- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-795-826/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1700-1024/2023 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. K., D. B., notarė G. D., dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2012 m. spalio 22 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pasibaigusia nuo 2020 m. liepos 29 d., taikyti restituciją ir grąžinti perleistą nekilnojamąjį turtą, tai yra 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini), Z. B. asmeninėn nuosavybėn.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 22 d. Z. B. ir K. Z. sudarė išlaikymo iki gyvos sutartį, notarinio reg. Nr. 7198 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį Z. B. – perleidėjas – perdavė K. Z. – įgijėjui – asmeninės nuosavybės teise: 1) 1/8 dalį žemės sklypo, tai yra 0,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini); 2) ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini); 3) ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini) Sutarties 6.1. punktas numato, kad K. Z. įsipareigoja perleidėją Z. B. iki gyvos galvos prižiūrėti, teikti išlaikymą, susirgus nuvežti pas gydytoją, iškviesti gydytoją, slaugyti, nupirkti vaistus, suteikti visas kitas reikiamas ir būtinas paslaugas. Mirus Z. B., jį palaidoti. Sutarties 6.3. punktas numato, kad K. Z. nevykdant sutartyje nurodytų sąlygų, ši sutartis gali būti panaikinta šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, ši sutartis gali būti naikinama teismine tvarka. Nuo ligos (duomenys neskelbtini) mirė K. Z., o po 2 metų – (duomenys neskelbtini) – mirė Z. B.. Taigi K. Z., būdamas išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) davėju (mokėtoju), mirė anksčiau nei jo išlaikomas Z. B., kuris po K. Z. mirties išgyveno dar 2 metus ir per tą laiką negavo iš jo tų priežiūros ir išlaikymo paslaugų, kurios buvo numatytos Sutartyje. Tai yra Sutartis nebuvo vykdoma dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Kadangi jokių K. Z. turto paveldėtojų nebuvo atsiradę, tai po jo mirties niekas iš jo įpėdinių neperėmė pareigos išlaikyti Z. B. iki gyvos galvos. Be to, atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties socialinę reikšmę ir faktą, jog šią sutartį dažniausiai sudaro vyresnio amžiaus rentos gavėjai, kuriems svarbios rentos davėjo, kaip asmens, savybės, pasitikėjimas, manytina, jog, pasikeitus rentos mokėtojui, rentos gavėjas turi teisę prašyti minėtą sutartį nutraukti ir nesant rentos mokėtojo įpėdinio kaltės. Pagal Testamentų registro duomenimis, K. Z. turto paveldėtoju tapo Lietuvos Respublika. Pagal notarės G. D. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, Z. B. turto paveldėtojais yra tapę jo vaikai – ieškovas V. B., tretieji asmenys J. K. ir D. B..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės rajono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog rentos mokėtojas K. Z. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau negu rentos gavėjas Z. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Taigi mirus rentos mokėtojui K. Z., jeigu sutartis iš esmės nebuvo vykdoma, rentos gavėjas Z. B. galėjo pareikšti teisme reikalavimą šią sutartį nutraukti CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas.
5. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad Z. B. sveikatos būklė esmingai pablogėjo 2021 m. sausio 17 d. po galvos smegenų infarkto. Rentos mokėtojas K. Z. mirė (duomenys neskelbtini) ir nors po jo mirties iki Z. B. žymiai suprastėjus sveikatos būklei praėjo nedidelis laiko tarpas, tačiau teismo posėdžio metu D. B. patvirtino, kad iki insulto tėvukas jautėsi gerai, buvo viso proto, tai patvirtina, kad net ir per penkis mėnesius buvo galima susirasti advokatą, atstovausiantį jo interesams, surašyti įgaliojimą sūnui ar kitaip išreikšti valią dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, tačiau šių veiksmų Z. B. neatliko.
6. Pažymėtina ir tai, kad, esant gyvam rentos mokėtojui K. Z., rentos gavėjas Z. B. nebuvo išreiškęs valios sutartį nutraukti, jis nesikreipė į teismą dėl sutarties nutraukimo, tai eliminuoja paveldėtojų teisę reikšti ieškinį dėl šios sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
7. Ieškovo atstovas nurodė, kad velioniai Z. B. ir K. Z. nesiekė sukurti rentos santykių, faktiškai K. Z. jokių rentos mokėtojo veiksmų neatliko, velionio Z. B. neprižiūrėjo, neteikė jam išlaikymo, juo nesirūpino, nes pats buvo ligotas ir neturėjo galimybių tinkamai vykdyti rentos sutartį. Kaip minėta anksčiau, inicijuoti sutarties nutraukimą galėjo tik pats rentos gavėjas, sutartis buvo sudaryta 2012 m. spalio 22 d. ir iki pat K. Z. mirties (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl netinkamai vykdomos sutarties teismui nebuvo pateiktas, sutartis buvo vykdoma daugiau nei 8 metus, o mirus K. Z. rentos gavėjas Z. B. taip pat teismui ieškinio dėl netinkamai vykdomosios sutarties neteikė. Byloje nepateikti įrodymai, kad tarp sutarties šalių būtų kilę ginčai dėl sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013, kad „tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu“. Šios bylos ir paminėtoje nutartyje esančios bylos aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis minėtu išaiškinimu.
8.2. Įpėdinių subjektinė teisė reikšti reikalavimus dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo nėra siejama su aplinkybe, kad pats rentos gavėjas iki mirties privalo spėti pareikšti atitinkamą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimu buvo išnagrinėta visiškai analogiška byla, t. y. teismas tenkino ieškovės – mirusio rentos gavėjo teisių perėmėjos –pareikštą ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad iki rentos gavėjo mirties sutartis buvo iš esmės pažeista – rentos davėjas mirė anksčiau už rentos gavėją ir nuo to laiko sutarties sąlygos nėra vykdomos.
