- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-1600-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23771-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- J. N.
- Kategorijos
- 2.1.17.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei A. S. dėl paskolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. S. 8691,50 Eur paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-11-29 pagal žodinę sutartį suteikė atsakovei A. S., kurios buvusi pavardė Metlovienė, neatlygintiną, neterminuotą 8691,50 Eur (30 010 Lt) paskolą. Paskolinta pinigų suma buvo pervesta iš ieškovo asmeninės sąskaitos DnB banke į atsakovės asmeninę sąskaitą tame pačiame banke. Paskola atsakovei buvo suteikta konkrečiam tikslui- sumokėti pajinį įnašą (15 000Lt) ir pajinį įnašą už papildomus pajus (įnašą į atsargos kapitalą 15 000 Lt) bei stojamąjį mokestį (10 Lt) kredito unijai „Centrinė taupomoji kasa“. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovas neįrodė tarp šalių buvus paskoliniams teisiniams santykiams. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2010-11-29 mokėjimo pavedimu buvo perduotas paskolos dalykas. Nurodė, kad tuo metu šalis siejo darbo, partnerystės versle santykiai, ieškovas buvo UAB „Etnomedijos intercentras“ didžiausią akcijų dalį valdantis akcininkas, o atsakovė nuo 2007-10-26 iki 2011-09-19 buvo šios bendrovės darbuotoja. Ieškovo atliktame mokėjimo pavedime nurodyta, jog tai „sąskaitos papildymas“ ir atsakovė pervestus pinigus panaudojo einamiesiems bendriems verslo poreikiams tenkinti, likusią dalį ieškovui grąžino grynais pinigais. Ieškovas, įrodinėdamas nesamos paskolos buvimo faktą, siekia nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės A. S. ieškovo J. N. naudai 8691,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 196 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai apie įprastinę darbinę praktiką pervedant pinigų sumas ir jose nurodant, pvz., sąskaitos papildymas, neturi reikšmės šios bylos kontekste, kadangi ieškovas pinigus atsakovei pervedė kaip fizinis asmuo iš savo, o ne iš UAB „Etnomedijos intercentras“ banko sąskaitos. Iš į bylą pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovas J. N. nuo 2008-01-10 iki 2010-11-30 jokių kitokių pinigų pervedimų į atsakovės asmeninę banko sąskaitą kaip fizinis asmuo, išskyrus ginčo pavedimą, nėra padaręs, todėl teigti, jog ieškovas pinigus atsakovei pervedė ne kaip fizinis asmuo, nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog ieškovas mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog pervedama paskola, o nurodė, jog tai sąskaitos papildymas, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nebuvo pervestos ieškovo skolintos lėšos.Teismas nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog ji gautus iš ieškovo pinigus išleido bendriems verslo poreikiams tenkinti, o likusią dalį grąžino ieškovui, atmestini kaip neįrodyti. Atsakovė šiems teiginiams pagrįsti ne tik kad nepateikė jokių įrodymų, bet ir jų paaiškinti, detalizuoti neatvyko į teismo posėdį. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nenoras bendradarbiauti ir išsiaiškinti tiesą byloje. Teismas taip pat nurodė, kad 2011-09-19 tarpusavio užskaitos aktas pasirašytas tarp UAB „Etnomedijos intercentras“ atstovo L. Š. ir atsakovės, kaip buvusios šios bendrovės darbuotojos, kuriuo nutarta, jog atlikus tarpusavio užskaitą, atsakovės įsiskolinimas UAB „Etnomedijos intercentras“ sudaro 10 933,09 Lt. Aplinkybė, jog ieškovas neginčijo šio akto ar nereiškė dėl to jokių pretenzijų, tik patvirtina, jog ne bendrovė, o ieškovas, kaip fizinis asmuo, iš savo asmeninės banko sąskaitos pervedė pinigus į atsakovės banko sąskaitą. Paskolos buvimo faktą įrodo teismo liudijimo pagrindu gautas ieškovo į bylą pateiktas išrašas iš atsakovės banko sąskaitos, jog 2010-11-30, t. y. kitą dieną po 30 010 Lt pervedimo, atsakovė nurodytą pinigų sumą pervedė į kredito uniją „Centrinė taupomoji kasa“, mokėjimo paskirtyje nurodžiusi, jog tai kredito unijos pajų pasirašymas – 15000 Lt, pajinis įnašas į atsargos kapitalą – 15 000 Lt, stojamasis mokestis – 10 Lt. Taigi, šis rašytinis įrodymas patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes apie paskolos suteikimą, paskolos tikslą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (atsakovė) A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Teismas civilinę bylą išnagrinėjo, nedalyvaujant nei apeliantei, nei jos atstovui. Šiuo atveju nebuvo užtikrintos atsakovės teisės ir galimybė ginti savo teises, kadangi teismas ignoravo tai, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių. Teismas pažeidė CPK numatytus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Teismui apeliantė buvo nurodžiusi, kad ieškovo atliktame mokėjimo pavedime nurodyta, jog tai „sąskaitos papildymas“ ir atsakovė pervestus pinigus panaudojo einamiesiems bendriems verslo poreikiams tenkinti, likusią dalį ieškovui grąžino grynais pinigais. Be to, nuo 2008 metų buvo susiklosčiusi praktika į apeliantės sąskaitą pervesti lėšas, nurodant pavedimo skiltyje „atsiskaitymui“, kurie buvo grynais perduodami ieškovui. Apeliantės sąskaita buvo naudojamasi, siekiant neatkreipti dėmesio į stambių sumų pervedimus akcininkui įmonės, kuri dalyvauja viešuosiuose pirkimuose valstybinėse įstaigose. Nutrūkus darbo santykiams, apeliantė ir ieškovo valdoma įmonė sudarė tarpusavio užskaitymo aktą, apeliantės mokėtinas likutis buvo 10 933,09 Lt, nustatytas atsiskaitymo terminas 2012-03-01 ir lėšas pervedė 2012-03-14. Nutrūkus darbo santykiams, ieškovas jokių pretenzijų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nukrypo tiek nuo Kasacinio Teismo praktikos, tiek ir nuo bendrosios kompetencijos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Šalių santykiai pinigų pervedimo metu buvo geri, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1063-538/2016)Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Apeliacinio skundo argumentas, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 str.,str.) yra absoliučiai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Nei atsakovė, nei jos atstovas neatvyko nei į vieną teismo posėdį (posėdžiai buvo paskirti 2016-10-03, 2016-11-18, 2017-01-18), teismo procesas buvo vilkinamas prašant atidėti bylos nagrinėjimą (2016-10-03, 2016-11-18), paskutinio teismo posėdžio (2017-01-18) data buvo paskirta atsižvelgiant į atsakovės ir jos atstovo pageidavimą (atstovo užimtumo grafiką), apie posėdį tiek atsakovei, tiek jos atstovui buvo tinkamai pranešta, nei atsakovė, nei jos atstovas ne tik neprašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, bet teismui iš viso nepateikė jokio prašymo ir neatvyko į teismo posėdį. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, teismas įsigilino į bylos aplinkybes ir visapusiškai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, jog 2010-11-29 mokėjimo pavedimu buvo perduotas paskolos dalykas (30 010 Lt), o ne perduoti pinigai kažkokiu kitu pagrindu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas nurodytą pinigų sumą į atsakovės sąskaitą pervedė vienintelį kartą, tai jis padarė kaip privatus fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas, pinigai buvo pervesti iš jo asmeninės sąskaitos. Ieškovas savo ieškinyje labai tiksliai nurodė, kuriam tikslui buvo skolinami pinigai. Siekdama tuo įtikinti ir teismą, atsakovė pateikė savo sąskaitos banke išrašą, kuris baigiasi 2010-11-29 įrašu apie tai, kad ieškovas tą dieną atsakovei pervedė 30 010 Lt. Tokiu būdu buvo bandoma nuslėpti faktą, kada ir kam buvo panaudoti faktiškai panaudoti pasiskolinti pinigai. Savo ruožtu ieškovas, siekdamas paneigti tokius apeliantės atsikirtimus, gavęs teismo išduotą liudijimą apie teisę gauti įrodymus, pateikė teismui išrašą iš atsakovės asmeninės sąskaitos AB DNB banke apie jos atliktus pavedimus 2010-11-30, t.y. sekančią dieną po pinigų gavimo iš ieškovo. Šis rašytinis įrodymas vienareikšmiškai paneigė melagingus apeliantės aiškinimus apie tai, kokiam tikslui ji gavo pinigus iš ieškovo ir kam juos panaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktą ar ieškovo pervesti pinigai buvo apeliantės gauti paskolinių santykių pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl pinigų gavimo fakto. Byloje nustatyta, kad mokėjimo nurodyme ieškovas nurodė mokėjimo paskirtimi „sąskaitos papildymas“.Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 str. 1 d.). Esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-368/2011).Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė neneigė, jog pinigai jai buvo pervesti esant pagrindui. Apeliantės teigimu, ginčo suma buvo pervesta einamiesiems bendriems verslo poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – apeliantės banko sąskaitos išrašas- tvirtina, kad apeliantei dirbant UAB „Etnomedijos intercentras“ iš šios įmonės sąskaitos į apeliantės sąskaitą buvo periodiškai pervedamos pinigų sumos. Tačiau nutrūkus darbo santykiai šioje įmonėje buvo sudarytas apeliantės ir UAB „Etnomedijos intercentras“ 2011-09-19 tarpusavio užskaitos aktas, kuriame nurodyta, jog darbo užmokesčio įsiskolinimas sudaro 10 179,56 Lt, įsiskolinimas pagal avanso apyskaitas sudaro 21 112,65 Lt, šalims susitarus bei atlikus tarpusavio užskaitą apeliantės įsiskolinimas sudaro 10 933,09 Lt, kurį apeliantė įsipareigojo grąžinti iki 2012-03-01. Tarpusavio užskaitos aktas pasirašytas UAB „Etnomedijos intercentras“ direktoriaus ir apeliantės. 2012-03-02 UAB „Etnomedijos intercentras“ išsiuntė priminimą apeliantei dėl 10 933,09 Lt įsiskolinimo grąžinimo. 2012-03-14 apeliantė atliko mokėjimo nurodymą nurodytai sumai. Tokiu būdu 2012 m. kovo 14 d. apeliantė su UAB „Etnomedijos intercentras“ buvo visiškai atsiskaičiusi. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo prašoma priteisti suma 2010-11-29 buvo pervesta iš asmeninės ieškovo sąskaitos. Nors ieškovas tuo laikotarpiu, kai apeliantė dirbo UAB „Etnomedijos intercentras“, buvo vienas iš akcininkų, manytina, kad pervesti apeliantei pinigai neturi nieko bendro su UAB „Etnomedijos intercentras“. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad pinigus jis pervedė apeliantei, tam kad ji galėtų už juos įsigyti pajų iš kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“, t. y. pinigai apeliantei buvo reikalingi konkrečiam tikslui. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina apeliantės banko išrašas, iš kurio matyti, kad jau sekančią dieną po ieškovo atlikto pinigų pervedimo 30 010 Lt sumai, apeliantė tokią pačią pinigų sumą (30 010 Lt) pervedė į kredito unijos „Centrinė taupomoji kasa“, paskirtyje nurodydama: kredito unijos pajų pasirašymas - 15 000 Lt pajinis įnašas, pajinis įnašas į atsargos kapitalą- 15 000 Lt, stojamasis mokestis – 10 Lt. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė šią sumą ieškovui būtų grąžinusi, o jos nurodomi argumentai, kad yra atsiskaičiusi su ieškovu 2012-03-14 yra visiškai nepagrįsti, nes kaip jau minėta, apeliantė šią dieną yra atsiskaičiusi su UAB „Etnomedijos intercentras“, bet ne su ieškovu. Esant nustatytam ir neginčijamam pinigų perdavimo apeliantei faktui bei šių pinigų panaudojimui apeliantės asmeninio turto įsigijimui (pajų įsigijimui), nesant įrodymų apie kitus šalių santykius (asmeninius neturtinius šalių santykius, kuomet atsakovui neatsirastų įsipareigojimo grąžinti jam perduotus pinigus, arba tarpusavio verslo santykius tarp fizinių asmenų), įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pinigai buvo perduoti apeliantei būtent paskolos pagrindu (CK 6.870 str.), todėl ji privalo šiuos paskolintus pinigus grąžinti ieškovui.Apeliantė taip pat nurodo, kad nebuvo užtikrintos jos teisės ir galimybė ginti savo teises, kadangi teismas ignoravo tai, kad į teismo posėdį ji ir jos advokatas negalėjo atvykti dėl pateisinamų priežasčių. Su tokiais apeliantės argumentais taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. Bylos duomenimis, byloje parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2016-10-03. Apeliantės atstovas 2016-09-28 pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog posėdyje dalyvauti negalės ir pateikė jam tinkamas posėdžių datas. Teismas, tenkindamas šį prašymą, kitą posėdžio datą paskyrė 2016-11-18. Šią dieną apeliantės atstovas taip pat nurodė, kad negalės dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, prašydamas parengiamajame teismo posėdyje bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o teismo posėdį paskirti atsižvelgiant į jo prašyme nurodomas jam tinkamas datas. Teismas posėdį paskyrė 2017-01-18 9 val. Be kita ko, ši data apeliantės atstovo prašyme buvo nurodyta kaip advokatui tinkama data teismo posėdžiui. Į 2017-01-18 paskirtą teismo posėdį nei apeliantė, nei jos atstovas neatvyko, apie nedalyvavimo posėdyje priežastis teismui nepranešė, teismo šaukimai įteikti tinkamai. Civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai yra neatsiejami nuo pačios šalies pareigų civiliame procese rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos CPK nuostatos bei rungtyniškumo principas. Priešingai, šalims buvo sudarytos sąlygos atvykti į teismo posėdį ir teikti savo paaiškinimus teisme, laikantis CPK normų bei reikalavimų. Apeliantės atstovas kaip savo srities profesionalas, išmanantis teisinį civilinio proceso reguliavimą ir nuolat dalyvaujantis teismo posėdžiuose, turėjo suprasti apie savo neatvykimo į teismo posėdį ir apie tai neinformuojant teismą, pasekmes, t. y. tai, kad teismas, neturėdamas jokių duomenų apie atsakovų neatvykimo priežastis, gali bylą iš esmės išnagrinėti ir nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 str. 2 d.). Esant nepakankamai atsakingam apeliantės atstovo požiūriui į jam deleguotas funkcijas bei pareigas civiliniame procese, negali būti vertinamas kaip proceso principų pažeidimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Toks išlaidų dydis atitinka beveik maksimalų dydį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcijos), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir į atsiliepimo į apeliacinį skundo turinį, tai yra tai, kad ieškovui kaip pats nurodo, reikėjo atsikirsti į tuos pačius apeliantės kaip ir atsiliepime į ieškinį dėstomus argumentus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 600 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.