Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-545-1172/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-07
Bylos Nr.: e2-545-1172/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17123-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Raminta Liubinienė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: R. R.
Advokatai: Žemyna Lekečinskaitė, Deimantė Tiškė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-545-1172/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17123-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė,sekretoriaujant Monikai Kavoliūnaitei, Venesai Leskauskaitei,

dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovėms advokatei Aušrai Ručienei ir advokatei Deimantei Tiškei,

atsakovui R. R., jo atstovei advokato padėjėjai Žemynai Lekečinskaitei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. J. B.,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovui,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Fjord Bank“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, pagal atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei L. R. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė „Fjord Bank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė L. R. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo teismo:

Šalies argumentai

1. Nutraukti jos ir atsakovo R. R. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę R., atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę R.

Šalies argumentai

3. Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą su ieškove.

4. Priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank“ AS, materialinį išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

5. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 640,00 Eur nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio įskaitytinai.

6. Nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:

6.1. abi šalys solidariai, kartu atsako už nepilnamečio sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, priima sprendimus dėl vaiko ugdymo, sveikatos ar kitokių reikšmingų pasikeitimų, užtikrina jo teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinėje teisėje;

6.2. atsakovas turi teisę nevaržomai ir neribotai bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, viber ir kita);

6.3. ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, leisti sūnui lankytis atsakovo gyvenamojoje ar kitoje vaikui tinkamoje lankytis vietoje;

6.4. tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigoja ne mažiau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti vienas kitą apie kelionę, nusprendus su sūnumi keliauti į užsienio valstybę. Šalys privalo viena kitai perduoti visus nepilnamečio vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

7. Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį nekilnojamąjį turtą:

7.1. žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 20 100,00 Eur vidutinės rinkos vertės; su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 99 300,00 Eur vidutinės rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini);

7.2. 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 531,48 Eur vidutinės rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini);

7.3. 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 664,81 Eur vidutinės rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini);

7.4. 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1 096,30 Eur vidutinės rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini);

7.5. 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur vidutinės rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini).

8. Po santuokos nutraukimo priteisti iš ieškovės atsakovui 130 000,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei ir atsakovui priklausantį, tačiau ieškovei priteistiną nekilnojamąjį turtą. Įpareigoti ieškovę per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti šį nekilnojamąjį turtą ir išmokėti atsakovui priteistiną kompensaciją bei per 30 kalendorinių nuo šio turto pardavimo sandorio sudarymo dienos padengti likusį kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Po santuokos nutraukimo kreditorinio įsipareigojimo Luminor Bank AS pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoti, po santuokos nutraukimo paliekant prievolę ieškovei ir atsakovui solidaria, įmokų mokėjimą priteisiant solidariai abiem šalims ieškovei ir atsakovui.

10. Po santuokos nutraukimo kreditorinio įsipareigojimo akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Fjord bank“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoti, po santuokos nutraukimo paliekant prievolę ieškovei ir atsakovui solidaria, įmokų mokėjimą priteisiant ieškovei.

11. Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui nepriteisti materialinio išlaikymo vienas iš kito.

12. Priteisti ieškovei iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (II t., e. b. l. 1–17) .

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos pradžioje šalys sugyveno gerai. Šalims santuokoje gimė trys sūnūs, šiuo metu vienas iš jų yra nepilnametis – J. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Ilgainiui, gyvenant santuokoje išryškėjo šalių charakterio skirtumai, tarpusavio nesutarimai tapo dažni, išnyko bendri interesai. Apie vienerius metus šalys neveda bendro ūkio, kartu negyvena. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Santuoka laikoma faktiškai nutrūkusia nuo 2023 m. birželio mėnesio, kai jie pradėjo kartu nebevesti bendro namų ūkio, nustojo vienas kitą gerbti ir remti moraliai. Ieškovė pajėgi save materialiai išlaikyti. Nepilnametis vaikas yra itin prisirišęs prie motinos, yra susiformavęs stiprus ryšys, ieškovė geriausiai žino sūnaus poreikius ir interesus, todėl geriausiai vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ja. Ieškovė rūpinasi sūnaus poreikių tenkinimu. Atsakovas tik formaliai vykdo tėvo pareigas, su sūnumi nėra stipraus emocinio ryšio. Atsakovas dažnai būna užsienyje, todėl negali suteikti vaikui konkrečios gyvenamosios vietos, kuri pilnai atitiktų vaiko interesus. Ieškovei materialiai padeda artimieji. Atsakovas nuo 2024 m. balandžio mėnesio neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Todėl susidarė 2 640,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Prašo nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Šalys turi kreditorinius įsiskolinimus Luminor Bank AS ir AB „Fjord bank“. Nutraukiant santuoką yra draudžiama modifikuoti kredito sutartis, todėl po santuokos nutraukimo šalims lieka galioti solidarioji atsakomybė Luminor Bank AS atžvilgiu, ieškovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys kreditorinį įsipareigojimą kreditorei AB „Fjord bank“. Po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovei, atsakovui išmokant 130 000,00 Eur piniginę. Ieškovė įsipareigoja per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti nekilnojamąjį turtą ir išmokėti atsakovui kompensaciją bei per 30 kalendorinių dienų nuo pardavimo sandorio sudarymo dienos atsiskaityti su Luminor Bank AS. Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – 3 žemės sklypai, kuris nėra dalintinas. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Tiguan, 20 000,00 Eur vertės, ji priteistinas atsakovui, ieškovei išmokant 10 000,00 Eur kompensaciją (II t., e. b. l. 1–17).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo sutinka iš dalies. Jis neprieštarauja santuokos nutraukimui, tačiau nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukti santuoką buvo individualus ieškovės sprendimas. Jis prie santuokos iširimo neprisidėjo. Šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 20 metų, užaugino tris vaikus, šalis siejo bendri interesai, priešingu atveju, jie nebūtų sugebėję išsaugoti santykių tokį ilgą laiką. Daug metų šalys gyveno harmoningą santuokinį gyvenimą. Ieškovės norą skirtis atsakovas vertina kaip staigmeną, nes ji niekada priekaištų atsakovui nereiškė. Šalys nuo 2023 m. birželio mėn. nenustojo vesti bendro ūkio, tačiau šiuo laikotarpiu ieškovė išreiškė atsakovui savo siurprizinę valią skirtis, dėl ko atsakovas buvo šokiruotas. Kaip nurodė ieškovė atsakovui, ji nustojo jį mylėti. Ieškovės elgesys pakito 2022 m. Ieškovė pradėjo lankytis pas psichologą, gerti nervinę sistemą veikiančius vaistus (duomenys neskelbtini), kuriuos dažnai sumaišydavo su alkoholiu, kas neigiamai įtakodavo ieškovės psichinę būklę. Šeimoje vis dažnėjo ieškovės reiškiami priekaištai atsakovui, nors atsakovo elgesys buvo nepakitęs, atsakovas pradėjo ieškovei nebeįtikti. Atsakovas visuomet ieškovę gerbė ir mylėjo, dėjo maksimalias pastangas išsaugoti šeimą, spręsti iškilusias bėdas, tačiau jo pastangos buvo bevaisės, ieškovės nederamas elgesys su atsakovu dažnėjo, prasidėjo intensyvus menkinimas ir žeminimas. Ieškovė vis dažniau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, elgtis neadekvačiai. Ieškovė nenorėjo ieškoti kompromiso, spręsti iškilusias problemas, staiga ji pradėjo nebematyti bendros ateities. Prašo priteisti iš ieškovės neturtinę žalą, nes jis iki šiol patiria itin sunkius neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl ieškovės siurprizinio sprendimo skirtis. Jis yra pajėgus save išlaikyti, todėl iš ieškovės išlaikymo nereikalauja. Sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovės siūlomai jo bendravimo su sūnumi tvarkai neprieštarauja. Nesutinka teikti ieškovės reikalaujamo išlaikymo sūnui, nes jis yra per didelis. Sutinka teikti sūnui išlaikymą, mokamą po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs, nes jis iki ieškinio pateikimo dienos pilnai sūnų išlaikė, mokėjo paskolą, būsto komunalinius mokesčius. Nuo 2024 m. atsakovas ieškovei ir sūnui yra pervedęs 10 970,00 Eur. Papildomai atsakovas kiekvieną kartą grįžęs į Lietuvą duodavo ieškovei dar po 400,00 Eur – 500,00 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas iki šiol gyvena kartu su šeima, jam yra žinomi sūnaus poreikiai, kurie per mėnesį nesiekia daugiau nei 600,00 Eur. Sūnus specialių poreikių neturi, lanko vieną būrelį – krepšinį, kurio kaina yra 50,00 Eur. Sūnaus poreikiai būtų patenkinti, jam teikiant 300,00 Eur dydžio išlaikymą. Nesutinka su ieškovės siūlomu turto padalinimo būdu. Ieškovė nurodė rinkos realios vertės neatitinkančias turto kainas, šalių santuokoje įgytas turtas yra vertingesnis, dėl ko turi būti dalinamas pusiau, nes nei viena iš šalių neturi pakankamai lėšų sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją. Ieškovė sumažino santuokoje įgyto turto vertę, perleisdama be atsakovo žinios santuokoje įgytą turtą (transporto priemonę), dėl ko atsakovui turi būti priteistina kompensacija. Sutinka, kad VW Tiguan būtų priteista jam, bet nesutinka su kompensacijos dydžiu. Transporto priemonę šalys įgijo, pasinaudoję AB „Fjord Bank“ suteiktu kreditu. Atsižvelgtina, jog šią sutartį vienasmeniškai vykdo atsakovas (II t., e. b. l. 142–155).

