Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-02-06 · Civilinė byla Nr. e2-1235-779/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
e2-1235-779/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23771-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Ieškovas
J. N.
Atsakovas
A. S.
Advokatai
Sigitas Židonis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1235-779/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23771-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,sekretoriaujant Julijai Taraškevič,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sigitui Židoniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei A. S. dėl paskolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. S. 8691,50 Eur paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2010-11-29 pagal žodinę sutartį suteikė atsakovei A. S., kurios buvusi pavardė M., neatlygintiną, neterminuotą 8691,50 Eur (30 010 Lt) paskolą. Paskolinta pinigų suma buvo pervesta iš ieškovo asmeninės sąskaitos DnB banke į atsakovės asmeninę sąskaitą tame pačiame banke. Paskola atsakovei buvo suteikta konkrečiam tikslui- sumokėti pajinį įnašą (15 000Lt) ir pajinį įnašą už papildomus pajus (įnašą į atsargos kapitalą 15 000 Lt) bei stojamąjį mokestį (10 Lt) kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“. Kitą dieną po paskolos pervedimo atsakovė visą paskolintą pinigų sumą pervedė į minėtą kredito uniją. Kadangi paskolos suteikimo metu šalis siejo draugiški, dalykiški darbo ir partnerystės santykiai, ieškovas visiškai pasitikėjo atsakove ir, nenorėdamas iššaukti nepasitikėjimo, paskolos sutarties raštu neįformino. Pasikeitus asmeniniams santykiams tarp šalių, ieškovui geruoju atgauti paskolintus pinigus nepavyko. Atsakovė 2016-06-10 raštu informavo ieškovą, kad nesutinka grąžinti paskolą ir neginčydama paties pinigų perdavimo fakto, nurodė, jog kadangi pinigų perdavimas nebuvo įformintas raštu, todėl pinigų perdavimas nelaikytinas paskolos sutartimi. Ieškovas nurodo, jog rašytinis dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui yra 2010-11-29 AB DnB banko pavedimo kopija ir jokiu kitu pagrindu, kaip paskolos sutartimi, pinigai atsakovei nebuvo perduoti. Nurodo, jog ieškinio tenkinimui yra ir civilinio kodekso (toliau CK) 6.242 str. taikymo pagrindas, t. y. nesąžiningo praturtėjimo institutas.

Atsiliepimas

Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovas neįrodė tarp šalių buvus paskoliniams teisiniams santykiams. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2010-11-29 mokėjimo pavedimu buvo perduotas paskolos dalykas. Nurodė, kad tuo metu šalis siejo darbo, partnerystės versle santykiai, ieškovas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiausią akcijų dalį valdantis akcininkas, o atsakovė nuo 2007-10-26 iki 2011-09-19 buvo šios bendrovės darbuotoja. Ieškovo atliktame mokėjimo pavedime nurodyta, jog tai „sąskaitos papildymas“ ir atsakovė pervestus pinigus panaudojo einamiesiems bendriems verslo poreikiams tenkinti, likusią dalį ieškovui grąžino grynais pinigais. Nurodė, jog nuo 2008 metų buvo susiklosčiusi praktika į atsakovės sąskaitą pervesti lėšas, nurodant pavedimo skiltyje „atsiskaitymui“, kurie buvo grynais perduodami ieškovui, nes atsakovės sąskaita buvo naudojamasi siekiant neatkreipti dėmesio į stambių sumų pervedimus. Nutrūkus darbo santykiams, 2011-09-19 atsakovė ir ieškovo valdoma įmonė sudarė tarpusavio užskaitymo aktą, pagal kurį atsakovė mokėtinas pagal avanso apyskaitą sumas privalėjo kompensuoti susikaupusių nepanaudotų atostogų ir priskaičiuoto atlyginimo sąskaita. Mokėtinas likutis buvo 10 933,09 Lt, nustatytas atsiskaitymo terminas 2012-03-01. Atsakovė lėšas pervedė 2012-03-14. Nutrūkus darbo santykiams, ieškovas jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovė pervestas lėšas pervedė į kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ sąskaitą ir juos panaudojo pajiniam įnašui, kadangi atsakovė turėjo pakankamai lėšų atlikti pavedimus į kredito unijos sąskaitą. Ieškovas, įrodinėdamas nesamos paskolos buvimo faktą, siekia nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog atsakovė norėjo tapti kredito unijos pajininke, tam pinigų neturėjo, todėl ieškovas jai reikalingą pinigų sumą paskolino. Atsakovė procesiniuose dokumentuose neneigė, jog iš ieškovo gavo pinigus, tačiau, nesutikdama su tuo, jog tai paskola, jokių kitų paaiškinimų, kas tai per pinigai, nepateikė.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, nors teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš į bylą pateiktų ieškovo ir atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovas J. N. iš savo banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą 2010-11-29 pervedė 30 010 Lt. Mokėjimo pavedimo paskirtyje ieškovas nurodė, jog tai sąskaitos papildymas. Ieškovo teigimu, jis atsakovei pervedė paskolą ir prašo jo pervestą pinigų sumą priteisti iš atsakovės kaip paskolą arba kaip nepagrįsto praturtėjimo lėšas.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015-09-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015, kt.). Ieškovas formaliai ieškinyje nurodo šį savo teisių gynimo būdą, nepateikdamas jokių įrodymų, patvirtinančių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinų sąlygų. Priešingai, ieškovas nurodo, jog pinigus atsakovei pervedė pagal žodinį susitarimą, t. y. patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytas sandoris. Atsižvelgiant į tai bei teismui nenustačius neteisėto praturtėjimo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio CK 6.242 straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl šalių santykių kvalifikavimo kaip paskolos

Atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2010-11-29 mokėjimo pavedimu buvo perduotas paskolos dalykas, nors pripažino, jog 30 010 Lt sumą iš ieškovo gavo.

