Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis pagrindį išsilavinimą, vedęs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2012-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 str. 1 d,; 2. 2013-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.; 3. 2014-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 4. 2014-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 5. 2014-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d.; 6. 2015-10-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.; 7. 2017-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d.; 8. 2018-09-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 1 d., 243 str.; 9. 2019-01-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d.; 10. 2019-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 235 str. 1 d.; 11. 2019-04-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.; 12. 2019-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d., 243 str.; bausmes pagal 2019-04-29 ir 2019-05-24 nuosprendžius atlikęs 2020-11-05; 13. 2020-11-20 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d., 12 parų arešto, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 129 str. 1d.

5. 2020-12-09 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 281¹ str. 1 d. (veika padaryta 2020-11-22) - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; subendrinus su 2018-12-21 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams, bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. G. ir E. V. nužudė kitą žmogų, 2020-12-08, laikotarpiu tarp 20:04 val. iki 20:20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, miško masyve, prie kelio esančioje pievelėje, apie 200-220 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, kilus asmeniniam konfliktui su kartu buvusiu J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pastarąjį sumušė, t. y. tyčia, kartu sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam nenustatyta smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, iš kurių mažiausiai du smūgius į galvą ir vieną smūgį į dešinį šoną, tuo padarydami J. S. dešiniųjų V-X šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvos veide, kairio ir dešinio skruostikaulių lūžius, nosikaulių lūžį, apatinio žandikaulio dešinės krumplinės ataugos lūžį, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma, ilgalaike intubacija ir ventiliacija, abipusiu visų skilčių plaučių uždegimu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko nuo patirtų galvos sužalojimų nukentėjusysis J. S. 2020-12-31 gydymo įstaigoje mirė.

2.1. Kaltinamasis I. G. apklaustas teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta tiek I. G., tiek J. S., nes visi gyvena ar gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone. 2020-12-08 E. V., I. G., O. M. važinėjo automobiliu, vairuojamu E. G. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jau vakarop O. M. paskambino J. S.. Sužinojęs, kad O. M. kalba su J. S., I. G. pasiūlė J. S. prisijungti prie kompanijos. Šis sutiko. Nuvažiavo prie buvusios „Spartos“ gamyklos, kur J. S. jau laukė, pasiėmė jį ir visi nuvažiavo į miško aikštelę netoli (duomenys neskelbtini). O. M. pakeliui išlipo ir tolimesnėse išgertuvėse nedalyvavo. Važiuodami gėrė degtinę ir šampaną. Miško aikštelėje girtavo toliau. Apie 19:00 val., begeriant alkoholinius gėrimus, J. S. ėmė girtis, kad miegojo su I. G. žmona E. G.. Šalia buvusi E. G. papasakojo, kad J. S. kažkada prieš 10 metų ar seniau – ją išprievartavo. Supykęs, I. G. išlipo iš automobilio atidarė dureles ir ėmė traukti J. S. iš automobilio. J. S. buvo susilenkęs, priešinosi, nenorėjo išlipti, todėl I. G. sudavė jam tris kartus į nugaros sritį. Tuo metu I. G. pamatė pro šalį važiuojantį kaimyną V. T., paliko J. S. pusiau išlipusį ir pritūpusį prie automobilio ir nusivijo V. T. automobilį, bandydamas sustabdyti. Nutolo nuo savo automobilio apie 25 metrus, tačiau V. T. automobilio nepavijo, pastarasis nuvažiavo. Kas vyko tarp J. S. ir E. V. tuo metu, kai vijosi V. T. – nematė, nes užstojo jo automobilis. E. V. minėjo, kad J. S. jį puolė, vyko grumtynės. Kai grįžo prie savo automobilio, konfliktas jau buvo pasibaigęs. J. S. pėsčias išėjo link miesto. Daugiau tą dieną J. S. nematė. I. G., E. V. ir E. G. kurį laiką dar palaukė ir taip pat išvažiavo link miesto. Visą likusį laiką, kol grįžo namo, praleido trise. Su E. G. namo grįžo kartu. E. G. niekur išėjusi nebuvo, pas močiutę (duomenys neskelbtini) pabėgusi nebuvo. I. G. iš žmonos telefono neatiminėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kai kuriose vietose tyrėjos iškraipyti.

2.2. 2020-12-18 apklaustas įtariamuoju I. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su J. S. pažįstamas, tačiau ilgą laiką nebuvo susitikęs ir nebendrauja. 2020-12-08 maždaug iki 17:00 val. dirbo statybose, o nuo vakaro su E. V. tris dienas girtavo, todėl neprisimena, kas ir kada įvyko, dienos maišosi (t. 4, b.l. 127-128).

2.3. 2020-12-21 apklaustas įtariamuoju I. G. kaltu neprisipažino ir davė parodymus, iš esmės sutampančius tu tais, kuriuos davė teisme. Išskyrus tai, kad nurodė kitą konflikto priežastį - konfliktas kilo dėl to, kad J. S. suerzino, įkyriai atsiprašinėdamas dėl to, kad kažkada seniai išprievartavo E. G.. Be to nurodė, kad išvažiuodami iš miško aikštelės, matė J. S., einantį keliu link miesto. Jokių matomų sužalojimų J. S. nepatyrė, kraujas nebėgo, grįždami į miestą, matė J. S. normaliai einantį link statybinių medžiagų parduotuvės (t. 5, b.l. 129-131). Parodymų patikrinimo vietoje metu I. G. parodė, kaip už kaklo ištraukė J. S. iš automobilio pro galines dešines dureles, parklupdė jį ant žolės ir kumščiu sudavė 3-4 smūgius į nugarą (t. 5, b. l. 142-151).

2.4. 2021-01-14 ir 2021-05-13 apklaustas įtariamuoju I. G. kaltu neprisipažino ir davė parodymus, iš esmės sutampančius su tais, kuriuos davė 2020-12-21 apklausos metu, tačiau nurodė kitą konflikto priežastį. Nurodė, kad konfliktas kilo ne dėl to, kad J. S. suerzino savo įkyriais atsiprašinėjamais, o dėl to, kad J. S. tapo agresyvus, ėmė girtis, kad kažkada išprievartavo E. G., ėmė kabinėtis prie kitų išgertuvių dalyvių (t. 5, b.l. 134-135, 140-141).

3.1. Kaltinamasis E. V. apklaustas teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta tiek I. G., tiek J. S., nes visi gyvena ar gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone. 2020-12-08 E. V., I. G., O. M. važinėjo automobiliu, vairuojamu E. G. ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jau vakarop kažkas paskambino J. S. ir pasiūlė prisijungti. Nuvažiavo prie buvusios „Spartos“ gamyklos, kur jį pasiėmė ir visi nuvažiavo į miško aikštelę netoli (duomenys neskelbtini). O. M. pakeliui išlipo ir tolimesnėse išgertuvėse nedalyvavo. Apie 19:00 val., begeriant alkoholinius gėrimus užėjo kalba apie tai, kad J. S. kažkada prieš daugelį metų išprievartavo I. G. žmoną E. G.. Žodis po žodžio J. S. tapo agresyvus. Lauke, prie automobilio kilo muštynės tarp J. S. iš vienos pusės ir I. G. su E. V. iš kitos. Muštynės truko apie 20-30 sekundžių. Jų metu E. V. sudavė J. S. kelis smūgius daugiausia rankomis į petį ir į krūtinę. Galėjo užkabinti ir su koja, kai J. S. parkrito. Nežino , kur pataikė, galvoja, kad į petį, į korpusą, daug kur. I. G. galėjo suduoti panašų skaičių smūgių ir į panašias vietas, kaip ir E. V.. Tiksliai nematė, nes buvo tamsu. Pasibaigus muštynėms, J. S. atsistojo ir nuėjo. E. G. visų muštynių metu sėdėjo automobilyje ir nesikišo, bent jau E. V. to nematė. Po muštynių E. V. su I. G. nuvažiavo į piceriją, esančią Dzūkų gatvėje, kur pratęsė išgertuves. Įvykio metu nebuvo labai apsvaigęs, nes prieš jį gėrė tik alų ir šampaną. Stipresnius gėrimus, t. y. degtinę, gėrė tik po įvykio. Neturėjo tikslo nužudyti J. S., tik sumušti, gailisi, kad taip atsitiko. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus, pirmos apklausos metu buvo pasimetęs, todėl teisingi yra antros (2020-12-22) apklausos įtariamuoju metu duoti parodymai.

3.2. 2020-12-19 apklaustas įtariamuoju E. V. parodė, kad 2020-12-08 po pietų, temstant, (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam su I. G. besikalbant, prie jų priėjo girtas J. S. ir pradėjo kabinėtis, įžeidinėti. Kilo trumpos J. S. išprovokuotos muštynės. Jų metu E. V. gindamasis sudavė kumščiu kelis smūgius J. S. į krūtinę ir galimai vieną smūgį į veidą. Smūgius J. S. sudavė ir I. G.. Muštynės greitai baigėsi tuo, kad J. S. paslydo ir nugriuvo. Tuomet E. V. su I. G. atsitraukė, o J. S. atsistojo ir nuėjo į miesto pusę (t. 4, b.l. 131-133).

3.3. 2020-12-22 apklaustas įtariamuoju E. V. parodė, kad pirmiausia muštynės prasidėjo tarp J. S. ir I. G.. Jie vienas kitam sudavinėjo smūgius kumščiais. Mušė per veidą. E. V. priėjus, J. S. jau klūpėjo, bandė atsistoti. I. G. stovėjo prie jo ir kumščiu mušė per galvą ir veidą. E. V. taip pat sudavė klūpančiam J. S. 5-7 kumščiais per šonkaulius ir krūtinę. Pasibaigus muštynėms, J. S. kurį laiko pagulėjo ant žemės, tuomet atsistojo ir nuėjo miesto link. E. V. su I. G. dar apie 5 minutes palaukė ir automobiliu nuvažiavo į piceriją Dzūkų gatvėje. Bevažiuodami, pralenkė einantį link miesto J. S.. Per visą dieną išgėrė apie 400 ml šampano ir tiek pat degtinės (t. 4, b.l. 134-135).

3.4. 2020-12-22 parodymų patikrinimo vietoje metu E. V. parodė, kaip ant žolės, prie galinio kairio automobilio sparno sėdinčiam J. S., I. G. sudavė kumščiu smūgius į galvos sritį ir pats E. V. tuo pačiu metu sudavė kumščiu 5-7 smūgius į veido ir krūtinės sritį. Taip pat nurodė, kad išvažiuojant iš įvykio vietos, ties namu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, matė einantį miesto lik J. S. (t. 4, b. l. 148-157).

