- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1473-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05579-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- Rusijos Federacijos
- Kategorijos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos piliečiui D. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. 2022 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovo D. T. (D. T.) 9 600 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 72 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). 2022 m. balandžio 5 d. atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl ieškovo reikalavimų, todėl 2022 m. gegužės 2 d. ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo 9 906,16 Eur skolą, 383,31 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškinį priėmė, panaikino 2022 m. kovo 10 d. teismo įsakymą ir perdavė bylą Vilniaus regiono apylinkės teismui.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad suteikė atsakovui iš viso 11 100 Eur paskolą, atlikdamas aštuonis bankinius pavedimus, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta „paskolinta“ ir terminas, iki kada atsakovas turėjo pareigą grąžinti paskolą. Paaiškino, kad atsakovas 2021 m. liepos 15 d. grąžino ieškovui dalį paskolos (1 500 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, iš grąžintų 1 500 Eur 306,16 Eur buvo skirta palūkanoms už negrąžintą paskolą padengti. Remiasi kasacinio teismo išaiškinimais paaiškino, kad net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto, o įrodymai apie grąžintas lėšas vertintini kaip prievolės grąžinti skolą pripažinimas.
3. Dėl praleisto termino įvykdyti piniginę prievolę, ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), kurios nuo 9 906,16 Eur skolos pagal ieškovo paskaičiavimą yra 383,31 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. T. (D. T.) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pinigus pervedė atsakovui ne skolinimo tikslais. Pastebėjo, kad jokios aplinkybės netrukdė ir nebūtų trukdžiusios šalims sudaryti rašytinę paskolos sutartį, kaip to reikalauja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, jei abi šalys būtų turėjusios valią tarpusavyje sukurti paskolinius teisinius santykius. Atsakovas paaiškino, kad žinojo, kodėl ieškovas atliko pavedimus, todėl neturėjo pagrindo domėtis ir nesidomėjo bei nežinojo, kas buvo nurodyta pavedimų paskirtyse, o tai, kad tarp šalių nebuvo paskolinių santykių patvirtina faktas, kad ieškovas pavedimus atlikinėjo nepaisydamas to, kad pagal paties ieškovo nurodytus terminus anksčiau tariamai suteiktos paskolos jau turėjo būti, bet nebuvo grąžintos. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas niekada atsakovo neprašė grąžinti tariamų paskolų, o 2021 m. liepos 15 d. atsakovas pervedė 1 500 Eur ieškovui siekdamas šalių atsiskaitymų išlyginimo ir užbaigimo, be to, siekdamas išvengti mokestinių klausimų, ieškovas paprašė atsakovo mokėjimo paskirtyje nurodyti „skolos grąžinimas“.
6. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad jis, jo sutuoktinė E. T. (T.) ir jų valdoma (kontroliuojama) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aderealis“ bendradarbiavo su ieškovu ir jo valdomomis (kontroliuojamomis) bendrovėmis (SIA Sanlaits, UAB „Verslo rezervai“) dizaino ir baldų prekybos srityse, kurį laiką 2020–2021 metais subnuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), kur savo veiklą vykdė ir ieškovas bei jo valdomos (kontroliuojamos) bendrovės. Pažymėjo, kad 2020 m. vasario 1 d. 500 Eur pavedimą ieškovas atliko kaip užstatą (dalinį mokėjimą) už ieškovo pas atsakovo sutuoktinę užsakytą ir jos vėliau parengtą ieškovo ir jo partnerių baldų pardavimų salono (duomenys neskelbtini) dizaino projektą, 2020 m. gegužės 12 d. pavedimas buvo atliktas už atsakovo sutuoktinės ieškovo užsakymu ir jo naudai suteiktas paslaugas (2020 m. gegužės 11 d. sutuoktinė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui pabaigtą ieškovo ir jo valdomų (kontroliuojamų) bendrovių prekių (baldų) katalogą, o šio pavedimo