Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėjai Elenai Bytautienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, A. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras, išvadą byloje, teikianti institucija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl leidimo įteisinti atliktus statybos darbus ir pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis VĮ Registrų centre bei įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be atsakovo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad 720,72 kv. m bendro ploto pastatas – gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei J. D. (16977/72072 dalys), atsakovui A. V. (1/2 dalys) ir trečiajam asmeniui A. D. (19059/72072 dalys). Pagal 1997 m. spalio 6 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartį Nr.2-3533 bei 2003 m. spalio 25 d. Pirkimo- pardavimo sutartį gyvenamajam namui lA2p, unikalus (duomenys neskelbtini) , įregistruotas juridinis faktas - nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Iš 2003 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad T. C. iš A. D. ir A. D. įsigijo 50/100 dalių, t. y. 360,36 kv. m, gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 720,72 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini) . Iš 2013 m. birželio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto matyti, jog ieškovė 2013 m. birželio 4 d. įvykusiose varžytynėse nusipirko 16977/72072 dalis ginčo namo, nuosavybės teise priklausančias skolininkui T. C.. Taip pat nustatyta, kad 2005 m. balandžio 27 d. tarp T. C. ir atsakovo buvo sudarytas bendraturčių susitarimas, kuriuo atsakovas davė sutikimą T. C. jo lėšomis namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną, reikalingą T. C. patalpoms aptarnauti, pagrindinėse namo konstrukcijose – namo sienose ir per pamatus nutiesti fekalinių nuotekų vamzdžius, žemės sklype atlikti reikiamus darbus ir įrengti fekalinių nuotekų surinkimo sistemą, aptarnaujančią T. C. patalpas. Atsakovas sutiko, kad būtų išduoti reikalingi institucijų leidimai, įvykdyti šioje sutartyje išvardyti darbai. Pagal šio susitarimo 4 punktą atsakovas gavo kompensaciją. Šis susitarimas patvirtintas notaro ir atsakovas jo neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, ir įregistruoti pakeistus gyvenamojo namo kadastro duomenis VĮ Registrų centras, kadangi atsakovas, remdamasis jo teisių pažeidimu, atsisako duoti tokį sutikimą.

11. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus.

12. Pagal 2017 m. spalio 24 d. atliktus namo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus buvo suformuota nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, iš kurios matyti, kad bendras namo plotas yra 703,13 kv. m. 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1247 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ nurodyta, kad prašymas pakeisti gyvenamojo namo 1A2p (unikalus (duomenys neskelbtini) , kategorija ,,Neypatingasis statinys“) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre netenkintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 14 straipsnio 3 punktu – dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis. Pateikta 2017 m. lapkričio 10 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 surašyta tik dėl paprastojo remonto darbų, o 2017 m. spalio 24 d. sudarytoje pastato kadastro duomenų byloje nustatytas ne tik pastato paprastasis remontas, bet ir kapitalinis remontas. Nurodyta pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taip pat pažymėta, kad prašymą pakeisti gyvenamojo namo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre turi pateikti visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgaliotas asmuo. Dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnį būtinas savininkų prašymas. Nesant bent vieno iš savininkų prašymo ar sutikimo procesas negalimas. Byloje ginčo nėra, kad ieškovei trūksta tik atsakovo sutikimo, kurį jis atsisako duoti, remdamasis savo teisių pažeidimais, nes trečiasis asmuo A. D. sutikimą davė (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr.3K-3-571/2009). Bendrame gyvenamajame name vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems namo bendraturčiams, tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statybos lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybos pradžios, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, šiuo atveju atsakovui (CPK 178 straipsnis).

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , dalyje buvo atlikti statybos darbai. 2014 m. balandžio 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 589, 2021 m. spalio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 184-21-11, vaizdo įraše, bendrų patalpų bei rūsio vietos apžiūros metu ir fotofiksacijose, 2021 m. lapkričio 19 d. Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše bei jo prieduose, specialisto UAB „Eicosolution“ specialisto D. K. (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021 užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad pastate atlikti tokie statybos darbai – buitinių nuotekų įrengimo bei angų įrengimo darbai, konkrečiai - statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (įrengimas, perstatymas, pertvarkymas pvz. atliktas pertvarų ardymas nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms ir naujų įrengimas); angų reikalingų inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiosiomis atitvaroms (pvz. papildomai nuotekoms iškirsto angos) ir jų užtaisymas; statinio atskirųjų inžinerinių sistemų įrengimas ir dalies keitimas; kiti statybos darbai (taip pat ir apdailos darbai) nekeičiant, nešalinant, neįrengiant ir nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, sąramos laikančiose konstrukcijose įrengimas. Taigi inžinerinių sistemų įrengimas, ieškovės atlikti patalpų apdailos remonto darbai priskiriami paprastajam remontui, o atliktas patalpų perplanavimas antrame pastato aukšte atitinka statinio kapitalinio remonto darbų definiciją, ir šiems darbams atlikti įvykdytos statybos metu buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi 2005 m. įvykdytos statybos metu, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 punkto nuostatos), taip pat ir bendraturčių sutikimas šiems darbams atlikti.