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Taip pat pažymėjo, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu taip pat išaiškinta, jog sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu, o būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-467-516/2016).

Atsakovė A. S. nurodė, jog tokiu būdu pinigus pervedinėti, mokėjimo pavedimo įrašant, jog tai, pavyzdžiui, sąskaitos papildymas, buvo įprasta darbinė praktika UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir šiuos gautus pinigus ji išleido bendriems verslo poreikiams tenkinti, o likusią dalį pinigų grąžino ieškovui grynais pinigais.

Atsakovės teiginiai apie įprastinę darbinę praktiką pervedant pinigų sumas ir jose nurodant, pvz., sąskaitos papildymas, neturi reikšmės šios bylos kontekste, kadangi ieškovas J. N. pinigus atsakovei pervedė kaip fizinis asmuo iš savo, o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Iš į bylą pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovas J. N. nuo 2008-01-10 iki 2010-11-30 jokių kitokių pinigų pervedimų į atsakovės asmeninę banko sąskaitą kaip fizinis asmuo, išskyrus ginčo pavedimą, nėra padaręs, todėl teigti, jog ieškovas pinigus atsakovei pervedė ne kaip fizinis asmuo, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog ieškovas mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog pervedama paskola, o nurodė, jog tai sąskaitos papildymas, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nebuvo pervestos ieškovo skolintos lėšos.

Atsakovės teiginiai, jog ji gautus iš ieškovo pinigus išleido bendriems verslo poreikiams tenkinti, o likusią dalį grąžino ieškovui, atmestini kaip neįrodyti. Atsakovė šiems teiginiams pagrįsti ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, bet ir jų paaiškinti, detalizuoti neatvyko į teismo posėdį. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nenoras bendradarbiauti ir išsiaiškinti tiesą byloje.

Atsakovė taip pat nurodė, jog nutraukdama darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-09-19 pasirašė tarpusavio užskaitymo aktą 10 933,09 Lt sumai, šiuos pinigus bendrovei pervedė 2012-03-14, ieškovas jai jokių pretenzijų grąžinti paskolą nereiškė, todėl ji neturi pareigos grąžinti prašomas priteisti lėšas. Šie atsakovės teiginiai atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės, kadangi 2011-09-19 tarpusavio užskaitos aktas pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo L. Š. ir atsakovės, kaip buvusios šios bendrovės darbuotojos, kuriuo nutarta, jog atlikus tarpusavio užskaitą, A. M. įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 10 933,09 Lt. Aplinkybė, jog ieškovas neginčijo šio akto ar nereiškė dėl to jokių pretenzijų, tik patvirtina, jog ne bendrovė, o ieškovas, kaip fizinis asmuo, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė pinigus į atsakovės banko sąskaitą.

Paskolos buvimo faktą įrodo teismo liudijimo pagrindu gautas ieškovo į bylą pateiktas išrašas iš atsakovės banko sąskaitos, jog 2010-11-30, t. y. kitą dieną po 30 010 Lt pervedimo, atsakovė nurodytą pinigų sumą pervedė į kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, jog tai kredito unijos pajų pasirašymas – 15000 Lt, pajinis įnašas į atsargos kapitalą – 15 000 Lt, stojamasis mokestis – 10 Lt. Taigi, šis rašytinis įrodymas patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes apie paskolos suteikimą, paskolos tikslą. Atsakovės į bylą pateiktos 2009-2010 metų metinės pajamų deklaracijos nepatvirtina to fakto, jog atsakovė turėjo 30 010 Lt pinigų sumą ir šią sumą laikė AB DnB banke. Priešingai, ieškovo į bylą pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovės pinigų kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“ pervedimo dieną atsakovė savo banko sąskaitoje be ieškovo prieš dieną pervestų 30010 Lt, turėjo tik 7926,52 Lt.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, nesant įrodymų, kad ieškovas turėjo prievolę įnešti grynaisiais pinigais ar pervesti į atsakovės sąskaitą ginčo sumą kokios nors kitos sutarties ar kitokio teisinio santykio (pvz., delikto) pagrindu, labiau tikėtina, jog 30 010 Lt suma atsakovei buvo pervesta kaip neterminuota paskola, tikslu atsakovei įsigyti kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“ pajus ir tapti šios bendrovės pajininke, todėl nesant įrodymų, jog atsakovė ginčo sumą ieškovui grąžino, ieškovo ieškinys tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8691,50 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 196 Eur jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 260 str., 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 8691,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 196 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Staknienė