Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. G. ir atsakovas A. G. (duomenys neskelbtini) Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2322). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G.. (e. bylos 1t. b. l. 16).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, jog neturi tikslo įrodinėti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl tarp šalių sudarytos santuokos įrašą prašo panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad išsiskyrę šalių vertybės, požiūris į gyvenimiškus dalykus, vaiko auklėjimą, bendros ateities kūrimą.

10. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, atsiliepimo nepateikė, š teismo posėdį neatvyko. Taigi atsakovas nepasinaudojo savo teise išreikšti savo teisinę poziciją dėl pareikštų ieškinio reikalavimų.

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

12. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir ieškovės bei jos atstovo paaiškinimus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

16. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnametis vaikas E. gyvena su mama, tačiau nemažai laiko praleidžia pas močiutę, kur gyvena ir jo tėvas. Prieštaravimų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su motina atsakovas nepateikė. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant taip pat į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

17. Ieškovės prašymu ir atsakovui neprieštaraujant, ieškovei paliekama jos santuokoje turėta pavardė „G.“. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

18. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

19. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

20. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

21. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, ir ieškovė patvirtino tokio dydžio išmoka yra pervedama tiesiogiai sūnui. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šią išmoką – 306,00 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur - 96,25 Eur / 2).

23. Išklausius ieškovės paaiškinimus bei ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko poreikiai neviršija teismų praktikoje nusistovėjusios neįrodinėtinos sumos – minimalios mėnesinės algos dydžio : vaikas šiuo metu niekur nesimoko, jokių neformaliojo ugdymo būrelių nelanko, yra sveikas, specialių poreikių neturi, todėl teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama minimalios mėnesinės algos suma, šiuo metu sudaranti 708,42 Eur.

24. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

26. Remiantis bylos duomenimis ieškovės darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) siekia 1400 Eur, jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas 1/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/5 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių tuo pačiu adresu (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3285 dalis žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/50 dalis kitų statinių – automobilių aikštelės (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) ( e. bylos 2t., b. l. 110,111, 3t., b. l. 1-196). Nurodytas turtas yra įgytas 2022-04-21 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MK-4585 pagrindu ir įregistruotas kaip asmeninė ieškovės nuosavybė (e. bylos 1t., b. l. 230-253). Atsakovo vardu įregistruota 1/159 dalis žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini) 19/11904 dalis žemės sklypo, (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), 65/8416 dalis žemės sklypo, (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) 1/8 dalis žemės sklypo, (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) 77/10000 dalis žemės sklypo, (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini) 611/27416 dalis žemės sklypo, (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini) 7/4450 dalis žemės sklypo, (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini) 1/8 dalis žemės sklypo, (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti adresu (duomenys neskelbtini) 137/17800 dalis žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) 15/416 dalis žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) 7/2182 dalis žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 395/7888 dalis žemės sklypo, unik. Nr.(duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (e. bylos 2t., b. l. 40 -109). Nurodytas turtas įgytas 2023-09-20 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 11688 pagrindu. VSDFV duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) gauna apie 700 Eur darbo užmokestį (e. bylos 4t., b. l. 42-69).

27. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Pažymėtina ir tai, kad pagal, kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

28. Tėvų turtinės padėties analizė leidžia daryti išvadą, kad ir ieškovė, ir atsakovas yra darbingo amžiaus, abu turi pragyvenimo šaltinius – gaunamas pajamas, nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo vertinti ją kaip nelygiavertę.

29. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi galimybę ieškoti papildomo darbo, įgyti naujų profesinių įgūdžių, vystyti individualią veiklą, siekiant užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius bei palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis. Duomenų, kad dėl atsakovo darbingumo sumažėjimo dėl jo sveikatos būklės byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, todėl atsakovo finansinės galimybės teikti vaikui išlaikymą, atitinkantį orientacinį dydį, atskaičius universalią vaiko išmoką (95,25 Eur) ir šiuo metu kiekvienam iš tėvų sudarantį po 306 Eur, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, vertintinos vaiko naudai.

30. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas iš esmės tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas nepilnamečiam vaikui išlaikymas po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo 2024 m. vasario 2 d. iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė J. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

32. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

33. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

35. Pažymėtina, kad Tarnyba, susipažinusi ieškovės siūloma tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagrįsta jų pačių laisva valia, pasisakė, kad ji vaiko interesų nepažeidžia. Iš turimų duomenų Tarnyba nustatė, kad nepilnametis E. palaiko ryšį su abiem tėvais.

36. Įvertinęs bylos medžiagą, joje pateiktus įrodymus, o taip pat vaiko amžių, teismas ieškovės reikalavimą dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, leidžiant jiems tarpusavyje bendrauti jų laisvu pasirinkimu, laiko tenkintinu.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

37. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teismui ieškovės pateiktais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog atsakovo A. G. vardu yra registruota transporto priemonė KIA RIO, v/n (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra išregistruota (e. bylos 1 t., b. l. 14). Transporto priemonė, įvertinta 50 Eur, paliktina atsakovui. Kito registruoto turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šalys neturi.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

38. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys bendrų kreditorių neįgijo, byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turėtų prievolių tretiesiems asmenims, todėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nespręstinas. Pažymėtina, kad 2023-08-19 ieškovė savo vardu sudarė Pildyk telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos sutartį Nr. 1.41-222584070000830, pagal kurią įsipareigojo asmeniškai už įsigytą įrangą atlikti įmokas po 35,75 Eur per mėnesį. Kreditorius apie santuokos nutraukimą buvo informuotas. Ši sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant skyrium, laikytina ieškovės asmenine prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovės J. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro 109 Eur žyminis mokestis bei 1776,06 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. bylos 4t., b. l. 40-47, 90-94), kurios ieškinį patenkinus pilnai, ieškovei priteistinos iš atsakovo.

41. Ieškovė už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 82,62 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (306 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

42. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 20,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 20,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Panaikinti tarp ieškovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje sudarytos ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotos santuokos įrašą (akto įrašo Nr. 2322) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi E., a. k. (duomenys neskelbtini) laisva valia, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), likus ne mažiau, kaip 2 (dviem) dienoms iki numatomo susitikimo su vaiku.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. vasario 2 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Paskirti ieškovę J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1885 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. G.. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 82,62 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 62 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,18 Eur (dvidešimt eurų 18 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.