4.1. Nukentėjusioji R. S. teisme parodė, kad J. S. buvo jos brolis. 2020 m. birželio mėnesį išėjęs iš pataisos namų, apsigyveno (duomenys neskelbtini). Su broliu kartais susitikdavo, reguliariai susirašinėdavo. Dvi savaites iki įvykio brolis telefonu skundėsi, kad jam skaudą dantį ir jam galimai sulaužytais šonkauliais. I. G. ir E. V. pažįsta kaip buvusius kaimynus (duomenys neskelbtini) rajone ir brolio draugus. Apie įvykį sužinojo kitos dienos ryte telefonu iš R. K.. Pastaroji papasakojo, kad jai būnant Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje, į ją atvežė ir J. S., kurį sumušė E. V. ir I. G.. Šią informaciją R. K. pasakė sužinojusi iš nukentėjusiosios pusbrolio A. L.. Tuomet nukentėjusioji paskambino A. L.. Šis papasakojo, kad gruodžio 8 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje su E. B. ir A. Ž. pasitiko iš kažkur atėjusį sumuštą J. S., iškvietė jam medicininę pagalbą. J. S. pasakė, kad jį sumušė E. V. ir I. G.. Gavusi iš A. L. E. V. telefoną, nukentėjusioji paskambino ir jam. Kalbėjosi su juo du ar tris kartus. Pirmojo pokalbio metu E. V. pripažino, kad sumušė J. S., teigė, kad „teisingai padarė‘. Kitų pokalbių metu E. V. dar paaiškino, kad J. S. sumušė dėl to, kad šis kažkada senai išprievartavo merginą. E. V. garsino niekam nesiskųsti, nes nukentėjusiąją gali ištikti jos brolio likimas.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 2, b.l. 19-21).

4.3. Nukentėjusioji R. S. 2021-01-06 slaugos namuose „A“, atpažino mirusį J. S., kaip savo brolį, gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 105-106).

5.1. Nukentėjusysis G. U. teisme parodė, kad J. S. yra jo brolis. Jie yra vienos motinos, bet skirtingų tėvų vaikai. 2019 m. išėjęs į laisvę iš pataisos įstaigos, J. S. ketino gyventi pas nukentėjusįjį, tačiau vėliau pakeitė planus ir apsigyveno atskirai, nuomojamame bute. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.

5.2. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. U. parodė, kad apie tai, kas atsitiko broliui, sužinojo iš A. L., kuris viską sužinojo iš paties J. S.. Su J. S. susitiko Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kai pastarasis paskambino A. L. ir paprašė pagalbos. J. S. buvo kruvinas, pasakė, kad miško aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) rajono, išgertuvių metu jį sumušė A. G., pravarde „T“ ir jo draugas vardu E. (t. 2, b.l. 41-42).

6.1. Liudytoja O. M. (M.) teisme parodė, kad E. G. yra jos draugė. 2020-12-08 telefono pokalbio su E. G. neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.

6.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. nurodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį, galimai 8 dieną, apie 19 val., jai paskambino jos draugė E. G.. Iš jos balso suprato, kad draugė susijaudinusi. E. G. pasakė, kad sėdi automobilyje ir jos vyras I. G. bei E. V. šiuo metu muša vaikiną vardu J.. Po to girdėjosi, kad atsidaro automobilio durys ir E. G. išlipa iš automobilio. Po to pasigirdo E. G. šauksmai: ,,I. nenado, perestan'', ,,Chvatit, vy jego ubjote''. Po to ryšys nutrūko. Jau po įvykio E. G. pakartojo tai, ką buvo sakiusi telefonu, tai yra, kad I. G. ir E. V. sumušė J. (t. 2, b.l. 158-159).

7.1. Liudytojas A. L. teisme parodė, kad J. S. buvo jo pusbrolis. I. G. ir E. V. pažįsta, nes visi gyvena viename (duomenys neskelbtini) rajone. Kelias dienas iki įvykio, kartu su J. S. atvažiavo į miškelį netoli (duomenys neskelbtini) išgerti. Čia automobilyje „Opel Zafira“ jų jau laukė I. G. ir E. V.. A. L. užtruko, atsiskaitydamas su taksi, todėl J. S. nuėjo link I. G. ir E. V. pirmas. Kai A. L. galiausiai atsiskaitė, pamatė piktą J. S. grįžtant atgal. Šis pasakė, kad susipyko su I. G., grįžta namo ir išgertuvėse nedalyvaus. Taip A. L. išsiskyrė su J. S. ir prisijungė prie I. G. su E. V.. Pastarieji nesakė, kokia konflikto su J. S. priežastis, tik I. G. minėjo, kad J. S. pats ją žino. Įvykio dieną pas A. B. namuose, name adresu (duomenys neskelbtini), žaidžiant kortomis su E. B. ir E. Ž., E. B. paskambino J. S.. Telefono garsiakalbis buvo įjungtas, todėl visas pokalbis girdėjosi. J. S. kalbėjo neaiškiai, klausė, ar gali užeiti nusiprausti. Supratę, kad kažkas atsitiko, A. L., E. B. ir E. Ž. išėjo ieškoti J. S.. Po maždaug 10 minučių rado jį netoli namų. J. S. buvo labai sumuštas, bet sąmoningas. Paklausus kas atsitiko, atsakė, kad nesvarbu, kad pats su I. G. išsiaiškins. E. B. iškvietė greitąją pagalbą. Kaip tik tuo metu A. L. paskambino draugė, jis nuėjo jos pasitikti ir J. S. daugiau nematė. Tą pačią dieną, prieš įvykį kalbėjo su J. S. telefonu, šis sakė, kad blogai jaučiasi, ruošiasi išgerti kartu su I. G.. Po įvykio skambino E. V. -- aiškinosi, kas atsitiko J. S.. Skambino E. V., nes neturėjo I. G. telefono numerio. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.

7.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. papildomai nurodė, kad įvykio dieną nufotografavo sumušto J. S. veidą. Tą dieną, kai (duomenys neskelbtini) rajone, miško aikštelėje, automobilyje „Opel Zafira“, su I. G. ir E. V. vartojo alkoholinius gėrimus, I. G. pasakė, kad J. S., kuriam I. G. tą dieną neleido dalyvauti bendrose išgertuvėse, reikia sumušti. Įvykio dieną, telefono pokalbio su E. V. metu, pastarasis pasakė, kad J. S. žino už ką gavo, perspėjo nelįsti ne į savo reikalus, priešingų atveju pagrasino A. L. surišti ir pratempti su mašina. Apie įvykį telefonu papasakojo buvusiai J. S. sugyventinei R. V., R. K. (t. 2, b.l. 68-70).

7.3. 2020-12-12, 18:02 val. policijoje užregistruotas A. L. pranešimas, kad I. G. ir E. V. jam ir J. S. seseriai grasina fiziniu susidorojimu, jei A. L. ir J. S. sesuo liudys apie J. S. sužalojimo aplinkybes (t. 1, b.l. 15).

7.4. 2021-05-05 A. L. pateikė telefonu po įvykio padarytą J. S. nuotrauką. (t. 2, b. l. 83-84).

8.1. Liudytoja R. V. teisme parodė, kad J. S. yra jos buvęs sugyventinis. Maždaug prieš du metus santykius nutraukė, tačiau J. S. grįžus iš laisvės atėmimo vietos, epizodiškai pabendraudavo. Taip pat gerai sutarė ir bendravo su J. S. seserimi R. S. ir pusbroliu A. L.. E. V. ir I. G. pažįsta tik iš matymo. 2020-12-09 po pietų gavo žinutę iš A. L., kad J. S. sunkios būklės guli ligoninėje. Tą patį patvirtino ir R. K., kuri buvo Lazdynų ligoninėje dėl savo senolės ligos ir matė bei patvirtino J. S. tapatybę. Be to, R. K. nurodė, kad J. S. sumušė E. V. ir I. G.. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.

8.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. papildomai nurodė, kad 2020-12-25 jai į „Messenger“ programėlę parašė I. G. žmona E. G.. Teiravosi, kokia J. S. sveikata. R. V. papriekaištavus, kad J. S. sumušė dėl E. G. kaltės, ši pradėjo teisintis, kad ji nekalta, kad J. S. sumušė jos vyras I. G. (t. 2, b. l. 155-156 ).

9.1. Liudytoja R. K. teisme parodė, kad pažįsta tiek abu kaltinamuosius, tiek J. S., nes gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone. 2020-12-09 atlydėjo sergančią močiutę į Lazdynų ligoninę. Būnant ten, A. L. paskambino liudytojos pusbroliui O. M.. O. M. perdavė A. L. pasakojimą, kad J. S. sumuštas ir yra toje pačioje ligoninėje, papasakojo, kad sumuštas, kai buvo kartu su I. G. ir E. V.. Kadangi buvo toje pačioje ligoninėje, R. K. pasidomėjo ir kokia J. S. būklė. Sužinojo, kad būklė labai sunki, jis atvyko be dokumentų, taip ir perdavė A. L., taip pat pasakė, kad reikia atvežti dokumentus. Kitą dieną iš kaimynų ir giminių sužinojo, kad kitas kaimynas V. T. įvykio dieną važiavo pro aikštelę miške netoli (duomenys neskelbtini), matė I. G. automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai. Po įvykio (duomenys neskelbtini) ėmė sklisti kalbos, kad kaltinamieji sumušė J. S. už kažkada padarytą I. G. žmonos E. G. išprievartavimą.

9.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. K. papildomai nurodė, kad miško aikštelėje netoli (duomenys neskelbtini) yra mačiusi I. G. automobilį „Opel Zafira“, tačiau tai buvo nė įvykio dieną. Ligoninėje girdėjo O. M. pokalbį su A. L., kurio metu pastarasis pasakė, kad I. G. ir E. V. sumušė J. S.. Be to liudytojos sesuo O. T. pasakojo, kad jos vyras V. T. įvykio dieną važiavo pasiimti iš mokyklos dukters ir matė I. G., kuris stovėjo prie savo automobilio „Opel Zafira“, tai pat šalia stovėjo E. V.. Tai pat buvo dar vienas asmuo automobilyje. Prie automobilio gulėjo dar kitas asmuo. Kai grįžo atgal, minėtoje miško aikštelėje jau buvo tuščia (t. 2, b. l. 65-66).

10.1. Liudytoja E. G. apklausta 2021-09-07 teisme parodė, kad kaltinamasis I. G. yra jos sutuoktinis. Parodymus teisme duoti atsisako.

10.2. Liudytoja E. G. savo iniciatyva atvyko į 2021-10-25 teismo posėdį ir parodė, kad 2021-09-07 atsisakė duoti parodymus, nes buvo susijaudinusi ir bijojo. Iš vyro sužinojusi, kad teisminis bylos nagrinėjimas tebevyksta, nusprendė pati atvykti ir duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu užrašyti liudytojos parodymai neteisingi. Nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį. Buvo įbauginta policijos pareigų ir pasakojo bei rodė tai, kas jai buvo liepta, parodymus pasirašė jų neskaičiusi. Bauginimas pasireiškė tuo, kad liudytojai buvo grasinama sulaikymu ir vaikų atėmimu. Dabar teisme nori duoti teisingus parodymus. 2020-12-08 automobiliu „Opel Zafira“ liudytoja atvežė vyrą I. G., taip pat E. V. ir J. S. į miško aikštelę netoli (duomenys neskelbtini). Čia vyrai girtavo. Visi sėdėjo automobilyje. J. S. ėmė elgtis agresyviai, ėmė girtis, kad kažkada išprievartavo E. G.. Tada I. G. išlipo, atidarė dureles, kur sėdėjo J. S. ir ištempė jį iš automobilio. Tuo momentu pro šalį važiavo automobilis ir I. G., palikęs J. S., nubėgo jo stabdyti. Prie automobilio likęs J. S. ėmė muštis su E. V.. Kaip konkrečiai muštynės vyko, kas, kam ir kiek smūgių sudavė, nematė. Netrukus I. G. grįžo, liepė J. S. išeiti ir šis išėjo. Tuo konfliktas ir baigėsi. O E. G. nuvežė I. G. ir E. V. kažkur į miestą. Po to su I. G. kartu grįžo namo. Neneigia, kad kalbėjo telefonu su O. M., tačiau pokalbio turinio neprisimena. Be to apie įvykį dar kalbėjo ir susirašinėjo žinutėmis su R. V.. Su E. V. po to, kai šis buvo suimtas, nebendravo. Po įvykio pas L. G. ir pas I. G. močiutę nesilankė.