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo teismo:

1. Nutraukti santuoką tarp šalių, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

2. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę R., o atsakovui – prigimtinę pavardę R.

4. Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

5. Priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarkys ieškovė.

6. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą:

6.1. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

6.2. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini);

6.3. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

7. Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį žemiau nurodyto santuokoje įgyto nekilnojamojo turto:

7.1. žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

7.2. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

7.3. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

7.4. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

7.5. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

8. Po santuokos nutraukimo šalių turimą kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria šalių prievole.

9. Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VOKSWAGEN, VW TIGUAN, VIN kodas (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 5 000,00 Eur kompensaciją už jai atitenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį.

10. Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei AB „Fjord Bank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti asmenine atsakovo prievole. Jeigu kreditorė tokiam reikalavimui prieštarautų, palikti šią prievolę solidaria šalių prievole, nustatant, kad vidiniuose tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditorei įsipareigoja padengti atsakovas.

11. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 2 000,00 Eur kompensaciją už sumažintą santuokoje įgyto turto dalį, perleidžiant tretiesiems asmenims šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

12. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (III t., e. b. l. 81–94).

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji paliko sutuoktinį. Atsakovas nereiškė valios skirtis. Sprendimas nutraukti santuoką yra individualus ieškovės sprendimas. Atsakovui nežinomos tokio sprendimo priežastys. Ieškovės elgesys šeimoje esmingai pasikeitė nuo 2022 m., kai ji pradėjo lankytis pas psichologą, dėl kokių priežasčių, atsakovui nežinoma. Vėliau ji pradėjo gerti nervinę sistemą veikiančius vaistus (duomenys neskelbtini), vartodama juos kartu su alkoholiu, kas neigiamai įtakojo sutuoktinės bendrą psichinę būklę. Namuose vis dažnėdavo konfliktai ir priekaištai atsakovui. Atsakovas yra ramaus būdo, stengdavosi konfliktus numalšinti. Situacija prastėjo, nes ieškovė vartodavo vis daugiau alkoholio, ko pasėkoje šeimoje kildavo vis daugiau pykčių. Galiausiai ieškovė išreiškė atsakovui valią skirtis. Atsakovas siekė išsaugoti šalių šeimą, tačiau jokios priemonės nepadėjo. Ieškovė į šalių santykius įtraukė vaikus, pradėdama juos nuteikinėti prieš tėvą. Atsakovas iki tol su sūnumis turėjo puikius santykius. Sūnus pradėjo vengti kontakto su tėvu, buvo, kad atsisakydavo tėvo ruošiamo maisto, melavo tėvui. Ieškovė nebuvo lojali sutuoktiniui, nes be svarios priežasties nusprendė skirtis. Ieškovės sprendimas palaužė atsakovą emociškai. Jis iki šiol patiria itin didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, jaučia baimę dėl ateities. Neigiamai atsakovo psichiką paveikė ir ieškovės keliamos konfliktinės situacijos, nenoras komunikuoti, bendradarbiauti, ieškovė siekė nuteikti vaikus prieš tėvą, ieškovė pažemino atsakovą, pasielgė su juo paniekinančiai. Dėl ko jis jaučia emocinį skausmą, nuolatinę nerviną įtampą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 1 000,00 Eur. Sutinka, kad ieškovei liktų santuokinė pavardė. Išlaikymo iš ieškovės nereikalauja. Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nekelia reikalavimo nustatyti konkrečią jo su sūnumi bendravimo tvarką. Sūnaus poreikiams patenkinti užtektų atsakovo teikiamo 300,00 Eur dydžio išlaikymo. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos visapusiškai išlaikė visą šeimą materialiai, mokėjo paskolą, būsto komunalinius mokesčius, pervesdavo pinigines lėšas tiek sutuoktinei, tiek sūnui, papildomai kas mėnesį duodamas sutuoktinei 800,00 Eur – 1 000,00 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas mokėjo už vaiko krepšinio būrelį, pirkdavo jam daiktus, duodavo kišenpinigius. Todėl išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra įregistruoti trys žemės sklypai, kurie atsakovui buvo padovanoti, dėl ko nėra dalintini. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jie įsigijo, pasinaudoję Luminor Bank AS suteiktu kreditu. Atsakovas nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodytu kompensacijos dydžiu, nes jis yra per mažas. Taip pat nesutinka, kad turtas būtų priteistas ieškovei, ją įgalinant vienasmeniškai turtą parduoti, nes ieškovė buvo nesąžininga, gali imtis neteisėtų veiksmų sumažinant parduodamo turto vertę. Ieškovės nesąžiningumą įrodo tai, kad ji be atsakovo pritarimo ėmėsi aktyvių veiksmų parduoti šalims priklausantį turtą, surado pirkėją, jam ir pirkėjui nurodė skirtingas kainas. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė VW Tiguan, jos vertė mažesnė nei nurodo ieškovė. Rinkoje šios transporto priemonės vertė apytiksliai siekia apie 15 700,00 Eur. Šią transporto priemonę šalys įsigijo, pasinaudoję AB „Fjord Bank“ suteiktu 6 000,00 Eur dydžio kreditu. Bendra vartojimo kredito suma – 7 832,29 Eur. Nesumokėtos kredito sumos likutis priešieškinio pateikimo dienai yra 3 390,31 Eur. Ieškovės teigimu, šalys bendro ūkio neveda nuo 2024 m. balandžio, nuo tada atsakovas yra sumokėjęs 1 798,72 Eur kredito. Taigi, vertinant transporto priemonės dabartinę vertę, kredito likutį ir kredito įmokas, kurias atsakovas vienasmeniškai dengė nuo 2024 m. balandžio, atsakovas prašo teismo priteisti transporto priemonę jam asmeninės nuosavybės teise, priteisiant ieškovei 5 000,00 Eur dydžio kompensaciją, o prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti jo asmenine prievole arba nustatyti, kad prieš kredito įstaigą šalys lieka solidariai atsakingos, o tarpusavio santykiuose prievolę vykdyti asmeniškai įsipareigoja atsakovas. Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau iki ieškovei kreipiantis į teismą, jos vardu buvo registruota transporto priemonė Opel Astra. Ją ieškovė be atsakovo žinios perleido tretiesiems asmenims. Šios transporto priemonės vertė apytiksliai siekia 4 000,00 Eur. Dėl to atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovės 2 000,00 Eur kompensaciją už sumažintą santuokoje įgytą turtą (III t., e. b. l. 81–94).

