., trečiojo asmens J. D. atstovas pagal įgaliojimą siekė patekti į rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Palangoje, tačiau patekti į patalpas nebuvo galimybės, kadangi rūsio patalpos, išskyrus patalpa, kurioje yra vandens apskaitos skaitikliai, buvo užrakintos. Atstovui paskambinus A. V. ir paprašius atrakinti rūsio patalpas, pastarasis nurodė, kad tai neįmanoma. Buvo iškviestas raktininkas, kuris nupjovė pakabinamą spyną. Patekus į patalpas konstatuota, kad kanalizacijos vamzdžiai nupjauti, sienos užtinkuotos (prie lubų), naujai įrengta kanalizacijos sistema, patalpoje yra du baltos spalvos šildymo katilai. Išėjus iš patalpos raktininkas pakabino naują spyną. Vėliau, nustatyta, kad pakabinama durų spyna buvo pakeista, vietoje naujai pakabintos aukso spalvos spynos pakabinta pilkos spalvos spyna. Į užrakintas patalpas trečiasis asmuo patekti neturėjo galimybės. Ten buvęs A. V. paaiškino, kad „18,29 kv. m. (pastaba: patalpa R-12) yra bendra, o kitur nėra ko vaikščioti; spynas reikia keisti, kad jūs nelandžiotumėte ten, kur jums nereikia ir prokuratūrai praneš, kad darote spaudimą“. Tiek esantis atsakovo ir liudytojo T. C. rašytinis susitarimas dėl vamzdynų įrengimo, tiek liudytojo T. C. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, tiek antstolės užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad rūsio patalpomis išimtinai disponavo atsakovas, jomis naudojosi ir valdė vienas pats, jis neleido naudotis šia namo dalimi kitiems bendraturčiams, taigi naudojosi rūsio patalpomis kaip savo asmenine nuosavybe. Be kita ko, šią teismo išvadą patvirtina ir ieškovės iš civilinės bylos Nr. 2-331-890/2014 pateiktame atsakovo A. V. triplike nurodyti teiginiai, kad „žodiniu susitarimu rūsys priklausė man, išskyrus rūsio patalpa R-12/18,29 kv. m., kuri yra bendrojo naudojimo, o nepadidinta mansarda – A. D.. Padidinus mansardą ir pastačius antresolę, mes turėjome baigti namo padalijimą bei nustatyti naudojimo tvarką.“ Taigi, pats A. V. procesiniuose dokumentuose yra pripažinęs, kad bendraturčių žodiniu susitarimu, rūsio patalpos atiteko būtent jam. Taip pat pažymėtina, kad 1997 m. spalio 6 d. šalių sutarties, kuria šalys nusistatė ginčo pastatu naudojimosi tvarką, 3 punkte aiškiai nurodyta, kad A. V. leidžia A. D. naudotis patalpa, pažymėta plane indeksu R-12 (18,29 kv. m.), katiline.“ Šiame punkte nurodytas šalių susitarimas taip pat patvirtina, kad sutarties sudarymo metu atsakovas A. V. visas rūsio patalpas laiko savo asmenine nuosavybe ir tik viena patalpa (katiline) leidžia naudotis ieškovei A. D..
65. Trečia, teismui patvirtinus atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką, reiktų atlikti pertvarkymo darbus, o tai būtų neracionalu ir visiškai netikslinga nei vienai iš šalių, tuo labiau, kad tokiam pakeitimui prieštarauja bendraturtė (ieškovė), o kita bendraturtė (trečiasis asmuo) tokiam pasiūlymui nepritarė ir sutiko su ieškovės siūloma naudojimosi mansardos patalpomis tvarka.