10.3. Liudytoja E. G., 2021-01-20 apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. ji pažįsta iš matymo nuo senų laikų, tačiau su juo nebendravo. Labai seniai J. S. liudytoją yra išžaginęs, tačiau apie tai pasakoti atsisako, į policiją dėl to įvykio nesikreipė. J. S. ir liudytojos vyro I. G. santykiai buvo priešiški. Dėl kokios priežasties, nežino. Vyrui nepasakojo, kad J. S. ją išžagino, niekada apie tai su juo nekalbėjo. Galimai apie šį įvykį I. G. sužinojo iš liudytojos draugo O. M., kuriam ji apie tai pasakojo. E. V. ji pažįsta kaip I. G. draugą. Galimai 2020-12-04 su taksi atvažiavo į miško aikštelę prie (duomenys neskelbtini) pasiimti vyro. Ten stovėjo ir vartojo alkoholį daug žmonių, tarp kurių buvo E. V. ir galimai O. M.. Buvo atėjęs ir J. S., tačiau I. G. jį išvarė. E. V. paklausus kodėl, atsakė, kad J. S. pats žino. 2020-12-08 ryte I. G. susiskambino su E. V. ir išėjo kažkur gerti. Vyras taip girtavo jau apie savaitę. Ryte išeidavo ir grįždavo girtas vakare tik pernakvoti. Tos pačios dienos vakare, vyro prašymu, automobiliu „Opel Zafira“, paėmė iš (duomenys neskelbtini) I. G., E. V. ir O. M., nuvežė prie „Spartos“, kur į automobilį įlipo ir J. S.. Visi gėrė šampaną. Po to, I. G. prašymu, grįžo į (duomenys neskelbtini), pakeliui išleido O. M.. Iš (duomenys neskelbtini) I. G. pats nuvairavo automobilį į netoliese esančią miško aikštelę, neva ištraukti užklimpusio automobilio. Čia vyrai išlipo į lauką, atsistojo prieš automobilį, viskas matėsi, automobilio žibintai buvo įjungti, variklis dirbo. E. V. priėjo prie J. S. ir kumščiu sudavė į veidą. J. S. užsidengė veidą. Tuomet jau I. G. sudavė jam kumščiu. Po to I. G. ir E. V. jau abu ėmė mušti J. S., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. J. S. nugriuvo. Tuomet abu kaltinamieji ėmė jį spardyti. Liudytoja išlipo, bandė bandė atitraukti I. G., tačiau šis neklausė, buvo agresyvus. Visą tą laiką, kol liudytoja laikė I. G., E. V. ir toliau mušė J. S.. Ištrūkęs iš liudytojos rankų, I. G. taip pat prisijungė prie E. V.. Abu kaltinamieji toliau mušė J. S. nesitaikydami, rankomis ir kojomis, kur pakliuvo. Liudytoja pamatė pravažiuojantį automobilį, vairuojamą V. T., bandė jį sustabdyti, bet nespėjo. Matė, kaip V. T. pažiūrėjo į jos pusę, todėl turėjo matyti kas vyksta. Negalėdama daugiau stebėti muštynių, pėsčia nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas I. G. močiutę, tačiau jai, išeinančiai vyras atėmė telefoną. Močiutės telefonu išsikvietė taksi ir grįžo namo. Iš namų nuėjo pas I. G. mamą ir papasakojo, kas įvyko. I. G. namo grįžo tik paryčiais. Kitą dieną telefonu papasakojo savo draugei apie tai, kad I. G. ir E. V. sumušė J. S.. Įvykio metu visi vyrai buvo neblaivūs (t. 2, b.l. 117-119).

10.4. Savo parodymus liudytoja E. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 2, b. l. 120-127).

11.1. Liudytoja K. Ž. parodė, kad R. V. yra jos draugė. Žino, kad R. V. buvo J. S. sugyventinė. Draugės prašymu, paskambino į policiją ir pranešė tai, ką iš jos sužinojo, t. y. tai, kad J. S. buvo sumuštas. Pati R. V. į policiją kreiptis bijojo dėl galimo buvusį sugyventinį sumušusių vyrų keršto. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.

11.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Ž. papildomai nurodė, kad naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Informaciją policijai pateikė, remdamasi R. V. pasakojimu. R. V. telefonu pasakojo, kad netoli (duomenys neskelbtini) J. S. sumušė I. G. ir E. V.. Po ko automobiliu atvežė J. S. į (duomenys neskelbtini) gatvė ir čia išmetė (t. 2, b. l. 86-87).

11.3. 2020-12-09, 21:07 val. užregistruotas K. Ž. pranešimas, kad šią naktį (duomenys neskelbtini) sumuštas J. S.. Jį sumušę asmenys I. G. ir E. V. atvežė nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) gatvę ir kažkur išmetė. Visą informaciją pranešėja gavo iš J. S. buvusios sugyventinės R. V. (t. 1, b.l. 18-19, 185-189).

12. Liudytojas E. B. teisme parodė, kad gyvena bute, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įvykio dieną pas save namuose vartojo alkoholinius gėrimus su A. L., E. Ž. ir savo broliu Ž.. Liudytojui paskambino J. S., paklausė ar gali užeiti nusiprausti. Iš balso suprato, kad kažkas atsitiko, todėl su A. L. ir E. Ž. išėjo ieškoti draugo. Po neilgų paieškų, rado J. S. netoli namų, gatvėje. Jis buvo sumuštas, ištinusiu veidu. E. B. iš karto iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvyko ne ilgiau kaip po 10 min ir išvežė J. S.. J. S. nieko nepasakojo, nei kas atsitiko, nei kaip jis atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be to, J. S. su A. L. kalbėjo rusiškai, o liudytojas rusų kalbos nesupranta. Paskutinį kartą iki įvykio matėsi su J. S. dieną prieš tai. Vartojo su juo alkoholinius gėrimus pas save bute. J. S. išėjo sveikas, be sužalojimų, niekuo nesiskundė. Įvykio dieną skambino jam, kvietė vėl prisijungti prie išgertuvių, tačiau J. S. atsisakė, skundėsi, kad blogai jaučiasi, vemia. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. davė analogiškus parodymus, patikslino, kad J. S. paskambino apie 20:35 val., nurodė esąs prie „Baltic Petroleum“ degalinės, kuri yra apie 800 m. nuo liudytojo namų. (t. 2, b.l. 61-63).

13.1. Liudytojas V. T. teisme parodė, kad pažįsta I. G., jo žmoną, E. V., J. S., nes visi gyvena netoli, yra ar buvo kaimynai. Kaltinime nurodytą dieną iš namų (duomenys neskelbtini) g. važiavo pasiimti dukters. Pravažiuodamas pro mišką pamatė, kad stovi mašina, įjungtomis gabaritinėmis šviesomis. Prie jos buvo keturiese: I. G., E. V., I. G. žmona ir J. S.. Visi stovėjo, E. V. stovėjo rankomis atsirėmęs į mašiną, I. G. žmona stovėjo duris atsidariusi už vairo, atsirėmusi į duris, o I. G. mojavo rankomis J. S. prieš veidą, nematė, kad būtų sudavęs. Nematė J. S. nukritusio ant žemės. Sustojęs ir paklausė, ką jie visi čia veikia, ar vėl šiukšlina ir geria. Vyrai atsakė, kad viskas gerai. Viską stebėjo iš 6-8 metrų atstumo. Liudytojas norėjo išlipti, bet tuo metu paskambino dukra, todėl nuskubėjo pas ją. Po kokių 5-6 min pravažiuodamas atgal pro tą pačią vietą, jau nieko neberado, aikštelė buvo sutvarkyta. Nieko ypatingo J. S. išvaizdoje nepastebėjo. Grįžęs namo apie įvykį papasakojo žmonai. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai, išskyrus tą dalį, kurioje liudytojas teigia matęs J. S. į veidą suduodamus smūgius.

13.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. papildomai nurodė, kad įvykio vietoje buvo automobilis „Opel Zafira“. Automobilio variklis dirbo, žibintai buvo įjungti. I. G. su J. S. stovėjo prie automobilio priekio, prie pat automobilio. E. V. stovėjo prie vairuotojo durelių, atsirėmęs rankomis į automobilio variklio gaubtą, moteris sėdėjo prie vairo. Privažiavęs dar arčiau pamatė, kad I. G. kažką rėkia ir kumščiais suduoda smūgius J. S. į veidą. J. S. stovėjo nuleidęs galvą, rankas laikė prie savęs. I. G., pamatęs liudytoją. atsitraukė nuo J. S.. Tiek I. G., tiek E. V. atrodė pavargę, uždusę, lyg būtų bėgę krosą (t. 2, b.l. 93-95).

13.3. Savo parodymus liudytojas V. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 2, b. l. 96-104).

14.1. Liudytojas O. M. teisme parodė, kad įvykio išvakarėse, E. B. namuose (duomenys neskelbtini) g., girtavo su buto šeimininku, J. S., A. L. ir kitais. Vakare vienu taksi su J. S. ir A. L. grįžo namo. Ryte, apie 09:00 val., paskambino J. S., šis buvo piktas, sakė, kad visą dieną bus namuose, todėl daugiau jo netrukdė. Vakare paskambino I. G., pasiūlė susitikti ir išgerti. Privažiavo prie liudytojo namų, jis išėjo ir įlipo į jo laukusį automobilį „Opel Zafirą“, kuriame buvo I. G. ir E. V., bei vairavusi I. G. žmona. Visi kalbėjosi, važinėjosi. I. G. iš O. M. telefono skambino J. S., kvietė išgerti, bet šis atsisakė dėl prastos savijautos. Bevažinėjant, paskambino sesuo O. T., pasakė, kad senelei blogai su sveikata, todėl su I. G. ir E. V. išsiskyrė ir grįžo namo. J. S. tą dieną nematė. Jau atvežus senelę į ligoninę, A. L. atsiuntė sužaloto ir ištinusiu veidu J. S. fotonuotrauką. Sesers vyras V. T. pasakojo, kad įvykio dieną, iš (duomenys neskelbtini) g., važiuodamas pasiimti dukters, matė mašiną, I. G., E. V., merginą tamsiais plaukais ir kažką gulintį. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai, išskyrus tai, kad J. S. įvykio dieną nematė.