Dėl bendraturčio sutikimo (ne)buvimo atlikti statybos darbus

16. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas numatomiems darbams, reikėtų įvertinti tai, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiais darbais jie yra sutikę. Taip pat labai svarbu įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas. Pagal pirmiau minėtą kasacinio teismo praktiką (šio sprendimo 14 punktas), taip pat ir Statybos įstatymą reikalingas pateikti sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

17. Byloje nustatyta, kad 2005 m. balandžio 27 d. T. C. ir atsakovas A. V. sudarė bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka (notarinio registro Nr. 2-2363) pagal kurį atsakovas davė T. C. sutikimą (leidimą) šiems darbams atlikti – T. C. lėšomis namo rūsyje išvedžioti fekalinių nuotekų vamzdyną, reikalingą T. C. patalpoms aptarnauti; pagrindinėse namo konstrukcijose – namo sienose ir per pamatus T. C. lėšomis nutiesti fekalinių nuotekų vamzdžius (100 mm skersmens vamzdžius rūsyje ir per pamatus); žemės sklype, kuriame yra namas atlikti reikiamus žemės darbus ir T. C. lėšomis įrengti fekalinių vandenų nuotekų surinkimo sistemą, aptarnaujančią T. C. patalpas; atsakovas sutinka, kad būtų išduoti reikalingi valstybinių institucijų leidimai, neišskiriant leidimų žemės kasybos darbams tikslu įvykdyti šioje sutartyje išvardintus darbus, neišskiriant vietinės asenizacijos šulinių įrengimo; T. C. lėšomis atlikti kitus darbus, būtinus šiame susitarime įvardintiems darbams atlikti. Šio susitarimo 2 punktu bendraturčiai taip pat susitarė, kad nuo šio pasirašymo dienos A. V. užtikrina bendraturčio T. C. ir jo nurodytų asmenų laisvą patekimą į rūsį tiek kiek tai būtina T. C. priklausančių/įrengiamų vamzdynų aptarnavimo/remonto darbams atlikti. Susitarime taip pat numatyta, kad T. C. įsipareigoja atlikti šio susitarimo 1 punkte numatytus darbus savo lėšomis per įmanomai trumpiausią laiką, bendraturčiai taip pat susitarė, kad visi darbai turi būti pabaigti iki 2005 m. gegužės 20 d.. T. C. šio susitarimo pasirašymo momentu sumokėjo A. V. kompensaciją lygią 4000 Lt grynais pinigais bei įsipareigojo sumokėti A. V. 3000 Lt iki 2005 m. rugpjūčio 6 d. grynais pinigais arba bankiniu pavedimu. 2005 m. rugpjūčio 5 d. atsakovo pareiškimas patvirtina, kad atsakovas gavo iš T. C. likusius 3000 Lt, vykdant 2005 m. balandžio 7 d. bendraturčių susitarimo 4 punktą (notarinio registro Nr. 2-4940).

18. Ieškovės teigimu, atsakovas buvusiam savininkui T. C. jau davė sutikimą visiems statybos darbams atlikti, už tai jis gavo atlygį, todėl nepagrįstai teigia, kad tokio sutikimo nėra davęs. Atsakovas neneigdamas fakto, kad tarp jo ir buvusio bendraturčio T. C. buvo susitarimas, teigia, kad šiuo susitarimu jis sutiko, kad būtų atliekami fekalinių nuotekų sistemos remonto darbai, išvedžiojant naują vamzdyną rūsio patalpose, tačiau nesutiko, jog T. C. atliktų kapitalinio remonto darbus, antro aukšto patalpose, įrengdamas papildomus sanitarinius mazgus, atliktų patalpų perplanavimus.