dalis 1 465,35 Eur iš 2 000 Eur buvo atsiskaitymas už atsakovo sutuoktinės jam suteiktas paslaugas, likusi dalis (534,65 Eur) buvo mokėjimas siekiant sutarto atsiskaitymo su ieškovo prašymu ir interesais UAB „Aderealis“ 2020 metais įdarbinta darbuotoja E. K.. Nurodė, kad ieškovas taip pat prašė įdarbinti ir I. P., kuri kaip ir E. K., vykdytų ieškovo bei jo valdomų bendrovių internetinės parduotuvės www.traktoriukai24.lt operatorės aptarnavimo ir kitus darbus ieškovo naudai. Atsakovas paaiškino, kad tuo metu santykiai su ieškovu buvo geri, todėl E. K. ir I. P. buvo įdarbintos UAB „Aderealis“ šalims susitarus, kad ieškovas kompensuos joms UAB „Aderealis“ mokamą darbo užmokestį: 2020 m. balandžio 16 d. ieškovas pervedė atsakovui 800 Eur, iš kurių 647,37 Eur atsakovas kitą dieną pervedė UAB „Aderealis“ ir tą pačią dieną E. K. buvo išmokėta 647,37 Eur darbo užmokesčio; 2020 m. gegužės 14 d. 534,65 Eur buvo pervesti E. K. iš su 2020 m. gegužės 12 d. pavedimu gautų pinigų, 759,58 Eur buvo pervesti E. K. iš su 2020 m. birželio 17 d. pavedimu gautų pinigų, o iš su 2020 m. liepos 15 d. pavedimu gautų pinigų tą pačią dieną buvo išmokėta E. K. 982,50 Eur, o I. P. 433,22 Eur darbo užmokesčio; tokios pat sumos minėtoms darbuotojoms buvo išmokėtos ir 2020 m. rugsėjo 24 d., kai 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pervedė atsakovui 1 500 Eur; 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovas pervedė atsakovui 2 300 Eur ir tą pačią dieną E. K. buvo išmokėta 978,30 Eur, o I. P. 429,02 Eur darbo užmokesčio; 2021 m. vasario 19 d. ieškovas pervedė atsakovui 1 000 Eur ir 2021 m. vasario 21 d. E. K. buvo išmokėta 990 Eur darbo užmokesčio. Pabrėžė, kad pasibaigus šalių susitarimui ir ieškovui nustojus finansuoti jo prašymu UAB „Aderealis“ įdarbintas darbuotojas, šalys susivedė ieškovo atliktų pavedimų ir jų panaudojimo rezultatą bei susitarė, kad atsakovas grąžins ieškovui 1 500 Eur dydžio nepanaudotą permoką, tą atsakovas ir padarė 2021 m. liepos 15 d. pavedimu, tačiau ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas atsakovui, po priimto sprendimo toliau nebendradarbiauti.
7. Ieškovas dublike papildomai pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės yra nereikšmingos ir peržengia ginčo ribas, todėl neturi būti vertinamos. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nenurodė jokio susitarimo, kurio pagrindu E. T. suteikė paslaugas ieškovui, tokių paslaugų nekonkretizavo, taip pat nepateikė jokio susitarimo, kurio pagrindu neva ieškovas pervedinėjo atsakovui pinigų sumas už atsiskaitymą su UAB „Aderealis“ darbuotojais. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad darbuotojams pervestos sumos nesutampa su ieškovo atliktais mokėjimais atsakovui. Dėl baldų salono dizaino projekto (duomenys neskelbtini) ieškovas dublike nurodė, kad šis projektas UAB „Verslo rezervai“ ir UAB „Aderealis“ susitarimo pagrindu buvo atliekamas tam, kad UAB „Aderealis“ galėtų dalyvauti (duomenys neskelbtini) prekybos rinkoje.
8. Atsakovas triplike papildomai pažymėjo, kad tai, jog atsakovo sutuoktinė rengė ieškovo užsakytą ieškovo ir jo partnerių baldų pardavimo salono (duomenys neskelbtini) dizaino projektą patvirtina susirašinėjimas su ieškovu ir jo partneriu ieškovo projekto (duomenys neskelbtini) klausimais T. J. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad tai, jog E. K. dirbo ieškovo naudai ir interesais patvirtina jos susirašinėjimas elektroniniu paštu su ieškovo valdomų (kontroliuojamų) bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkiusia I. A.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovo E. G. ieškinį atmetė bei priteisė atsakovui D. T. iš ieškovo 4 719 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybės naudai iš ieškovo 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prašė jo paskolinti tam tikras pinigų sumas, nėra duomenų, jog ieškovas kada nors prašė atsakovo šią sumą grąžinti, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo šeimai buvo sunku ir reikėjo ieškovo finansinės pagalbos.