66. Ketvirta, atsakovo siūlomas patalpų naudojimosi tvarkos variantas prieštarauja šalių iki tol buvusiam rašytiniam šalių susitarimui ir įvykusiam faktui dėl mansardos patalpų įrengimo bei jų priskyrimo vienam iš bendraturčių, kadangi pagal atsakovo siūlomą variantą ieškovės įrengta ir naudojamos mansardos patalpų dalis atitektų atsakovui, mansardos patalpų kompleksas būtų išskaidytas. Be to, nustatinėjant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal atsakovo siūlomą variantą būtų neteisingai iškreipta reali situacija, t. y. faktiškai didesnę pastato patalpų (mansardos) dalį sukūrusi ieškovė turėtų atiduoti dalį jų atsakovo naudojimui. Taigi, bet kokiu atveju tokia naudojimosi patalpomis tvarka būtų neracionali, neužtikrintų šalių teisių ir teisėtų interesų balanso, prieštarautų jų susitarimui ir sąlygotų papildomas išlaidas pertvarkant patalpas (rūsyje reikėtų įrengti dvi mūrines pertvaras su dvejomis durimis bei mansardoje įrengti vieną pertvarą). Be kita ko, spręsti apie aiškios daugiau nei dvidešimt metų nusistovėjusios faktinės naudojimosi ginčo pastato tvarkos pakeitimą į atsakovo pageidaujamą, reikštų chaotiškos situacijos sukūrimą name ir bendraturčių naujų ginčų užprogramavimą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad šalys sutardamos, kad įteisinus mansardą buvo kartu susitarusios ir pasidalinti mansardoje esančias patalpas, neparemti šią aplinkybę patvirtinančiais kitais įrodymais, prieštarauja ieškovės pozicijai ir jos procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje išsakytiems argumentams, todėl laikytini neįrodytais (CPK 178, 185 straipsniai).
67. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo ir jo atstovo argumentu, kad gyvenamajame name, esančios mansardos patalpos tikėtina yra vertingesnės, nei rūsio patalpos, tačiau šiuo atveju egzistuoja specifinės aplinkybės, kadangi bendraturčiai savo buvusiu susitarimu jau sukūrė tokią faktinę situaciją – pasidalino gyvenamąjį namą horizontaliai, paliekant atsakovui pirmąjį aukštą bei rūsio patalpas, o ieškovei – antrąjį aukštą bei mansardos patalpas. Su tokiu gyvenamojo namo faktiniu padalinimu abu bendraturčiai sutiko ir vienas kitam daug metų jokių pretenzijų nereiškė. Be to, kaip nustatyta, mansardą įsirengė ieškovės šeima savo darbu bei lėšomis, todėl atsakovas, organizavęs statybos darbus, juos prižiūrėjęs, ir investavęs tik labai mažąją dalį arba iš vis neinvestavęs savo piniginių lėšų į statybos darbus (objektyvių įrodymų, kokia pinigine suma atsakovas prisidėjo prie namo statybų nepateikta), nei statant gyvenamąjį namą, nei įrengiant mansardą, neturi jokių galimybių pretenduoti į bendraturtės ir jos šeimos sukurtą nuosavybės dalį. Taigi atsakovas objektyviai nepagrindė minėto nesutikimo su ieškovės pateikta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka motyvų. Nors atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė, žinodama, kad dalis mansardos patalpų priklauso naudotis atsakovui, viena pati naudojosi visomis mansardos patalpomis, t. y. neteisėtai, tačiau šių deklaratyvių teiginių atsakovas jokiais įrodymais taip pat nepagrindžia. Priešingai, byloje esantys duomenys, kurių atsakovas nepaneigė, patvirtina, kad atsakovas A. V. gyvenamojo namo statybas pradėjo gavęs pinigus iš ieškovės dėdės Ą. C., taip pat ir iš ieškovės mamos L. N. (tai patvirtina 1991 m. rugpjūčio 24 d. G. V. pakvitavimas, ranka rašyti skolos rašteliai). Byloje tiek ieškovės nuoseklūs paaiškinimai posėdžio metu, tiek jos į bylą pateikti ranka rašyti skolos rašteliai leidžia pagrįstai spręsti, kad būtent Ą. C. didžiąją dalimi prisidėjo prie viso ginčo pastato statybos, samdė darbininkus kai kurių statybos darbų atlikimui, pirko statybines medžiagas, kurias veždavosi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, todėl jis kaip statybos darbų pagrindinis finansuotojas neabejotinai turėjo teisę pasirinkti, kuria namo dalimi jis naudosis, ir niekas iš bendraturčių, taip pat ir A. V., tokiam jo teisės pasirinkti savo nuožiūra ginčo pastato dalį įgyvendinimui, neprieštaravo. Be to, byloje esantys duomenys (ieškovės A. D. 1992 m. sausio 19 d. pateikta paraiška elektros tinklų techninėms sąlygoms gauti, žemės sklypo ribos aktas – pažyma) patvirtina, kad ieškovė taip pat dalyvavo savo namo dalies statyboje dar prieš namo dalies pirkimo sutartį. Po gyvenamojo namo statybos, bendraturčių bendrais susitarimais, tiek žodiniu, tiek ir notariniu susitarimu, buvo nuspręsta, kad gyvenamasis namas yra dalinamas per pusę, horizontaliai, antrąjį aukštą, mansardą su rūsio patalpą paskiriant ieškovei, o atsakovui paskiriant pirmąjį aukštą ir rūsio patalpas. Kaip matyti iš bylos duomenų tiek ieškovė, tiek atsakovas pasidalino gyvenamąjį namą horizontaliai beveik per pusę (t. y. po 50 procentų), būtent taip, kaip buvo susitarę tiek statybų pradžioje, tiek ir pabaigus gyvenamąjį namą statyti. Šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovė neteisėtai viena pati naudojosi mansardos patalpomis, žinodama, kad dalis mansardos patalpų priklauso naudotis atsakovui, nes, kaip jau minėta ir pirmiau, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad mansarda ir/ar jos dalis niekada nebuvo paskirta ir/ar planuojama paskirti naudotis atsakovui. Be to, teismo vertinimu, rūsio patalpos, kuriomis iki šiol naudojasi atsakovas, yra pakankamai didelės, o bendra namo inžinerinė įranga neužima visų rūsio patalpų, todėl jų priskyrimas išimtinai atsakovui atitinka tiek šalių susitarimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tiek faktinį šių patalpų naudojimą, ir nepažeidžia nei atsakovo, nei kitų bendraturčių interesų, juolab, kai yra paliekama galimybė bendraturčiams ir toliau naudotis koridoriumi bei patalpa, esančia rūsyje (katiline).
68. Trečiasis asmuo J. D. atsiliepimu (rašytiniais paaiškinimais) taip pat pateikė savo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo variantą, t. y. sutinka, kad mansardos patalpos būtų priskirtos ieškovei, o jai asmeniniam naudojimui priskirti namo viso antrojo aukšto patalpas, 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos plane, pažymėtas 2-1, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-9, 2-18, 2-19, 2-20, 2-21, 2-22, 2-23, 2-24, 2-25, 2-26, 2-27; taip pat 17405/68134 idealioji dalis viso rūsio patalpų. Byloje ginčo dėl to, kad trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso antrojo aukšto patalpos, nėra, tačiau šalys nesutinka dėl trečiojo asmens siūlymo dėl rūsio patalpų. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens lūkestis yra įtvirtintas 2003 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje bei 2013 m. birželio 13 d. turto iš varžytinių akte. 2003 m. spalio 25 d. ieškovė, jos sutuoktinis (toliau – pardavėjai), ir T. C. (toliau – pirkėjas) sudarė notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. P1-14972), pagal kurią pardavėjai pardavė pirkėjui, o pirkėjas nusipirko iš pardavėjų jiems priklausančių 50/100, t. y. 360,36 kv. m. ploto dalies gyvenamojo namo, kurio bendras plota lygus 720,72 kv. m., paskirtis: gyvenamojo (vieno buto pastatai), plane pažymėto indeksu 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 50/100 gyvenamojo namo priklausinių – inžinerinių statinių – įrenginių – kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, 16977/72072 dalis, t. y. 169,77 kv. m. namo ir pirmiau nurodytą dalį namo priklausinio bei vadovaujantis 1997 m. spalio 6 d. tarp ieškovės ir namo bendraturčio atsakovo sudaryta sutartimi, patvirtinta Palangos miesto notarų biuro notarės A. Ž. (registro Nr. 2-3533) ir CK 4.81 straipsnio 2 dalimi perduoda pirkėjui valdyti ir naudotis žemiau nurodytas name esančias patalpas (patalpų dalis): a) visas patalpas, esančias namo antrajame aukšte, t. y. 166,88 kv. m. bendro ploto patalpas, kurios namo antrojo aukšto plano iš namų valdos