19. Siekdamas išsiaiškinti bendraturčių susitarimo apimtį, taip pat, ar 2005 m. duotas atsakovo sutikimas buvusiam bendraturčiui ir ieškovės siekiami įteisinti statybos darbai visgi neperžengia atsakovo duoto sutikimo ribų, teismas posėdžio metu apklausė liudytojus T. C., buvusį atsakovo bendraturtį ir pasirašiusį susitarimą su atsakovu, taip pat ir K. K., statybos darbų vadovą, tiesiogiai dalyvavusį, 2005 metais T. C. užsakymu vykdomų statybos darbų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , procese. Liudytojas T. C. tiek rašytiniame liudijime, pateiktame teismui, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2003 m. spalio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , t. y. namo visą antrą aukštą ir bendrojo naudojimo patalpas. Eksploatuojant įgytą namo dalį, paaiškėjo, kad tinkamam jo eksploatavimui trūksta sanitarinių mazgų. Namo bendraturčiai A. D. ir A. D. neprieštaravo, kad namo antrajame aukšte jis įsirengtų papildomus sanitarinius mazgus. Su kitu bendraturčiu A. V. sudarė atskirą 2005 m. balandžio 27 d. Bendraturčiu susitarimą dėl nuotekų vamzdyno, būtino papildomų sanitarinių mazgų eksploatavimui, įrengimo. Prieš sudarant 2005 m. balandžio 27 d. Bendraturčių susitarimą su atsakovu buvo suderinta per kurias namo sienas, konstrukcijas bus išvedžioti nuotekų vamzdynai, kur bus įrengti papildomi sanitariniai mazgai, be kita ko, namo antrame aukšte, kaip keisis namo antro aukšto planas. Atsakovas A. V. sutiko su papildomų sanitarinių mazgų įrengimu, namo antro aukšto išplanavimu, nuotekų vamzdynų įrengimu, tačiau pareikalavo piniginės kompensacijos. Šiuo tikslu jis su atsakovu A. V. sudarė 2005 m. balandžio 27 d. Bendraturčių susitarimą, kurio pagrindu A. V. gavo 7000 (septynių tūkstančių) Lt dydžio piniginę kompensaciją, kurios dalį sumokėjo susitarimo pradžioje, o dalį – pabaigus visus darbus 2005 m. gegužės mėn. Liudytojas pažymėjo, kad A. V. niekada nereiškė, kad 2005 m. balandžio 27 d. susitarimo atsisako, taip pat pagal šį susitarimą gautų pinigų jis jam negrąžino ir niekada nesiūlė grąžinti. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo T. C. nuosekliais, detaliais bei logiškais paaiškinimais, juolab, kad juos patvirtina ir liudytojo K. K. parodymai teisme. Liudytojas K. K. paaiškino, kad jis buvo įmonės, kuri atliko T. C. užsakymu statybos darbus, statybos darbų vadovas. Prisimena, kad įmonės darbuotojai gyvenamajame pastate įrenginėjo nuotekų vamzdyną, būtiną papildomų sanitarinių mazgų eksploatavimui, taip pat antrame pastato aukšte įrenginėjo pertvaras naujiems sanitariniams mazgams izoliuoti nuo bendrųjų patalpų. Apie visus objekte atliekamus darbus atsakovas A. V. žinojo, su juo ir statybos darbus vykdančiais darbuotojais bendravo, viską kontroliavo, be atsakovo žinios nebuvo atliekami jokie darbai. Be to liudytojas A. D. bei trečiasis asmuo A. D. taip pat patvirtino, kad atsakovas apie antrame aukšte įrenginėjimus papildomus sanitarinius mazgus ir daromas pertvaras žinojo, nes pats davė sutikimą T. C., ir taip pat pažymėjo, kad be atsakovo A. V. žinios nė vienas bendraturtis pastate jokių darbų daryti negalėjo. Be to, prie nagrinėjamos bylos yra pridėti civilinės bylos Nr. 2-331-890/2014 2014 m. liepos 8 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašai, iš kurių girdėti, kad atsakovas prisipažįsta nupjovęs buvusio bendraturčio išvedžiotus vandentiekio/nuotekų vamzdžius, o kalbėdamas apie minėtą T. C. duotą sutikimą statyboms darbams, nurodė, kad be šio rašytinio susitarimo, egzistavo ir kiti žodiniai papildomi susitarimai su atsakovu, kurių jis neprisimenąs ir nurodyti teismui negalintis. Taigi, įvertinęs liudytojų, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, taip pat minėto susitarimo sudarymo aplinkybes, jo turinį, bei jame bendraturčių aptartas sąlygas, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, teismas sprendžia, kad atsakovas apie visus T. C. suplanuotus bei atliktus statybos darbus žinojo, turėjo galimybę kontroliuoti darbų atlikimą, taip pat įvertinti visas aplinkybes, o prieš išreiškiant savo valią, paprašyti susipažinti su projektine dokumentacija, apsvarstyti galimus susitarimo teisinius padarinius, patikrinti, kokias pareigas pagal šį sandorį įgis, o kokias gali prarasti, tačiau atsakovas nei statybos darbų atlikimo metu, nei po atliktų statybos darbų pabaigos, gavęs likusią dalį pinigų pagal bendraturčių susitarimą, jokių pretenzijų dėl atliktų statybos darbų T. C. nereiškė, taip pat negynė galbūt savo pažeistų teisių teisme. Taigi bendraturčių susitarimas patvirtina, jog buvo duotas leidimas atlikti tiek paprastojo, tiek ir kapitalinio remonto darbus, įrengiant antrajame namo aukšte papildomus sanitarinius mazgus ir jiems izoliuoti nuo kambarių patalpų, reikalingas pertvaras.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo sutikimas dėl fekalinių nuotekų vamzdžių rūsyje ir per pamatus bei fekalinių vandenų nuotekų surinkimo sistemos įrengimo apėmė ir antrojo aukšto perplanavimo darbus, reikalingus sanitarinių mazgų įrengimui, nes byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad atsakovas apie ketinamus atlikti ir atliktus kito bendraturčio statybos darbus žinojo, davęs sutikimą T. C. gavo atlygį, pastarojo sumokėtą prieš darbų pradžią ir po jų atlikimo, todėl atsakovo nurodytas argumentas, jog jis neturėjo jokios informacijos apie T. C. atliekamus ir atliktus kapitalinio remonto darbus pastato antrajame aukšte, atmestinas (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187, 197, 185 straipsniai).

Dėl atliktų statybos darbų įteisinimo be bendraturčio sutikimo

21. Siekiant išsiaiškinti, ar šioje nagrinėjamoje byloje atsakovo nurodomi buvusio bendraturčio atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto statybos darbai, taip pat ieškovės atlikti paprastojo remonto (apdailos) darbai sudaro pagrindą spręsti, kad dėl jų galėtų būti pažeistos atsakovo teisės ir interesai, kokius konkrečiai neigiamus padarinius atsakovui sukelia jo nurodyti pažeidimai, tikslinga išanalizuoti ir įvertinti šiuos atsakovo argumentus.

