Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-07-01 · Civilinė byla Nr. e2S-600-357/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
e2S-600-357/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01769-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lavitra“, K. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-600-357/2020 Teismo proceso Nr. 2-70-3-01769-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10. 3.3.1.14.; 3.3.2.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lavitra“ ir K. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lavitra“ ir K. Š. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminaraus sprendimo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lavitra“ ir K. Š. pateikė teismui prašymą išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje e2-4872-1051/2020 iš atsakovų UAB „Lavitra“ ir K. Š. ieškovės UAB „Hegelmann transporte“ naudai priteistos 15 550,46 Eur skolos, 312,71 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 178 Eur žyminio mokesčio, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 15 863,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovus UAB „Lavitra“ ir K. Š. solidariai, vienuolika mėnesių, kas mėnesį, mokėti ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ 1340 Eur, o paskutinį dvyliktą mėnesį sumokėti 1301,17 Eur bei procesines palūkanas, pradedant mokėjimą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ir įmokas mokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.

2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Lavitra“ jokio nekilnojamojo turto neturi ir atsakovas K. Š. jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas K. Š. pats dirba UAB „Lavitra“ ir iš esmės tai yra šeimos verslas, kas reiškia, jog minėtų bendrovės ir fizinio asmens turtinės padėtys yra glaudžiai priklausomos viena nuo kitos. K. Š., kaip fizinio asmens, įsipareigojimai ieškovei taip pat kilo iš jo laidavimo už šios bendrovės prievoles. Nurodo, kad UAB „Lavitra“ balanso duomenys, kiti duomenys apie gautas pajamas sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą per 12 (dvylika) mėnesių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovų UAB „Lavitra“ ir K. Š. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovai, teikdami įrodymus, teikė tik įrodymus apie UAB „Lavitra“ sunkią finansinę padėtį, tuo tarpu apie atsakovo K. Š. kaip fizinio asmens sunkią finansinę padėtį, išskyrus išrašą iš VĮ Registrų centro, nepateikė, nors iš preliminaraus sprendimo matyti, jog pagrindinė skola ir kitos sumos ieškovei priteistos solidariai iš UAB „Lavitra“ ir K. Š.. Atsakovų nurodyta aplinkybė, jog K. Š. pats dirba UAB „Lavitra“ ir iš esmės tai yra šeimos verslas, reiškia, jog minėtų bendrovės ir fizinio asmens turtinės padėtys yra glaudžiai priklausomos viena nuo kitos, teismo vertinimu, dar neįrodo, jog ir K. Š. finansinė padėtis yra itin bloga ir dėl to jis negali padengti ieškovei turimo skolinio įsipareigojimo. Teismas sprendė, jog atsakovai nepateikė svarių įrodymų (išskyrus subjektyvius teiginius), kad išdėsčius sprendimo įvykdymą, atsakovai iš tikrųjų vykdys savo įsipareigojimus ieškovei. Pažymėjo, kad vien tik atsakovų deklaruojama sunki turtinė padėtis nėra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes turi būti vertinamos ir realios atsakovų galimybės atsiskaityti su ieškovu per nurodytą laikotarpį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Lavitra“ ir K. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir atsakovų UAB „Lavitra“ bei K. Š. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pateikti įrodymai apie fizinio asmens K. Š. turtinę padėtį neįrodo jo sunkios finansinės padėties, neleidžiančios jam iš karto įvykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminaraus sprendimo. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad K. Š. neturi nekilnojamojo turto, taip pat pateikti įrodymai, kad jis dirba UAB „Lavitra“, kad jam neišmokėti dienpinigiai, kas pakankamai įrodo, jog UAB „Lavitra“ ir fizinio asmens K. Š. turtinės padėtys yra glaudžiai priklausomos viena nuo kitos, ir K. Š., kaip fizinio asmens, turtinė padėtis objektyviai jam neleidžia iš karto įvykdyti pirmiau minėto teismo sprendimo. Pateikti duomenų apie santaupas K. Š. negalėjo, nes santaupų neturi. K. Š. laidavo už UAB „Lavitra“ ne todėl, kad jo turtinė padėtis būtų gera, o todėl, kad to prašė ieškovė, matyt, matydama, kad verslas yra iš esmės šeimos bei siekdama užsitikrinti, kad bendrovės patikinimai, jog skola bus grąžinta, yra sąžiningi.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovai nesutinka su teismo nuomone, kad nurodydami apie UAB „Lavitra“ gyvybingumą bei kad paskelbtas ir besitęsiantis karantinas (COVID-19 pandemija) taip pat apsunkina atsakovų turtinę padėtį, jie prieštarauja patys sau. Pateikti įrodymai rodo, kad bendrovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, bendrovėje dirba 4 darbuotojai, pajamos per 2020 m. kovo mėnesį buvo 19 850,14 Eur ir PVM, su PVM 24 018,69 Eur, kas yra reikšminga vertinant, ar atsakovai turi realias galimybes teismo sprendimą įvykdyti per prašomą laikotarpį. O bendrovės pajamos būtų buvusios didesnės, jei ne COVID-19 pandemija, dėl kurios šiuo metu situacija jau švelnėja (bent jau Europoje). Pateikta vilkikų nuomos/subnuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Finėjas“, pagal kurią yra gaunami krovinių vežimo užsakymai, atsižvelgiant į „UAB „Finėjas“ veiklos pobūdį bei mastą, yra papildoma reikšminga aplinkybė, leidžianti spręsti apie UAB „Lavitra“ realius pajėgumus ateityje įvykdyti prievoles ir UAB „Hegelmann transporte“ pagal teismo sprendimą.