techninės apskaitos bylos kopijoje (Priedas Nr. 1) yra pažymėtos indeksais nuo 2-1 iki 2-10 imtinai ir b) dalį, t. y. 2,89 kv. m. patalpų, kurių bendras plotas 11,55 kv. m., esančių namo pirmajame aukšte bei namo pirmojo aukšto plane, kuri namų valdos techninės apskaitos bylos kopijoje (Priedas Nr. 2) yra pažymėta indeksu 1-1. Sutarties 2 dalyje nurodyta, kad visas namas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (t. y. po 360,36 kv. m. arba 50 procentų) priklauso pardavėjams ir atsakovui A. V.. Teismo posėdžio metu liudytojas T. C. paaiškindamas šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, nurodė, kad jis sudarydamas su A. D. pirkimo-pardavimo sutartį aiškiai žinojo, ką įsigyja, tai yra viso gyvenamojo namo antro aukšto patalpas ir teisę naudotis viena rūsio patalpa (katiline), visos kitos rūsio patalpos priklausė atsakovui A. V.. 2013 m. birželio 13 d. antstolio A. Selezniovo turto pardavimo iš varžytinių akte Nr. S1-210000 nurodyta, kad antstolis 2013 m. birželio 4 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 07469 pardavė 16977/72072 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 720 kv. m. 16977/72072 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise priklausančių skolininkui T. C. pirkėjai J. M. (dabar – D.) už 228000 Lt. Taigi, trečiasis asmuo J. D. nusipirko turto, kuris buvo pasidalintas tarp bendraturčių jų žodiniu bei notariškai patvirtintu 1997 m. spalio 6 d. tarpusavio susitarimu, aiškiai įvardintą dalį. Trečiasis asmuo J. D., įsigydama patalpas bei jos atžvilgiu egzistuojant aiškiai nustatytai patalpų naudojimosi tvarkai, žinojo ir suvokė, kokiomis konkrečiomis patalpomis ji naudosis, t. y. viso antrojo aukšto patalpomis ir 2,89 kv. m. bendrai naudosis pirmojo aukšto koridoriumi, taip pat susitarimo 3 punkto pagrindu A. V. leidimu – katiline, pažymėta plane R-12. Sutiktina su trečiojo asmens J. D. ir jos atstovo argumentais, kad gyvenamojo namo rūsys paprastai pripažįstamas bendrojo naudojimo objektu ir jis yra namo priklausinys, tačiau šiuo atveju pagal susiklosčiusią situaciją, esant bendraturčių susitarimui, kuris galiojo jai įsigyjant turto dalį, gyvenamojo namo rūsys priskirtas naudotis A. V., todėl trečiasis asmuo J. D. į rūsio patalpų dalį, padidinant jos idealiąsias dalis turte, negali pretenduoti, nes ji negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo prieš tai buvę ginčo turto dalies savininkai A. D., o po to ir T. C..
69. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės ieškinį yra pripažįstamas prioritetiniu, kadangi jis atitinka tiek bendraturčių lūkesčius dėl pastato naudojimosi, tiek šalių susitarimą, tiek faktinį gyvenamojo namo patalpomis naudojimą. Ieškovei priskirtinos naudotis visos mansardos patalpos, ir koridoriaus dalis, atsakovui – pirmojo aukšto ir rūsio patalpos ir koridoriaus dalis, o trečiajam asmeniui – antrojo aukšto patalpos ir koridoriaus dalis.
70. Byloje nustatyta, kad gyvenamajame name, esanti patalpa, pažymėta R-12 – katilinė, priklauso atsakovui, kuris notariškai patvirtintu susitarimu (Susitarimo 3 punktas) leido naudotis ieškovei. Ieškovė ieškiniu šią patalpą priskiria atsakovui, o teismo posėdžio metu nurodė, kad ji katiline taip pat pageidautų naudotis pagal su A. V. sudarytą susitarimą, o atsakovas savo patikslintu priešieškiniu šią katilinę siūlo palikti visiems bendraturčiams bendram naudojimui. Taigi, kaip matyti dėl minėtos patalpos ginčo tarp šalių nėra. Kadangi teisė bendrai naudotis katiline ieškovei numatyta jau pirmiau paminėtame susitarime, todėl keisti numatytą naudojimosi tvarką patalpa, pažymėta R-12 (katiline), kurią šalys faktiškai vykdo jau daugiau nei dvidešimt metų, jokio pagrindo nėra. Teismas mano, kad tarp šalių ateityje nekils ginčų dėl šios patalpos naudojimosi tvarkos, todėl atsakovui priskirtina ši patalpa, o jo leidimu ir pritarimu, bendraturčiai ja galės naudotis, kaip ir naudojosi anksčiau.