22. Atsakovas savo nesutikimą įteisinti statybos darbus ir įregistruoti naujus kadastrinius matavimus grindžia iš esmės tuo, kad po patalpų perplanavimo antrajame gyvenamojo namo aukšte atsirado šešios atskiros patalpos, iš kurių kiekviena turi po atskirą santechninį mazgą. Šie atskiri kambariai gali būti naudojami atskirų subjektų (šeimų) apgyvendinimui, kas įtakoja daugiau, nei vienos šeimos naudojimąsi patalpomis, t. y. didesnio žmonių skaičiaus buvimo faktorių, padidėsiančių automobilių skaičių, taip pat automobilių stovėjimo vietų trūkumą, turto dalių nusidėvėjimą (namo įrangos), didesnį triukšmą, aplinkos gerbūvio pakitimus, didesnių šiukšlių kaupimo mąstą.

23. Teismo vertinimu pastarieji atsakovo argumentai niekaip nesusiję su šalių nuosavybės teisių įgyvendinimu. Visų pirma, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji turtą įsigijo savo ir savo šeimos poreikiams, ir patvirtino, kad patalpos jai ir jos šeimai reikalingos poilsiui, nurodė, kad ji neketinanti vykdyti jokios komercinės veiklos gyvenamosiose patalpose. Antra, byloje nustatyta, kad buvęs ginčo patalpų savininkas T. C. jau nuo 2005 metų vykdė gyvenamųjų patalpų nuomos veiklą vasaros sezono metu, ir apie tai atsakovui buvo žinoma, tačiau jokių pretenzijų atsakovas dėl keliamo per didelio triukšmo ar kitų nepatogumų (aplinkos gerbūvio pakitimų, didesnių šiukšlių kaupimo mąstų ir pan.) nei buvusiam savininkui, nei dabartinei savininkei (ieškovei), nei kompetentingoms institucijoms nereiškė. Trečia, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis jam priklausančiose gyvenamosiose patalpose negyvena ir pats jose vykdo patalpų nuomos veiklą. Ketvirta, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, o ir atsakovas to neneigė, kad nuo 2010 m., liudytojui T. C. išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, iki šiol, ginčo patalpomis niekas nesinaudojo ir jose negyvena, todėl atsakovo argumentai apie tai, kad ieškovei priklausančios patalpos bus naudojamos atskirų subjektų (šeimų) apgyvendinimui, o atsakovo įvardijami galimi nepatogumai (padaugės gyventojų, automobilių, triukšmas, tarša ir t. t.) dar nėra realūs, jie tik preziumuojami. Visa tai rodo, kad atsakovo šios pirmiau paminėtos pretenzijos tikėtinai yra susijusios su jo pozicija neduoti sutikimo įteisinti statybos darbus bei įregistruoti naujus kadastrinius matavimus, ar su kitais bendraturčių tarpusavio nesutarimais (Plungės apylinkės teisme iškelta dar viena civilinė byla Nr. e2-5-995/2022 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui A. V. dėl nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, įpareigojimo leisti atlikti viso namo kadastrinius matavimus ir naudojimosi tvarkos nustatymo), o gal ir siekimu įgyti išimtinai tik sau kuo naudingesnių bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo sąlygų, bet ne su realiai egzistuojančiais jo teisių pažeidimais. Taip pat ir kiti atsakovo argumentai, susiję su turto dalių nusidėvėjimu (namo įrangos), papildomu triukšmu, aplinkos gerbūvio pakitimais, didesnių šiukšlių kaupimo mąstais, grindžiami tik prielaidomis, jog labiau tikėtina, kad padaugėjusių gyventojų skaičius sąlygos didesnį triukšmą, trukdys atsakovui galimybę naudotis turima pastato dalimi, taip pat niekuo nepagrįsti, todėl tokie nurodomi atsakovo teiginiai negali būti laikomi įstatymo leistinais įrodymais apie jo teisių pažeidimą (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė jokio projekto, iš kurio būtų galima spręsti apie atliktus statybos darbus, kas jo manymu, kelia realią grėsmę pastato saugumui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas savo argumentus dėl nesutikimo su ieškovės prašomais įteisinti statybos darbais ir dėl grėsmės pastato saugumui iš esmės grindžia tik paaiškinimų forma ir tuo, kad atlikti statybos darbai ne yra, bet gali būti nesaugūs, ir nenurodė kokių nors, jo nuomone, teisės normų pažeidimų. Byloje nėra jokių įrodymų apie kilusią realią grėsmę statinio saugumui, nors remonto darbai atlikti jau kurį laiką, t. y. nuo 2005 m., o atsakovas visą šį laiką tai nelaikė veiksniu, pažeidžiančiu jo teises, dėl ko reiktų kreiptis teisminės gynybos, teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kad nuo statybos darbų pabaigos pablogėjo pastato būklė, buvo būtina dėl to atlikti kokius nors papildomus remonto darbus, kas taip pat patvirtina, kad atsakovo teisių pažeidimas tėra tik menamas, o ne realus. Be to, pažymėtina, kad ieškovė, atsikirsdama į atsakovo argumentus dėl galimos grėsmės pastato saugumui pateikė į bylą 2014 m. rugsėjo 19 d. architekto M. S. išdėstytą rašytinę poziciją, kurioje nurodyta, kad antrame aukšte užfiksuoti atlikti statybos darbai ir sprendiniai neturi įtakos bendro naudojimo patalpoms ar konstrukcijos, taip pat ieškovė pateikė ir UAB „Eicosolution“ specialisto D. K. (vertinimo) išvadą Nr. VI-973-112021, kurioje nurodyta, kad pastato antrajame aukšte ir rūsyje angų kapitalinėse sienose įrengimas bei patalpų perplanavimas gipso-kartono ar kitomis sienomis neįtakoja namo pirmo aukšto konstrukcijų, nes tokie darbai vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 1.1.2. punktu nei silpnina, nei stiprina laikančiąsias konstrukcijas, nes „Statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai; kiti panašaus profilio darbai“ laikomi konstrukcijas įtakojančiais darbais. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 42.5.4. punktas nurodo, kad namo vandentiekio sistemos reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003, taigi tinkamas gyvenamajame name inžinerinių sistemų atnaujinimas ir/ar papildomas įrengimas neįtakoja namo pirmo aukšto konstrukcijų, namo pirmo aukšto eksploatavimo galimybių ir pan..