11. Teismas konstatavo, jog atsakovas įrodė, kad: 1) 2020 m. vasario 1 d. iš ieškovo gauta 500 Eur suma nėra paskola, o yra susijusi su kitais teisiniais santykiais (susitarimais, susijusiais su atsakovo sutuoktinės atliktu darbu); 2) 2020 m. balandžio 16 d. iš ieškovo gauta 800 Eur suma nėra paskola, o yra susijusi su kitais teisiniais santykiais (žodiniais šalių susitarimais, susijusiais su atsakovo bendrovėje įdarbintos E. K. tam tikru atliktu darbu ieškovo naudai ir interesais); 3) 2020 m. gegužės 12 d. iš ieškovo gauta 2 000 Eur suma nėra paskola, o yra susijusi su kitais teisiniais santykiais (žodiniais šalių susitarimais, susijusiais su atsakovo sutuoktinės ieškovui atliktu tam tikru darbu bei atsakovo bendrovėje įdarbintos darbuotojos atliekamais tam tikrais darbais ieškovui); 4) 2020 m. birželio 17 d. iš ieškovo gauta 1 000 Eur suma nėra paskola, o yra susijusi su kitais teisiniais santykiais (žodiniais šalių susitarimais); 5) 2020 m. liepos 15 d. iš ieškovo gauta 2 000 Eur suma nėra paskola, o yra susijusi su kitais teisiniais santykiais (žodiniais šalių susitarimais); 6) 2020 m. rugsėjo 23 d. iš ieškovo gauti 1 500 Eur nėra paskola, o yra susiję su kitais teisiniais santykiais (žodiniais šalių susitarimais); 7) 2020 m. gruodžio 22 d. iš ieškovo gauta 2 300 Eur suma nėra paskola, o yra susijusi su kitais teisiniais santykiais (žodiniais šalių susitarimais); 8) 2021 m. vasario 19 d. iš ieškovo gautas 1 000 Eur nėra paskola, o yra susijęs su kitais teisiniais santykiais (žodiniais susitarimais).
12. Pasisakydamas dėl 2021 m. liepos 15 d. pavedimo teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad 2021 m. liepos 15 d. atsakovo pervesti 1 500 Eur kaip „skolos grąžinimas“ yra susijęs su ieškovo ir atsakovo bendradarbiavime įprastais žodiniais susitarimais, susijusiais su jų, kaip verslo partnerių, veikla (arba su tokios veiklos pabaiga), o ne su paskoliniais teisiniais santykiais tarp fizinių asmenų ir vien lingvistiškai aiškinant žodis „skola“ nėra tapatus žodžiui „paskola“. Pažymėjo, kad atsakovas, jei būtų šiuo pavedimu siekęs grąžinti tam tikrus pinigus kaip paskolą, jis elgdamasis protingai ir apdairiai, būtų nurodęs mokėjimo paskirtyje labiau detalizuotą informaciją, kurią (kokią) paskolą jis grąžina ieškovui – kada grąžinama paskola jam buvo suteikta, ar grąžinama dalis, ar visa paskola ir pan. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo atsiliepimo argumentus, kad minėtas mokėjimas buvo susijęs ne su paskoliniais teisiniais santykiais, o su kitais šalių tarpusavio teisiniais santykiais (kaip nurodė atsakovas – „siekiant šalių atsiskaitymų išlyginimo ir užbaigimo“).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
13. Ieškovas E. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo D. T. ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad nors šiuo atveju ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, tačiau tai nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių egzistavimo ir nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti ieškovo atsakovui paskolintus pinigus.
15. Paaiškina, kad ieškovas atliko aštuonis bankinius pavedimus iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą iš viso 11 100,00 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolinta“ bei paskolos grąžinimo terminą, o tai rodo, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes remiantis šalių sudarytu žodiniu susitarimu ieškovas pervedė atsakovui iš viso 11 100 Eur paskolos sumą, o atsakovas šiuos pinigus priėmė, jokių pretenzijų dėl pervestų sumų nereiškė, jų negrąžino prašydamas pakeisti nurodytą mokėjimo paskirtį.