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Ieškovė nurodė, kad ilgainiui, gyvenant santuokoje, šalių charakterių skirtumai išryškėjo, prasidėjo konfliktai, kurie tapo dažni. Šalių santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas. Santuoka nutrūkusi nuo 2023 m. birželio mėnesio, kai sutuoktiniai pradėjo kartu nebevesti bendro šeimyninio gyvenimo ir bendro namų ūkio, nustojo vienas kitą gerbti ir remti moraliai, susiformavo skirtingi požiūriai į gyvenimo tikslus ir vertybes. Šalių bendrą gyvenimą puoselėjo ir vertino tik ieškovė, jos sunkiu darbu, pastangomis buvo siekiama materialinio gėrio, saugumo, ramybės šeimoje, atsakovui buvo patogu, jam niekuo rūpintis nereikėjo, jis buvo pasyvus. Skyrybų tema tarp šalių buvo įsisenėjusi, tai nebuvo siurprizas atsakovui. Atsakovas linkęs vartoti alkoholį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo dažnai nebūna namuose, kai jis juose būna, namuose būti neįmanoma. Pastarasis dergia, netvarko, nemoka mokesčių. Namuose vyrauja psichologinis smurtas, teroras ieškovės atžvilgiu, ko pasėkoje jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Dėl to kenčia ir vaikai. Ieškovė pradėjo lankytis pas psichoterapeutą 2021 m. Ieškovė nenuteikinėdavo sūnų prieš atsakovą, jie patys nenoriai bendrauja su tėvu. Neturtinė žala nepriteistina, nes atsakovas ieškovės kaltės neįrodė. Nesutinka, kad sūnui pakaktų 300,00 Eur išlaikymo. Atsakovas pervesdavo pinigus ieškovei už banko paskolą bei mokesčius, bet ne sūnaus išlaikymui, todėl susidarė įsiskolinimas. Po santuokos nutraukimo lieka galioti solidarioji atsakomybė kreditoriaus Luminor Bank AS atžvilgiu, įsipareigojimą pagal būsto kredito sutartį vykdys solidariai, įmokas mokant tik asmeninėmis L. R. lėšomis ir tik iš L. R. banko sąskaitos. L. R. nereikš reikalavimų atsakovui dėl kredito įmokų mokėjimo. Kreditorinį įsipareigojimą pagal su AB „Fjord bank“ sudarytą sutartį po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys atsakovas, paliekant kreditorinį įsipareigojimą asmenine atsakovo prievole arba nustatant, kad prieš kredito įstaigą šalys lieka solidariai atsakingos, o tarpusavio santykiuose prievolę vykdyti asmeniškai įsipareigoja atsakovas. Dėl nekilnojamojo turto – prašo jį dalinti pagal patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodo, kad šalys viename būste negali gyventi. Ieškovei reikalingas būstas, ji jame gyvena kartu su sūnumi, išimtinai viena rūpinasi ir prižiūri būstą, kitos gyvenamosios vietos neturi. Tuo tarpu atsakovas turi kur gyventi. Atsakovas neketina parduoti namo, vilkins turto pardavimą, ieškovei yra nurodęs, jog savo dalį išnuomos, todėl tenkinus atsakovo reikalavimą, namo nebus galimybės parduoti. Nesutinka, su kompensacijos už VW Tiguan dydžiu – 5 000,00 Eur. Transporto priemonė Opel Astra atiteko šalių sūnui, todėl nepriteistina kompensacija atsakovui. Be to, jo vidutinė rinkos kaina yra 1 850,00 Eur, todėl teismui nusprendus šią transporto priemonę dalinti, atsakovui priteistina 925,00 Eur kompensacija (III t., e. b. l. 165–189).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus atstovas atsiliepimuose nurodė, kad sutinka, jog prievolė bankui po šalių santuokos nutraukimo išliktų šalių solidaria prievole, ji nemodifikuojama ir nekeičiama. Sutinka, kad teismas savo nuožiūra priimtų sprendimą dėl bankui įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini) (II t., e. b. l. 47–49; III t., e. b. l. 161–162).

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Fjord Bank“ atstovas atsiliepime nurodė, kad 2023 m. gegužės 30 d. su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsiradusias prievoles laiko solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, kurios santuokos nutraukimo byloje nemodifikuotinos. Ieškovė kredito sutartį sudarė šeimos poreikių tenkinimui, pateikė sutuoktinio sutikimą. Bankas kreditą suteikė, įvertinęs abiejų sutuoktinių pajamas ir įsipareigojimus (III t., e. b. l. 118–120).

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovės teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovė pavargo viską daryti viena, prieš keletą metų kilo problemos, kreipėsi į gydytojus, lankėsi pas psichologus, gėrė (duomenys neskelbtini). Jų šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Netiesa, kad ji vartoja alkoholį su vaistais, alkoholio vartoja tik per šventes. Vaikų nenuteikinėjo, skatino juos bendrauti su tėvu. Neįmanoma kartu būti su atsakovu, ji ir vaikai jaučiasi nesaugūs. Namuose kartu gyvena nepilnametis vaikas ir pilnametis sūnus, kuris yra studentas. Atsakovas su vaikais nebendrauja, neišlaiko. Automobilį Opel Astra jie pirko sūnui, atsakovas neužrašė sūnui, ji sugalvojo, kad atsakovas užrašytų jai, atsakovas sutiko. Ji perrašė sūnui, nurodė pardavimą, bet iš tikrųjų buvo dovanojimas. Ji kartais naudodavo automobilį Opel, kito automobilio ji neturėjo. Lizingas automobiliui VW Tiguan imtas jos vardu, bet automobilį naudoja atsakovas, jis ir moka lizingą. Bandė namą parduoti prieš metus už 420 000,00 Eur, rado brokeris pirkėją, atsakovas nesutiko parduoti. Buvo įdėtas skelbimas 2024 m., pirkėjų neatsirado. Atsakovas faktiškai pas juos negyvena. Sūnus pats nusprendžia kiek su tėvu bendrauti. Vaikas užsiima fotografavimu, dėl to vyksta į (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kainuoja kelionės, programos kainuoja 20,00 Eur mėnesiui. Sūnus lanko krepšinį, jis kainuoja 50,00 Eur, dar perka aprangą, avalynę. Moka už elektrą 130,00 – 300,00 Eur, už vandenį 40,00 Eur, bendrijai 40,00 – 50,00 Eur, sūnaus telefono planas 18,00 Eur, gyvena trys žmonės, dar kainuoja maistas, higiena, turi problemų su veido oda, kanceliarinės priemonės, knygos, pratybos – 30,00 Eur, dar patiria išlaidų dėl sūnaus pramogų, dantų higienos, moka sūnaus draudimą 21,00 Eur. Ji gauna už sūnų vaiko pinigus 122,00 Eur. Jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 1 850,00 Eur. Nuo šių metų birželio mėnesio atsakovo nebuvo namuose, nuo praėjusių metų balandžio mėnesio per metus pora kartų buvo ne pilnas dvi savaites, kitus kartus – po kelias dienas. Iki birželio mėnesio atsakovas mokėjo sąskaitas ne visą sumą. Nuo birželio mėnesio neprisideda atsakovas prie sąskaitų mokėjimo. Prie maisto pirkimo atsakovas neprisideda. Jų santykiai konfliktiški, jie negali bendrauti. Gali nekilnojamasis turtas ir atsakovui atitekti, o jis jai išmokėtų kompensaciją. Atsakovas pervesdavo jai už pusę paskolos dengimą ir pusę komunalinių mokesčių. Mokėjo ji ir atsakovas po pusę už sūnaus telefoną, už treniruotes. Atsakovas prisidėjo, kai sūnui pirko pirmą fotoaparatą, kitą fotoaparatą sūnus pirko pats. Ji buvo daug metų nelaiminga, 2025 m. birželio 11 d. kvietė policiją, nes jai skambino verkdamas sūnus, kad tėvas rėkia, tėvas kabinėjosi prie vaiko. Atsakovas nuolat smurtavo prieš ją psichologiškai, gąsdino, kad negrįš, kad nusižudys, ji dėl to nuolat jautė baimę. Ji neturi galimybės mokėti atsakovui kompensacijos, nėra galimybių perimti paskolą asmeniškai. Ji persivesdavo iš atsakovo sąskaitos sau pinigus, kad apmokėti sąskaitas. Iki 2025 m. birželio 11 d. tėvas ir sūnus bendravo, santykiai buvo šalti, atsakovas nesidomi vaiko poreikiais, išvykęs tėvas vaikui nepaskambina (2025 m. spalio 14 d. teismo posėdžio I garso įrašas). Kainuoja kuras, nes veža vaiką į treniruotes, pramogauti, vyksta už miesto fotografuoti (2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad nežino, kodėl iširo santuoka, kodėl ieškovė norėjo skirtis. Jis dirbo, duodavo šeimai pinigų. Ieškovė norėjo kraustytis į (duomenys neskelbtini), atsikraustė, buvo viskas gerai. Nebuvo jokio konkretaus įvykio, kuris lėmė skyrybas. Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Mano, kad protinga išlaikymo suma 300,00 Eur. Ieškovė yra padidinusi kai kurias sumas. Jam pavyksta bendrauti su sūnumi, jei nebūna kartu ieškovės. Jis dirba keturias savaites, tada dvi savaites būna Lietuvoje, negrįžta į namus, kad vėl jam neiškviestų policijos. Iki tol sūnus su juo visur važiuodavo, ko sūnus paprašydavo, jis nupirkdavo. Šiuo metu bendravimas nutrūkęs, jis skambino – sūnus neatsiliepė. Vaikui duodavo grynais pinigais, pervesdavo. Jis namą pardavinėja. Ieškovė turėjo jo įgaliojimą, jo neatsiklausus paėmė paskolą iš AB „Fjord Bank“, nupirko automobilį VW Tiguan. Jis dabar automobilį naudoja. Opel jis nupirko šeimai, visi naudojo, įskaitant ir sūnų. 2020 m. ieškovė rašė, kad nori skirtis, ji ir toliau reiškė valią skirtis. Jis dėjo pastangas taikytis, vėliau – nedėjo. Ieškovės elgesys pasikeitė, kai ji pradėjo vartoti vaistus su alkoholiu. Kai ji pradėjo gerti vaistus, pradėjo jį žeminti. Ieškovė turėjo prisijungimus prie jo sąskaitos, vesdavo pinigus į savo sąskaitą ir mokėdavo už viską. Jis jai atiduodavo dienpinigius, kuriuos gaudavo grynaisiais. Ieškovė pradėjo su juo nebesitarti, daryti viską savarankiškai. Finansų vizijos nesutapo, ieškovė visada norėjo daugiau pinigų. Jis jautėsi ignoruojamas. Santykiai su vaikais buvo geri, bet viskas pasikeitė, prasidėjus teisminiam ginčui. 2025 m. birželio 11 d. įėjo pas sūnų į kambarį, paprašė išvesti šuniuką į lauką, vaikas pradėjo rėkti ir iškvietė jam policiją. Anksčiau policija nebuvo kviesta. Jis dirba (duomenys neskelbtini), jo reputacija turi būti nepriekaištinga. Jie nustojo vesti bendrą ūkį 2024 m. lapkritį. Iki tol iš jo sąskaitos nuimdavo ieškovė pinigus. Nustojo pervesti pinigus, kai pamatė, kad ieškovė vagiliauja (2025 m. spalio 14 d. teismo posėdžio II garso įrašas). Jis nesutinka, kad ieškovė viena pardavinėtų namą. Jis nori įsigyti savo būstą. Jis neturi iš ko įsigyti kito būsto, kredito negautų, jei liks solidariai atsakingas. Jis neturi kitos gyvenamosios vietos, būna pas tėvus, pas brolį. Jo darbo užmokestis po mokesčių 2 450,00 Eur, dienpinigių negauna nuo 2023 m. Ieškovė naudojosi jo banko prisijungimais nuo santuokos pradžios, jis ja pasitikėjo. Bet ieškovė pradėjo vagiliauti – paimdavo visus pinigus, jam nieko neliko sąskaitoje. Ieškovė vartojo alkoholį penktadieniais. Prašo neturtinės žalos, nes daug ko patyrė emociškai, jam skaudu. Opel Astra įsigijo bendrai šeimai, jį naudojo ir ieškovė (2025 m. spalio 14 d. teismo posėdžio III garso įrašas). Vaiko poreikiai išdidinti dėl kuro, gali važiuoti viešuoju transportu, maistui, higienai, komunaliniams, fotografijai (2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys yra jo tėvai. Su tėvu nelabai bendrauja. Paskutiniu metu tėvas nerodo iniciatyvos, pinigais neremia. Jis vairuoja Opel Astra. Kai gavo vairuotojo pažymėjimą, važiavo su tėčiu į (duomenys neskelbtini), kur pirko jam Opel Astra. Kai pirko, sutarė, kad perka jam, bet registruoja tėčio vardu, kad draudimas būtų pigesnis. Kai tėtis paėmė VW Tiguan, mama naudojo Opel Astra, dabar nenaudoja. Tėtis su broliu J. bendrauja ne daug, nematė, kad tėtis grynais pinigais duotų. Mama skatina bendrauti su tėčiu. Iki skyrybų gražiai bendravo. Tėtis nematydavo, kaip jaučiasi mama, kad jai blogai. 2025 m. birželio 11 d. tėtis su broliu susiriejo, brolis sakė, kad tėtis pradėjo kaltinti mamą. Mama vaistų su alkoholiu nevartodavo, alkoholio tik savaitgaliais vartodavo, ne nuolat. Mama lankėsi pas psichologus dėl santykių, dėl savijautos. Alkoholis negalėjo įtakoti skyrybų. Dabar tėvai nebendrauja, seniau labai pykdavosi. (2025 m. spalio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra jo brolis. Broliui skyrybos buvo staigmena. Brolis būna pas jį arba pas mamą, neturi kitų namų. Brolio santykiai su vaikais buvo geri, dabar vaikai pradėjo jo vengti. Brolis dėjo pastangas, kad išlaikyti šeimą. Ieškovė turėjo prisijungimus prie atsakovo banko sąskaitos. Ieškovė persivesdavo pinigus, juos naudojo šeimos reikmėms. Atsakovas davė jai prisijungimus. 2024 m. brolis paskambino iš užsienio, nes ieškovė persivedė visus pinigus, brolis liko užsienyje be pinigų, jis jam paskolino. Atsakovas teikia išlaikymą vaikams, buvo iš jo skolinęsis šeimai. Dėl būsto nėra bendro sutarimo, ieškovė keičia nuomonę, kartais nori parduoti, kartais kompensacijos. Opel Astra – šeimos automobilis, buvo įsigytas papildomas automobilis, juo naudojosi ir ieškovė, ir vaikas. Brolio sunki finansinė padėtis, brangu pragyventi (duomenys neskelbtini). Jis su sūnėnais bendrauja. Vartojimo paskola imta dėl automobilio lizingo refinansavimo. Brolis nebeteikia pilnamečiui vaikui išlaikymo, nes turi finansinių problemų. Brolis neminėjo, kad vaiko poreikiai per dideli, atsakovas yra sakęs, kad reikia pirkti vaikui fotoaparatą (2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė išvadoje nurodė, kad šeima Tarnybai nėra žinoma. Nepilnametis vaikas Tarnybos atstovei nurodė, kad labiau norėtų gyventi su mama, su ja artimesnis ryšys. Nurodė, jog su tėčiu norėtų bendrauti nevaržomai, pagal bendrą susitarimą. Tarnybos atstovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 330,00 Eur kas mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta, įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir konkrečius nepilnamečio vaiko poreikius. Dėl išlaikymo įsiskolinimo – Tarnyba neturi duomenų apie išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą. Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl šioje dalyje išvados neteikė, tačiau atkreipė dėmesį, jog ieškovės prašoma nustatyti sąlyga, pagal kurią abi šalys solidariai kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą yra perteklinė, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai numato esminę nuostatą, kad su vaiku susijusios tėvų teisės ir pareigos yra lygios (III t., e. b. l. 61–68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių nustatymo, neturtinės žalos priteisimo

Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 99; II t., e. b. l. 181). Santuokoje šalys susilaukė trijų sūnų, iš kurių vienas – J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra nepilnametis (I t., e. b. l. 18, 96).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nebeveda bendro ūkio. Ieškovė nurodė, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2023 m. birželio mėnesio, taip pat yra nurodžiusi – nuo 2024 m. balandžio mėnesio, atsakovas su tuo nesutinka, nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2024 m. lapkričio mėnesio. Pagal atsakovo paaiškinimus, liudytojo D. R. parodymus nustatyta, kad ieškovė 2024 m. yra atlikusi pervedimus iš atsakovo banko sąskaitos. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys 2024 m. dar vedė bendrą ūkį. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės mėnesį buvo atlikta neteisminė mediacija dėl šalių ginčo, 2024 m. lapkričio mėnesį taip pat buvo atlikta neteisminė mediacija dėl šalių ginčo (I t., e. b. l. 43, 44), 2024 m. rugpjūčio 14 d. šalys buvo sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (III t., e. b. l. 194–196). Pagal tai teismas daro išvadą, kad šalys nuo 2024 m. balandžio mėnesio neveda bendro ūkio, nes 2024 m. gegužės mėnesį kreipėsi į mediatorę dėl santuokos nutraukimo klausimų, nuo tada šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl santuoka nutrauktina. Šalys pripažino, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai nurodė, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad gyvenant santuokoje išryškėjo šalių charakterio skirtumai, tarpusavio nesutarimai tapo dažni, išnyko bendri interesai, prasidėjo konfliktai, jie nustojo vienas kitą gerbti ir remti moraliai, šalių bendrą gyvenimą puoselėjo ir vertino tik ji, atsakovui rūpintis niekuo nereikėjo. Skyrybų tema tarp šalių buvo įsisenėjusi, tai nebuvo siurprizas atsakovui. Atsakovas linkęs vartoti alkoholį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo dažnai nebūna namuose, kai jis juose būna, namuose būti iš esmės neįmanoma. Namuose vyrauja psichologinis smurtas, teroras ieškovės atžvilgiu, ko pasėkoje jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pradėjo lankytis pas psichoterapeutą 2021 m. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie pašlijusius santykius, lankymąsi pas psichoterapeutą dėl pablogėjusių santykių patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (III t., e. b. l. 79, 197–199), liudytojo Ž. R. parodymai.

Atsakovas teigė, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, ji paliko sutuoktinį. Atsakovas nereiškė valios skirtis. Sprendimas nutraukti santuoką yra individualus ieškovės sprendimas. Atsakovui nežinomos tokio sprendimo priežastys. Ieškovės elgesys šeimoje esmingai pasikeitė nuo 2022 m., kai ji pradėjo lankytis pas psichologą, dėl kokių priežasčių lankėsi, atsakovui nežinoma. Vėliau ji pradėjo gerti nervinę sistemą veikiančius vaistus (duomenys neskelbtini), vartodama juos kartu su alkoholiu, kas neigiamai įtakojo sutuoktinės bendrą psichinę būklę. Namuose vis dažnėdavo konfliktai ir priekaištai atsakovui, atsakovas ieškovei pradėjo nebeįtikti.

Įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, o santuokos iširimą sąlygojo skirtingi požiūriai į gyvenimą, ypač į finansinius klausimus ir pareigą vienas kitą gerbti moraliai.

Nors ieškovė teigė, jog atsakovas jos atžvilgiu smurtavo psichologiškai, namuose nebuvo galima būti kartu, kad atsakovas vartodavo alkoholį, visgi byloje esantys duomenys patvirtina tik, kad po civilinės bylos iškėlimo 2025 m. birželio 11 d. namuose buvo kilusi konfliktinė situacija tarp atsakovo ir sūnaus (VII t., e. b. l. 12–19). Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu smurtavo psichologiškai ir kad tai buvo esminė priežastis, lėmusi santuokos nutraukimą. Ieškovės paaiškinimai, liudytojo Ž. R. parodymai patvirtina, kad atsakovas buvo vartojęs alkoholio vienu atveju – 2023 m. rugsėjo mėnesį, kai išvyko pasivažinėti su dviračiu (III t., e. b. l. 199; 2025 m. spalio 14 d., 2025 m. spalio 16 d. teismo posėdžių garso įrašai). Tačiau teismo vertinimu, tai nepatvirtina, kad atsakovas nuolat, sistemingai vartojo alkoholį ir kad tai turėjo lemiamos įtakos santuokos nutraukimui.

Atsakovas teigė, kad ieškovė viena priėmė sprendimą skirtis, tai jam buvo staigmena. 2024 m. gegužės mėnesį buvo atlikta neteisminė mediacija dėl šalių ginčo, 2024 m. lapkričio mėnesį taip pat buvo atlikta neteisminė mediacija dėl šalių ginčo (I t., e. b. l. 43, 44), 2024 m. rugpjūčio 14 d. šalys buvo sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (III t., e. b. l. 194–196). Tai patvirtina, kad iki 2024 m. gegužės mėnesio šalims buvo žinoma aplinkybė apie ketinimą skirtis. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškovės elgesys šeimoje esmingai pasikeitė nuo 2022 m., kai ji pradėjo lankytis pas psichologą, namuose vis dažnėdavo konfliktai. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo tarp šalių vyko konfliktai, buvo kalbama apie problemas šeimoje, apie skyrybas ir anksčiau. Tai patvirtina 2020 m. vykęs šalių susirašinėjimas (III t., e. b. l. 197–198), kuris patvirtina, kad 2020 m. lapkričio mėnesį šalys nebesutarė. Liudytojas Ž. R. nurodė, kad tėtis nematydavo, kaip jaučiasi mama, kad jai blogai, mama lankėsi pas psichologus dėl santykių, dėl savijautos, dabar tėvai nebendrauja, seniau labai pykdavosi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi dėl pašlijusių santykių šeimoje į psichoterapeutą 2021 m. (III t., e. b. l. 79). Pagal tai teismas daro išvadą, kad vėliausiai nuo 2020 – 2021 m. šalių santykiai buvo pašliję, ieškovė apie tai yra informavusi atsakovą žinutėmis, iki šios civilinės bylos iškėlimo šalys dalyvavo neteisminėje mediacijoje, buvo sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl atsakovo argumentas, kad ieškovė vienasmeniškai priėmė sprendimą skirtis, kad tai jam buvo siurprizas, laikomas nepagrįstu.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė vartodavo vaistus su alkoholiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo skirtas medikamentinis gydymas (III t., e. b. l. 79). Tačiau ieškovė nurodė, kad alkoholio su vaistais nevartojo, jei vartodavo alkoholio – tai nebent penktadieniais. Liudytojas Ž. R. taip pat nurodė, kad ieškovė vartodavo alkoholio nebent savaitgaliais, tai negalėjo būti skyrybų priežastis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad atsakovo argumentas, jog ieškovė vartodavo vaistus su alkoholiu yra nepagrįstas.

Atsakovas nurodo, kad ieškovė pradėjo iš jo vogti pinigus. Pagal paties atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, liudytojo D. R. parodymus nustatyta, kad tarp šalių buvo sutarimas, jog ieškovė naudosis atsakovo elektronine bankininkyste, perves pinigus iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą ir šiuos pinigus naudos šeimos poreikiams, tokia atsakovo pinigų naudojimo praktika tarp šalių buvo nuo santuokos sudarymo pradžios, tai vyko atsakovo leidimu. Nustatyta, kad 2024 m. buvo atvejis, kai ieškovė pervedė pinigus iš atsakovo banko sąskaitos į savo banko sąskaitą, atsakovas tuo metu buvo užsienyje, nelikus pakankamai pinigų jo banko sąskaitoje, jis jų turėjo skolintis iš savo brolio D. R.. Atsakovas šį atvejį įvardijo kaip ieškovės „vagiliavimą“ iš jo. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė elgėsi pagal ilgą laiką tarp šalių egzistuojančią praktiką dėl pinigų pervedimo, kad iki šio pinigų pervedimo atsakovas kokiu nors aiškiu būdu ieškovės neinformavo, kad pakeičia jų susitarimą ir nebeleidžia jai toliau pervedinėti pinigų iš jo sąskaitos, kad atsakovas nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl galimos vagystės, nesikreipė iki minėto pervedimo į banką dėl prisijungimo duomenų pakeitimo, kad apribotų ieškovei galimybę disponuoti jo lėšomis, laikoma, kad atsakovo argumentas dėl pinigų vagystės yra deklaratyvus. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys atitiko tarp šalių ilgą laiką egzistavusį susitarimą dėl pinigų disponavimo, o pašlijus jų santykiams ir atsakovui pakeistus poziciją dėl jo pinigų pervedimo, jis turėjo aiškiai apie tai informuoti ieškovę arba imtis aktyvių veiksmų, kad apribotų ieškovei galimybę prisijungti prie jo banko sąskaitų. To nepadarius, ieškovė negalėjo numatyti pasikeitusios atsakovo valios.

Žemesnės instancijos teismas

Šalių nurodomos aplinkybės apie konfliktus šeimoje, šalių charakterių ir požiūrių skirtumus kaip tik ir patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.

Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, šalys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė išimtinio kito sutuoktinio elgesio, kaip santuokos iširimą lėmusią aplinkybę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių požiūrių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, dėl to, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas jautėsi nesuprasti antrosios pusės, ieškovė jautė, kad nebuvo pakankamai dėmesio skiriama jos savijautai, psichologinei gerovei, šeimai, o atsakovas jautėsi nuvertinamas ieškovės, jautė spaudimą dėl finansinių klausimų. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios pakankamas pastangas, kad šeima ir toliau gyventų kartu, būtų artimi vienas kitam, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad toks gyvenimas abu juos iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje nenustatyta, jog egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai (šalys tokių nepateikė), pagrindžiantys ieškovės bei atsakovo argumentus dėl kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo. Priešingai, teismo posėdžio metu nei viena iš šalių nenurodė, kad egzistuoja koks nors vienas reikšmingas įvykis, lėmęs santuokos pabaigą. Atsižvelgus į tai, kad tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai nėra pakankami vieno sutuoktinio kaltei nustatyti, t. y. abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui paliktina pavardė R., ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – R.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam iš ieškovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl jų abiejų kaltės, atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatyta, kad šalių sūnus nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina. Tarnybos atstovė nepateikė duomenų, kad ieškovė netinkamai atliktų savo kaip motinos pareigas, jos vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina nepažeistų jo interesų (II t., e. b. l. 57–64; III t., e. b. l. 61–68). Bylos duomenys yra pakankami spręsti, jog šalių sūnus prie motinos yra prisirišęs, juos sieja itin glaudūs ir artimi santykiai. Tuo tarpu, atsakovo ir sūnaus bendravimas šiuo metu yra sumažėjęs, atsakovas dirba užsienyje, jis keturias savaites būna užsienyje, dvi – Lietuvos Respublikoje, todėl dėl darbo pobūdžio atsakovas neturi realios galimybės nuolat, nepertraukiamai gyventi su sūnumi (II t., e. b. l. 57–64, 70–72; III t., e. b. l. 61–68; šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai).

Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, su kuria jo tarpusavio ryšys yra stiprus, ieškovė geba užtikrinti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, jog nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi kartu su motina (II t., e. b. l. 70–72), daroma išvada, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, J. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.165, 3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams ir pan. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos 330,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sukaks pilnametystės. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pateikė paaiškinimus žodžiu dėl vaiko poreikių (VII t., e. b. l. 43).

Šalių sūnus yra septyniolikos metų amžiaus, mokosi gimnazijoje, lanko krepšinio būrelį, užsiima pomėgiu – fotografavimu, šioje srityje lavina savo gabumus, specialiųjų poreikių neturi (II t., e. b. l. 57–64, 70–72; VII t., e. b. l. 43; šalių paaiškinimai, liudytojo D. R. parodymai).

Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė (VII t., e. b. l. 43), atsižvelgiant į infliaciją, padidėjusias maisto produktų, komunalinių paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainas, išaugusius vaiko poreikius, patvirtina, jog šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia skirti 821,75 Eur per mėnesį. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje matyti detalizuotos išlaidos, reikalingos užtikrinti būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Poreikių lentelėje nurodytoms išlaidoms pagrįsti ieškovė neteikė į bylą įrodymų (kvitų, duomenų apie vaiko lankomus užsiėmimus, kt.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) atskaičius mokesčius yra 777,00 Eur. Šalių sūnaus išlaikymui reikalinga per mėnesį suma (821,75 Eur) nežymiai viršija MMA atskaičius mokesčius. Todėl laikytina, kad ieškovė neturėjo procesinės pareigos teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius. Be to, atsakovas patvirtino, kad mokėdavo už sūnaus krepšinio būrelį, liudytojas D. R. nurodė, kad atsakovas prisidėjo perkant sūnui pirmąjį fotoaparatą. Tai patvirtina, kad atsakovas iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo pritarė sūnaus poreikiams lankyti krepšinio būrelį, užsiimti fotografavimu. Todėl tėvų skyrybos neturėtų apriboti vaiko gabumų ugdymo, nepriteisiant išlaikymo toje dalyje, kuri reikalinga jo pomėgiams, gabumams ugdyti ir kuriai tėvai anksčiau pritarė bei finansiškai teikė išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad visos ieškovės nurodomos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikui reikalingos lavinimo priemonės, pramogos, atostogos ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovės nurodytos sumos, skirtinos nepilnamečio vaiko maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos priežiūrai, lavinimui yra reikalingos, kad vaikas visaverčiai augtų, mokytųsi, būtų lavinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 821,75 Eur, kurią sudaro šios išlaidos: 291,67 Eur maistui, 25,00 Eur kurui, 56,67 Eur aprangai, 34,17 Eur avalynei, 98,76 Eur mokyklai, užklasinei veiklai, 49,17 Eur higienai, 17,50 Eur sveikatos priežiūrai, 122,17 Eur komunalinių mokesčių dalis, 118,33 Eur laisvalaikio, poilsio išlaidos, 8,33 Eur vienkartiniai nenumatyti poreikiai.

Nors atsakovas nurodė, kad vaiko poreikiai yra išdidinti, kad vaikui per mėnesį išlaikyti pakanka 600,00 Eur sumos, tačiau, kaip minėta, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Atsakovas nurodo, kad sūnui pakanka per mėnesį sumos, 177,00 Eur mažesnės nei MMA atskaičius mokesčius, tačiau neteikė į bylą sūnaus poreikių lentelės, neteikė duomenų, kiek konkrečiai išleisdavo sūnaus poreikiams per mėnesį, kol šalys vedė bendrą ūkį. Atsakovo atstovės paaiškinimai, duoti 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžio metu, kad šalių sūnaus poreikiai galėtų būti mažesni, nes jis galėtų naudotis viešuoju transportu, kad higienos priemonės, maistas ir kt. kainuoja mažiau nei nurodyta poreikių lentelėje, laikytini deklaratyviais, nepagrįstais.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Šioje byloje ieškovė prašo vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos priteisti 330,00 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas sutinka mokėti po 300,00 Eur per mėnesį.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius yra 777,00 Eur. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (122,50 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 327,25 Eur ((777,00 Eur – 122,50 Eur) / 2).

Bylos duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 022,00 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 257,00 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 469,00 Eur (I t., e. b. l. 173–179). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 122–173). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis VOKSWAGEN, VW TIGUAN, VIN kodas (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) tarp šalių nėra ginčo, kad transporto priemonė yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (I t., e. b. l. 181–182). Ieškovės vardu kilnojamojo registruotino turto nėra registruota (I t., e. b. l. 180). Tiek ieškovė, tiek atsakovas dirba. Ieškovės darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio iki 2025 m. sausio svyravo nuo 3 196,49 Eur iki 5 671,25 Eur, ieškovė taip pat yra gavusi pajamų iš Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio iki 2025 m. balandžio svyravo nuo 2 587,75 Eur iki 2 936,50 Eur (I t., e. b. l. 37, 189–192; II t. e. b. l. 183, 188–194; IV t., e. b. l. 6; 2025 m. spalio 14 d. teismo posėdžio I, II garso įrašai). Šalys turi pilnametį sūnų, kuris yra studentas, gyvena kartu su ieškove, nedirba. Šalys turi finansinių įsipareigojimų: Luminor Bank AS pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Fjord bank“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 45–63, 100–104; III t., e. b. l. 123–141). Ieškovė gauna iš valstybės sūnui skiriamą išmoką 122,50 Eur (I t., e. b. l. 37; III t., e. b. l. 183). Įvertinus tai, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši.

Žemesnės instancijos teismas

Šalys yra sveiki (priešingų duomenų nepateikta), darbingo amžiaus asmenys, turintys darbinės patirties, todėl turi galimybę pagal nustatytus vaiko poreikius prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra išdidintos, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes kasdieniame gyvenime atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų nepilnamečio vaiko saugumui užtikrinti, vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Akivaizdu, jog tokios išlaidos šiuo metu tenka su šalių vaiku gyvenančiai ieškovei.

Visgi, sprendžiant dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pažymėtina, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, įvertinus valstybės vaikui teikiamą išmoką (122,50 Eur), įvertinus ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos dydį, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos priteistinas 330,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikui sukaks pilnametystė (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas LRV nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalims pranešama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 640,00 Eur nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio įskaitytinai (300,00 Eur x 8 mėnesiai). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2024 m. balandžio mėnesio neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, kad jis šiuo laikotarpiu teikė sūnui išlaikymą, pervesdamas pinigus ieškovei, sūnui, taip pat duodavo grynais pinigais.

Byloje nėra ginčo, kad sūnaus poreikių patenkinimui laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio kas mėnesį reikalinga suma buvo 300,00 Eur, skiriama kiekvieno iš tėvų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio atsakovas pervedė ieškovei 5 505,26, mokėjimų paskirtyse nurodyta „Banko paskola ir mokesčiai” (II t., e. b. l. 95–100, 110–120; III t., e. b. l. 103). Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius, įvertinus pervedamos sumos dydį, ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas, poreikių lentelėje įvardytas sumas, įvertinus paskolos įmokų dydžius, tai, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas pervesdavo pusę paskolos ir pusę komunalinių mokesčių (komunaliniai mokesčiai dalintini keturiems asmenims – ieškovei, atsakovui, nepilnamečiui sūnui ir pilnamečiui sūnui), įvertinus ieškovės atsakovui siųstus skaičiavimus (II t, e. b. l. 122–130), laikytina, kad atsakovas mokėjo ne tik jam tenkančią komunalinių mokesčių dalį, bet ir sūnui tenkančią dalį. Poreikių lentelėje nurodyta, kad sūnui tenkanti komunalinių mokesčių dalis per mėnesį yra 122,17 Eur, todėl laikytina, kad per ginčo laikotarpį atsakovas padengė 977,36 Eur sūnui tenkančią komunalinių mokesčių dalį (122,17 Eur x 8 mėn.). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas mokėjo pusę krepšinio treniruočių sumos. Poreikių lentelėje nurodyta, kad krepšinio treniruotės per mėnesį vidutiniškai kainuoja 25,17 Eur, todėl laikytina, kad per ginčo laikotarpį atsakovas vidutiniškai padengė 100,68 Eur už krepšinio treniruotes (25,17 Eur / 2 x 8 mėn.). Ieškovės atsakovui siųsti skaičiavimai, kuriuose nurodyti mokėjimai už krepšinio treniruotes (II t, e. b. l. 122–130), atsakovo atlikti mokėjimai, kurie sutampa su ieškovės pateiktais skaičiavimais (II t., e. b. l. 95–100, 110–120; III t., e. b. l. 103), patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu mokėjo už sūnaus krepšinio treniruotes pusę jų sumos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas mokėjo pusę sūnaus draudimo įmokų sumos. Ieškovė ginčo laikotarpiu žinute nurodydavo atsakovui sumokėti pusę sūnaus draudimo įmokos, skaičiuojant nuo 21,00 Eur, t. y. 10,50 Eur (II t, e. b. l. 122–130). Ieškovės atsakovui siųsti skaičiavimai, kuriuose nurodyti mokėjimai už sūnaus draudimą (II t, e. b. l. 122–130), atsakovo atlikti mokėjimai, kurie sutampa su ieškovės pateiktais skaičiavimais (II t., e. b. l. 95–100, 110–120; III t., e. b. l. 103), patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu mokėjo už sūnaus draudimą pusę įmokų sumos – 84,00 Eur (10,50 Eur x 8 mėn.). Atsakovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pervesdavo pinigus sūnui, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (III t., e. b. l. 101–102). Tačiau vaiko išlaikymui skirtas lėšas valdo vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Todėl pinigų pervedimas tiesiogiai vaikui, motinai, su kuriuo gyvena vaikas, negalint šių lėšų tvarkyti ir panaudoti vaiko poreikiams, nėra laikomas išlaikymo teikimu. Atsakovas taip pat nurodė, kad atsakovei duodavo pinigų grynais, bet šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovei duodavo grynais dienpinigius, o šių nebegauna nuo 2023 m., t. y. dienpinigius nustojo gauti anksčiau nei ginčo laikotarpis.

Kadangi byloje nėra ginčo, kad nuo 2024 m. balandžio mėnesio šalys neveda bendro ūkio, kad atsakovas daugiau laiko gyvena užsienyje nei šeimos namuose, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad nuo to laiko jis teikė sūnui išlaikymą. Teismas sprendžia, kad šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, jog atsakovas nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio teikė vaikui išlaikymą iš dalies. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas 1 477,96 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio (300,00 Eur x 8 mėnesiai = 2 640,00 Eur; 2 640,00 Eur – 977,36 Eur – 100,68 Eur – 84,00 Eur = 1 477,96 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

Kadangi šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, spręstinas klausimas dėl skyrium gyvenančio tėvo ir jo nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. abi šalys solidariai, kartu atsako už nepilnamečio sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, priima sprendimus dėl vaiko ugdymo, sveikatos ar kitokių reikšmingų pasikeitimų, užtikrina jo teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinėje teisėje;

2. atsakovas turi teisę nevaržomai ir neribotai bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, viber ir kita);

3. ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, leisti sūnui lankytis atsakovo gyvenamojoje ar kitoje vaikui tinkamoje lankytis vietoje;

4. tiek ieškovė, tiek atsakovas įsipareigoja ne mažiau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti vienas kitą apie kelionę, nusprendus su sūnumi keliauti į užsienio valstybę. Šalys privalo viena kitai perduoti visus nepilnamečio vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Atsakovas priešieškiniu nekelia reikalavimo nustatyti konkrečią jo su sūnumi bendravimo tvarką, atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad ieškovės siūlomai jo bendravimo su sūnumi tvarkai neprieštarauja.

Tarnybos atstovė išvadoje nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, atkreipė dėmesį, jog ieškovės prašoma nustatyti sąlyga, pagal kurią abi šalys solidariai kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą yra perteklinė, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai numato esminę nuostatą, kad su vaiku susijusios tėvų teisės ir pareigos yra lygios (III t., e. b. l. 61–68).

Nors šalių sūnus yra septyniolikos metų ir, šalių teigimui, pats gali nuspręsti dėl bendravimo su tėvu tvarkos, tačiau įvertinus tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, kad atsakovo manymu ieškovė nuteikia vaikus prieš jį, siekiant sumažinti galimų konfliktų ateityje tikimybę, ieškovės reikalavimas tenkinamas. Nustatoma ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią:

2. atsakovas turi teisę nevaržomai ir neribotai bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, viber ir kita);

3. ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, leisti sūnui lankytis atsakovo gyvenamojoje ar kitoje vaikui tinkamoje lankytis vietoje;

Dėl turto padalijimo

Bylos duomenimis, atsakovo vardu yra registruoti trys žemės sklypai: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 022,00 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1 257,00 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 469,00 Eur, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2014 m. kovo 19 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras nurodyta nuosavybės forma – asmeninė (I t., e. b. l. 173–179). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo arba turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Byloje nėra ginčo, kad minėti žemės sklypai priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, atsakovo reikalavimas tenkinamas ir po santuokos nutraukimo paliekami atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Šalių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/54 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 122–173). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis VOKSWAGEN, VW TIGUAN, VIN kodas (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), tarp šalių nėra ginčo, kad transporto priemonė yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (I t., e. b. l. 181–182). Ieškovės vardu kilnojamojo registruotino turto nėra registruota (I t., e. b. l. 180).

Šalys turi finansinių įsipareigojimų: Luminor Bank AS pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Fjord bank“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 45–63, 100–104; III t., e. b. l. 123–141).

Automobilis VOKSWAGEN, VW TIGUAN įgytas šalims gyvenant santuokoje. Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės. Ieškovės teigimu, jo vertė yra 20 000,00 Eur. Atsakovo teigimu, transporto priemonės vertė yra mažesnė. Į bylą ieškovės ir atsakovo pateikti automobilių pardavimo portalų išrašai patvirtina, kad transporto priemonės vidutinė vertė yra apie 18 300,00 Eur (III t., e. b. l. 96–97, 190–191). Dėl šios transporto priemonės įsigijimo, šalys sudarė su AB „Fjord Bank“ kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 000,00 Eur kredito gavimo (I t., e. b. l. 45–63). Nesumokėtos kredito sumos likutis priešieškinio pateikimo dienai buvo 3 390,31 Eur (I t., e. b. l. 45–63). Nustatyta, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2024 m. balandžio mėnesio. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2024 m. balandžio mėnesio atsakovas yra sumokėjęs 1 798,72 Eur kredito (III t., e. b. l. 100). Tarp šalių nėra ginčo, kad automobilis VOKSWAGEN, VW TIGUAN priteistinas atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją (kilo ginčas dėl kompensacijos dydžio).

Kaip minėta, šalys dėl šios transporto priemonės įsigijimo ėmė kreditą iš AB „Fjord Bank“. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo kreditorinio įsipareigojimo AB „Fjord bank“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuoti, po santuokos nutraukimo paliekant prievolę ieškovei ir atsakovui solidaria, įmokų mokėjimą priteisiant ieškovei. Atsakovas prašo po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei AB „Fjord Bank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti asmenine atsakovo prievole, jeigu kreditorė tokiam reikalavimui prieštarautų, palikti šią prievolę solidaria šalių prievole, nustatant, kad vidiniuose tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditorei įsipareigoja padengti atsakovas. Kreditorė AB „Fjord Bank“ atsiliepime nurodė, kad prievolė yra solidari ir ji turi būti nemodifikuojama.

Nustatyta, kad ieškovė kredito sutartį sudarė šeimos poreikių tenkinimui, tokia paskirtis nurodyta sutartyje. Sutarties 41 punkte nurodyta, kad pagal vartojimo kredito sutartį, kurios paskirtis tenkinti šeimos poreikius, sutuoktiniai atsako solidariai. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris šeimos interesais yra laikomas bendrąja daline sutuoktinių prievole, o tuo atveju, jeigu sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti auklėjimą bei švietimą (CK 3.109 straipsnio 2 dalis), tokia prievolė laikytina solidariąja sutuoktinių prievole. Atsižvelgiant į tai, kad kreditas imtas dėl šeimos automobilio įsigijimo, kad atsakovas vykdydamas prievoles pagal sutartį išreiškė valią pritarti sutarčiai, laikytina, kad sutartis sudaryta šeimos interesais, kad tam buvo gautas atsakovo sutikimas. Todėl šalys laikomos solidariai atsakingos pagal sutartį. Nesant kreditorės sutikimo modifikuoti prievolę, atsižvelgiant į tai, kad kreditorė nurodė, jog kreditą suteikė įvertinusi abiejų sutuoktinių pajamas ir įsipareigojimus, prievolė nemodifikuojama.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, automobilis VOKSWAGEN, VW TIGUAN priteistinas atsakovui, prievolė kreditorei AB „Fjord Bank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliktina solidaria šalių prievole, nustatant, kad vidiniuose tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditorei įsipareigoja padengti atsakovas (įvertinus tai, kad jam priteistinas automobilis VOKSWAGEN, VW TIGUAN), ieškovei priteistina iš atsakovo 6 555,49 Eur kompensacija už automobilį VOKSWAGEN, VW TIGUAN (18 300,00 Eur - 3 390,31 Eur (likęs mokėti kreditas) – 1 798,72 Eur (nuo gyvenimo skyrium atsakovo sumokėtos įmokos) = 13 110,97 Eur; 13 110,97 Eur / 2 = 6 555,49 Eur).

Tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – dėl jo padalijimo būdo ir kompensacijos dydžio.

Byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, rinkos vertei nustatyti ekspertizė. Pagal eksperto išvadą rinkos vertė yra tokia:

žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 386 000,00 Eur;

1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 1 100,00 Eur;

1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 2 300,00 Eur;

1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 500,00 Eur (VI t., e. b. l. 35).