8.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sureikšmino velionio Z. B. sveikatos būklę, nes ieškinys pareikštas ne dėl kažkokių Z. B. valios trūkumų, kad nesugebėjo suprasti savo veiksmų, o kad rentos davėjas dėl savo mirties objektyviai nebegalėjo vykdyti sutarties, ir tokiu atveju net nėra prasmės subjektyviai vertinti apie vykdymo tinkamumą ir to įrodinėti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti dabar jau mirusių asmenų 2012 m. spalio 22 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir patenkinti ieškovo kitus ieškinio reikalavimus.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai, iki galo ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo pareikštais reikalavimais šioje civilinėje byloje, taip pat motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis, dėl kurių ieškovo ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. spalio 22 d. Z. B. ir K. Z. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria Z. B. perdavė K. Z. asmeninės nuosavybės teise 1/8 dalį žemės sklypo, tai yra 0,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini); ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini); ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini)
13. (duomenys neskelbtini) mirė K. Z.. (duomenys neskelbtini) mirė Z. B..
14. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po K. Z. mirties dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas. Iš notarės G. D. 2022 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo teisės liudijimų matyti, kad Z. B. įpėdiniai pagal įstatymą yra D. B., V. B., J. K..
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo
15. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalies įpėdinio ieškinys pripažinti 2012 m. spalio 22 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pasibaigusia nuo 2020 m. liepos 29 d., taikyti restituciją ir grąžinti perleistą nekilnojamąjį turtą Z. B. asmeninėn nuosavybėn.
16. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013, kad „tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu“. Ieškovas nurodo, jog šios bylos ir paminėtoje nutartyje esančios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis minėtu išaiškinimu. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo – perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).
18. CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą.
19. Ieškovas ieškinį grindė tuo, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo iš esmės pažeista, kadangi rentos mokėtojas mirė anksčiau už rentos gavėją. Taigi iš esmės ieškovo ieškinys grindžiamas CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu – rentos mokėtojui iš esmės pažeidus prievolę teikti išlaikymą.
20. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovo ieškinio, rėmėsi teismų praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013 ir priėmė išvadą, jog mirusiojo rentos gavėjo įpėdiniai (ieškovas) neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti rentos davėjo su mirusiu Z. B. sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, kadangi teisei į išlaikymą iki gyvos galvos yra būdingas asmeninis pobūdis ir ieškovas tokios teisės nepaveldėjo (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).
21. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, sutiktina su apeliantu, jog šios civilinės bylos ir paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-511/2013 faktinės aplinkybės nėra identiškos, tačiau teisinė situacija, kurios pagrindu buvo suformuota atitinkama išvada, yra vienoda – abiejose bylose rentos gavėjų įpėdiniai reiškė reikalavimus nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartis mirusiojo rentos gavėjo vardu CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi paminėtu išaiškinimu, jog mirus rentos gavėjui, jo įpėdinis (ieškovas) nepaveldėjo teisės pareikšti reikalavimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, todėl pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo.
23. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat teigia, jog įpėdinių subjektinė teisė reikšti reikalavimus dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo nėra siejama su aplinkybe, kad pats rentos gavėjas iki mirties privalo spėti pareikšti atitinkamą ieškinį. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
24. Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001, taip pat ir 2005 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje (tuometis bylos Nr. 3K-3-21/2005). Minėtose bylose buvo sprendžiamas būtent teisių perėmimo klausimas ir išaiškinta, kad reikalavimas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perleistą turtą yra turtinio pobūdžio, todėl gali pereiti įpėdiniams tuo atveju, kai rentos gavėjas iki savo mirties buvo pareiškęs reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Šioje civilinėje byloje, kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, rentos gavėjas – Z. B. – iki savo mirties nebuvo pareiškęs tokio reikalavimo, todėl ieškovas kaip rentos gavėjo įpėdinis teisės reikšti reikalavimo dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo neturi.
25. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas privalo laikytis formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose, todėl turėjo vadovautis Plungės apylinkės teismo suformuota teismų praktika visiškai analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2-62-225/2016. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios civilinės bylos bei ieškovo paminėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos, kaip teigia ieškovas. Šioje civilinėje byloje ieškinį teismui dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, mirus rentos mokėtojui, pareiškė rentos gavėjo įpėdinis, o Plungės apylinkės teismo nurodytoje civilinėje byloje ieškinys, mirus rentos mokėtojui, pareikštos pačios rentos gavėjos, nurodant aplinkybes, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nėra vykdoma. Taigi tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinė situacija šių civilinių bylų yra skirtinga, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir nesivadovavo priimtu sprendimu minėtoje civilinėje byloje.
26. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino rentos gavėjo sveikatos būklę, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui mirusiojo rentos gavėjo sveikatos būklė reikšminga nustatant aplinkybes, ar rentos gavėjas realiai turėjo galimybę apginti galbūt savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo po rentos mokėtojo mirties. Kaip matyti, iš byloje esančių įrodymų buvo nustatyta, jog rentos gavėjas realiai galėjo įgyvendinti savo teisę pareikšti ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė.
27. Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog iš trečiojo asmens D. B. paaiškinimų nustatyta, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis iš esmės nebuvo vykdoma, buvo sudaryta tik tam, jog rentos mokėtojas (K. Z.), kaip buvęs trečiojo asmens J. K. sutuoktinis, turėtų teisę gyventi mirusiojo rentos gavėjo name.
28. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas išaiškina ieškovui, jog jis turi teisę pareikšti reikalavimus kitoje civilinėje byloje pripažinti išlaikymo iki galvos sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio ar CK 1.87 straipsnio pagrindais, įrodinėdamas atitinkamas aplinkybes bei pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus.
29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą.