Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iasis sektorius) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. sausio 1 d. neužtikrinus privatumo dušo patalpose, tarp dušo galvučių esant neįrengtoms pertvaroms.

I. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs tokio pobūdžio reikalavimą, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Pažyma apie nuteistojo laikymo sąlygas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 3-ame sektoriuje, buvo paskirtas gyventi: nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. – 6 būryje, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. lapkričio 25 d. – 10 būryje, nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. sausio 1 d. – 9 būryje (b. l. 19–20). Atsižvelgęs į tai, teismas spręs, ar laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2023 m. sausio 1 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis.

Įsakymai, pažyma ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. dirbo restruktūrizuojamos valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Paslaugų ir gamybos cecho siuvyklos darbininko pareigose (b. l. 16–18, 21, 39–47).

Aptariamu ginčo laikotarpiu, pareiškėjas naudojosi Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiojo sektoriaus dušo patalpomis. Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus 2023 m. spalio 3 d. pažymos Nr. SV-22-2941 bei Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikai patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę, kai jis nedirbo, o laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., kai jis dirbo, – kasdien (b l. 12–14, 37–38). Atsakovės pažyma patvirtina, kad nuteistųjų vedimo į dušą apskaita nėra vedama (b. l. 56), todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek dienų pareiškėjas naudojosi dušu ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau pats pareiškėjas skunde nurodo, kad dušu naudojosi retai būtent dėl to, kad jam nebuvo užtikrinamas privatumas.

Aptartų įrodymų kontekste teismas pripažįsta įrodytu, kad pareiškėjui bausmės atlikimo metu Pravieniškių 1-ojo kalėjimo trečiajame sektoriuje, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2023 m. sausio 1 d., buvo užtikrinta galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę (laikotarpiu, kai nedirbo, t. y. nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. sausio 23 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) bei kiekvieną dieną (laikotarpiu kai dirbo, t. y. nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d.), tačiau iki 2022 m. spalio 13 d. dušo patalpoje nebuvo įrengtos pertvaros tarp dušo galvučių; nuo 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjas galėjo naudotis dušu su tarp dušo galvučių įrengtomis pertvaromis.

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).

Aptarto teisinio reguliavimo ir išplėtotos teisminės praktikos kontekste, teismas sprendžia, kad: 1) laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, nes pertvaros buvo įrengtos ir pastaruoju laikotarpiu dėl skunde nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus; 2) laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. spalio 13 d. atsakovė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nevykdė pozityvios pareigos suteikti pareiškėjui prieigą prie sanitarinio įrenginio – maudymosi vietos, kuri būtų atskirta nuo bendros erdvės taip, kad užtikrintų pareiškėjui minimalų privatumą, todėl dėl pertvarų nebuvimo dušo patalpoje pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

Taigi, nagrinėjamu atveju, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis buvo sistemingai pažeidinėjama, nes per visą šį laikotarpį, iš viso 178 kartus, pareiškėjas turėjo naudotis Pravieniškių 1-jo kalėjimo 3-iojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušo patalpa su neįrengtomis pertvaromis tarp dušo galvučių: laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. sausio 23 d. (kai nedirbo) – 5 kartus; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. (kai dirbo) – 163 kartus; laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. spalio 13 d. (kai nedirbo) – 10 kartų (iš viso 178 kartai). Tuo buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Atsakovės atstovo į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. pažyma „Dėl nuteistojo D. K.“ (b. l. 22) patvirtina, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas, į psichologus nesikreipė. Tai leidžia daryti išvadą, kad, atsakovės atstovui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo intensyvūs ar itin stiprūs.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu pareiškėjas patyrė didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos būtų tinkamos. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad: pareiškėjo privatumas buvo pažeidinėjamas sistemingai, pažeidimas tęsėsi devynis mėnesius, per kuriuos pareiškėjas turėjo teisę 178 kartus pasinaudoti dušu neužtikrinant jam tinkamo privatumo; taip pat į tai, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes, kad pareiškėjas nesinaudojo dušu jam paskirtu laiku, todėl jo patirti išgyvenimai labiau susiję ne dėl maudymosi duše be pertvarų, o dėl apsisprendimo vengti maudytis; kad pareiškėjas nesikreipė su prašymais į atsakovę dėl tinkamų kalinimo sąlygų sudarymo, kad atsakovės kaltę suponuoja ne sąmoningas teisės aktų nevykdymas, siekiant sukelti nepatogumus pareiškėjui, o jos, kaip nacionalinės institucijos pozityvios pareigos užtikrinti kaliniams minimalų privatumą, nevykdymas.

Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai asmenims, nepatyrusiems didelių išgyvenimų, fizinės ir (ar) psichinės sveikatos sutikimų, priteisiama iki 10 Eur dydžio neturtinė žala už kiekvieną pažeidimo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023), įvertinęs ir tai, kad dėl nevestos apskaitos nėra galimybės nustatyti, kiek kartų realiai pareiškėjas naudojosi dušu, be to ir tai, kad jis vengė naudotis dušu dėl privatumo neužtikrinimo, tačiau turėjo galimybę juo pasinaudoti 178 kartus, jo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir jam priteistina 950 Eur dydžio neturtinė žala.

III. Dėl palūkanų priteisimo

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015). Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, – nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.