16. Pažymi, jog ieškovo visuose atliktų bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyse nurodyta „paskolinta“, o ši aplinkybė, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, patvirtina, kad mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis pagrindžia paskolos perdavimo atsakovui faktą.
17. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, su kokiais gi santykiais mokėjimai susiję, nenustatė, už ką galėjo būti atlikti ginčo mokėjimai, o atsakovas šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje neįrodė.
18. Nurodo, kad detalių duomenų mokėjimo paskirtyje nenurodymas nepaneigia to, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas jokios teismų praktikos, kuri pagrįstų jo nurodytas išvadas, nepateikė, nes tokios teismų praktikos nėra suformuota, o vien ta aplinkybė, jog atsakovas grąžino dalį paskolos mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“ pagrindžia ieškovo poziciją dėl paskolos suteikimo atsakovui, be to, jokie teisės aktai ar teismų praktika nenumato, kad grąžinant dalį paskolos mokėjimo paskirtyje reikia nurodyti detalius paskolos suteikimo duomenis, o tokių duomenų nepateikimas nepaneigia paskolos suteikimo fakto.
19. Paaiškina, kad atsakovas, grąžindamas dalį paskolos, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“, patvirtino tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius bei pripažino atsakovo pareigą grąžinti ieškovo jam paskolintą sumą, todėl jeigu atsakovas būtų vertinęs neva ieškovas jam nėra suteikęs paskolos, tokiu atveju būtų visiškai nelogiškas atsakovo mokėjimas, nurodant mokėjimo paskirtyje, jog atsakovas grąžina skolą.
20. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kiekvieno ieškovo atlikto pavedimo, neišsamiai ir nevisapusiškai vertino byloje esančią medžiagą, netinkamai interpretavo ir ignoravo dalį byloje esančių įrodymų, taip pat skundžiamą sprendimą iš esmės grindė prielaidomis, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti. Paaiškina, kad remiantis teismų praktika, būtent atsakovas įrodinėja gautų pinigų panaudojimo paskirtį, jis turėtų pateikti jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau šiuo atveju atsakovas nepateikė jokių jo poziciją pagrindžiančių įrodymų, nei vieno rašytinio įrodymo, nors tokią procesinę pareigą turi, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei teismų formuojamą praktiką.
21. Nurodo, kad protingas ir apdairus asmuo, gavęs mokėjimus į savo banko sąskaitą, turi pats įvertinti atliktų mokėjimų paskirtį, aiškintis, kokiu tikslu šios lėšos jam pervestos, tačiau atsakovas tokių veiksmų neatliko, kadangi žinojo, jog turi gauti iš ieškovo paskolą, be to, jeigu atsakovui būtų kilę kažkokių abejonių dėl mokėjimų paskirtyse nurodyto teksto, atsakovas galėjo kreiptis į ieškovą, tačiau tokių veiksmų taip pat neatliko, jei atsakovas nenorėjo priimti šių lėšų kaip paskolos, atsakovas turėjo jas grąžinti ieškovui, tačiau atsakovas šias lėšas priėmė ir naudojo savo reikmėms, atsakovas nepateikė jokių teisinių įrodymų, kurie paneigtų tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, o susirašinėjimai, kuriuos atsakovas pateikė pirmos instancijos teismui nėra susiję su ginčo dalyku ir nepaneigia ieškovo atsakovui pervestos paskolos fakto.
22. Paaiškina, kad atsakovas nepateikė jokio susitarimo ar kito įrodymo, kurio pagrindu neva ieškovas pervedinėjo atsakovui pinigų sumas už atsiskaitymą su UAB „Aderealis“ darbuotojais, kadangi ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę tokio susitarimo, be to, atsakovas nepaaiškino, kodėl tada ieškovas pinigų nepervesdavo kiekvieną mėnesį.