25. Nors atsakovas savo argumentus dėl ieškovės siekiamų įteisinti statybos darbų galimos grėsmės visam gyvenamajam namui, grindžia ir pateiktomis specialisto (eksperto) M. U. 2022 m. kovo 14 d. vertinimo išvadomis bei jo paaiškinimais, duotais teisme apie tai, kad iš ieškovės 2021 m. lapkričio 19 d., surašytame Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti gyvenamojo namo normatyvinės kokybės (atitikties keliamiems statybos norminių dokumentų reikalavimams), ir dėl to negalima atsakyti, kaip tai atsilieps gyvenamojo namo savybėms ir eksploatavimo galimybėms, tačiau šio specialisto pateiktuose atsakymuose analizuojama tik ieškovės pateikto Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo aprašo turinio atitiktis teisės aktų reikalavimams, šios išvados nėra pagrįstos visais objektyviais duomenimis (faktais), ir savaime neįrodo, kad šiuo atveju dėl atliktų buvusio bendraturčio statybos darbų kiltų reali grėsmė gyvenamojo namo saugumui. Kartu pažymėtina, kad statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams, t. y. statybos tinkamumą vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks yra būtinas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14-16, 23 dalys). Apibendrinęs tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta, kad atlikti statybos darbai pablogino ar pablogins ateityje namo būklę ar bus pakenkta kitoms bendrojo naudojimo patalpoms, taigi atsakovas viso proceso metu, teigdamas, kad po atliktų statybos darbų namo naudojimas gali tapti pavojingu, pareigos įrodyti savo teisių pažeidimą neįvykdė, neteikė tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, teismo neprašė paskirti statinio dalinę ekspertizę dėl statinio techninės būklės ir statinio atitikimo esminiams statinio reikalavimams įvertinimo (nors teismas tokį siūlymą teikė), taip nepagrįstai siekdamas įrodinėjimo naštą perkelti ieškovei, kas iš esmės reiškia nepagrįstą ieškovės teisės siekti atliktų darbų įteisinimo suvaržymą (CPK 178 straipsnis).

26. Atsakovas taip pat teigė, kad po atlikto kapitalinio remonto pastatas faktiškai turėtų būti traktuojamas kaip daugiabutis gyvenamosios paskirties pastatas ir tai neatitinka jo naudojimo paskirties, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

27. Šiuo nagrinėjamu atveju statybos darbai buvo atlikti gyvenamajame name; gyvenamieji namai pagal tipą yra skirstomi į: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus – skirtus gyventi vienai šeimai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatus – skirtus gyventi dviem šeimoms; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatus – skirtus gyventi trims šeimoms ir daugiau (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 6 punktas). Pažymėtina, jog statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, įtvirtina esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį (1 punktas). Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas (2 punktas). Šiame akte nurodomi, be kita ko, reikalavimai, kuriuos turi atitikti daugiabutis namas.

28. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje nurodyta (registro (duomenys neskelbtini) ), kad namo gyvenamoji paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto) pastatas. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad gyvenamajame name, atliekant kapitalinį remontą buvo atlikti šie darbai - statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (įrengimas, perstatymas, pertvarkymas pvz. atliktas pertvarų ardymas nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms ir naujų įrengimas), angų reikalingų inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiosiomis atitvaroms (pvz. papildomai nuotekoms iškirstos angos) ir jų užtaisymas; statinio atskirųjų inžinerinių sistemų įrengimas ir dalies keitimas; kiti statybos darbai, taip pat ir apdailos darbai, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant ir nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, sąramos laikančioje konstrukcijose įrengimas. UAB „Eicosolution“ specialisto D. K. (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021 konstatuota, kad atliktas patalpų perplanavimas antrame aukšte atitinka statinio kapitalinio remonto darbų pobūdį. Taip pat nustatyta, kad patalpų perplanavimas buvo atliktas buvusio savininko T. C., siekiant įsirengti papildomus sanitarinius mazgus. Kaip pirmiau paminėta, visi statybos darbai buvo atlikti su atsakovo žinia ir sutikimu, T. C. susimokėjus už atsakovo duotą sutikimą tokiems darbams atlikti. Antra, byloje esantys duomenys (UAB „Ateivis“ architekto M. S. rašytiniai paaiškinimai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, fotonuotraukos, specialisto D. K. vertinimo išvada, ieškovės, trečiojo asmens V. D., liudytojų K. K., A. D., T. C. paaiškinimai) patvirtina, kad pastatas nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams, jis turi vieną bendro naudojimo laiptinę, ir nors esamas vieno buto gyvenamasis namas yra eksploatuojamas atskirais turtiniais vienetais su atskiromis inžinerinėmis sistemomis, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad bendraturčių gyvenamasis pastatas atitinka daugiabučiams, o ne vienbučiams gyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus. Norint šalių gyvenamąjį namą perstatyti į daugiabutį, statytojas turėtų atlikti didelius kapitalinio remonto darbus (pavyzdžiui, reikėtų išgriauti bendro naudojimo laiptinę ir įrengti dar kelias, praplatinti duris, pritaikyti pastatą neįgaliesiems ir pan., atlikti kitus darbus, atitinkančius STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus), parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti statybos leidimą. Taigi, tam, kad ginčo pastatas atitiktų daugiabučio namo kriterijų, jį būtina pertvarkyti, tačiau, pažymėtina, kad statybą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės vienašališkai keisti statinio paskirties ir statinio paskirtis turi atitikti statybos leidime nustatytą paskirtį tiek statybų metu, tiek statybą užbaigus. Duomenų apie tai, kad buvęs antrojo aukšto patalpų savininkas T. C. statybos darbų atlikimo metu ar ieškovė atlikusi paprastojo remonto (apdailos) darbus būtų panaikinę laikančiąsias pastato konstrukcijas, ir tokiu būdu, siekdami pakeisti pastato paskirtį, ar darę kitus esminius pakeitimus, ar, kad ieškovė rengiasi ginčo pastatą rekonstruoti ar kapitališkai jį remontuoti, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Be to, pažymėtina ir tai, kad niekur nėra įtvirtinta, kiek asmenų gali gyventi vieno, dviejų ar trijų butų name, t. y. ir vienbučiame name teoriškai gali gyventi tiek asmenų, kiek ir trijų butų name.

29. Atsakovo argumentai dėl per didelio sanitarinių mazgų skaičiaus ieškovės gyvenamojoje patalpoje taip pat yra nepagrįsti, nes teisės aktai neriboja sanitarinių mazgų gyvenamajame pastate skaičiaus. Tai patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teismui pateiktoje išvadoje, kurioje nurodyta, kad nei 2005 m. – 2008 m., nei šiuo metu galiojantys teisės aktai sanitarinių mazgų skaičiaus pastate nereglamentuoja, tą patį teismo posėdyje patvirtino ir atsakovo pasikviestas liudytojas specialistas M. U.. Taigi vien tik didesnis sanitarinių mazgų skaičius pastate savaime neleidžia daryti išvadą, kad po atliktų statybos darbų antrajame pastato aukšte įrengus papildomus sanitarinius mazgus, pastatas atitinka daugiabučio namo kriterijus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje, išskyrus atsakovo niekuo nepagrįstus teiginius, nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio aplinkybę, kad po pirmiau aptartų statybos darbų atlikimo, ginčo gyvenamasis pastatas tapo daugiabučiu.

30. Atsakovas, teigdamas, kad dėl atliktų statybos darbų jo teisės yra pažeidžiamos ir kitaip, kaip antai, kad dėl galbūt nekokybiškai įrengto vandentiekio buvo ne kartą aplietos jo gyvenamosios patalpos, šių aplinkybių taip pat neįrodė (CPK 178 straipsnis). Byloje yra duomenys, kad atsakovui dėl jo gyvenamosios patalpos užliejimo keletą kartų buvo išmokėtos draudiminės išmokos, tačiau byloje visiškai nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių žalos atsakovo turtui atsiradimo priežastis. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jam nėra žinomos tikslios jo gyvenamosios patalpos apipylimų priežastys. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. D. spėjo, kad atsakovo gyvenamųjų patalpų apipylimai galėjo įvykti dėl T. C. atliktų darbų, o liudytojai T. C., K. K., A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo patalpų užliejimai galėjo įvykti dėl žiemos metu netinkamai prižiūrimo vamzdyno. Taigi byloje, išskyrus atsakovo niekuo nepagrįstus teiginius apie galbūt netinkamai įrengtą vamzdyną ir duomenis apie atsakovui išmokėtas draudimines išmokas, įrodymų, leidžiančių spręsti, kad užliejimai vyko būtent dėl ieškovės prašomų įteisinti netinkamai atliktų statybos darbų, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Palangos vandenys“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė su ieškove geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, tokiu būdu UAB „Palangos vandenys“ patvirtino, jog ieškovė gali eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus, įrengtus jos patalpoms aptarnauti. Specialisto D. K. vertinimo išvadoje Nr. VI-973-112021, konstatuota, kad apžiūrėjus antro aukšto patalpas ir rūsį, esančius (duomenys neskelbtini) , nustatyta, kad 75 diametro vamzdynas išvedžiotas tinkamai pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ reikalavimus ir gali būti eksploatuojamas, taip pat išvadoje nurodyta, kad net ir esant visų įrengtų sanitarinių mazgų veikimui tuo pat metu esama sistema funkcionuos tinkamai, atliktiems darbams panaudotos tinkamos medžiagos, įrengiant plastiko ilgaamžius vamzdžius, galinčius funkcionuoti apie 60 metų. Šioms specialisto išvadoms neprieštarauja ir jas tik patvirtina ieškovės į bylą pateiktos AB „Raguvilė“, vykdančios sertifikuotą nuotekų tvarkymo ir nuotekų sistemų priežiūros veiklą, 2021 m. spalio 13 d., atliktos nuotekų vamzdyno, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , televizinės (TV) diagnostikos rezultatų išvados apie tai, kad nuotekų vamzdynui panaudoti plastikiniai vamzdžiai, nuotekų vamzdyno vamzdžių ar jų sujungimo defektų nepastebėta, nuotekų vamzdynas yra tinkamas eksploatuoti. Galiausiai pažymėtina tai, kad atsakovo gyvenamųjų patalpų užliejimai nepagrindžia nurodytų statybos darbų negalimumo, o gali reikšti tik kitokį bendraturčio teisių pažeidimą, kuris gintinas ne atsisakant duoti sutikimą statybų įteisinimui.

31. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės parengtas Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo aprašas neatitinka statybą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2022 m. kovo 14 d. specialisto M. U. vertinimo išvadą Nr. 22/03-14, kurią minėtasis specialistas patvirtino teismo posėdžio metu. Šioje išvadoje nurodyta, kad ieškovės užsakymu pateiktas aprašas neatitinka išvadoje išvardintų Statybos techninių reglamentų nuostatų, jame nėra visų būtinų duomenų - aiškinamojo rašto, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, statinio kategorija; nenurodyti statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo bei neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai; paprastojo bei kapitalinio remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Teismo vertinimu, šie atsakovo nurodomi aprašo trūkumai visiškai neturi reikšmės sprendžiant klausimą, ar statybos darbai, kuriuos siekia įteisinti ieškovė kaip nors pažeidžia bendraturčio teises. Kita vertus, pateiktame Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše aiškiai įvardinta, kokie darbai buvo atlikti įrengiant buitinių nuotekų tinklus, kokios medžiagos (vamzdžiai) tam buvo panaudotos, taip pat nurodyti ir darbai, atlikti pertvarkant antrojo aukšto patalpas. Apraše nurodyta, kad objekte įrengtos 90 cm pločio ir 210 cm aukščio angos, angos viršuje sumontuotos dvi sąramos, MU16 ant betoninių pagalvių, 20 cm aukščio, o išpjautos angos kraštai užtaisyti cementiniu skiediniu. Taip pat objekte įrengti buitinių nuotekų tinklai iš plastikinio (PVC) 110 mm diametro vamzdžio. Prie aprašo pridėti brėžiniai, kuriuose pažymėtos betoninio šulinio nuotekoms įrengimo, kanalizacijų įrengimo statant namą ir kanalizacijų įrengimo po atlikto remonto vietos. Iš šių brėžinių matyti, kad iki antrajame ir rūsyje atliktų buvusio savininko statybos darbų buvo keturi kanalizacijos jungimosi taškai, po atliktų darbų – papildomai įrengti šeši kanalizacijos jungimosi taškai, taip pat papildomai įrengtas ir šulinys nuotekoms. Specialistas D. K., įvertinęs apraše nurodytų angų įrengimą bei prie jo pridėtu brėžinius, 2021 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 184-21-11 užfiksuotas aplinkybes, konstatavo, kad ginčo pastate atlikti šios statybos rūšys - kapitalinis ir paprastasis remontas. Taigi Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo aprašas bei jį detalizuojanti specialisto vertinimo išvada leidžia suprasti, kokie remonto darbai buvo atlikti buvusio bendraturčio, prie aprašo pridėtuose brėžiniuose yra gana aiškiai pavaizduota kanalizacijos jungimosi taškų lokalizacija bei jų kiekis prieš statybos darbus ir po jų, specialisto išvadoje taip pat išanalizuota, kokie konkrečiai antrojo aukšto patalpos pertvarkymai buvo atlikti, todėl atsakovui suteikta galimybė tinkamai įvertinti, kokie darbai buvo atlikti ir kaip pasikeitė ieškovei šiuo metu nuosavybės teise priklausanti patalpa po buvusio ginčo objekto savininko atlikto paprastojo ir kapitalinio remonto.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios atsiradusias neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento, jei toks bus būtinas. Ar tokiai statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kokius kitus dokumentus privaloma turėti ir pateikti norint realizuoti statytojo teises ir įregistruoti pastatytą statinį ar jau atliktus statybos darbus, tai pat, ar institucijai teikiamų dokumentų turinys ir forma atitinka statybą, reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, šiuo nagrinėjamu atveju nevertinama, nes tai išeina už aptariamo ginčo ribų ir yra atitinkamų valstybės institucijų, atsakingų už statinio priežiūrą, kompetencija, kuri realizuotina vykdant administracines procedūras ir teikiant administracines paslaugas. Dėl šių priežasčių teismas atskirai neanalizuoja ir nepasisako dėl 2021 m. lapkričio 19 d. Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo aprašo turinio ir formos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams (Statybos įstatymo 27 straipsnis).