14.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. M. papildomai nurodė, kad prieš šį įvykį, toje pačioje vietoje, tame pačiame automobilyje vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo I. G., E. V., O. M. ir A. L.. Norėjusį prisijungti J. S., I. G. išvarė necenzūriniais keiksmais. Buvo kalba, kad I. G. pyksta dėl kažkokios prievartos ar išprievartavimo. Įvykio dieną, tik atsisėdus į mašiną, I. G. paprašė paskolinti telefoną, nes norėjo paskambinti J. S.. 18:12 val. paskambinęs pasiūlė išgerti. J. S. sutiko, tik paprašė privažiuoti prie jo namų, nes blogai jaučiasi, nurodė adresą. 19:09 val. atvažiavo nurodytu adresu, vėl paskambino J. S., šis netrukus atėjo, įlipo į automobili, išgėrė pasiūlytos degtinės. Jokių akivaizdžių kūno sužalojimų pas J. S. nebuvo. Toliau visa kompanija susiruošė važiuoti gerti į kitą vietą. O. M. pakeliui išlipo ir nuėjo į namus. Kitą dieną V. T. pasakojo, kad miškelyje netoli (duomenys neskelbtini) matė I. G. automobilį „Opel Zafira“. Prieš automobilį ant žolės gulėjo J. S. be striukės, o aplink jį vaikščiojo I. G. ir E. V.. Be to, kelios dienos prieš šį įvykį miškelyje (duomenys neskelbtini) g., automobilyje „Opel Zafira“, o M. gėrė alkoholį su I. G. ir E. V.. Atvažiavo ir prie jų norėjo prisijungti A. L. su J. S., tačiau I. G. J. S. išvarė, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais (t. 2, b.l. 89-91).

15. Tyrėja I. M., apklausta kaip liudytoja teisiamajame posėdyje parodė, kad į 2021-01-20 apklausą E. G. atvesdino tyrėjas B. B., nes kviečiama telefonu, E. G. neatvykdavo. Liudytojai buvo išaiškinta jos teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo vyrą, tačiau E. G. sutiko duoti parodymus, davė juos geranoriškai, o po to pati, niekieno nevadovaujama patikslino įvykio vietoje. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, dalyvavo ir tyrėjas B. B..

16. Tyrėjas B. B. apklaustas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021-01-20 E. G. buvo pristatyta į policiją apklausai, nes kontroliuojant jos pokalbius, gauta duomenų, kad liudytojai daromas poveikis ir ji verčiama derinti savo parodymus su įtariamaisiais. Jokios psichinės prievartos prieš E. G. apklausą ir atliekant su ja ikiteisminio tyrimo veiksmus, nevartojo.

17. VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės ligos atvejo Nr. 2020-136777 išraše nurodoma, kad J. S., gim (duomenys neskelbtini) atvyko į gydymo įstaigą 2020-12-09. Tą pačią dieną operuotas (t. 1, b.l. 97-99).

18.1. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M11/2021 (01) nurodoma, kad J. S. nuo 2020-12-17 iki 2020-12-21 gydytas VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės COVID-19 skyriuje. 2020-12-30 iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės perkeltas į slaugos ligoninę „A“, kur 2020-12-31 mirė. Anemnezėje nurodoma, kad iš gatvės atvežtas GMP į RVUL. Kontakto nėra. Kvėpuoja spontaniškai. Dėl sąmonės būklės pacientas intubuotas vamzdeliu.

18.2. J. S. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo: poodinės kraujosruvos veide, kairio skruostikaulio lūžis, dešinio skruostikaulio lūžis, nosikaulių lūžis, apatinio žandikaulio dešinės krumplinės ataugos lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju daugiau virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma, ilgalaike intubacija ir ventiliacija, abipusiu visų skilčių plaučių uždegimu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

18.3. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2021-01-05, 08.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2 - 6 paros laiko.

18.4.1. galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veide, kairio skruostikaulio lūžiu, dešinio skruostikaulio lūžiu, nosikaulių lūžiu, apatinio žandikaulio dešinės krumplinės ataugos lūžiu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais galimai 6 val. laikotarpyje prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020-12-08. Sužalojimas dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

18.4.2. dešiniųjų V - X šonkaulių lūžiai.

18.5. Sužalojimai kietu buku daiktu (-ais) prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020-12-08. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

18.6. J. S. kraujyje 2020-12-08 rasta 2,44g/l etilo alkoholio, kas atitiktu 1,952%o etilo alkoholio.

18.7. J. S. mirė nuo galvos sumušimo.

18.8. J. S. nustatyti dešiniųjų V - X šonkaulių lūžiai galėjo susidaryti nukentėjusiajam ir nugriuvus, ar nukritus. Nustatytas galvos sumušimas griuvimui nebūdingas.

18.9. Nustatytas galvos sumušimas padarytas mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Nustatyti dešiniųjų V - X šonkaulių lūžiai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu.

18.10. J. S. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus nuo kelių iki keliasdešimt minučių, kol išsiliejęs kraujas suspaudė smegenis. Per tą laiką nukentėjusysis galėjo nueiti 2 km atstumą.

19.1. Apklaustas teisme ekspertas K. Z. patvirtino savo išvadas. Papildomai paaiškino, kad J. S. medicininiuose dokumentuose nurodyta Glazgo komos skalė (GKS), gydymo eigoje svyravo. 3-4 balai laikoma pakankamai gili koma, kuomet pacientas visiškai nereaguoja į skausmą ir kitus dirgiklius. J. S. komą sukėlė kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu. Koma ištinka praėjus tam tikram laiko tarpui, kuris reikalingas galvos smegenų suspaudimui išsivystyti.

19.2. J. S. tiesioginė mirties priežastis yra kvėpavimo nepakankamumas. Jį sukėlė galvos trauma. Ši trauma sukelia nepakankamą aspiraciją, nepakankamą kosulio refleksą, stojantis kvėpavimas ir visos gyvybinės funkcijos, to pasėkoje išsivystė plaučių uždegimas. Antibiotikai tokiais atvejais skiriami būtent nurodytos komplikacijos – plaučių uždegimo, profilaktikai.

19.3. J. S. mirtis ir išsivysčiusi pneumonija nesusijusi su jam diagnozuota Covid-19 infekcija. Iš medicininių dokumentų matyti, kad J. S., jo gydymo metu nuo šios infekcijos pasveiko.

19.4. J. S. gimimo datą (duomenys neskelbtini) išvados tiriamojoje dalyje (t. 1, b.l. 121) nurašė iš VšĮ RVUL išrašo Nr. 2020-136777. Tos pačios specialisto išvados įžanginėje dalyje (t. 1, b.l. 120) J. S. gimimo data (duomenys neskelbtini) nurodyta pagal jo asmens dokumentus.

20. LR gyventojų registre duomenų apie asmenį J. S., gimusį (duomenys neskelbtini), nėra (t. 9, b.l. 150).

21. Pagal 2020-12-21 įvykio vietos apžiūros protokolą (t. 1, b.l. 21-29), E. G. (t. 2, b.l. 120-127), V. T. (t. 2, b.l. 96-104), I. G. (t. 5, b.l. 142-151), E. V. (t. 4, b.l. 148-157) parodymų patikrinimo vietoje protokolus, įvykio vieta yra miško aikštelėje, kuri apie 220 m. nutolusi į pietus nuo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. www.maps.lt duomenimis, šios vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini) (WGS). www.maps.google.lt duomenimis, atstumas nuo šios vietos iki namo adresu (duomenys neskelbtini) yra 2,2 km. ir pėsčiomis įveikiamas per 28 min.

22. 2020-12-08, 19:09 val. užfiksuotas O. M. skambutis J. S. (t. 3, b.l. 13).

23. UAB „T“ vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), ekrano laiku 2020-12-08, 18:50- 18:51 val., užfiksuotas gruntiniu keliu, link „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro, esančio tuo pačiu adresu ir Tūkstantmečio g. einantis vyras. Daugiau praeivių vaizdo įrašuose, darytuose iki 21:00 val., neužfiksuota (t. 1, b.l. 80-92).

24. UAB „L“ vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos ant namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ekrano laiku 2020-12-08, 21:48 – 21:49 val. užfiksavo gatve, iš namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius pusės, einantį ir rūkantį vyriškį, panašų į J. S., apsivilkusį tamsia striuke ir šviesiomis kelnėmis (t. 1, b.l. 66-70). Liudytoju teisme apklaustas UAB „L“ vyr inžinierius L. S. paaiškino, kad ekranuose nustatytas vasaros laikas, todėl tikrasis įvykio laikas yra viena valanda ankstesnis.

25. 2020-12-08, 20:52 BPC užfiksuotas pranešimas apie prie namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius laukiantį asmenį, kuriam reikalinga skubi medicininė pagalba (t. 1, b.l. 195-198).

26. 2020-12-17 apžiūrėjus automobilį „Opel Zafira“, v.n. (duomenys neskelbtini), ant automobilio galinės sėdynės, galinių dešinės pusės durelių vidinės dalies, priekinės keleivio sėdynės atlošo nugarinės dalies, rasti kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su E. V. DNR profiliu (t. 1, b.l. 44-56, 141-143).

27. 2020-12-09, paimti J. S. rūbai, kuriais jis vilkėjo, kai buvo pristatytas į ligoninę. Tarp jų – juoda striukė ir mėlynos džinsinės kelnės (t. 1, b.l. 132-133). Ant šių rūbų rasti kraujo pėdsakai, kurių DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu (t. 1, b.l. 141-143).

28. 2020-12-17 sulaikytas I. G. ir asmens kratos metu paimtas jo turėtas telefonas „Huawei“ (5 t., b. l. 118-120, 154-156), apžiūrėtas E. G. naudotas automobilis „Opel Zafira“ (t. 1, b.l. 47-55), atlikta krata E. G. ir I. G. namuose, kurios matu paimti I. G. viršutiniai drabužiai ir batai (t. 5, b.l. 183-190).

29.1. 2020-12-17, 23:00 val. užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. V., kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis. Pokalbio metu E. G. su E. V. aptaria I. G. sulaikymą, policijos atliktą kratą E. G. namuose, E. G. automobilio apžiūrą, J. S. sveikatos būklę, derina parodymus. E. V. nurodo, kad tuo metu, kai savo namuose buvo sulaikytas I. G., kaip tik ėjo pas jį, matė prie I. G. namų atvykusius pareigūnus, nurodo, kad pats ketina dar kelias dienas slapstytis. E. G. pasakoja, kad pareigūnai atliko kratą namuose, paėmė I. G. drabužius tačiau ne tuos, su kuriais jis buvo įvykio metu, paėmė telefoną, tačiau jame jokios informacijos nėra, ekspertai apžiūrėjo automobilį. Toliau E. G. informuoja E. V., kad I. G. ketina neprisipažinti, nurodo, kad kalbėjo su A. L., pastarasis parašė pareiškimą į policiją ir ruošiasi sakyti tiesą, nes J. S. jo pusbrolis, informuoja, kad J. S. dar gyvas, bet komoje. Informuoja, kad atsirado įvykio liudytojas V. T.. E. V. sako, kad jam su I. G. gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, jog E. V., kaip ir I. G. ruošiasi viską neigti. Teigia, kad su J. S. pasielgė „pagal taisykles“, į ką E. G. atsako, kad reikėjo viską geriau apgalvoti, padaryti viską tyliau. Stebisi, iš kur atsirado liudytojas V. T. (t. 3, b.l. 83-110).