23. Akcentuoja, kad atsakovui iš ieškovo buvo nepagrįstai pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovas jų nepatyrė, nes nebuvo apmokėjęs už teisines paslaugas, teismui nebuvo pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
Atsiliepimas
24. Atsakovas D. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš apelianto E. G. atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
25. Nurodo, kad tarp apelianto ir atsakovo jokia paskolos sutartis niekada sudaryta nebuvo, apeliantas pinigus atsakovui pervedė ne skolinimo, o visiškai kitais tikslais, ir atsakovas niekada neturėjo ir neišreiškė valios skolintis iš apelianto ir jokiu būdu neįsipareigojo apeliantui grąžinti jam pervestų pinigų, kaip tai numato LR CK 6.870 straipsnis, be to, jokia rašytinė, o taip pat ir jokios kitos formos, paskolos sutartis tarp šalių niekada sudaryta nebuvo, o jei abi šalys būtų turėjusios valią tarpusavyje sukurti paskolinius teisinius santykius, tai ir būtų buvę padaryta, nes jokios aplinkybės netrukdė ir nebūtų trukdžiusios šalims sudaryti rašytinę paskolos sutartį.
26. Paaiškina, kad pats apeliantas, teismo posėdžių metu duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į jam užduotus klausimus, nepaaiškino ir tiksliai nenurodė, kur, kada ir kokiomis kitomis aplinkybėmis jis susitarė dėl paskolos teikimo atsakovui ir kaip bei kokiomis sąlygomis atsakovas įsipareigojo tokią tariamą paskolą grąžinti.
27. Pabrėžia, jog tai, kad apeliantas savo nuožiūra vienašališkai lietuvių kalbos nesuprantančiam ir ja nekalbančiam atsakovui bankinių pavedimų paskirtyse lietuvių kalba nurodė sąvokas “paskolinta” ir “grąžinti” bei savo paties susigalvotus terminus, niekaip neįrodo, kad su atsakovu dėl to buvo susitarta, kad atsakovas visa tai akceptavo ir / ar atitinkamai įsipareigojo dėl tariamos paskolos grąžinimo apelianto nurodytais ar kokiais nors kitokiais terminais. Be kita ko, į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovas matė, skaitė ir suprato pavedimų paskirties turinį, o įprastinėmis sąlygomis pavedimų gavėjai, žinantys kas ir dėl ko tuos pavedimus atliko, neatlieka jokių papildomų veiksmų siekiant išsiaiškinti, ką gi mokėtojas buvo nurodęs pavedimo paskirtyje, atsakovas aktualaus ginčo atveju žinojo dėl ko apeliantas atliko pavedimus ir kad tai nėra paskola, todėl neturėjo jokio pagrindo domėtis, nesidomėjo ir nežinojo, kas buvo nurodyta pavedimų paskirtyse.
28. Pažymi, kad apeliantas pavedimus atsakovui atlikinėjo periodiškai ir nepaisydamas to, kad pagal paties apelianto pavedimų paskirtyse nurodytus terminus anksčiau tariamai suteiktos paskolos jau turėjo būti grąžintos ir buvo pradelstos, o apeliantas niekada atsakovo neprašė grąžinti tariamų paskolų ir jokių pretenzijų nei žodžiu, nei, juo labiau, raštu atsakovui nereiškė.
29. Atkreipia dėmesį, jog be prie ieškinio pridėtų įrodymų apie bankinius pavedimus, būtent apeliantas daugiau jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ieškinį ir jame dėstomą istoriją apie tariamus paskolinius santykius, į bylą neteikė, o ir duodamas paaiškinimus nieko reikšmingo daugiau nei buvo nurodyta procesiniuose dokumentuose nepaaiškino.
30. Akcentuoja, kad kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui atsakovas, vadovaudamasis teismų praktika, tinkamai pateikė advokatų profesinės bendrijos faktiškai ir realiai už paslaugas šioje civilinėje byloje išrašytas PVM sąskaitas faktūras patvirtinančią pažymą, išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra galiojantys apskaitoje egzistuojantys ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešti ir žinomi dokumentai, pagal juos yra tinkamai apskaitytas ir į valstybės biudžetą sumokėtas PVM ir jie neišvengiamai anksčiau ar vėliau pas atsakovą atsiradus finansinėms galimybėms turės būti ir bus apmokėti, nes tai yra atsakovo finansinė prievolė. Pabrėžia, jog viena iš prielaidų tokiai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo galimybei atsirasti yra bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš to, dėl kurio procesinių veiksmų jos ir atsirado, t. y. iš apelianto. Atsakovo nuomone, neegzistuoja joks faktinis ir / ar teisinis pagrindas tokioje situacijoje apriboti CPK nustatytą šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės.
33. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo. Bylos duomenimis nustatyta, kad: 1) ieškovas 2020 m. vasario 1 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 500 euru grąžinti 500 euru iki 2020 05 25“; 2) ieškovas 2020 m. balandžio 16 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 800 euru grąžinti 800 euru iki 2020 05 25“; 3) ieškovas 2020 m. gegužės 12 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 2000 euru - grąžinti iki 2020 12 12“; 4) ieškovas 2020 m. birželio 17 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 1000 euru - grąžinti iki 2020 09 17“; 5) ieškovas 2020 m. liepos 15 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 2000 euru - grąžinti iki 2020 09 17“; 6) ieškovas 2020 m. rugsėjo 23 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 1 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 15 eur - grąžinti po 3 mėn.“; 7) ieškovas 2020 m. gruodžio 22 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 2 300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 2300 euru - grąžinti 2021 06 21“; 8) ieškovas 2021 m. vasario 19 d. iš savo banko sąskaitos, esančios UAB Medicinos banke pervedė atsakovui į banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke, 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paskolinta 1000 euru - grąžinti 2021 08 19“; 9) 2021 m. liepos 15 d. atsakovas padarė pavedimą ieškovui, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas prašė ieškovo paskolinti tam tikras pinigų sumas, nėra duomenų, jog ieškovas kada nors prašė atsakovo šias sumas grąžinti, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovo šeimai buvo sunku ir reikėjo ieškovo finansinės pagalbos, t. y. sprendė, jog šalių santykiai yra susiję ne su paskoliniais teisiniais santykiais tarp fizinių asmenų, o su kitais šalių tarpusavio teisiniais santykiais. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl ginčo esmės.
35. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; kt.). Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009, 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2011 ir kt.).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
37. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nors šiuo atveju ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, tačiau tai nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių egzistavimo ir nepanaikina atsakovo pareigos grąžinti ieškovo atsakovui paskolintus pinigus, nes ieškovas su atsakovu buvo sudarę žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovas atliko aštuonis bankinius pavedimus iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą iš viso 11 100 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolinta“ bei paskolos grąžinimo terminą, o atsakovas šiuos pinigus priėmė, jokių pretenzijų dėl pervestų sumų nereiškė, jų negrąžino prašydamas pakeisti nurodytą mokėjimo paskirtį, taip pat, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, o susirašinėjimai, kuriuos atsakovas pateikė pirmos instancijos teismui nėra susiję su ginčo dalyku ir nepaneigia ieškovo atsakovui pervestos paskolos fakto. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
38. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020). Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo, taip pat ieškovas nepateikė jokių kitokių paskolos sutarčiai prilyginamų dokumentų (raštų, telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodamos informacijos ir pan.), iš kurių būtų galima nustatyti tariamos paskolos šalių valią: atsakovo įsipareigojimo grąžinti paskolas faktą, šalių sulygtą palūkanų dydį, jų apskaičiavimą ir mokėjimą, sutarties užtikrinimą ir pan. Pažymėtina, kad be prie ieškovo ieškinio pridėtų įrodymų apie bankinius pavedimus, kuriuose nurodyta tik suma su prierašu „Paskolinta“ ir terminas iki kada suma turi būti grąžinta, ieškovas daugiau jokių įrodymų apie tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius nepateikė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovas, duodamas paaiškinimus žodinio bylos nagrinėjimo teisme metu pirmosios instancijos teisme, taip pat tiksliai nepaaiškino ir nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, t. y. kad šalys susitarė dėl paskolos teikimo atsakovui, o šis įsipareigojo tokią paskolą grąžinti. Vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis atliko aštuonis bankinius pavedimus iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą iš viso 11 100 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskolinta“ bei paskolos grąžinimo terminą, nepatvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių susiklostymo fakto.
40. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tarp šalių atlikti mokėjimai buvo susiję ne su paskoliniais teisiniais santykiais, o su kitais šalių tarpusavio teisiniais santykiais, tai be kita ko nors ir ne tiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad pats ieškovas bankinius pavedimus atsakovui atlikinėjo periodiškai, nepaisant to, kad pagal paties apelianto pavedimų paskirtyse nurodytus terminus anksčiau tariamai suteiktos paskolos jau turėjo būti, tačiau nebuvo grąžintos, t. y. buvo pradelstos. Byloje nenustatyta, jog šalys butų suderinę valią dėl tariamos paskolos terminų pratęsimo. Byloje nėra ir duomenų, kad apeliantas būtų siekęs susigrąžinti iš atsakovo šiam pervestus pinigus, jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nereiškė.