Po ekspertizės akto pateikimo į bylą nei papildomos, nei pakartotinės teismo ekspertizės šalys skirti neprašė, nepasinaudojo ir teise prašyti apklausti ekspertą teismo posėdyje bei užduoti jam klausimus, susijusius su ekspertinio tyrimo eiga ir (ar) ekspertizės akto turiniu. Vadinasi, šalys nesiėmė procesinių veiksmų, kurių turi imtis šalis, manydama, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar neišsamiai. Įvertinus ekspertės išvadas, daroma išvada, kad nekilnojamojo turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, rinkos vertė yra 391 000,00 Eur:

žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 386 000,00 Eur;

1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 1 100,00 Eur;

1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 2 300,00 Eur;

1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) – 500,00 Eur (CK 3.119 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti nekilnojamąjį turtą jai natūra, iš jos atsakovui priteisti 130 000,00 Eur piniginę kompensaciją, įpareigoti ją per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti šį nekilnojamąjį turtą ir išmokėti atsakovui priteistiną kompensaciją bei per 30 kalendorinių nuo šio turto pardavimo sandorio sudarymo dienos padengti likusį kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo priteisti šalims po ½ dalį žemiau nurodyto santuokoje įgyto nekilnojamojo turto.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teikė į bylą duomenis, kad nekilnojamojo turto įsigijimui naudotos jos asmeninės lėšos (III t., e. b. l. 71–75). Tačiau ieškovė nereiškė reikalavimų dėl šios aplinkybės – dėl kompensacijos ir (ar) didesnės turto dalies gavimo.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatęs, jog sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas; ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26 punktas).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo name yra viena virtuvė, sujungta su svetaine, trys miegamieji kambariai, yra vonios, tualetas (VI t., e. b. l. 45, 59–60). Tai reiškia, kad name yra galimybė nustatyti racionalią bendraturčių naudojimosi tvarką. Šalys nurodė, kad jie kitų gyvenamųjų būstų šiuo metu neturi. Atsakovas nurodė, kad bankas, suteikęs būsto kreditą, nesutinka prievolės modifikuoti iš solidarios į ieškovės asmeninę, kol paskola yra ir jo, jis negauna kredito kitam būstui įsigyti. Abi šalys 2025 m. spalio 14 d. teismo posėdyje nurodė, kad nei viena nėra pajėgi išmokėti kitai šaliai kompensaciją. Ieškovė 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdyje nurodė, kad galėtų išmokėti atsakovui kompensaciją per 6 mėnesių laikotarpį, bet nepateikė į bylą tai patvirtinančių duomenų, nenurodė, kas esmingai pasikeitė nuo 2025 m. spalio 14 d. iki 2025 m. spalio 22 d. Todėl ieškovės teiginį apie galimybę išmokėti kompensaciją teismas laiko deklaratyviu.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nei viena iš šalių nėra pajėgi išmokėti kitai šaliai kompensaciją už didesnę turto, kurio bendra vertė yra 391 000,00 Eur, dalį. Ieškovė siekia, kad jai turtas būtų priteistas natūra, o ji atsakovui kompensaciją sumokėtų, pardavusi turtą. Teismo vertinimu, tokį reikalavimą patenkinus, teismo sprendimas šioje dalyje taptų sąlyginis. CPK 267 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti sprendimą, kurio įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Ieškovės prievolė sumokėti kompensaciją atsakovui ir atsiskaityti su būsto kreditą suteikusiu banku kiltų tik pardavus nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokio sandorio sudarymas priklausytų ne vien nuo ieškovės valios, galima situacija, kad neatsirastų pirkėjų, turtas nebūtų parduodamas, ieškovei nekiltų prievolė sumokėti kompensaciją atsakovui, ji nebūtų pajėgi sumokėti atsakovui kompensacijos. Tokiu būdu būtų pažeidžiami atsakovo interesai. Pažymėtina, kad ieškovė 2025 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo įdėtas nekilnojamojo turto skelbimas 2024 m., pirkėjų neatsirado. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys nuo 2024 m. bando parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau iki šiol to nepadarė (II t., e. b. l. 156–164; VII t., e. b. l. 21–23). Tai tik patvirtina, kad ieškovės reikalavimą patenkinus, teismo sprendimas šioje dalyje taptų sąlyginis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo prašomas nekilnojamojo turto padalijimo būdas geriausiai atitinka tiek šalių, tiek jų vaiko interesus, ir yra racionaliausias. Todėl nekilnojamasis turtas dalintinas abiem šalims po ½ dalį. Tokiu būdu šalims nekilnojamasis turtas priklausys bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kadangi abi šalys siekia nekilnojamąjį turtą parduoti, transformavusis nuosavybės teisei į bendrąją dalinę nuosavybę, šalims nesutariant dėl pardavimo sąlygų, jos turės galimybę laisvai disponuoti joms priklausančiomis dalimis savo nuožiūra (pvz. parduoti tik savo turto dalį).

Šalys turi kreditorinį įsipareigojimą Luminor Bank AS pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimo laikotarpis – 2021 m. rugsėjo 7 d. – 2033 m. rugpjūčio 6 d. 2024 m. lapkričio 20 d. negrąžinta kredito suma – 104 416,88 Eur. Šalys ėmė šį kreditą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (II t., e. b. l. 100–103). Byloje nėra ginčo, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS yra solidari šalių prievolė. Kreditorius atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka su prievolės modifikavimu. Įvertinus tai, bei atsižvelgiant į tai, kad turtas, kurio įsigijimui imtas kreditas, šalims dalijamas po ½ dalį, kreditorinis įsipareigojimas Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas solidaria šalių prievole.

Atsakovas nurodė, kad šeimai priklausė automobilis Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 000,00 Eur, kurį ieškovė perleido be jo žinios, todėl prašo priteisti kompensaciją – 2 000,00 Eur. Nustatyta, kad ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (I t., e. b. l. 68, 108). 2024 m. rugpjūčio 14 d. šalys buvo pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.4.2. punkte nurodė, kad šalims nuosavybės teise priklauso turtas – Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (III t., e. b. l. 194–196). Nustatyta, kad ieškovė 2024 m. rugsėjo 20 d. perleido automobilį sūnui Ž. R. (IV t., e. b. l. 7–9). Teismo vertinimu, 2024 m. rugpjūčio 14 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtina, kad šalys laikė, jog automobilis priklauso jiems nuosavybės teise. Atsakovas paaiškino, kad automobilį jis pirko šeimai, ieškovė paaiškino ir liudytojas Ž. R. nurodė, kad automobiliu po jo įsigijimo naudojosi šeima, įskaitant ieškovę. Liudytojas D. R. taip pat nurodė, kad automobilis pirktas kaip šeimos automobilis. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad automobilis buvo nupirktas kaip šalių šeimos automobilis, kuriuo galėjo nevaržomai naudotis ir šalių sūnus. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas automobilį nupirko tik sūnui kaip jo nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė be atsakovo sutikimo perleido nuosavybės teisę į automobilį sūnui, laikytina, kad atsakovas turi teisę į kompensaciją dėl sumažinto santuokinio turto. Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės. Ieškovės teigimu, jo vertė yra 2 000,00 Eur, atsakovo teigimu – 4 000,00 Eur. Į bylą ieškovės ir atsakovo pateikti automobilių pardavimo portalų išrašai patvirtina, kad transporto priemonės vidutinė vertė yra apie 3 500,00 Eur (III t., e. b. l. 98–99, 192–193). Todėl priteistina atsakovo naudai iš ieškovės 1 750,00 Eur kompensacija už sumažintą santuokoje įgytą turtą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: nustatė laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo šalių sūnui laikiną išlaikymą 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gruodžio 5 d.) iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių sūnumi tvarką.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimas, panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – R., o atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prigimtinę pavardę – „R.“.

Nustatyti nepilnamečio šalių vaiko J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gruodžio 5 d.) iki J. R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui J. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 477,96 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 96 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. ieškovė L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai, kartu atsako už nepilnamečio sūnaus auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, priima sprendimus dėl vaiko ugdymo, sveikatos ar kitokių reikšmingų pasikeitimų, užtikrina jo teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinėje teisėje;

2. atsakovas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę nevaržomai ir neribotai bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, viber ir kita);

3. ieškovė L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, leisti sūnui lankytis atsakovo gyvenamojoje ar kitoje vaikui tinkamoje lankytis vietoje;

4. ieškovė L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja ne mažiau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų informuoti vienas kitą apie kelionę, nusprendus su sūnumi keliauti į užsienio valstybę. Šalys privalo viena kitai perduoti visus nepilnamečio vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą:

1. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

3. žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nekilnojamojo turto:

1. žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini);

2. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

3. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

4. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini);

5. 1/54 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VOKSWAGEN, VW TIGUAN, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 555,49 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 49 ct) kompensaciją už jai atitenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei akcinei bendrovei „Fjord Bank“ pagal 2023 m. gegužės 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidaria ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole, nustatant, kad vidiniuose ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose šią prievolę kreditorei įsipareigoja padengti atsakovas.

Priteisti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 750,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) kompensaciją už sumažintą santuokoje įgyto turto dalį.

Likusias patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos siųsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui, Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Raminta Liubinienė