29.2. 2020-12-31 užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. G., skambinusio iš Pravieniškių pataisos namų taksofono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis. Pokalbio metu I. G. teiraujasi, ar E. G. ketina jo laukti, teigia, kad po to ką padarė, jam lengviau. Į tai E. G. atsako, kad jai nė kiek nelengviau (t. 4, b.l. 1-18).

29.3. 2021-01-13 užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens, prisistačiusiu „V.“ vardu, kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis. Pokalbio metu „V.“’ teiraujasi, kokia I. G. situacija, informuoja, kad po mėnesio išeina į laisvę. E. G. sako, kad ruošiasi skirtis su I. G., nes neketina jo laukti 10 metų, kad gavo I. G. laišką, į kurį nesiruošia atsakyti, pasakoja, kad prašė I. G. liautis, stabdyti, nemušti taip žiauriai žmogaus, tačiau negalėjo jo girto sustabdyti (t. 4, b.l. 22-32).

29.4. 2021-01-15 užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenustatyto asmens „M.“, kuris naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis. Pokalbio metu „M.“ perduodą I. G. prašymą, kad E. G. susisiektų su advokatu ir per jį suderintų savo parodymus su I. G. parodymais (t. 4, b.l. 36-40).

29.5. 2021-01-20 užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. G., skambinusio iš Pravieniškių pataisos namų telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis. Pokalbio metu E. G. pasakoja, kad buvo apklausoje policijoje, į kurią buvo atvežta iš namų. Apklausos metu parodė, kad buvo su kaltinamaisiais ir beveik nieko nematė, todėl kad paliko juos ir išėjo iš miško namo. E. V. mušė, o E. G. laikė I. G. kiek galėjo. E. V. sulaikyti negalėjo. Nei vienas nei kitas E. G. neklausė. I. G. mušė mažai, tačiau sudavė smūgį į galvą (t. 4, b.l. 44-50).

29.6. 2021-01-22 užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. M. (M.), kuri naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis. Pokalbio metu E. G. pasakoja, kad nerimauja, jog pati bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn kaip nužudymo bendrininkė. Pasakoja O. M., jog tikėjosi, kad tik sumuš, pavaikščios mėnesį pamėlęs ir viskas tuo baigsis. Nieko negalėjo pakeisti, stabdė vyrus kiek galėjo, prašė liautis, nemušti. O. M. patvirtina, kad visą tai girdėjo (t. 4, b.l. 64-73).

29.7. 2021-01-30 užfiksuotas E. G., kuri naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenustatyto asmens, skambinusio iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbis. Asmuo prisistato, kad skambina nuo I. G. perduoda jo prašymą ateiti pas advokatą ir papasakoti, kokius parodymus davė policijoje. Klausia ar apklausos metu E. G. sakė, jog konfliktą išprovokavo pats J. S. (t. 4, b.l. 54-58).

30. Iš J. S., kaltinamųjų I. G., E. V., liudytojos E. G. telefonų išklotinių matyti, kad 2020-12-08:

30.1. I. G., E. V., liudytojos E. G. telefonai nuo 18:27 iki 18:59 val. buvo telekomunikacijos ryšių bokšto adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (t. 3, b.l. 18, 27-28, 39):

30.2. J. S. ir I. G. telefonai nuo 19:55 val. iki 20:04 val. buvo telekomunikacijos ryšių bokšto adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje (t. 3, b.l. 14, 19).

30.3. J. S., E. V., liudytojos E. G. telefonai nuo 20:02 iki 20:48 val. buvo telekomunikacijos ryšių bokštų adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje . Tame tarpe 20:35 val. užfiksuotas J. S. telefono skambutis abonentui Nr. (duomenys neskelbtini). kuriuo naudojasi E. B. (t. 3, b.l. 14, 23, 39-40);

30.4. E. V. ir E. G. telefonai nuo 20:53 iki 20:56 val. buvo to paties telekomunikacijos ryšių bokšto adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje (t. 3, b.l. 29, 40);

30.5. E. G. telefonas nuo 20:53 iki 21:20 val. liko telekomunikacijos ryšių bokšto adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, o 23:49 val. persijungė prie telekomunikacijos ryšių bokšto adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonos (t. 3, b.l. 32);

30.6. E. V. telefonas nuo 21:38 iki 22:37 val. buvo telekomunikacijos ryšių bokštų adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonose, o 23:27 prisijungė prie telekomunikacijos ryšių bokšto adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonos (t. 3, b.l. 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir motyvai

31. BK 129 str. 1 d. numato atsakomybę už tyčinį žmogaus nužudymą. E. V. ir I. G. kaltinami taip pat tuo, kad šį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

32. Dėl nusikaltimo motyvo. Bylos duomenys patvirtina ne 31 p. išdėstyta kaltinamųjų versiją, bet kaltinime nurodytas bylos aplinkybes.

33.1. I. G. ir E. V. turėjo motyvą smurtauti prieš J. S.. Tai – kerštas už tai, kad J. S. prieš daugelį metų tikrai ar tariamai išžagino I. G. sutuoktinę E. G.. E. G. nurodė, kad apie šį faktą savo vyrui nepasakojo, tačiau pasakojo savo draugui O. M., o pastarasis galėjo papasakoti I. G., su kuriuo irgi bendravo (10.3 p.). Ši aplinkybė kaltinamiesiems tapo žinoma ir ketinimas sumušti J. S. susiformavo ne ūmai įvykio dieną išgertuvių metu, bet ne vėliau, kaip kelios dienos prieš įvykį. Tai matyti iš liudytojo A. L. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas nurodė, kad kelias diena iki įvykio, I. G. neleido J. S. prisijungti prie išgertuvių, kuriose dar dalyvavo E. V. ir O. M., sakė, kad J. S. reikia sumušti ir šis žino už ką (7.1., 7.2 p.). Šias aplinkybes patvirtino liudytojas O. M., nurodydamas I. G. necenzūriniais keiksmais išvarė J. S., neleido dalyvauti išgertuvėse, kad pyksta ant J. S. dėl kažkokios prievartos ar išprievartavimo (14.2 p.). Tai, kad būtent toks keršto planas ir buvo įgyvendintas matyti iš po įvykio užfiksuotų I. G. ir E. G. telefono pokalbių. 2020-12-31 pokalbio metu I. G. teigia, kad po to ką padarė, jam lengviau. Į tai E. G. atsako, kad jai nė kiek nelengviau (29.2 p.). 2021-01-22 pokalbio su O. M. (M.) metu, E. G. pasakoja, kad tikėjosi, jog vyrai tik sumuš J. S., šis pavaikščios mėnesį pamėlęs ir viskas tuo baigsis (29.6 p.). Kitame 2020-12-17 pokalbyje su E. V. į pastarojo pastebėjimą, kad su J. S. pasielgta „pagal taisykles“, E. G. atsako, kad reikėjo viską geriau apgalvoti, padaryti viską tyliau (29.1 p.) Šie duomenys kartu su toliau aptartais objektyviais kaltinamųjų veiksmais įrodo, kad abu kaltinamieji veikė turėdami vieną keršto motyvą ir vieningą iš anksto sutartą netiesioginę tyčia, sumušti J. S..

33.2. Duomenys, kurie išdėstyti 33.1. p. leidžia atmesti kaltinamųjų versiją, kad konfliktas kilo ūmiai, dėl agresyvaus ir provokuojančio J. S. elgesio. Be to, bylos duomenys paneigia kaltinamųjų versiją apie neva agresyvų J. S. elgesį išgertuvių metu. Tai kad ši versija išgalvota, leidžia daryti išvada ne tik 33.1 p. išdėstyti duomenys, bet ir pačių kaltinamųjų parodymų nenuoseklumas. Kaltinamieji nuolat keitė parodymus apie tai, kokia gi buvo tikroji konflikto priežastis. I. G. 2020-12-18 apklausos metu neigė, kad įvykio dieną matėsi su J. S., 2020-12-21 apklausos metu nurodė, kad konfliktą sukėlė ne J. S. agresyvus elgesys, o atvirkščiai – jo įkyrus atsiprašinėjimas, kurio klausytis I. G. buvo nemalonu. Tik 2021-01-14 I. G. nurodė J. S. agresyvų elgesį kaip konflikto priežastį (p. 2.2-2.4.). E. V. 2020-12-19 apklausos metu, priešingai nei tuo pačiu metu apklaustas I. G. nurodė, kad muštynės kilo dėl to, kad J. S. išgertuvių vietoje atsirado atėjęs savo keliu, nežinia iš kur, nei iš šio nei iš to ėmė prie jų kabinėtis, kas ir sukėlė konfliktą (3.3. p.). Be to, kad kaltinamųjų parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, iš užfiksuotų telefono pokalbių taip pat matyti, kad tai išgalvota įvykio versija, kurią buvo įtikinėjama dėstyti ir E. G.. 2021-01-15 ir 2021-01-30 užfiksuoti E. G. pokalbiai su nenustatytais asmenimis, kurių metu E. G. instruktuojama susisiekti su I. G. advokatu ir suderinti savo parodymus su vyro parodymais. 2021-01-30 pokalbio metu akcentuojamas klausimas, ar E. G. sakė, jog konfliktą išprovokavo pats J. S. (29.4 p., 29.7 p.).

34. Dėl nusikaltimo padarymo laiko. Remiantis liudytojo O. M. parodymais ir J. S. telefono išklotinės duomenimis, 2021-12-08, 19:09 val. prie J. S. namų, O. M. paskambino pastarajam ir neilgai trukus J. S. įlipo į automobilį, kuriame be O. M. jau laukė abu kaltinamieji bei E. G. (14.2, 22 p.). Remiantis J. S. telefono išklotine, liudytojo E. B. parodymais, vaizdo kameros, įrengtos name adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu, J. S. 20:35 val. jau skambina E. B., informuoja, kad yra prie degalinės, netoli liudytojo namų, prašo leisti užeiti apsiprausti. Toliau 21:48-21:49 val., vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoja J. S., einantį namo, adresu (duomenys neskelbtini) kiemu. 20:52 val. BPC jau užfiksuotas pranešimas apie prie namo adresu (duomenys neskelbtini) laukiantį asmenį, kuriam reikalinga skubi medicininė pagalba (12, 24, 25, 30.3 p.). Atstumas nuo įvykio vietos iki namo adresu (duomenys neskelbtini), pėsčiomis gali būti įveiktas maždaug per 28 min (21 p.). Todėl, iš vietos, kurioje buvo sumuštas, J. S. turėjo išeiti ne vėliau kaip apie 20:20 val. J. S., E. V., liudytojos E. G. telefonai nuo 20:02 iki 20:48 val. buvo telekomunikacijos ryšių bokštų adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje (30.3. p.). Šie bokštų veikimo zonoje kaip tik yra įvykio vieta ir maršrutas J. S. judėjimo link (duomenys neskelbtini) kryptimi. Visi keturi paminėti bokštai nutolę tik 1-2 km. nuo įvykio vietos (www.maps.lt duomenimis). Kitą vertus, iš J. S., I. G. telefonų išklotinių matyti, kad 19:55-20:04 val., jų telefonai dar buvo tolimesnio telekomunikacijos bokšto, adresu (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje (30.2 p.). Vadinasi J. S. įvykio vietoje buvo laikotarpiu tarp 20:04 val. ir 20:20 val. Vadinasi, priešingai, nei teigia kaltinamieji, jokios ilgos išgertuvės įvykio vietoje nevyko. J. S. buvo specialiai atvežtas į nuošalią vietą tam, kad su juo susidoroti. Tai patvirtina ir liudytojo V. T. parodymai apie tai, kad tą patį vakarą apžiūrėjęs įvykio vietą, jokių tuščių butelių ar kitų išgertuvių pėdsakų jis neaptiko (13.1., 13.2 p.). Tai patvirtina ir liudytojos E. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad J. S. į nusikaltimo vietą buvo atvežtas išgalvota dingstimi- neva ištraukti įklimpusio automobilio (10.3 p.). Atsižvelgiant į patikslintą laiką, tikslinamas ir kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas, nurodant, kad veika padaryta tarp 20:04 ir 20:20 val.