41. Priešingai nei nurodo apeliantas, vien ta aplinkybė, jog atsakovas grąžino dalį paskolos mokėjimo paskirtyje nurodydamas „skolos grąžinimas“ nepagrindžia ieškovo pozicijos dėl paskolos suteikimo atsakovui. Remiantis kasacinio teismo praktika, esminės paskolos sutarties sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas, yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo, šiuo atveju atsakovo, nuosavybėn, ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) egzistavimo negalėjo pavirtinti ir teisme apklausti liudytojai. Dėl to nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui (atsakovui) faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.
42. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentui, jog detalių duomenų mokėjimo paskirtyje nenurodymas nepaneigia to, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kaip jau buvo minėta, apeliantas be bankinių pavedimų nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie tarp šalių susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, rėmėsi vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais (CPK 178 straipsnis). Tiek iš procesinių dokumentų, tiek iš teismo posėdyje ieškovo duotų paaiškinimų matyti, jog ieškovas pasirinko kategorišką poziciją, teigdamas, kad būtent atsakovas privalo įrodinėti gautų pinigų panaudojimo paskirtį, pateikti jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taigi nesant byloje jokių kitų įrodymų apie tai, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog tarp šalių susiklostė ne paskoliniai, o kitokie teisiniai santykiai.
43. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei teismų formuojamą praktiką, pasisakydamas dėl kiekvieno ieškovo atlikto pavedimo, neišsamiai ir nevisapusiškai vertino byloje esančią medžiagą, netinkamai interpretavo ir ignoravo dalį byloje esančių įrodymų, taip pat skundžiamą sprendimą iš esmės grindė prielaidomis, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.
44. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas. Taip pat, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
45. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, priimdamas sprendimą teismas rėmėsi ne tik ieškovo, bet ir atsakovo pateiktais duomenimis, nustatęs, jog labiau tikėtina, kad dalis ieškovo atliktų pavedimų buvo susiję su atsakovo sutuoktinės teiktomis paslaugomis, pvz. 2020 m. vasario 1 d., 2020 m. gegužės 12 d. pavedimai, ar kitų UAB „Aderealis“ darbuotojų darbo užmokesčiu, t. y. E. K. darbo užmokesčiu, pvz. 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. birželio 17 d. pavedimai. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių atsakovo argumentus paneigiančių įrodymų, kad pinigų pervedimai buvo susiję ne su kitais teisiniais santykiais (žodiniais šalių susitarimais), o kaip paskola, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė labiau tikėtinomis aplinkybes, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka, o apelianto argumentus, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus.
46. Kaip teisiškai nepagrįsti atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, dėl ko darytina išvada, kad apeliantas iš esmės siekia, jog byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalių teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai.
48. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovui iš ieškovo buvo nepagrįstai pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes atsakovas jų nepatyrė, nes nebuvo apmokėjęs už teisines paslaugas, teismui nebuvo pateikti išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
49. CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).
51. Bylos duomenys pagrindžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei Advokatų profesinės bendrijos „Petrulionis ir Čobotas” suteiktas teisines paslaugas ir gautą dalinį apmokėjimą detalizuojančią pažymą. Pirmosios instancijos teismas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme priteisė iš ieškovo, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo ieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Pažymėtina, kad priešingai nei bando įrodyti apeliantas, advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, šiuo atveju atsakovo atstovo pateikta pažyma, kurioje buvo nurodyti visi esminiai duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylos procesinės baigties.
52. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
55. Ieškovas E. G. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo D. T. ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
56. Atsakovas D. T. taip pat pateikė prašymą priteisti iš ieškovo (apelianto) E. G. atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2023 m. rugsėjo 11 d. suteiktas teisines paslaugas ir gautą dalinį apmokėjimą detalizuojančią pažymą 1 306,80 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos yra racionalaus bei pagrįsto dydžio, todėl netenkinus apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
ieškovo E. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 306,80 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.