Dėl ieškovės išvestinio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti atlikti kadastrinius matavimus
71. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, pareiškė išvestinį reikalavimą, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą leisti atlikti kadastrinius matavimus. Bylos nagrinėjimo metu 2017 m. rugsėjo 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) ieškovei A. D. buvo leista inicijuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kadastrinius matavimus, įpareigojant atsakovą A. V. įleisti ieškovę ir jos pasirinktos įmonės, atliksiančios kadastrinius matavimus, specialistus į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, jam tenkančią dalį ir leisti atlikti visus kadastrinius matavimus. Šalims, įvykdžius pirmiau paminėtus teismo nurodymus, 2017 m. spalio 24 d. nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti ir šie duomenys pateikti teismui. Byloje nustatyta, kad 2023 m. sausio 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė, atstovaujama atstovės, atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti atlikti kadastrinius matavimus, motyvuojant tuo, kad jis jau išspręstas teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio išvestinio reikalavimo nepažeidžia šalių bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Ieškovei yra žinomos ieškinio reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti atlikti kadastrinius matavimus atsisakymas priimtinas ir civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
72. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismo nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, pakeistini gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžiai bendraturčiams ir nustatytina ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, civilinės bylos dalis dėl išvestino reikalavimo įpareigoti atsakovą leisti atlikti kadastrinius matavimus, nutrauktina, o atsakovo patikslintas priešieškinis dėl jo siūlomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos netenkinamas.
73. Pažymėtina, kad ieškovė, po 2017 m. spalio 24 d. naujų kadastrinių matavimų atlikimo, kuriuos šalys atliko po to, kai bylos nagrinėjimo metu teismas nutartimi įpareigojo atsakovą netrukdyti atlikti kadastrinius matavimus, pasikeitus gyvenamojo namo bendram plotui ir nustačius, kad jis yra 703,13 kv. m., ieškinio reikalavimų nepatikslino. Tačiau nagrinėjamu atveju pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą ir dalyką matyti, kad ieškovės reikalavimai yra grindžiami pradiniame ieškinyje nurodytomis konkrečiomis aplinkybėmis, jie iš esmės nebuvo keičiami, ieškovė savo reikalavimų neatsisakė. Visi teisiniai ginčo aspektai atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo atskleisti ieškovės ieškinyje, atsiliepime į patikslintą atsakovo priešieškinį, taip pat ir bylą nagrinėjant teisme, ir visus juos vertino teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas dėl bendraturčių idealiųjų ginčo turto dalių pakeitimo ir naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, perskaičiuodamas bendraturčiams tenkančias idealiąsias dalis bei nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, patikslinęs patalpų plotus, remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotais naujais kadastriniais duomenimis, ieškovės reikalavimus tik patikslino. Teismo nuomone, tokių ieškovės reikalavimų patikslinimas bei patenkinimas šiuo nagrinėjamu atveju nepripažintinas ieškinio ribų peržengimu bei Lietuvos |Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies pažeidimu.
74. Įvertinęs visus šalių bei trečiojo asmens ir jų atstovų argumentus, teismas daro išvadą, jog visi kiti jų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
75. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
76. Atmetus atsakovo priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir tenkinus ieškovės ieškinio pagrindinius reikalavimus (teismas pakeitė ginčo pastato bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius taip, kaip prašė ieškovė, bei nustatė naudojimosi ginčo pastatu tvarką pagal ieškovės siūlymą), atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, priteisimą.
77. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus - detalizuotą ataskaitą, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudaro 7600,00 Eur, tačiau ieškovės pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai - 2022 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 19 - 1370,00 Eur sumai, 2023 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 27 - 4676,00 Eur sumai, 2024 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 35 - 450,00 Eur sumai, patvirtina, kad realiai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra 6496,00 Eur. Taigi byloje esantys bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 92,00 Eur žyminį mokestį bei realiai patyrė 6496,00 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už advokatės konsultacijas, susipažinimą su procesiniais dokumentais, ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, įrodymų rinkimą ir jų pateikimą teismui bei pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą teisme), viso ieškovė patyrė 6588,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
78. Teismas, išnagrinėjęs ieškovės pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus užmokesčio dydžius, taip pat į bylos sudėtingumą, jos trukmę, bylos eigoje atliktus ieškovės atstovės procesinius veiksmus bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos yra protingos, būtinos bei neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžių, todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisia jos turėtas ir objektyviais rašytiniais įrodymais pagrįstas 6588,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant teisme.
79. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas (CPK 79, 93, 98 straipsniai).
80. Teismas patyrė 12,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, ši suma priteisiama iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės A. D. ieškinį tenkinti.
Pakeisti pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 703,13 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendrosios nuosavybės idealiųjų dalių dydžius bendraturčiams, t. y. priskirti ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18270/70313 idealiąją dalį minėtojo pastato, atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34359/70313 idealiąją dalį minėtojo pastato, trečiajam asmeniui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17684/70313 idealiąją dalį minėtojo pastato.
Nustatyti naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 703,13 kv. m., esančiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, tvarką remiantis 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenimis (kadastro bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre:
- ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti nuolat naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, pažymėtomis indeksais: 1/4 (1-1) 2,79 kv. m., M (2-11) (97,96 kv. m.), M (2-12) (7,82 kv. m.), M (2-13) (7,44 kv. m.), M (2-15) (28,13 kv. m.), M 2-16 (6,14 kv. m.), M (2-17) (5,75 kv. m.), M (2-28) (10,81 kv. m.), M 2-29 (12,73 kv. m.), M (2- 30) (3,13 kv. m);
- atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti nuolat naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, pažymėtomis indeksais: 2/4 (1-1) (5,57 kv. m.), (1- 2) (28,88 kv. m.), (1-3) (2,74 kv. m.), (1-4) (5,91 kv. m.), (1-5) (17,34 kv. m.), (1-6) (14,02 kv. m.), (1-7) (13,50 kv. m.), (1-9) (18,41 kv. m.), (1-10) (17,96 kv. m.), (1-11) (29,78 kv. m.), (1-12) (15,57 kv. m.), (1-13) (2,16 kv. m.), R-1 (18,22 kv. m.), R-2 (4,88 kv. m.), R-3 (20,08 kv. m.), R-4 (29,14 kv. m.), R-5 (14,22 kv. m.), R-6 (2,86 kv. m.), R-7 (8,81 kv. m.), R-8 (2,65 kv. m.), R-9 (18,08 kv. m.), R-10 (5,89 kv. m.), R-11 (28,63 kv. m.), R-12 (18,29 kv. m.);
- trečiajam asmeniui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti nuolat naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, pažymėtomis indeksais: 1/4 (1-1) 2,79 kv. m., (2-1) (23,62 kv. m.),( 2-3) (17,69 kv. m.), (2-4) (11,98 kv. m.), (2-5) (3,32 kv. m.), (2-6) (5,06 kv. m.), (2- 9) (17,71 kv. m.), (2-18) (26,84 kv. m.), (2-19) (3,13 kv. m.), (2-20) (15,47 kv. m.); (2-21) (2,32 kv. m.), (2-22) (15,65 kv. m.), (2-23) (2,31 kv. m.), (2-24) (2,39 kv. m.), (2-25) (14,27 kv. m.), (2-26) (2,97 kv. m.), (2-27) (9,32 kv. m.).
Civilinės bylos dalį dėl ieškovės A. D. ieškinio išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą A. V. leisti atlikti kadastrinius matavimus nutraukti.
Atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovei A. D. 6588,00 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. V. valstybei 12,51 Eur (dvylika eurų ir 51 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.