35.1. Dėl sužalojimų atsiradimo mechanizmo. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad J. S. mirė nuo mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padaryto galvos sumušimo (18.2, 18.9 p.). Šie sužalojimai J. S. galėjo būti padaryti tik tuo laikotarpiu, kai jis buvo su I. G. ir E. V., nes iš tos pačios specialisto išvados matyti, kad dėl patirtų sužalojimų E. S. galėjo išlikti sąmoningas nuo kelių iki keliasdešimt minučių, kol išsiliejęs kraujas suspaudė smegenis (18.10 p.). Paskutinis asmuo, su kuriuo sąmoningai bendravo J. S. buvo E. B., kuris iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Tai, pagal 34 p. išdėstytus duomenis įvyko apie 19:50 val. Vežant į ligoninę, J. S. prarado sąmonę ir kontakto su juo nebeliko (18.1 p.). Įvertinus tai, kad po patirtų sužalojimų J. S. galėjo išbūti sąmoningas iki keliasdešimties minučių, sužalojimo padarymo laikas atitinką 20:04-20:20 val. laiką, kuomet pagal 34 p. aptartus duomenis J. S. buvo nusikaltimo vietoje kartu su abiem kaltinamaisiais. Kadangi J. S. sužalojimai galvos srityje negalėjo būti padaryti anksčiau, bet kokios galimybės, jog jis susižalojo iki susitikimo su I. G. ir E. V., atmetamos.

35.2. Aplinkybę, kad būtent kaltinamieji padarė J. S. mirtinus sužalojimus galvos srityje, patvirtina liudytojų E. G., V. M. parodymai, liudytojų, kuriems V. M. pasakojo apie įvykį parodymai bei E. G. telefono pokalbio su O. M. (M.) įrašas, o taip pat – kaltinamojo E. V. parodymai.

35.3. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. G. parodė, kad E. V. su I. G. jos akivaizdoje, kartu sudavė J. S. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, daugybę smūgių. Susidorojimas buvo toks brutalus, kad liudytoja negalėjo žiūrėti, nesugebėjusi sulaikyti kaltinamųjų, skambino draugei O. M. (M.) ir pasakojo kas vyksta (10.3, 10.4 p.). Šioje dalyje liudytojos E. G. parodymus patvirtina liudytojos O. M. (M.) parodymai. Ši liudytoja teisme ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad aptariamu laiku tikrai sulaukė draugės E. G. skambučio. Draugė susijaudinusi pasakojo, kad sėdi automobilyje, o lauke jos vyras ir E. V. muša J. S.. Fone girdėjosi kaip E. G. išlipa iš automobilio, žodžiu ragina vyrus liautis, o tada ryšys nutrūko (6.1., 6.2. p.). 2021-01-22 pokalbio su E. G. metu O. M. (M.) patvirtina, kad girdėjo viską, kas dėjosi įvykio vietoje (29.6 p.). 2021-01-13 pokalbio su nenustatytu asmeniu metu, E. G. guodžiasi, kad prašė I. G. liautis, stabdyti, nemušti taip žiauriai žmogaus, tačiau negalėjo jo girto sustabdyti (29.3 p.).

35.4. Liudytojas V. T. parodė, kad pravažiuodamas pro miško aikštelę, esančią netoli jo namų, matė joje I. G. automobilį. Prie jo stovėjo I. G. ir J. S. priešais vienas kitą. I. G. mojavo rankomis, o J. S. stovėjo pasilenkęs ir rankomis užsidengęs veidą. Šalia, prie automobilio, tarsi po ilgo bėgimo, rankomis atsirėmęs į automobilį, stovėjo E. V.. Apie tai ką matė, grįžęs papasakojo žmonai O. T. (13.1. - 13.3. p.). Liudytoja R. K. patvirtino, kad girdėjo savo sesers O. T. pokalbį su vyru. Vyras pasakojo, kad pravažiuodamas matė I. G., kuris stovėjo prie savo automobilio „Opel Zafira“, tai pat šalia stovėjo E. V.. Tai pat buvo dar vienas asmuo automobilyje. Prie automobilio gulėjo dar kitas asmuo (9.1, 9.2. p.).

35.5. Papildomai, netiesiogiai, aplinkybę, kad būtent kaltinamieji padarė J. S. kaltinime nurodytus sužalojimus, patvirtina jų elgesys ir pokalbiai su liudytojais ikiteisminio tyrimo metu. E. V. pokalbio su A. L. metu, reikalauja tylėti, priešingu atveju grasina pavartoti smurtą prieš liudytoją. Dėl grasinimų A. L. kreipėsi į policiją (7.2., 7.3. p.). Nukentėjusioji J. S. parodė, kad telefonu su E. V. kalbėjosi 2 ar 3 kartus. Pirmojo pokalbio metu E. V. pripažino, kad sumušė J. S., teigė, kad „teisingai padarė‘. Kitų pokalbių metu E. V. dar paaiškino, kad J. S. sumušė dėl to, kad šis kažkada seniai išprievartavo merginą. E. V. grasino niekam nesiskųsti, nes nukentėjusiąją gali ištikti jos brolio likimas (4.1., 4.2. p.). 2020-12-17 pokalbio su E. G. metu E. V. tariasi kokius parodymus duoti, žada neprisipažinti, perspėja, kad jam ir E. G. vyrui gresia 10 metų laisvės atėmimo. Pabrėžia, kad su J. S. pasielgta „pagal taisykles“. Į ką E. G. atsako, kad viską reikėjo geriau apgalvoti, padaryti viską tyliau (29.1. p.).

35.6. 2020-12-22 apklausos įtariamuoju metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu E. V. nurodė, kad tiek jis, tiek I. G. muštynių metu, sudavė J. S. kumščiais smūgius į veido ir galvos sritį. Teisme E. V. patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi (3.1., 3.3., 3.4. p.).

35.7. Remiantis 34. - 35.6. p. aptartais įrodymais, teismas konstatuoja, kad I. G. ir E. V. 2020-12-08, laikotarpiu tarp 10:04 ir 20:20 val., miško masyve, prie kelio esančioje pievelėje, apie 200-220 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, sudavė J. S. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir vieną smūgį į dešinį šoną, padarydami kaltinime nurodytus sužalojimus.

36. Dėl tyčios formos. Prieš J. S. pavartoto smurto pasekmės, t. y. pastarojo itin sunki sveikatos būklė ir vėlesnė mirtis I. G. ir E. V. buvo netikėtos. Kaltinamieji tokių pasekmių tiesiogiai nesiekė. Tai matyti iš to, kad jie leido J. S. pačiam išeiti iš įvykio vietos, E. V. desperatiški skambučiai A. L. ir R. S., grasinant nepasakoti niekam, kas įvyko ir neliudyti policijoje (4.1.,. 4.2., 7.2., 7.3. p.). 2020-12-17 telefono pokalbio su E. G. metu išreiškiamas susirūpinimas dėl J. S. sveikatos (29.1. p.). Tačiau nužudymas gali būti padaromas ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia ir tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241-788/2019, 2K-153-511/2020).??? Būtent tokios aplinkybės ir nustatytos nagrinėjamoje byloje. Smurto pobūdis prieš J. S. buvo itin brutalus, kas matyti pavyzdžiui iš E. G. reakcijos ir jos vėlesnių pokalbių iš kurių matyti, kad liudytoja buvo šokiruota I. G. ir E. V. žiaurumo (6.1., 6.2., 29.3., 29.6.), o taip pat iš liudytojų A. L., E. B., kurie matė J. S. praėjus kelioms dešimtims minučių po įvykio parodymų apie tai, kad pastarojo veidas buvo nepaprastai ištinęs, akių beveik nesimatė (7.1.-7.2., 12). Tą faktą patvirtina ir A. L. pateikta J. S. veido fotonuotrauka (7.4. p.). Smurto intensyvumas, padarytų sužalojimų lokalizacija galvos srityje įrodo, kad I. G. ir E. V., nors tiesiogiai nesiekė nužudyti J. S., tačiau suprato, kad savo veika kėsinosi į J. S. gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia.

37. Dėl bendrininkavimo. E. V. ir I. G. pateiktuose kaltinamuose nenurodoma, kuris konkrečiai iš kaltinamųjų sudavė J. S. ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir vieną į šoną. Tačiau nustatyta, kad kaltinamieji veikė, turėdami vieningą keršto motyvą (33.1.-33.2. p.), iš anksto suplanavę savo veiksmus, pasirinkę nusikaltimo vietą (34 p.). Tai rodo, kad I. G. ir E. V. susitarimas bendrais veiksmais sumušti J. S. susiformavo dar iki atvykstant į nusikaltimo vietą. Kaltinime smūgiai neindividualizuoti ir priskiriami abiem kaltinamiesiems, kaip bendrininkams. Toks kaltinamųjų veikos kvalifikavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. I. G. su E. V. veikė turėdami išankstinę netiesioginę tyčią ir bendrą keršto motyvą (33.1., 33.2., 34, 36 p.), o tokiu atveju bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra ar nėra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius (2K-292-693/2017 ir kt.).

38.1. Dėl priežastinio ryšio tarp J. S. padarytų kūno sužalojimų ir jo mirties. Kaip matyti iš J. S. medicininių dokumentų ir teismo medicinos specialisto išvados, jis mirė ne iš karto po įvykio 2020-12-08, o po daugiau nei trijų savaičių – 2020-12-31 ir ne tiesiogiai nuo galvos sumušimo, o nuo dėl to kilusios komplikacijos – kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Be to, hospitalizavus J. S. jam buvo diagnozuota ir COVID-19 liga (17, 18.1 p.).

