- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- e2-1700-1024/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- J. K., D. B., notarė Gina Drackienė
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas
- Kategorijos
- 2.6.14.4Išlaikymas iki gyvos galvos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, tretieji asmenys J. K., D. B., notarė Gina Drackienė dėl išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pasibaigusia nuo 2020-07-29, taikyti restituciją ir grąžinti perleistą nekilnojamąjį turtą, tai yra 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Z. B. asmeninėn nuosavybėn.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Z. B. ir K. Z. sudarė išlaikymo iki gyvos sutartį, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį Z. B. – perleidėjas – perdavė K. Z. – įgijėjui – asmeninės nuosavybės teise: 1) 1/8 dalį žemės sklypo, tai yra 0,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1. punktas numato, kad K. Z. įsipareigoja perleidėją Z. B. iki gyvos galvos prižiūrėti, teikti išlaikymą, susirgus nuvežti pas gydytoją, iškviesti gydytoją, slaugyti, nupirkti vaistus, suteikti visas kitas reikiamas ir būtinas paslaugas. Mirus Z. B., jį palaidoti. Sutarties 6.3. punktas numato, kad K. Z. nevykdant sutartyje nurodytų sąlygų, ši sutartis gali būti panaikinta šalių susitarimu. Šalims nesusitarus, ši sutartis gali būti naikinama teismine tvarka. (duomenys neskelbtini) nuo ligos mirė K. Z., o po 2 metų – (duomenys neskelbtini) – mirė Z. B. Taigi K. Z., būdamas išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) davėju (mokėtoju) mirė anksčiau, nei jo išlaikomas Z. B., kuris po K. Z. mirties išgyveno dar 2 metus ir per tą laiką negavo iš K. Z. tų priežiūros ir išlaikymo paslaugų, kurios buvo numatytos (duomenys neskelbtini) Sutartyje. Tai yra Sutartis nebuvo vykdoma dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Kadangi jokių K. Z. turto paveldėtojų nebuvo atsiradę, tai po jo mirties niekas iš jo įpėdinių neperėmė pareigos išlaikyti Z. B. iki gyvos galvos. LR CK 6.217 straipsnis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tai, kad Sutartis visiškai nebuvo vykdoma nuo (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą išvadai, kad tai buvo esminis sutarties pažeidimas. Be to, atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties socialinę reikšmę ir faktą, jog šią sutartį dažniausiai sudaro vyresnio amžiaus rentos gavėjai, kuriems svarbios rentos davėjo, kaip asmens savybės, pasitikėjimas, manytina, jog pasikeitus rentos mokėtojui, rentos gavėjas turi teisę prašyti minėtą sutartį nutraukti ir nesant rentos mokėtojo įpėdinio kaltės. Pagal Testamentų registro duomenimis, K. Z. turto paveldėtoju tapo Lietuvos Respublika. Pagal notarės Ginos Drackienės išduotais liudijimais, Z. B. turto paveldėtojais yra tapę jo vaikai – ieškovas V. B., tretieji asmenys J. K. ir D. B.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame patikslintame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad VĮ Turto bankas, gavęs informaciją apie per Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nepriimtą (duomenys neskelbtini) mirusio K. Z. palikimą, 2022-01-13 raštiškai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau šis dokumentas valstybei dar nėra išduotas. Paminėtina ir tai, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra priskiriama rentos porūšiui. Iš byloje esančių įrodymų visumos galima padaryti pagrįstą išvadą, kad minėta sutartis buvo tinkamai vykdoma daugiau kaip 8 metus, kadangi į bylą nėra pateikta jokių dokumentų, paneigiančių šį faktą ir, kad ją rentos gavėjas ketino nutraukti. Šį faktą byloje patvirtina ir tai, kad 2012 metais minėtą nekilnojamąjį objektą perdavus K. Z. ir į jį įregistravus jo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), šios teisės į jį nebuvo ginčytos rentos gavėjo ir po rentos mokėtojo (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties. Taigi Z. B., po K. Z. mirties, turėdamas teisę anuliuoti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ja nepasinaudojo, todėl teigtina, kad ši sutartis galėjo pasibaigti ir rentos gavėjo mirtimi (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.464 straipsnio 1 dalis). Dėl to tenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus dėl minėtos rentos sutarties pripažinimo nuo (duomenys neskelbtini) pasibaigusia ir vienašalės restitucijos taikymo, VĮ Turto banko nuomone, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Be to, kaip jau buvo minėta, į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų duomenys patvirtina tai, kad K. Z. ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyto turto savininku ir teisėtu valdytoju buvo daugiau kaip 8 metus. Taigi tokį ieškinį teisme galėjo pareikšti tik pats rentos gavėjas. Šiuo atveju ieškovas nėra minėtos sutarties šalis, todėl VĮ Turto banko nuomone, įstatymai jam nesuteikia teisės reikšti reikalavimų dėl Z. B. sudaryto sandorio ir ginčo situacijoje prašyti taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad Z. B. ir K. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. (duomenys neskelbtini) pirmas mirė rentos mokėtojas K. Z., o (duomenys neskelbtini) mirė rentos gavėjas Z. B. K. Z. turto paveldėtoju tapo Lietuvos Respublika. Z. B. turto paveldėtojais yra tapę jo vaikai – ieškovas V. B., tretieji asmenys J. K. ir D. B. Šiuo atveju velioniai Z. B. ir K. Z. nesiekė sukurti rentos santykių, kadangi pagal ieškovo jam nurodytas aplinkybes, K. Z. buvo vienos iš seserų vyras, kuris po sesers skyrybų liko gyventi pas jų tėvą, tėvui jo pagailo, todėl užrašė dalį turto. Tačiau faktiškai K. Z. jokių rentos gavėjo veiksmų neatliko, t. y. velionio Z. B. neprižiūrėjo, neteikė jam išlaikymo, juo nesirūpino, nes pats buvo ligotas ir neturėjo galimybių tinkamai vykdyti rentos sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta tik todėl, kad K. Z. galėtų „legaliai“ gyventi tame name. Mirus K. Z., jis savo vaikams pasakė, kad dalį turto jis yra užrašęs mirusiam K. Z. Pats ieškovas V. B. kreipėsi į notarę, kuri teigė, kad sudaryta sutartis gali būti nutraukta tik teismine tvarka, tačiau įkritęs karantino laikotarpis bei 2021 metais tėvuko insultas apsunkino galimybes dėl kreipimosi į teismą. Šiuo atveju rentos gavėjas mirė neįvykdęs sutarties. Analogiška situacija buvo ir Plungės apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-62-225/2016. Nurodė, kad nuo 2021 metų Z. B. sveikata labai suprastėjo, jam nustatytas lovos režimas, savęs nepasitarnauja, nustatyta demencija, todėl tiek dėl fizinių, tiek dėl psichinių negalavimų Z. B. neturėjo galimybės reikšti ieškinio teisme, juo faktiškai rūpinosi vaikai, kuriems rūpėjo tėvo sveikata, o ne turtiniai reikalai. Šiuo atveju kilo neproporcingos pasekmės, kad dalis turo atiteko valstybei, be to, įpėdiniams pagal įstatymą pereina teisė reikšti ieškinį tėvo vardu nutraukti sudarytą sutartį.
5. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl byla išnagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.
6. Trečiasis asmuo notarė Gina Darckienė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
7. Teismo posėdžio metu, vykusio 2023 m. balandžio 25 d., trečiasis asmuo D. B. paaiškino, kad yra vienas iš trijų mirusio Z. B. vaikų. Paaiškino, kad K. Z. buvo jo dabar jau mirusios sesers vyras ir kai sesuo išsituokė, K. Z. liko gyventi pas jo tėvą. Mirus K. Z. jo tėvas visiems vaikams pasakė, kad dalį turto jis buvo užrašęs K. Z., t. y. kad jie buvo sudarę išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Tėvukas norėjo šią sutartį nutraukti, kadangi mirė K. Z., tačiau dokumentų nesusitvarkė, vėliau tėvukas patyrė insultą, gulėjo ant patalo ir (duomenys neskelbtini) mirė. Iki pat mirties juo rūpinosi sesuo J. K., K. Z. niekada tėvuku nesirūpino.
8. Trečiajam asmeniui J. K. apie posėdžio vietą, datą ir laiką parnešta tinkamai, į teismo posėdį ji neatvyko, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
ieškinys netenkinamas.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Z. B. ir K. Z. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria Z. B. perdavė K. Z. asmeninės nuosavybės teise 1/8 dalį žemės sklypo, tai yra 0,0500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
10. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. Z. Iš „Plungės sveikatos centro“ pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. B. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad po K. Z. mirties dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi valstybės įmonė Turto bankas. Iš notarės Ginos Drackienės (duomenys neskelbtini) liudijimų matyti, kad Z. B., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdiniai pagal įstatymą yra D. B., V. B., J. K.
11. Ieškovo V. B. atstovas nurodė, kad ieškovas, kaip išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalies teisių perėmėjas, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pasibaigusia nuo (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir grąžinti perleistą nekilnojamąjį turtą Z. B. asmeninėn nuosavybėn.
12. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartinius santykius, reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštos knygos XXVI ketvirtojo skirsnio nuostatos. Remiantis CK 6.460 straipsnyje pateikta išlaikymo iki gyvos galvos sutarties samprata pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos, jeigu šio skirsnio normos nenustato ko kita (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).
13. CK 6.464 straipsnis nustato, kad prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingai išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).
15. Nagrinėjamu atveju rentos mokėtojas K. Z. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. anksčiau negu rentos gavėjas Z. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Taigi mirus rentos mokėtojui K. Z., jeigu sutartis iš esmės nebuvo vykdoma, rentos gavėjas Z. B. galėjo pareikšti teisme reikalavimą šią sutartį nutraukti CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Pažymėtina, kad po rentos mokėtojo K. Z. mirties, rentos gavėjas Z. B. savo vaikams pranešė, kad jis buvo sudaręs su K. Z. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir dalį turto perleidęs K. Z. asmeninėn nuosavybėn. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. B. patvirtino, kad tėvukas po K. Z. mirties jiems pranešė apie perleistą turtą, ieškovas kreipėsi į notarą dėl sutarties nutraukimo, tačiau jiems buvo išaiškinta, kad sutartį galima nutraukti teismine tvarka. Ieškovo atstovas nurodo, kad Z. B. kreipimasis į teismą buvo apsunkintas dėl šalyje įvesto karantino bei dėl 2021 metais labai pablogėjusios jo sveikatos, tačiau teismas šiuos atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš teismui pateiktų velionio K. Z. medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) apsilankymo pas daktarą metu skundų nenurodo, KA skausmai reti, baigė vaistus. Iš (duomenys neskelbtini) E003 Stacionarinės epikrizės matyti, kad (duomenys neskelbtini) Z. B. buvo atvežtas į ligoninę; anamnezė – skundėsi galvos svaigimu, pusiausvyros sutrikimu, kairės pusės galūnių nusilpimu. Diagnozė – smegenų infarktas dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo. Iš (duomenys neskelbtini) įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją matyti, kad Z. B. savęs neapsitarnauja, sutrikusi atmintis, orientacija, suvokimas, bendras silpnumas, KA skausmai. Būklės pablogėjo po galvos smegenų infarkto ir po cholecystektomijos. Pagrindinė diagnozė – širdies nepakankamumas, nepatikslintas; šalutinės diagnozė – nepatikslinta demencija ir kt. Iš (duomenys neskelbtini) įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją matyti, kad Z. B. savęs neapsitarnauja, sutrikusi atmintis, orientacija, suvokimas, bendra silpnumas, KA skausmai. Pagrindinė diagnozė – šlapimo nelaikymas, nepatikslintas; šalutinė diagnozė – širdies nepakankamumas ir kt. Iš (duomenys neskelbtini) įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją matyti, kad savijauta išlieka be žymesnių pakitimų, baigė vaistus. Pagrindinė diagnozė – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo; šalutinė diagnozė – smegenų (negalima įskaityti dėl blogai atšviesto lapo) dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimo. Iš (duomenys neskelbtini) įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją matyti, kad buvo atliktas vizitas pas neįgalųjį į namus kaime, baigė kompensuojamuosius vaistus, nustatytas šlapimo nelaikymas. Pagrindinė diagnozė – ūminis bronchitas. Iš (duomenys neskelbtini) preliminaraus įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją matyti, kad buvo atliktas daktaro vizitas pas neįgalųjį į namus kaime. Bendra būklė stabili. Reikalingas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimas, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklės ir slaugos poreikio vertinimą. Iš (duomenys neskelbtini) įdėtinio lapo į ambulatorinę asmens sveikatos istoriją matyti, kad vizito į namus metu nustatyta, kad Z. B. stiprus skausmas nugaros apatinėje dalyje, pacientui nustatyta slauga sutrikęs judėjimas, nevaikšto. Pagrindinė diagnozė – nepatikslinta demencija. Taigi šie medicininiai dokumentai patvirtina, kad Z. B. sveikatos būklė esmingai pablogėjo (duomenys neskelbtini) po galvos smegenų infarkto. Kaip nurodyta aukščiau, rentos mokėtojas K. Z. mirė (duomenys neskelbtini) ir nors po jo mirties iki Z. B. žymiai suprastėjus sveikatos būklei praėjo nedidelis laiko tarpas, tačiau teismo posėdžio metu D. B. patvirtino, kad iki insulto tėvukas jautėsi gerai, buvo pilno proto, kas patvirtina, kad net ir per penkis mėnesius buvo galima susirasti advokatą, atstovausiantį jo interesus, surašyti įgaliojimą sūnui ar kitaip išreikšti valią dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, tačiau šių veiksmų Z. B. neatliko. Pažymėtina ir tai, kad esant gyvam rentos mokėtojui K. Z., rentos gavėjas Z. B. nebuvo išreiškęs valios sutartį nutraukti, jis nesikreipė į teismą dėl sutarties nutraukimo, kas eliminuoja paveldėtojų teisę reikšti ieškinį dėl šios sutarties nutraukimo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad sutarties pabaigos dėl rentos gavėjo mirties pasekmės priešingos pasekmėms, atsirandančioms nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl jos pažeidimo (CK 6.464 straipsnio 2 dalis), todėl, rentos gavėjui pareiškus reikalavimą nutraukti sutartį ir mirus dar neišnagrinėjus bylos, sutarties pabaigos pagrindą konstatuoja tik teismas, priimdamas byloje sprendimą. Kolegija konstatuoja, kad, rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjui mirus, sutartis negali būti laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Tuo atveju, jei reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties momento. Dėl rentos gavėjo, pareiškusio reikalavimą nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti perduotą turtą, materialinių ir procesinių teisių perėmimo galimumo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2001 S. L. v. J. K., R. A.), taip pat ir 2005 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje (tuometis bylos Nr. 3K-3-21/2005), spręsdamas būtent teisių perėmimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
16. Šiuo atveju, jeigu Z. B. iki savo mirties būtų teisme pareiškęs ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo dėl netinkamos šios sutarties vykdymo ir jeigu Z. B. būtų miręs teisminio nagrinėjimo metu, tuomet teisių perėmimas būtų galimas ir jo įpėdiniai galėtų tęsti procesą, palaikydami retos gavėjo pateiktą ieškinį. Šiuo atveju rentos gavėjas Z. B. tokio ieškinio teismui nebuvo pateikęs. Ieškovo atstovas nurodė, kad velioniai Z. B. ir K. Z. nesiekė sukurti rentos santykių, faktiškai K. Z. jokių rentos mokėtojo veiksmų neatliko, velionio Z. B. neprižiūrėjo, neteikė jam išlaikymo, juo nesirūpino, nes pats buvo ligotas ir neturėjo galimybių tinkamai vykdyti rentos sutartį. Kaip minėta aukščiau, inicijuoti sutarties nutraukimą galėjo tik pats rentos gavėjas, sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki pat K. Z. mirties (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl netinkamai vykdomos sutarties teismui nebuvo pateiktas, sutartis buvo vykdoma daugiau nei 8 metus, o mirus K. Z. rentos gavėjas Z. B. taip pat teismui ieškinio dėl netinkamai vykdomosios sutarties neteikė. Byloje nepateikti įrodymai, kad tarp sutarties šalių būtų kilę ginčai dėl sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo.
17. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje e2-62-225/2016 ieškinys buvo patenkintas, tačiau teismas nurodo, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir teisinė problematika yra skirtingos. Pirmiau nurodytoje civilinėje byloje savo valią nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir susigrąžinti perduotą turtą buvo išreiškusi pati rentos gavėja, iškeldama civilinę bylą dėl sutarties nutraukimo, kadangi mirė rentos mokėtojas ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nebebuvo vykdoma ir ieškovė – rentos gavėja nebegauna sutarties sąlygose numatytos jai būtinos paramos. Nors šios nagrinėjamos bylos atveju ieškovas priėmė palikimą po rentos gavėjo, t. y. savo tėvo mirties ir yra jo teisių perėmėjas, tačiau reikalavimas nutraukti (duomenys neskelbtini) sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį byloje pareikštas jau po Z. B. mirties, o pats rentos gavėjas Z. B. iki mirties reikalavimo nutraukti sutartį nebuvo pareiškęs. Pažymėtina, kad teisei į išlaikymą iki gyvos galvos yra būdingas asmeninis pobūdis ir jos ieškovas nepaveldėjo, o įsipareigojimai pagal (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra įvykdyti mirus rentos gavėjui. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti dabar jau mirusių asmenų (duomenys neskelbtini) sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Esant šioms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.