Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-606/2022

Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10589-2022-2

2022 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų B. G. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant B. G. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. (9 paros).

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – 45 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. (9 paros).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, pirmus du bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. V. šiuo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės – nuo 23 val. iki 5 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą turtinę žalą.

Iš B. G. ir A. V. solidariai priteisti civilinei ieškovei N. B. 2 071,66 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. G. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2022 m. kovo 28 d., apie 13.19 val., veikdami bendrininkų grupe, nuo suoliuko, esančio šalia pastato (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajai N. B. priklausantį turtą: 5 Eur vertės sportinę rankinę-piniginę, kurioje buvo 1 200 Eur grynųjų pinigų, 1 400 dolerių grynųjų pinigų (1 276,66 Eur vertės), 6 590 grivinų grynųjų pinigų (195,40 Eur vertės), dvi be vertės ,,Privat bank“ banko korteles, 125 Eur vertės žiedą, 100 Eur vertės auskarų porą, taip pagrobė nukentėjusiajai N. B. priklausančio bendros 2 902,06 Eur vertės turto.

2. A. V. nuteistas ir už tai, kad 2022 m. kovo 28 d., apie 13.19 val., nuo suoliuko, esančio šalia pastato (duomenys neskelbtini), pagrobė N. B. sportinėje rankinėje-piniginėje buvusius N. P. vardu išduotą Ukrainos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. vardu išduotą Ukrainos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. vardu išduotą Ukrainos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos neteisėtai gabeno automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini), ir šiuos dokumentus neteisėtai laikė adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), iki 2022 m. balandžio 1 d., kol jie buvo surasti ir paimti policijos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniu skundu nuteistieji B. G. ir A. V. prašo nustatyti trijų mėnesių terminą turtinei žalai atlyginti, be to, nuteistasis B. G. prašo panaikinti paskirtą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nes įmonė siunčia darbuotojus į komandiruotes, o nuteistasis A. V. prašo panaikinti įpareigojimą – dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės – nuo 23 val. iki 5 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nes prižiūrint seną tėvą, tenka pasilikti pas jį per naktį.

9. Pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. G. prašo panaikinti paskirtą įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, motyvuodamas tuo, kad įmonė siunčia darbuotojus į komandiruotes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiausia, bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, todėl nuteistasis, kuriam teismo atidėtas bausmės vykdymas, turi įvykdyti ne tik teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) laikytis jam teismo skirtų įpareigojimų, tačiau laikytis ir probacijos sąlygų. Šiuo atveju nuteistojo B. G. nurodyta aplinkybė, kad jam galbūt teks vykti į komandiruotes, savaime nereiškia, jog jam būtinai ir reikės vykti į darbo komandiruotes, ši nurodyta aplinkybė yra tik deklaratyvaus pobūdžio, ji jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta. Pažymėtina, kad nuteistasis B. G. anksčiau teistas net 19 kartų, todėl pirmosios instancijos teismas, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pagrįstai ir teisėtai paskyrė įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tam, kad būtų tinkamai vykdoma nuteistojo B. G. kontrolė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti įpareigojimą – dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės – nuo 23 val. iki 5 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, motyvuodamas tuo, kad prižiūrint seną tėvą, tenka pasilikti pas jį per naktį. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šią baudžiamojo įstatymo nuostatą, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą teismas privalo nustatyti visais atvejais. Todėl pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam A. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo nustatyti ir intensyvią priežiūrą, kontroliuojant nuteistąjį elektronine stebėjimo priemone. Paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimų padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Taip pat pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio nusikaltimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu atidėjus arešto bausmės vykdymą, paskirtą intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

12. Be to, apeliaciniu skundu nuteistieji B. G. ir A. V. prašo nustatyti trijų mėnesių terminą turtinei žalai atlyginti.

13. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalis turtinės žalos nukentėjusiajai yra atlyginta, kad nuteistasis B. G. dirba, tačiau iš gaunamų pajamų jis turi patenkinti ir kitus būtinus poreikius, nuteistasis A. V. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau žada įsidarbinti, daro išvadą, kad bus teisinga ir objektyvu nustatyti, jog nuteistieji jiems paskirtą įpareigojimą – atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą turtinę žalą – privalo įvykdyti per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistiesiems nevykdant teismo jiems paskirtų įpareigojimų, nuteistieji privalės realiai atlikti skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirtas bausmes, nepasinaikins ir prievolė atlyginti turtinę žalą.

14. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos bei prašymai iš nuteistųjų A. V. ir B. G. valstybei priteisti 86,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, ir 180 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai N. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

14.1. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

14.2. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

14.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistieji B. G. ir A. V. dėl jiems paskirtų įpareigojimų panaikinimo bei ilgesnio termino turtinei žalai atlyginti nustatymo. Pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistųjų apeliaciniai skundai galėjo būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (BPK 325¹ straipsnis), tačiau nuteistasis A. V. pareiškė norą, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tokiu atveju būtinas gynėjo dalyvavimas. Šiuo atveju nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, tačiau kartu atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis B. G. apeliacinį skundą surašė pats, jo apeliacinis skundas galėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau nuteistajam A. V. pasinaudojus teise, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas tapo būtinas nepriklausomai nuo B. G. valios, o kartu ir viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo B. G. neišieškotinos, o iš nuteistojo A. V., atsižvelgiant į apeliacinio skundo rezultatą, tiek valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tiek ir už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai N. B. išieškotinos iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistųjų B. G. ir A. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistiesiems B. G. ir A. V. paskirtas įpareigojimas – per vieną mėnesį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą turtinę žalą, ir nustatyti, kad nuteistieji B. G. ir A. V. paskirtą įpareigojimą – atlyginti nukentėjusiajai N. B. padarytą turtinę žalą – privalo įvykdyti per tris mėnesius.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo A. V. išieškoti 20 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bei 45 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai N. B..

Iš nuteistojo B. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.