33. Be to, pažymėtina, kad bendraturčių sutikimas yra tik vienas iš privalomųjų dokumentų tiek siekiant įteisinti statybos darbus, tiek ir pakeisti kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre. Pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovė, siekdama deklaruoti statybos darbų pabaigą, pirmiausia privalės Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikti patikrai bei suderinimui pastato kadastro duomenų bylą, aplinkos ministro nustatyta tvarka surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą (jei ji privaloma) ir pateikti ją tvirtinti statinio (dalies) ekspertizės rangovui, pastarajam patvirtinus deklaraciją apie statybos užbaigimą, ji bus įregistruota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas, įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Taigi tik teismui tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu, ieškovės siekiamų įteisinti statybos darbų, taip pat ir būtinų dokumentų atitiktis Statybos techninių reglamentų reikalavimams, bus patikrinta kompetentingų institucijų, kurios ir privalės įvertinti 2005 metais atliktų statybos darbų (kapitalinio remonto, kuriam buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas) poveikį namo konstrukcijoms, o taip pat ir statybos įvykdymo metu, atliktų statybos darbų atitiktį galiojantiems teisės aktų reikalavimams.

34. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad ieškovės prašomi įteisinti buvusio savininko atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto statybos darbai, taip pat ieškovės atlikti paprastojo (apdailos) remonto darbai, kaip nors pažeistų atsakovo teises ir teisėtus interesus bei iškreiptų jų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl statybos darbų įteisinimo tenkinti visiškai (CPK 178 straipsnis).

Dėl leidimo pakeisti gyvenamojo namo kadastrinius duomenis ir įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą be bendraturčio sutikimo

35. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo leisti pakeisti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis VĮ Registrų centras, ir įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro (duomenys neskelbtini) , be atskiro atsakovo A. V. sutikimo. Atsakovas su šiuo reikalavimu taip pat nesutinka.

36. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamojo namo naujos kadastrinės bylos įregistravimas nekilnojamojo turto registre, gyvenamojo namo aktualių kadastrinių duomenų nustatymas ir įteisinimas pažeistų atsakovo interesus ir sukeltų jam kokias nors neigiamas teisines pasekmes. Savavališka statyba šiuo atveju nėra užfiksuota, kaip minėta pirmiau, atsakovas statybos darbams atlikti sutikimą buvo davęs ankstesniam patalpų savininkui, o ieškovė, įsigijusi turtą, jame atliko tik paprastąjį remontą. Dėl fakto, kad po naujų kadastrinių matavimų užfiksuoti tikslesni gyvenamojo namo pastato duomenys, byloje ginčo nėra. Akivaizdu, kad patikslinus kadastro duomenis, ir nustačius, jog gyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovei, duomenys yra kitokie, nei nekilnojamojo turto įregistruoti, yra faktinis ir teisinis pagrindas šiuos duomenis įregistruoti. Teismo vertinimu, atsakovo nesutikimas, kad ieškovė įregistruotų pasikeitusius nekilnojamojo turto kadastro duomenis, nėra pagrįstas objektyviais argumentais, todėl pažeidžia ieškovės bendrą dalinę nuosavybę į jos turtą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkina ir antrąjį ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl leidimo pakeisti kadastro duomenis ir juos įregistruoti be atskiro atsakovo A. V. sutikimo.

37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90), todėl teismo nuomone, kiti šalių bei jų atstovų nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Kokios išlaidos priskiriamos prie susijusių su bylos nagrinėjimu, nustato CPK 88 straipsnis. Prie tokių išlaidų priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas); būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomų faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir kt.

39. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku, patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš ieškovės nepriteisiamos.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė 75 Eur žyminis mokestis, 1750 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1000 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3000 Eur. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimus, kreipėsi į antstolį, kad šis konstatuotų reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat pasitelkė specialistą, kuris teikė vertinimo išvadą byloje, dėl ko ieškovė turėjo taip pat išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. 170 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 1000 Eur už specialisto vertinimo išvados parengimą.

42. Trečiasis asmuo A. D. pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimo išlaidas, kurias iš viso sudaro 3150 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant teisme, už procesinių dokumentų rengimą, susipažinimą su dokumentais, konsultacijas, informacijos rinkimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau, pagal teismų praktiką, remiantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

43. Teismas, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, dalyvavimą posėdžiuose, teiktinų paslaugų apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, taip pat, į teisinių paslaugų teikimo pastovumą, į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, pripažįsta realiomis, būtinomis ir pagrįstomis ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 7870 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 10 punktas 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Kadangi trečiasis asmuo A. D. civiliniame procese dalyvavo ieškovės pusėje, tai tenkinus patikslintą ieškinį, trečiojo asmens turėtos 3150 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios yra pagrįstos, priteistinos iš atsakovo.

44. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme buvo patirta 44,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gegužės 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patikslintą ieškinį tenkinus, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 -270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. D. patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei J. D. teisę įteisinti atliktus kapitalinio ir paprastojo remonto darbus, fiksuotus 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, registro (duomenys neskelbtini) , aprašytus 2021 m. lapkričio 19 d. Buitinių nuotekų tinklų ir sąramų įrengimo apraše ir 2021 m. lapkričio 17 d. specialisto (vertinimo) išvadoje Nr. VI-973-112021, be atskiro atsakovo A. V. sutikimo.

Leisti ieškovei J. D. pakeisti gyvenamojo namo 1A2p, unikalus (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kadastro duomenis VĮ Registrų centras, įregistruoti 2017 m. spalio 24 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, registro (duomenys neskelbtini) , be atskiro atsakovo A. V. sutikimo.

Priteisti J. D. iš A. V. 7870 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. D. iš A. V. 3150 Eur (trys tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. V. 44,11 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.