4.3. UAB „Hegelmann transporte“ neteikė prieštaravimų dėl atsakovų prašymo išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminaraus sprendimo įvykdymą, kas leidžia manyti, jog šios bendrovės gera turtinė padėtis jai leistų palaukti atsakovų nurodomą laiko tarpą iki teismo sprendimas bus visiškai įvykdytas. Atsižvelgtina ir į tai, kad UAB „Hegelmann transporte“ teismo preliminariu sprendimu yra priteistos 8 procentų metinės palūkanos iki sprendimas bus įvykdytas, o atsakovai prašo teismo sprendimo vykdymą ne atidėti, o tik išdėstyti, mokant kas mėnesį jų nurodytą pinigų sumą.

4.4. Pateikia 2020 m. gegužės 12 d. lėšų pervedimo nurodymą (Priedas Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio matyti, kad UAB „Lavitra“ kreditoriui UAB „Hegelmann transporte“ 2020 m. gegužės 12 d. sumokėjo 1340 Eur pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą, taigi yra pajėgi jį įvykdyti maksimaliai per 12 (dvylika) mėnesių. Atsakovai kalbėjosi su UAB „Hegelmann transporte“ dėl galimybės dalį skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą atidirbti suteikiant šiai bendrovei pervežimo paslaugas ir, kaip suprato, ji dėl tokio dalies skolos būdo dengimo irgi neprieštarauja.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Dėl naujų įrodymų

8. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad UAB „Lavitra“ 2020-05-12 sumokėjo ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ 1340 Eur sumą.

9. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Perfrazavus šią taisyklę, darytina išvada, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

10. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Kita vertus, šio ribojimo išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad šių juridinių faktų egzistavimas pats savaime nėra pakankamas naujiems įrodymams priimti. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54 – 55 punktus).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovių pateiktas naujas įrodymas – atliktas mokėjimas – padarytas po skundžiamos nutarties priėmimo, juo remiamasi atskirajame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas jį priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos išdėstymo

12. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

13. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

14. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovai siejo su savo turtine padėtimi, atsakovų teigimu, pablogėjusia dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino.

15. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4872-1051/2020 priteista ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ iš atsakovų UAB „Lavitra“ ir K. Š. solidariai 15 550,46 Eur skola, 312,71 Eur palūkanos, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 15863,17 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovų UAB „Lavitra“ ir K. Š. iš kiekvieno ieškovės naudai priteista po 89,00 Eur žyminio mokesčio.

16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino visus atsakovų pateiktus duomenis ir nurodė: 1) pateiktame UAB „Lavitra“ balanse Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020 m. kovo mėn. nurodyta, kad UAB „Lavitra“ ilgalaikio turto vertė yra 123 620,32 Eur, trumpalaikio turto vertė yra 28 285,91 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 187 786,73 Eur; 2) iš išrašo „Pardavimo operacijos“ matyti, kad UAB „Lavitra“ pajamos per 2020 m. kovo mėnesį buvo 19 850,14 Eur be PVM, su PVM – 24 018,69 Eur; 3) iš išrašo „Pirkimo operacijos“ matyti, kad išlaidos per 2020 m. kovo mėnesį sudarė 13 962,24 Eur be PVM, su PVM – 15 082,76 Eur. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visi pateikti įrodymai iš esmės yra susiję vien su atsakove UAB „Lavitra“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog vien duomenys apie atsakovo K. Š. turtą iš VĮ Registrų centro nėra pakankami. Nepaisant to, atsakovai, teikdami atskirąjį skundą, jokių kitų duomenų apie atsakovo K. Š. turtą nepateikė. Vien aplinkybė, jog atsakovas K. Š. dirba UAB „Lavitra“, kad jam neišmokėti dienpinigiai, nėra pakankama teismo sprendimo įvykdymo atidėjimui. Atsakovas nepateikė banko sąskaitų išrašų, duomenų apie turimą kilnojamąjį turtą. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas iš preliminaraus sprendimo matyti, jog pagrindinė skola ir kitos sumos ieškovei priteistos solidariai iš UAB „Lavitra“ ir K. Š.. Nagrinėjamos bylos atveju, neturint visų duomenų apie K. Š. visą turimą turtą, pinigines lėšas, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas galimai pažeistų solidarios prievolės esmę.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, kad COVID-19 pandemija neišvengiamai palietė didžiąją dalį šalies įmonių ir darbuotojų, UAB „Lavitra“ toliau vykdo veiklą, gauna pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog vien šalyje buvusi pandemija nėra pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo mėnesio įmonės nuostoliai sudarė 9924,46 Eur, o 2020 m. kovo mėnesio pabaigai jie buvo jau 11941,27 Eur (b. l. 39), kas sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė ir iki karantino paskelbimo dirbo nuostolingai (CPK 185 straipsnis), UAB „Lavitra“ turi daug kreditorių, ne tik vieną ieškovą, nes mokėtinos sumos sudaro net 187 786,73 Eur, iš kurių po vienerių metų sudaro tik 4 150,53 Eur. Nepaisant to, kad atsakovai pateikė įrodymus, jog UAB „Lavitra“ 2020-05-12 sumokėjo ieškovei UAB „Hegelmann transporte“ 1340 Eur sumą, ši aplinkybė pati savaime neįrodo, jog iš atsakovų nebūtų galima išieškoti visos skolos iš karto.

18. Atsakovai nurodo, kad ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ neteikė prieštaravimų dėl atsakovų prašymo išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminaraus sprendimo įvykdymą, tačiau sutikimo su prašymu ieškovė taip pat nedavė, ji kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovai nurodo, kad jie kalbėjosi su UAB „Hegelmann transporte“ dėl galimybės dalį skolos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 3 d. preliminarų sprendimą atidirbti suteikiant šiai bendrovei pervežimo paslaugas ir, kaip suprato, kad ji dėl tokio dalies skolos būdo dengimo irgi neprieštarauja. Pažymėtina, kad jokių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai teismui nepateikė.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visus šiam klausimui reikšmingus faktus ir pagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų tenkinti atsakovų prašymą. Pareiga įrodyti esant pagrindą išdėstyti sprendimo įvykdymą tenka to prašančiai šaliai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmetimas savaime neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms atsakovui pateikti naują įrodymais pagrįstą prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. CPK 284 straipsnyje nėra draudimo procesinio pobūdžio prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teismui teikti pakartotinai, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, teismas įvertintų, ar neatsirado pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

21. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė