Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų B. P. ir M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-87-513/2018 pagal: 1) B. P. ieškinį atsakovėms Luminor Bank, AB, ir BUAB „Neto“, tretieji asmenys notarė L. P., G. P., draudimo kompanija Allianz Global Corporate&Speciality, Nordic Region (AGCS), dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo; 2) ieškovo M. P. ieškinį atsakovėms Luminor Bank, AB, ir BUAB „Neto“, trečiasis asmuo A. P., dėl hipotekos nekilnojamajam turtui išregistravimo; 3) ieškovės B. P. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, M. P. ieškinius atsakovams Luminor Bank, AB, BUAB „Neto“ ir Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notarui S. S. dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

41. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimus ir ieškinių netenkino. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

42. Byloje ginčas kilo dėl hipotekos pabaigos ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.

43. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nustatyta, jog 2006 m. gruodžio 21 d. apeliantas (ieškovas) M. P. ir UAB „Neto“ sudarė žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K18-D, šį sandorį taip pat pasirašė UAB „Neto“ buhalterė J. P. (b. t. VI, b. l. 15-17). Šia sutartimi apeliantas M. P. įsipareigojo už 503 850 Lt nupirkti sublokuotą 94,77 kv. m gyvenamojo namo D dalį su pavėsine automobiliui ir žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini); sutarties 8.2. punkto pagrindu BUAB „Neto“ įsipareigojo baigti sutartyje numatytus darbus per 18 mėnesių nuo statybos montavimo darbų pradžios. Pagal sutarties 6.1. punktą, pirkėjas atsiskaito pervesdamas lėšas į pardavėjo sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, arba sumokėdamas grynaisiais pinigais į kasą. Kaip numato sutarties 6.3 punktas, 200 000 Lt avansas turėjo būti sumokėtas iki 2007-07-18, o likusi suma – 303 850 Lt – iki notarinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po kotedžo darbų atlikimo akto pasirašymo dienos. Sutarties 7.6, 8.11 ir 8.12 punktuose šalių sulygta, jog apeliantas M. P. įsipareigojo neprieštarauti kotedžo įkeitimui bankui statybos metu su sąlyga, kad pirkėjui visiškai atsiskaičius su pardavėju įkeitimas bus panaikintas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; UAB „Neto“ patvirtino, kad kotedžas bus įkeistas bankui, ir įsipareigojo išregistruoti hipoteką ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po pirkėjo galutinio atsiskaitymo dienos.

44. Iš bylos duomenų matyti, jog 2007 m. liepos 17 d. mokėjimo pavedimu apeliantas M. P. sumokėjo 200 000 Lt avansinį mokėjimą pagal žemės ir būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K-18D, o 2008 m. lapkričio 28 d. – grynaisiais pinigais 303 850 Lt sumą sumokėjo UAB „Neto“ vadovui V. P. (b. t. VI, b. l. 24–25).

45. 2008 m. lapkričio 28 d. apeliantas M. P. ir UAB „Neto“ sudarė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, nebaigto statyti pastato – sublokuoto gyvenamojo namo (baigtumas 76 proc.), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. LP-10051 (b. t. VI, b. l. 11-13). Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas turtui registravo hipoteką, apie tai pranešta 2007 m. sausio 26 d., 2007 m. spalio 30 d. ir 2008 m. liepos 18 d. Hipotekos registro pranešimais. 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas Luminor Bank, AB, raštu Nr. 3.1.-02/1381 sutiko, kad nekilnojamieji daiktai būtų parduoti (sutarties 1.3.1. punktas) (b. t. VI, b. l. 157, 158). Nekilnojamieji daiktai parduoti už 503 850 Lt, pardavėjo atstovas V. P. patvirtino, kad 200 000 Lt UAB „Neto“ iš apelianto gavo, o 303 850 Lt sumą apeliantas M. P. įsipareigojo sumokėti į pardavėjo specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, AB, per 30 dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos (sutarties 2.1.–2.3. punktai) (b. t. VI, b. l. 158-159). Sutarties 2.8. punkte numatyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 89 800 Lt, o gyvenamojo namo – 251 988 Lt (b. t. VI, b. l. 159). Pardavėjas įspėjo apeliantą M. P. ir apeliantas žino, kad nekilnojamieji daiktai parduodami su sąlyga, kad 303 850 Lt suma bus pervesta į nurodytą specialiąją sąskaitą UAB „Neto“ paskoloms dengti pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 ir 2008 m. balandžio 18 d. kredito linijos susitarimą Nr. K-2300-2007-17/3, pervedus 303 850 Lt sumą bankas atsisakys hipotekų. Sutarties 4.2.2. punktu pardavėjas įsipareigojo atilikti visus būtinus veiksmus, kad parduotiems daiktams hipoteka būtų baigta (b. t. VI, b. l. 160). Apeliantas, remiantis sutarties 5.3 punktu, įsipareigojo tinkamai vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus pagal šią sutartį (b. t. VI, b. l. 161). 2008 m. lapkričio 28 d. priėmimo–perdavimo aktais turtas, taip pat statybos ir dalinės vidaus apdailos darbai buvo perduoti apeliantui M. P. (b. t. VI, b. l. 14).

46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantės (ieškovės) B. P. Luminor Bank, AB, investicinio portfelio ataskaitoje nurodyta, kad 2008 m. sausio 25 d. bendra investicinio portfelio vertė buvo 1 062 236,93 Lt (b. t. I, b. l. 18). Apeliantė deklaravo, kad 2008 metais turėjo 36 000 Lt pajamų (b. t. I, b. l. 19–24). 2006 metais apeliantė turėjo 90 427,83 Lt AB „Citadele“ banko sąskaitoje, 82 070,57 Lt sumą išleido akcijoms įsigyti, investavo 916 104,24 Lt sumą ir vertybinius popierius pardavė 2008 m. vasario 27 d. – 2008 m. rugpjūčio 26 d. už 690 969,95 Lt (neapmokestinamosios pajamos); 2008 m. vasario 25 d. – 2008 m. spalio 1 d. – už 586 542,90 Lt sumą (apmokestinamosios pajamos (b. t. I, b. l. 24–27).

47. Bylos duomenimis, 2008 m. rugpjūčio 12 d. apeliantė B. P. ir UAB „Neto“ sudarė 141,04 kv. m ploto kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. 22C, Klaipėda, preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K-T22C (b. t. I, b. l. 48-54); sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose nurodyta, kad pagrindinės sutarties kaina lygi 520 000 Lt sumai su PVM, į šią sumą įskaičiuoti visi mokesčiai, pavėsinė automobiliui ir žemės sklypo dalis, ant kurios pastatytas kotedžas (b. t. I, b. l. 48). Sutarties 3.4.1 ir 3.4.2 punktais Šalys susitarė, kad 30 000 Lt sumos dalį (avansą) apeliantė įsipareigoja sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos, o likusią pagrindinės sutarties dalį, t. y. 490 000 Lt, apeliantė įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos (b. t. I, b. l. 48-49). Sutarties 3.5. punkte numatyta, kad apeliantė gali sumokėti į pardavėjo banko sąskaitą Luminor Bank, AB, (duomenys neskelbtini) arba grynaisiais pinigais į pardavėjo kasą (b. t. I, b. l. 49). Iš preliminariosios sutarties 6.1.4. ir 7.2.1. punktų matyti, kad apeliantė buvo įspėta, kad įregistravus kotedžą kaip nebaigtą statybą jis įkeistas sklypą finansuojančiam bankui, tačiau pardavėjas įsipareigojo panaikinti įkeitimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pirkėjai iki galo sumokėjus 520 000 Lt (b. t. I, b. l. 50, 51). 2008 m. lapkričio 28 d. UAB „Neto“ ir apeliantė B. P. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 nuo 2008 m. lapkričio 28 d. nutraukti 2008 m. rugpjūčio 12 d. preliminariąją kotedžo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K-T22C, o pagal nutrauktą sutartį sumokėtą 471 000 Lt sumą įskaityti kaip sumokėtą kainą už objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. t. I, b. l. 63).

48. 2008 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Neto“ pranešė apeliantei, kad ji gali sumokėti už perkamą daiktą į vieną iš nurodytų banko sąskaitų – (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, AB (b. t. III, b. l. 19). 2008 m. rugpjūčio 28 d. pavedimais apeliantė sumokėjo UAB „Neto“ 470 000 Lt į „Swedbank“, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – lėšų pervedimas; 30 000 Lt – į Luminor Bank, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – lėšų pervedimas (b. t. I, b. l. 64–66).

49. 2008 m. spalio 2 d. apeliantė B. P. ir UAB „Neto“ sudarė 101,94 kv. m ploto kotedžo, unikalus numeris 4400-1239-9808, su daline apdaila ir pavėsine, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. T18B (b. t. I, b. l. 28-34); šios sutarties 3.1. ir 3.2 punktuose nustatyta, jog pagrindinės sutarties kaina lygi 470 000 Lt sumai su PVM, į šią sumą įskaičiuoti visi mokesčiai, pavėsinė automobiliui ir žemės sklypo dalis, ant kurios pastatytas kotedžas (b. t. I, b. l. 28). 2008 m. spalio 2 d. preliminariosios sutarties 3.4.1., 3.4.2., 4.3. punktais apeliantė ir UAB „Neto“ susitarė, kad 30 000 Lt sumos dalį (avansą) apeliantė įsipareigoja sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos, o likusią pagrindinės sutarties dalį, t. y. 440 000 Lt, per 30 kalendorinių dienų nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, o jeigu apeliantė naudotųsi banko suteiktu kreditu (paskola) ir jo nepakaktų, apeliantė įsipareigojo skirtumą sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties sudarymo dienos ir perduoti pardavėjui pavedimo kopiją su banko spaudu, patvirtinančiu, kad pavedime nurodyta suma sumokėta, tačiau pardavėjas turi teisę nereikalauti šio įsipareigojimo įvykdymo (b. t. I, b. l. 29). Sutarties 3.5. punkte nurodyta, kad apeliantė gali sumokėti į pardavėjo banko sąskaitą Luminor Bank, AB, (duomenys neskelbtini) arba grynaisiais pinigais į pardavėjo kasą (b. t. I, b. l. 29). Remiantis šios sutarties 6.1.4. ir. 7.2.1. punktais, apeliantė buvo įspėta, kad įregistravus kotedžą kaip nebaigtą statybą jis įkeistas sklypą finansuojančiam bankui, tačiau pardavėjas įsipareigojo panaikinti įkeitimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apeliantei iki galo sumokėjus 470 000 Lt (b. t. I, b. l. 30, 31). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 2008 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas parduotų daiktų priėmimo–perdavimo aktas, notarinio reg. Nr. LP-10061 (b. t. I, b. l. 67).

50. 2008 m. spalio 2 d. pavedimais apeliantė sumokėjo UAB „Neto“ 230 000 Lt sumą į „Swedbank“, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – už kotedžo pirkimą pagal sutartį T18B; 30 000 Lt sumą – į Luminor Bank, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – kotedžo pirkimas pagal sutartį T18B (b. t. I, b. l. 45, 46); 2008 m. spalio 9 d. pavedimu apeliantė B. P. sumokėjo UAB „Neto“ 211 000 Lt sumą į „Swedbank“, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – už kotedžo pirkimą pagal sutartį T18B (b. t. I, b. l. 47).

51. 2008 m. lapkričio 15 d. UAB „Sabonio klubas ir partneriai“, UAB „Neto“ ir IĮ statybos firma „Selsa“ sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal ją IĮ statybos firma „Selsa“ perėmė skolininkės UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ teises ir pareigas pagal 139,99 kv. m kotedžo su pavėsine ir žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini) g. 22 (b. t. III, b. l. 98, 99); 2008 m. rugsėjo 5 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo už 603 911 Lt sutartį (b. t. III, b. l. 100-105). 2008 m. gruodžio 15 d. UAB „Neto“ buvo skolinga IĮ statybos firmai „Selsa“ 174 212,25 Lt (b. t. III, b. l. 106).

52. 2008 m. lapkričio 25 d. UAB „Neto“ informavo notarę, kad apeliantė B. P. už perkamą už 470 000 Lt kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini), atsiskaitė, o už kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 30 000 Lt avansą, liko sumokėti 635 000 Lt (b. t. II, b. l. 52–53).

53. 2008 m. lapkričio 28 d. B. P. ir UAB „Neto“ sudarė (duomenys neskelbtini) g. 18, esančio žemės sklypo, nebaigto statyti pastato – sublokuoto gyvenamojo namo (baigtumas 76 proc.), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. LP-10060 (b. t. I, b. l. 7-11). Šios sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas turtui registravo hipoteką, apie tai pranešta 2007 m. sausio 26 d., 2007 m. spalio 30 d. ir 2008 m. liepos 18 d. Hipotekos registro pranešimais (b. t. I, b. l. 7). 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas Luminor Bank, AB, raštu Nr. 3.1.-02/1379 sutiko, kad nekilnojamieji daiktai būtų parduoti (b. t. I, b. l. 162). Nustatyta, jog toks atsakovo (kreditoriaus) sutikimas išreikštas ir pastarosios sutarties 1.3.1 punkte (b. t. I, b. l. 7). Nekilnojamieji daiktai parduoti už 470 000 Lt, pardavėjo atstovas V. P. patvirtino, kad UAB „Neto“ 470 000 Lt iš apeliantės gavo (b. t. I, b. l. 8). Sutarties 2.5. punkte nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 102 195 Lt, o gyvenamojo namo – 269 913 Lt (b. t. I, b. l. 8). Sutarties 4.2, 4.2.1, 4.2.2 punktais remiantis, pardavėjas įspėjo pirkėją apie tai, kad parduodami daiktai yra įkeisti ir hipoteka seka paskui daiktą, kad yra sąlyga pervesti lėšas į specialiąją sąskaitą, skirtą pardavėjo skoloms pagal paskolos sandorius dengti. Sutartyje nurodyta, kad bankas atsisakys hipotekos, kai bus pervesta 440 000 Lt suma, o pardavėjas pareiškė, kad UAB „Neto“ atliks visus būtinus veiksmus, kad hipoteka būtų baigta (b. t. I, b. l. 8, 9).

54. 2008 m. lapkričio 28 d. apeliantė B. P. ir UAB „Neto“ sudarė (duomenys neskelbtini) g. 22, esančios 1/8 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); nebaigto statyti pastato – sublokuoto gyvenamojo namo (baigtumas 82 proc.), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. LP-10065 (b. t. I, b. l. 12-17). Šios sutarties 1.4. punkte nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas turtui registravo hipoteką, apie tai pranešta 2007 m. sausio 26 d., 2007 m. birželio 27 d. ir 2008 m. liepos 18 d. Hipotekos registro pranešimais (b. t. I, b. l. 12, 13). 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas Luminor Bank, AB, raštu Nr. 3.1.-02/1383 sutiko, kad nekilnojamieji daiktai būtų parduoti (b. t. I, b. l. 163). Toks atsakovo (kreditoriaus) sutikimas yra išreikštas ir pastarosios sutarties 1.4.1. punkte (b. t. I, b. l. 13). Nekilnojamieji daiktai parduoti už 665 000 Lt sumą, pardavėjo atstovas V. P. patvirtino, kad UAB „Neto“ 30 000 Lt iš pirkėjo gavo, likusius 635 000 Lt apeliantė B. P. įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų pervesti į UAB „Neto“ specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, AB, už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigojo sumokėti po 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtos pirkimo–pardavimo kainos, šalys susitarė, kad laiku nesumokėjus delspinigių jie didinami 50 proc. (b. t. I, b. l. 13). Apeliantė ir UAB „Neto“ šios sutarties 2.6. punktu susitarė, kad apmokėjimo įrodymu būtų pardavėjo pakvitavimas apie pirkimo–pardavimo kainos sumokėjimą arba pirkėjo mokėjimo pavedimai pervesti lėšas į sutartyje nurodytą sąskaitą su banko žyma (b. t. I, b. l. 13). Sutarties 2.8. punkte nurodyta, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra lygi 671 344 Lt sumai, o gyvenamojo namo – 263 982 Lt (b. t. I, b. l. 13). Pardavėjas įspėjo apeliantę apie tai, kad parduodami daiktai yra įkeisti ir hipoteka seka paskui daiktą, kad yra sąlyga pervesti lėšas į specialiąją sąskaitą, skirtą pardavėjo skoloms pagal paskolos sandorius dengti. Nurodyta, kad atsakovas atsisakys hipotekos, kai bus pervesta 635 000 Lt suma, o pardavėjas pareiškė, kad UAB „Neto“ atliks visus būtinus veiksmus, kad hipoteka būtų baigta (b. t. I, b. l. 14). 2008 m. lapkričio 28 d. surašytas parduotų daiktų priėmimo–perdavimo aktas, notarinio reg. Nr. LP-10066 (b. t. I, b. l. 68). 2008 m. lapkričio 28 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantė B. P. sumokėjo UAB „Neto“ 164 000 Lt (pasirašė V. P.), mokėjimo paskirtis – už kotedžą (duomenys neskelbtini) (b. t. I, b. l. 64–66).

55. 2008 m. lapkričio 26 d. Luminor Bank, AB, pranešimais Nr. 3.1.-02/1379, Nr. 3.1.-02/1381 ir Nr. 3.1.-02/1383 nurodė UAB „Neto“ ir notarams, jog neprieštarauja, kad už ne mažesnę kaip 470 000 Lt sumą būtų parduotas įkeistas sublokuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, su jam priskirtu žemės sklypu ar žemės sklypo dalimi, ir pranešė, kad 440 000 Lt kainos dalis bus pervesta į UAB „Neto“ specialiąją sąskaitą, skirtą atsiskaityti su banku pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo ir kredito linijos susitarimą, atsisakys hipotekos lakštuose nurodytų hipotekų su sąlyga, kad apeliantė sumokės 440 000 Lt į UAB „Neto“ specialiąją Luminor Bank, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini) (b. t. I, b. l. 162); neprieštarauja, kad už ne mažesnę kaip 665 000 Lt sumą būtų parduotas įkeistas sublokuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su jam priskirtu žemės sklypu ar žemės sklypo dalimi, ir pranešė, kad atsisakys hipotekų su sąlyga, kad apeliantė sumokės 635 000 Lt į UAB „Neto“ specialiąją Luminor Bank, AB, sąskaitą (duomenys neskelbtini), sutikimas išduotas su sąlyga, kad 665 000 Lt kainos dalis bus pervesta į UAB „Neto“ specialiąją sąskaitą Luminor Bank, AB, (duomenys neskelbtini) (b. t. I, b. l. 163); neprieštarauja, kad sublokuotas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), su priskirtu žemės sklypu ar žemės sklypo dalimi būtų parduotas už ne mažesnę kaip 503 850 Lt sumą, sutikimas išduotas su sąlyga, kad 303 850 Lt kainos dalis bus pervesta į UAB „Neto“ specialiąją sąskaitą Luminor Bank, AB, (duomenys neskelbtini). Sutikime nurodyta, kad kreditorius atsisakys hipotekų tik pirkėjui sumokėjus 303 850 Lt į sutikime nurodytą sąskaitą (b. t. VI, b. l. 157).

56. 2008 m. lapkričio 28 d. apeliantė B. P. ir UAB „Neto“ sudarė kotedžų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos ir dalinės vidaus apdailos darbų atlikimo patvirtinimo ir priėmimo–perdavimo aktus (b. t. I, b. l. 69–72). UAB „Neto“ 2008 m. lapkričio 12 d. – 2008 m. gruodžio 1 d. laikotarpio kasos knygos išraše nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 12 d. grąžinta 122 700 Lt paskola V. P.; 2008 m. lapkričio 21 d., 2008 m. lapkričio 25 d. ir 2008 m. gruodžio 1 d. V. P. išmokėtos 24 000 Lt, 12 837,17 Lt ir 40 000 Lt sumos ūkio išlaidoms; 2008 m. gruodžio 1 d. sumokėta 531 474,60 Lt suma G. P. individualiai įmonei statybos firmai „Selsa“ (b. t. VI, b. l. 163–167).

57. 2013 m. balandžio 25 d. ir 2013 m. gegužės 31 d. apeliantė B. P. pateikė atsakovui Luminor Bank, AB, reikalavimus išregistruoti hipoteką ginčo nekilnojamajam turtui (b. t. I, b. l. 73–74).

58. 2013 m. gegužės 31 d. ir 2013 m. spalio 24 d. Centrinės hipotekos įstaigos registro išraše nurodyta, kad sutartinė hipoteka 0,4004 ha žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. sausio 23 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 919 210 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartinė hipoteka sublokuotam gyvenamajam namui 6A1b, baigtumas 30 proc., esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kartu ir kitiems septyniems objektams tuo pačiu adresu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. birželio 27 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 919 210 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartinė hipoteka sublokuotam gyvenamajam namui 3A2b, baigtumas 32 proc., esančiam adresu (duomenys neskelbtini), sutartinė hipoteka sublokuotam gyvenamajam namui 5A2b, baigtumas 32 proc., esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kartu ir kitiems aštuoniems objektams tuo pačiu adresu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. spalio 30 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 793 325 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d.; sutartinė hipoteka 0,4004 ha žemės sklypui, sublokuotam gyvenamajam namui 3A2b, baigtumas 32 proc., ir kitiems devyniems objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2008 m. liepos 18 d. užtikrinti UAB „Neto“ 1 853 568 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-17, 2007 m. gegužės 3 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/1, 2008 m. sausio 7 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/2, 2008 m. balandžio 18 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/3, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. balandžio 30 d.; sutartinė hipoteka 0,4004 ha žemės sklypo 6/8 dalims, sublokuotam gyvenamajam namui 6A1b, baigtumas 82 proc., plotas 140,32 kv. m ir kitiems šešiems objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2008 m. liepos 18 d. užtikrinti UAB „Neto“ 1 853 568 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 8 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-17, 2007 m. gegužės 3 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/1, 2008 m. sausio 7 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/2, 2008 m. balandžio 18 d. susitarimą Nr. K-2300-2007-17/3, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. balandžio 30 d.; sutartinė hipoteka 0,2625 ha žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registruota 2007 m. sausio 26 d. užtikrinti UAB „Neto“ 3 919 210 Lt prievolei pagal 2007 m. sausio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2007-18 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 31 d. (b. t. I, b. l. 75–112; b. t. VI, b. l. 26–31; el. bylos t. IV, 41-50, 61-96).

59. 2013 m. rugsėjo 18 d. – 2013 m. spalio 7 d. Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaras S. S. pranešė apeliantams B. P., M. P. ir BUAB „Neto“, kad gautas atsakovo Luminor Bank, AB, prašymas priverstinai išieškoti 1 570 601,75 Lt, 16 232,46 Lt iš įkeisto turto, Hipotekos registro (įkeitimo) identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)0, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. iš žemės sklypų dalių ir kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. t. II, b. l. 61–198; b. t. III, b. l. 2–15; b. t. VI, b. l. 32). 2014 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu išieškojimą vykdanti antstolė V. D. nustatė, kad apeliantės B. P. įkeisto parduodamo turto – 1/8 dalies 0,2625 ha žemės sklypo ir 140,32 kv. m nebaigto statyti sublokuoto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertė pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 1135 EKZ_2014 RVI KLAI yra 530 000 Lt (b. t. IV, b. l. 158–159).

Dėl hipotekos išregistravimo

60. CK XI skyriuje yra reglamentuojama viena iš ribotų daiktinių teisių – hipoteka. CK 4.170 straipsnio 1 d. pateikia hipotekos sąvoką – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas, arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu aktualios CK redakcijos 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Taigi tiek šiuo metu, tiek apeliantų ir BUAB „Neto“ sutarčių sudarymo metu vienas iš nustatytų hipotekos pasibaigimo pagrindų – turtinės prievolės – skolinio įsipareigojimo – tinkamas įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad galėtų būti panaikinta daikto hipoteka jo perleidimo tretiesiems asmenims atveju, būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas, kuris paprastai suteikiamas su sąlyga, jog už hipoteka įkeistą turtą gauti pinigai sumokami hipotekos kreditoriui užtikrintai prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

61. Apeliantai pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl hipotekos išregistravimo skundžia iš esmės remdamiesi pagrindiniu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog neegzistuoja CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas hipotekos pasibaigimo pagrindas. Apeliantai teigia, jog tinkamai įvykdė skolinį įsipareigojimą, ir dėl šios priežasties hipoteka laikytina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantai, motyvuodami pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą dalyje dėl hipotekos išregistravimo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje aiškinami hipotekos pasibaigimo pagrindai. Apeliantų teigimu, sumokėjimas į kitą banko sąskaitą nei nurodyta sutartyse nei pažeidžia sutartis, nei daro prievolę netinkamai įvykdytą. Be to, apeliantai, jų teigimu, buvo sąžiningi, giminystės ryšiai negalėjo lemti išvados, jog apeliantai yra nesąžiningi. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu šioje dalyje nesutinka, nesutikimą motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog hipoteka nėra pasibaigusi CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytu pagrindu. Be to, sutartyse buvo numatytos sąlygos, kurias įgyvendinus hipotekos kreditorius atsisakys hipotekos.

62. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).

63. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekviena šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

64. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26-686/2015).

65. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatymų reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

66. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualu tai, kad sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas šioje byloje iš esmės atskleidžia tai, ko iš tiesų šalys galėjo tikėtis sudarydamos sutartis. Tačiau svarbu ir tai, jog nenustatyti pagrindai sutartis aiškinti kitaip nei jos buvo sudarytos, nėra objektyvių duomenų byloje, kurie leistų daryti išvadą, kad šalys turėjo kitokių pagrįstų ketinimų nei aiškiai numatyta sudarytose ir įstatymo galią turinčiose sutartyse. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantai pervedė pinigines lėšas ne į tą banko sąskaitą, kuri buvo nurodyta hipotekos kreditoriaus (atsakovo). Apeliantai, sudarydami ginčo sutartis, aiškiai išreiškė savo valią sudaryti tokias sutartis, buvo susipažinę su šių sutarčių sąlygomis ir turiniu. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, hipotekos kreditoriaus (atsakovo) nustatytos sąlygos, kurioms esant jis atsisakys hipotekos, apeliantams buvo žinomos, apeliantai šių sąlygų nevykdė. Pažymėtina, jog mokėjimo tvarkos nustatymas (sumos dydis, sąskaita, į kurią reikia sumokėti) yra laikytinos sutarties sąlygomis, kurias būtina sutartyse numatyti tam, kad sutarčių vykdymo veiksmų atlikimas būtų aiškus. Pažymėtina, jog vien deklaratyvių teiginių nurodymas nesudaro pagrindo sutartis interpretuoti kitaip, nei jose aiškiai nustatytos sąlygos.

67. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantai turėjo pareigą atlikti mokėjimus į nurodytas sąskaitas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sąlyga dėl mokėjimo tvarkos buvo išreikšta ir atsakovo sutikimuose dėl (duomenys neskelbtini), 22B ir 18D. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovo sutikimų turinys, turint omeny mokėjimo tvarkos nustatymą, buvo perkeltas į sutartis, kurių 2.3. punktuose aiškiai buvo nurodyta, jog atitinkamų sumų mokėjimai turi būti atliekami į į BUAB „Neto“ specialiąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Luminor Bank, AB. Kaip matyti iš bylos duomenų, nurodyti mokėjimai į šią sąskaitą nebuvo atlikti. Priešingai nei teigia apeliantai, jie laikytini pažeidusiais ginčo sutartis, kadangi mokėjimai buvo atlikti akivaizdžiai pažeidžiant mokėjimų tvarką. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog piniginių lėšų sumokėjimas pardavėjui laikytinas tinkamu prievolės įvykdymu. Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pažymėtina, jog teisingai bei sąžiningai besielgiantis protingas asmuo aiškiai ir neabejotinai suvoktų sutarties sąlygas, jam iš sutarties kylančias prievoles ir jų nevykdymo teisines pasekmes, kaip kad turėjo suvokti ir apeliantai, kurie elgėsi priešingai, nei pasielgtų protingas bei sąžiningas sutartinių santykių dalyvis. Kaip numato CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas apeliacinės instancijos teismo jau nustatyta, apeliantai laikytini pažeidusiais prievolę.

68. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti CK 4.194¹ straipsnio 4 dalies ir 4.195 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

69. CK 4.194¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kaip galima ekonomiškiau ir negali praturtėti skolininko sąskaita. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai neįrodė, kad atsakovė Luminor Bank, AB, išieškojimą vykdė neekonomiškai, ar kad atsakovė praturtėjo skolininko sąskaita. Pažymėtina, klausimas dėl žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pardavimo bankroto byloje, buvo apeliantų keliamas kitoje civilinėje byloje, kuri pasibaigė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi. Minėta nutartimi buvo pripažinta, kad sklypai buvo parduoti teisėtai, už maksimalią kainą, kuri galėjo būti gauta, ir nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės turto realizavimo tvarkos. Dėl to apeliantų argumentai dėl sklypų pardavimo už per mažą kainą laikytini nepagrįstais.

70. CK 4.195 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (straipsnio redakcija keista 2011-12-22 įstatymu Nr. XI-1842, kuri įsigaliojo nuo 2012-07-01, Žin., 2012, Nr. 6-178). Pirmiausia, pažymėtina, kad CK 4.195 straipsnio 3 dalis ginčo santykių metu negaliojo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad parduodant BUAB „Neto“ turtą, buvo pažeisti šios teisės normos reikalavimai. Antra, taikyti šią teisės normą taip pat nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, BUAB „Neto“ visas turtas realizuotas, o ieškovų turtas dar nėra realizuotas.

71. Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis tuo, jog nėra sąlygų pripažinti hipoteką pasibaigusia (apeliantai pažeidė iš sutarčių kylančias prievoles, nevykdė akivaizdžių ir nedviprasmiškų sąlygų), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti šioje dalyje pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties. Dėl to taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti pasibaigusia ir antrinę hipoteką.

Dėl CK 6.401 straipsnio normos netaikymo

72. Nesutiktina su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai laikė nesąžiningais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sandoris buvo sudarytas su šeimos nariu. Apeliantę B. P. laikant ne vartotoja (atskirajame skunde nėra pateikia objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būdama investuotoja ir apdairus bei protingas asmuo, apeliantė turėjo prisiimti riziką ir savo išankstinių veiksmų padarinius.

73. Atsakant į klausimą, ar pirmosios instancijos teismas apeliantės pagrįstai nelaikė vartotoja, paminėtina CK 6.401 straipsnio norma, kurios 1 dalis nustato, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Matyti, jog šioje normoje yra išskiriamas fizinis asmuo, o ne verslininkas.

74. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, pažymėta, kad, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

75. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantė buvo investavusi įsigydama vertybinių popierių, kurių įsigijimą pati apeliantė yra patvirtinusi kaip investiciją. Be to, apeliantė yra nurodžiusi, jog nepasisekus investicijai, ji nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju pačios apeliantės atskirojo skundo argumentai prieštarauja jau nustatytoms bylos bei pačios apeliantės nurodytoms aplinkybėms. Pagrįstai tikėtina, jog nepasisekus investicijai į vertybinius popierius, apeliantė siekė sėkmingo investavimo įsigydama nekilnojamojo turto. Atskirojo skundo argumentai, jog apeliantė laikytina vartotoja vien dėl to, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas šeimos tikslais ir šeimos poreikių tenkinimu, laikytini nepagrįstais dėl šių priežasčių: pirma, apeliantė įsigijo nekilnojamąjį turtą nepasisekus investicijai į vertybinius popierius; antra, apeliantė įsigijo du kotedžus vietoje vieno, kurio, siekiant tenkinti tik šeimos interesus ir poreikius, užtektų visiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dėl nurodytų aplinkybių negali būti laikytina vartotoja, kadangi iš visų aplinkybių matyti, jog nėra visų vartotojo kvalifikavimui reikalaujamų požymių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės atžvilgiu netaikė CK 6.401 normos.

Dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais

76. Atskirajame skunde apeliantai nepagrindžia kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino vykdomųjų įrašų negaliojančiais, ir remiasi tik samprotavimais, kad teisė pateikti prieštaravimus iš esmės gali apspręsti notaro sprendimą neišduoti vykdomųjų įrašų. Anot apeliantų, jei būtų suteikta galimybe pasinaudoti tokia teise, vykdomieji įrašai greičiausiai nebūtų išduoti, kadangi pateikus prieštaravimus iki šiol nėra išduotas vykdomasis įrašas pagal 2013-10-07 pranešimą Nr. 354. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų teiginius laiko nepagrįstais. Byloje nustatyta, jog notaro pranešimai apeliantams apie gautus atsakovo (hipotekos kreditoriaus) prašymus dėl priverstinio skolos išieškojimo siųsti 2013 m. rugsėjo 18 d. Hipotekos registre nurodytais adresais (el. bylos t. 4, b. l. 101–109; b. t. 5, b. l. 18–20, 28–29). Nors apeliantė B. P. teigia, jog pranešimų negavo, tačiau iš notaro atsiliepimo ir bylos duomenų, iš pačios apeliantės teiginių matyti, jog tiek ji, tiek apeliantas M. P. teikė prieštaravimus notarui (el. bylos t. 4, b. l. 131–133, 118–119), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo požiūriu apeliantų teisės nebuvo pažeistos.

77. Apeliantai savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad buvo pažeistos jų teisės dėl dokumentų neįteikimo jiems. Kaip nustatyta šios nutarties 73 punkte, apeliantų teisės nebuvo pažeistos. Apeliantai šalia reikalavimo pripažinti hipotekas pasibaigusiomis reiškia išvestinį reikalavimą – pripažinti vykdomuosius įrašus negaliojančiais. Išvestinis reikalavimas – reikalavimas neatsiejamai susijęs su pagrindiniu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu, kadangi, kaip jau konstatuota, pagrindinis reikalavimas (dėl hipotekos išregistravimo) pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai. Be to, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų (šios nutarties 38.21 punktas), patys apeliantai iš esmės pripažįsta, jog tai yra išvestinis reikalavimas.

Dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

78. Atskirajame skunde apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

79. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

80. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų ir jas aiškinančių teismų praktikos taisyklių. Pirmosios instancijos teismo išvados grįstos bylos aplinkybių visumos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė šalių į bylą pateiktus ginčui išspręsti reikšmingus įrodymus. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties turinys. Teismas analizavo byloje pateiktas sutartis, vertino, ar sutarčių sąlygos dėl hipotekos pasibaigimo pagrindų įvykdytos, ar sutarčių turinys atspindi tikruosius šalių ketinimus ir tikslus. Apeliantė, teigdama priešingai, nustatytų aplinkybių objektyviais duomenimis nepaneigė.

Dėl procesinės bylos baigties

81. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

82. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

83. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84. Atsakovė Luminor Bank, AB prašo priteisti 1 452,00 EUR bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (išlaidos už advokato pagalbą).

85. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad sujungti trys ieškiniai, atsakovė Luminor Bank, AB, teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašomas priteisti išlaidų dydis yra pagrįstas ir protingas, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (ir 2015-03-20 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dydžių, todėl priteistinas iš apeliantų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės akcinės bendrovės Luminor Bank (į. k. 112029270) naudai lygiomis dalimis 1 452 EUR (tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų (po 726 EUR iš kiekvieno apelianto), patirtų apeliacinės instancijos teisme.