38.2. Abiejų kaltinamųjų gynėjų nuomone, faktas, kad J. S. sirgo COVID-19 liga ir tai, kad mirė nuo kvėpavimo nepakankamumo, leidžia daryti prielaidą, kad J. S. mirties priežastis yra ne galvos sumušimas, o COVID-19 komplikacijos. Gynybos nuomone, ši abejonė nepaneigta, todėl priežastinis ryšys tarp J. S. patirtų sužalojimų ir jo mirties, nėra įrodytas. Be to, gydymo eigoje J. S. komos gylis mažėjo ir jis tikėtina, jei ne galimai COVID-19 komplikacija, J. S. ilgainiui būtų galutinai pabudęs iš komos ir pasveikęs.

38.3. Gynybos argumentai, nurodyti 38.2. p., nepagrįsti. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017). Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad kvėpavimo nepakankamumą sukėlė ne COVID-19 infekcija, o galvos sumušimas, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, smegenų koma, ilgalaike intubacija ir ventiliacija, abipusiu visų skilčių plaučių uždegimu progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu (18.2. p.). Apklaustas teisme, teismo medicinos ekspertas, atsakydamas į kelis kartus užduotą tą patį gynėjų klausimą, dar kartą aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad kvėpavimo nepakankamumą sukėlė galvos traumą. Ši trauma sukelia nepakankamą aspiraciją, nepakankamą kosulio refleksą, stojantis kvėpavimas ir visos gyvybinės funkcijos, to pasėkoje išsivystė plaučių uždegimas. Antibiotikai tokiais atvejais skiriami būtent nurodytos komplikacijos – plaučių uždegimo, profilaktikai. J. S. mirtis ir išsivysčiusi pneumonija nesusijusi su jam diagnozuota COVID-19 infekcija. (19.2., 19.3 p.). Be to, iš J. S. medicininių dokumentų matyti, kad gydymo eigoje jis nuo COVID-19 ligos pasveiko ir 2021-12-21 išrašytas iš COVID-19 skyriaus (18.1. p.). Nepagrįstas ir gynybos tvirtinimas, kad J. S. komos būklė gydymo eigoje gėrėjo, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad J. S. komos gylis hospitalizacijos metu pagal Glazgo komos skalę (GKS), buvo 5-6 balai, ir nuo to laiko iš esmės nesikeitė. 2020-12-16 ir 2020-12-29 diagonzuotas, sąmonės lygis pagal GKS- 7 balai. 2020-12-29 išrašant į slaugos ligoninę, nurodoma, kad pasveikimo prognozė abejotina (t. 1, b.l. 123-124). Taigi, iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad tiesiogine J. S. mirties priežastimi tapo ne COVID-19 infekcija, bet galvos sumušimas, kurio komplikacijos galiausiai sukėlė kvėpavimo nepakankamumą ir J. S. mirtį.

39.1. Dėl I. G. parodymų. Kaltinamasis I. G. parodymų teisme ir jo gynybos pozicijos esmė tokia, kad iš tiesų buvo ne vienas, bet du smurto prieš J. S. epizodai, kurių nesieja bendra kaltinamųjų tyčia. Pirmiausia I. G., supykęs dėl to, kad J. S. ėmė girtis turėjęs santykių su jo žmona, ištraukė J. S. iš automobilio, parklupdė ant žolės ir sudavė apie tris smūgius į nugarą. Toliau, I. G. nubėgus stabdyti pro šalį automobiliu pravažiuojančio V. T., kilo naujas konfliktas jau tarp J. S. ir E. V.. Šio, antrojo konflikto metu, E. V. sudavė J. S. kelis smūgius daugiausia rankomis į petį ir į krūtinę. Galėjo užkabinti ir su koja, kai J. S. parkrito. I. G. ir jo gynėjo teigimu, J. S. sirgo epilepsija, buvo labai girtas, todėl galėjo susižaloti pats, jau po įvykio (2.1. p.).

39.2. Teismas atmeta I. G. parodymus, remiantis 32.- 36.6 p. jau išdėstytu įrodymų vertinimu ir motyvais. Iš jų seka, kad priešingai, nei teigia I. G., jis veikė vedinas keršto motyvų, iš anksto susitaręs ir grupėje su E. V.. Abu kaltinamieji kaip bendrininkai atsakingi už J. S. padarytus kūno sužalojimus galvos srityje, kurie vėliau sukėlė jo mirtį. Be to, kas jau išdėstyta nuosprendyje, I. G. parodymai taip pat atmestini dėl jų nenuoseklumo ir prieštaringumo. I. G. apklausiamas nurodo vis skirtingą motyvą, dėl kurio buvo sumuštas J. S.. 2020-12-18 apklausoje I. G. apskritai neigia konfliktą su J. S. (2.2. p.). 2020-12-21 apklausoje jau nurodo, kad konfliktas kilo dėl to, kad J. S. suerzino, įkyriai atsiprašinėdamas dėl to, kad kažkada seniai išprievartavo E. G. (2.3. p.). 2021-01-14, 2021-05-13 apklaustas įtariamuoju ir teisme, I. G. jau nurodo, kad konfliktą sukėlė paties J. S. agresyvus ir provokuojantis elgesys (2.1., 2.4 p.). Taigi I. G. ne mažiau kaip 3 kartus keitė savo parodymus apie esmines jam pateikto kaltinimo aplinkybes. Kaip matyti I. G. apklausos protokolų, pirmą kartą versiją apie provokuojantį J. S. elgesį jis iškėlė 2021-01-14. Tai, kad ši versija išgalvota, liudija netrukus po šios apklausos įvykusio I. G. pavedimu skambinusio asmens ir E. G. pokalbio turinys. 2021-01-30 telefono pokalbio metu asmuo prisistato, kad skambina nuo I. G. perduoda jo prašymą ateiti pas advokatą ir papasakoti, kokius parodymus davė policijoje. Klausia ar apklausos metu E. G. sakė, jog konfliktą išprovokavo pats J. S. (29.7 p.). Tai, kad I. G. ne sakė tiesą, o visomis išgalėmis stengėsi palengvinti savo teisinę situaciją ir suderinti savo parodymus su kitų liudytojų parodymais, rodo ir kitų E. G. pokalbių telefonu turinys. 2021-01-15 E. G. skambina nenustatytas asmuo „M.“, perduoda I. G. prašymą nuvykti pas jo advokatą aptarti, kokius parodymus reikia duoti policijoje. 2021-01-20 pokalbio metu I. G. klausinėja E. G., kokius parodymus ši davė policijoje (29.4, 29.6). Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad versija apie tariamai provokuojamą J. S. elgesį yra išgalvota 2021 m. sausio mėnesį.

39.3. I. G. parodymus apie tai, kad jo smurtą prieš J. S. neva nutraukė liudytojo V. T. pasirodymas, paneigia šio liudytojo parodymai. Liudytojas V. T. tiek teisme tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek parodymų patikrinimo vietoje metu nieko nenurodė apie jo link einantį I. G.. Šis liudytojas nuosekliai tvirtina, kad tuo momentu, kai jis stebėjo įvykio vietą, visas I. G. dėmesys buvo nukreiptas į J. S.. Jis stovėjo prieš J. S. ir mojavo rankomis (13.1-13.3 p.). Be to, iš E. G. ir E. V. 2020-12-17 pokalbio matyti, kad ir patiems kaltinamiesiems buvo staigmena, kad atsirado įvykio liudytojas V. T. (29.1. p.).

39.4. Jau nustatyta, kad sužalojimai J. S. padaryti laikotarpiu tarp 20:04 ir 20:20 val. ir negalėjo būti padaryti anksčiau, nes J. S. būtų praradęs sąmonę ir nebūtų spėjęs ateiti iki (duomenys neskelbtini) namo, kur jį 20:49 val. užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros (34 p.). Negalėjo J. S. patirti kūno sužalojimų ir vėliau, po 20:20 val., nuo epilepsijos ar griuvinėdamas dėl girtumo, kaip teigia I. G. gynyba, nes šiuo atveju, J. S. iki 20:49 val. nebūtų spėjęs ateiti iki E. B. namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Be to, pirmas J. S. skambutis E. B. užfiksuotas dar anksčiau – 20:35 val., dar tik J. S. einant link (duomenys neskelbtini) g. Iš A. B. atpasakoto pokalbio turinio matyti, kad J. S. jau buvo sužalotas, nes prašė leidimo užeiti apsiprausti, nekalbėjo kaip žmogus, po ką tik ištikusio epilepsijos priepuolio, orientavosi aplinkoje, nurodė savo buvimo vietą- prie degalinės ir judėjimo krypti – link E. B. namų (12 p.). Galiausiai ir teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad J. S. nustatytas galvos sumušimas griuvimui nebūdingas (18.8 p.). Taigi, teismas atmeta galimybę, kad sužalojimai J. S. galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinime.

40. Dėl E. G. parodymų teisme. E. G. teisme davė parodymus, kurie iš esmės pakartoja jos sutuoktinio I. G. išdėstytą įvykio versiją (10.2, 2.1.,39.1. p.). Šie parodymai atmetami kaip melagingi, remiantis tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti 39.2.- 39.4. p., aptariant I. G. parodymus. Iš bylos medžiagos ir E. G. telefono pokalbių turinio matyti, kad E. G. persekiojo baimė pačiai būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn, kaip nusikaltimo bendrininkei, tai matyti pavyzdžiui iš jos pokalbio su O. M. (M.) (29.6. p.), liudytoja planuoja skirtis (29.3 p.), kitą vertus, E. G. patiria stiprų vyro I. G. spaudimą duoti tokius parodymus, kokie naudingi pastarajam (29.4., 29.5., 29.7. p.). Tai, kad E. G. yra verčiama duoti melagingus parodymus, matyti ir iš jos liudijimų teisme. 2021-09-07 teismo posėdyje liudytoja atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį, tačiau baigiant įrodymų tyrimą, į teismą nei iš šio nei iš to vėl atvyksta neva savo iniciatyva ir duoda teismui dalinai teisinančius parodymus apie savo sutuoktinį, su kurio liudytoja nejaučia jokio emocinio ryšio, pyksta už tai, kad per jį įsivėlė į šią istoriją ir su kuriuo ketina skirtis. Be to, melagingai apkaltina ikiteisminio tyrimo pareigūnus I. M. ir B. B. tuo, kad jie ikiteisminio tyrimo metu prieš liudytoją naudojo psichinė prievartą. Tai, kad jokia prievarta prieš E. G. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo naudojama, jai nebuvo diktuojama ką sakyti ir kaip elgtis parodymų patikrinimo vietoje, paneigia faktas, kad jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina kiti, 34. - 35.6. p. aptarti įrodymai. Be to, liudytojais teisme apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai I. M. ir B. B., nurodė, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu E. G. davė savanoriškai, niekieno neverčiama. Iš to, kas išdėstyta, yra pakankamo paGridno manyti, kad E. G. patyrė poveikį tam, kad ji teisme duotų melagingus parodymus (BK 233 str. 1 d.) ir pati davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisme (BK 235 str.).

41. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad I. G. ir E. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. Kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, keršto motyvais, veikdami netiesiogine tyčia, 2020-12-08, tarp 20:04 val. ir 20:20 val., kaltinime nurodytoje vietoje, sudavė J. S. kaltinime nurodytus smūgius, kurių pasėkoje J. S. patyrė sužalojimus galvos srityje ir nuo kurių 2020-12-31 mirė.

42. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

42.1. I. G. savo kaltės iš esmės nepripažino, o E. V. nuslėpė nusikaltimo motyvą ir melagingai nurodė priežastis, dėl kurių buvo sumuštas J. S., teigdamas, kad būtent pastarasis išprovokavo konfliktą. Todėl nėra paGridno pripažinti, kad I. G. ir E. V. prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

42.2. Kaltinamieji ir jų gynėjai prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis paties J. S. elgesys. Tačiau remiantis įrodymais, kurie aptarti šio nuosprendžio 33.1.-33.2., 34, 37 p. nustatyta, kad J. S. buvo sumuštas ne dėl jo provokuojančio elgesio, bet vykdant iš anksto sutartą keršto planą, veikiant bendrininkų grupėje. Todėl nėra paGridno pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis J. S. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

42.3. I. G. nuo 2012 m. teistas 13 kartų. Iš jų – 5 kartus už nusikaltimus, žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai arba turtinius nusikaltimus, susijusius su smurto pavartojimu prieš nukentėjusįjį (BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Paskutinę bausmę, skirtą 2019-04-29 ir 2019-05-24 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiais pagal BK 182 str. 1 d. ir kitus BK straipsnius, baigė atlikti 2020-11-05 (t. 6, b.l. 171). Nusikaltimą, už kurį teisiamas dabar, padarė praėjus vos mėnesiui po prieš tai skirtos bausmės atlikimo. Be to, praėjus vos dviem dienom po bausmės, skirtos 2019-04-29 ir 2019-05-24 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiais atlikimo, I. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 str. 1 d., už kurį nuteistas 2020-11-20 baudžiamuoju įsakymu (t. 6, b.l. 171-172). Todėl I. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

42.4. E. V. nuo 2013 metų iki nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas šioje byloje padarymo, jau buvo teistas 4 kartus. Nusikaltimą, už kurį teisiamas dabar, padarė turėdamas neišnykusį teistumą pagal 2016-11-02 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendį už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. Todėl ir E. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

42.5. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Aplinkybės, susijusios su bendrininkų grupės susiformavimu aptartos nuosprendžio 33.1.-33.2., 34, 37 p.

42.6. Byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kiek alkoholio kaltinamieji vartojo prieš įvykį, veika padaryta ne spontaniškai, o iš anksto susitarus. Todėl nenustatyta, kad kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

43. Dėl bausmės.

43.2.1 I. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė recidyvistas (42.3, 42.5 p.). Be to, I. G. daug kartų baustas už administracinius nusižengimus viešajai tvarkai, visi pažeidimai padaryti esant neblaiviam: 2019-05-29 - pagal ANK 72 str. 1 d. už vaiko teisių pažeidimą už tai, kad 2018-10-15, namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečio vaiko akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš E. G. (B.), suduodamas jai kumščiu; 2018-09-05 - pagal ANK 481 str. 2 d. ir 506 str. 4 d. už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą; 2018-07-04 - pagal ANK 488 str. 1 d. už viešosios rimties trikdymą; 2018-06-12 ir 2018-05-16 pagal ANK 481 str. 2 d. už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (t. 6, b.l. 178-182).

43.2.2. Nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant dviem atsakomybę sunkinančiom aplinkybėm, atsižvelgiant į bylos duomenis, apie I. G. piktnaudžiavimą alkoholiu, polinkį į smurtinį elgesį, į tai, kad anksčiau skirtos trumpesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos I. G. elgesiui nepadarė, taip pat į tai, kad jis asmeniškai buvo suinteresuotas kerštauti inicijavo nusikaltimą ir įtraukė į jį bendrininką E. V., kaltinamajam, formaliai vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis turėtų būti skiriama didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Tačiau prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė, nors yra artima sankcijos vidurkiui nėra akivaizdžiai per švelni ir iš esmės atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, I. G. kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą.

43.3.1. E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir nusikaltimą padarė recidyvistas (42.3, 42.5 p.). Galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius nusižengimus viešajai tvarkai, E. V. neturi. Nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, E. V. formaliai vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis turėtų būti skiriama didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į E. V. asmenybę, t. y. į tai, kad jis, pagal jo teistumų ir administracinių nuobaudų istoriją, mažiau linkęs į smurtinį elgesį, taip pat į tai, kad E. V. vaidmuo sumanant keršto planą ir suburiant bendrininkų grupę, buvo antraeilis, E. V. skiriama trumpesnė laisvės atėmimo bausmė, nei I. G..

44. Dėl nukentėjusiųjų R. S. ir G. U. civilinių ieškinių.

44.1 Nukentėjusieji R. S. ir G. U. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiosios R. S. naudai 2 068 eurų laidojimo išlaidoms atlyginti ir kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 21334 eurų – neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 29, t. 9, b.l. 29-35).

44.2. Civiliniame ieškinyje teigiama, kad abu nukentėjusieji dėl brolio J. S. mirties patyrė stiprų emocinį šoką ir dvasinį sukrėtimą, mirties faktas pakeitė nukentėjusiųjų tolimesnį gyvenimą. Nukentėjusiuosius su J. S. siejo tvirtas emocinis ryšys, artimas bendravimas. Mirusysis buvo tas asmuo, kuris padėdavo buityje ir buvo tikras šeimos ūkio tvarkytojas, tvirtas ramstis, kuriuo galima buvo pasitikėti. Nukentėjusieji iki šiol patiria tokias kančias, kurių išmatuoti neįmanoma.

44.3. Civilinis ieškinys dalyje dėl laidojimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiajai R. S. pagrįstas dokumentais (t. 2, b.l. 29, 32-36) ir tenkintinas pilnutinai. Ieškinio dydžio ir jo pagrįstumo šioje dalyje neginčija ir kaltinamieji.

44.4. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai. Nukentėjusiųjų teiginiai apie ypatingai artimą emocinį ryšį su J. S. ir su šio ryšio praradimu susijusias neišmatuojamas iki šiol trunkančias kančias bei teiginiai apie J. S., kaip apie patikimą namų tvarkytoją ir nepakeičiamą šeimos ramstį yra stipriai perdėti. Bylos medžiaga ir pačių nukentėjusiųjų parodymai parodo visai kitokį J. S. gyvenimo būdą ir jo ryšį su nukentėjusiaisiais.

44.5. Nukentėjusioji R. S. teisme parodė, kad 2020 m. birželio mėnesį J. S. išėjęs į laisvę, atlikęs 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Apsigyveno nuomojamam bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Su broliu paskutinį kartą matėsi 2020 m. spalio 22 d. tarėsi, kad J. S. atvažiuos 2020-11-27 į nukentėjusiosios gimtadienį, bet J. S. neatvažiavo. Po to bendravo tik žinutėmis. Nukentėjusysis G. U. teisme parodė, kad J. S. yra jaunesnis 16 metų, jie vienos motinos, bet skirtingų tėvų vaikai. Nukentėjusysis išėjo iš namų ir pradėjo savarankišką gyvenimą, kai J. S. buvo apie 2 metus amžiaus. Paskutinį kartą, kai J. S. išėjo į laisvę, nukentėjusysis siūlė apsigyventi pas save, su sąlyga, kad J. S. negirtaus. Tačiau tokia sąlyga J. S. netiko ir jis apsigyveno atskirtai, nuomojamame bute. J. S., kai būdavo laisvėje, epizodiškai gyvendavo pas nukentėjusįjį, padėdavo nudirbti ūkio darbus, už tai nukentėjusysis jį maitindavo, pirkdavo rūbų duodavo pinigų.

44.6. Iš 44.5. p. nurodytų nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jų ryšys su J. S. nebuvo artimas. Nukentėjusieji ir J. S. kiekvienas gyveno kiekvienas savo gyvenimą, turėjo kiekvienas savo socialinį ratą ir visus tris kaip šeimą mažai kas siejo. Be to, dėl didelio amžiaus skirtumo, dėl to, kad jie yra skirtingų tėvų vaikai ir dėl to, kad G. U. paliko gimtus namus, kai J. S. buvo beveik kūdikis, itin artimam emociniam ryšiui susiformuoti tarp brolių nebuvo jokių sąlygų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad J. S. bendravimo ratą sudarė ne šeima, o asmenys, su kuriais jį siejo polinkis į alkoholį. Nukentėjusiesiems J. S. buvo ne ramstis, kaip teigiama civiliniame ieškinyje, o gričiau našta dėl savo polinkio į alkoholį, nusikaltimus ir kitokį asocialų elgesį. Todėl byloje nėra duomenų apie ypatinga J. S. artumą ir stiprų emocinį ryšį su nukentėjusiaisiais. Pažymėtina, kad nukentėjusieji ir patys nežino, kodėl jiems padarytą neturtinę žalą įvertino apie 20 000 eurų. Teisme nukentėjusioji R. S. nurodė, kad šią sumą sugalvojo ne ji, bet advokatas.

44.7. Pagal formuojamą teismų praktiką (pvz. Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018), priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo tėvams svyruoja nuo 5 000 eurų iki 21 000 eurų. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.). Taip pat yra ir kitokios teismų praktikos (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017), kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nagrinėjamu atveju, ja negali būti vadovaujamasi, kadangi minėtoje byloje nustatytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas vienai nukentėjusiajai, atstovaujančiai visos šeimos interesus. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamieji jokių oficialių pajamų ir nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalaujami priteisti neturtinės žalos dydžiai (po 21334 eurų), yra per dideli, prieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl mažintini.

44.8. Dėl proceso išlaidų. Nukentėjusysis G. U. prašo priteisti iš kaltinamųjų 600 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti (t. 9, b.l. 29-33). Prašymas tenkinamas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. nustato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (t. 9, b.l. 34), jų dydis yra proporcingos atstovo darbo sąnaudoms, ruošiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Todėl ši suma priteisiama solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

45. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2021-01-20 pareiškė 6535,65 eurų civilinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 4-7). Civilinis ieškinys tenkinamas pilnutinai, jis pagrįstas pateiktais dokumentais. Ieškinio dydžio ir pagrįstumo kaltinamieji neginčija.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. G. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2020-11-20 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020-12-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimo, iki nuosprendis įsiteisės, nekeisti.

E. V. pripažinti kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2020-12-09 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 9 metams.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020-12-18 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – suėmimo, iki nuosprendis įsiteisės, nekeisti.

Priteisti R. S. naudai solidariai iš I. G. ir E. V. 2 068 eurų laidojimo išlaidoms atlyginti ir 7 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti G. U. naudai solidariai iš I. G. ir E. V. 7 500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 600 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai iš I. G. ir E. V. 6536,65 eurų, turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovas; kratos metu paimtus E. V. ir I. G. drabužius ir avalynę; lyginamuosius pavyzdžius; E. V., I. G. ir J. S. mobiliojo ryšio telefonus, kurie visi perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK. (1 t., b. l. 158-159, 160, 179-180, 181), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.