Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jūratės Jakubonienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – komisija) 2017 m. liepos 19 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė; Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 11 d., o pabaiga – 2020 m. gruodžio 8 d. Į bausmės laiką įskaitytos 3 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. Komisija 2017 m. liepos 19 d. nutarė, taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas konstatavo, jog nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nesudaro pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis K. B., nesutikdamas su šia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui ir prašo komisijos nutarimą patvirtinti. Nuteistasis skunde nurodė, jog bausmę atlikinėja už labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio labai gailisi. Jo teigimu, jis apgalvojęs visas savo padarytas klaidas, yra tikintis, todėl daug meldžiasi, jaučiasi esantis pasitaisęs ir tai mato įstaigos darbuotojai. Be to, susitaikęs su nukentėjusiaisiais. Nuteistasis teigė, kad Kauno NTI-PN buvo baustas 11 kartų dėl savo impulsyvumo. Šiuo metu nuobaudos nebegalioja. Impulsyvumo problemą išsprendęs, nes lankė elgesio korekcijos programas. Dabar skatintas 3 kartus už gerą elgesį, už darbą, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys 45 balai ir artima žemai. Atlikdamas bausmę, pataisos namuose mokėsi, įgijo vidutinį išsilavinimą ir suvirintojo specialybę, dirba mokykloje tvarkdariu, priteistą žalos atlyginimą moka iš uždirbamo atlyginimo. Taip pat jis palaiko ryšius su giminėmis, mama, broliu, seserimis bei drauge. Draugė jį lanko ir pataisos namuose. Mama serga nervų liga, todėl dėl jos sveikatos būklės reikalinga jo pagalba ūkio darbuose. Prašo atsižvelgti, kad jis nusikalto būdamas jauno amžiaus, kad išėjęs į laisvę, šiuo metu yra susitaręs dėl darbo pas ūkininką, taip pat radęs gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės, jo nuomone, pakankamos jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo K. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis K. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu Alytaus PN drausmine tvarka nebaustas, buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, Nepilnamečių pataisos namuose 11 kartų baustas, nuobaudos negalioja, tačiau 2 kartus skatintas už gerą darbą. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 45 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, alkoholio vartojimas, finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo stilius ir draugai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, dirba, bausmės vykdymo metu Alytaus PN nebaustas drausmine tvarka, yra skatintas už nepriekaištingą elgesį, palaiko socialinius ryšius, stebima stabili emocinė būsena. Minėtos aplinkybės rodo, jog K. B. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Pastebėtina ir tai, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje, šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – daugiau kaip 3 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, juolab, kad, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis laisvėje niekada nėra dirbęs, nesimokė ir nelankė mokyklos, bendravo su vyresniais draugais, vartojo alkoholį, kas įtakojo jį daryti nusikaltimus ir tai gali būti viena iš prielaidų vėl nusikalsti ateityje. Todėl nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jo asmenybę. Kaip jau buvo paminėta, K. B. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai nusprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl jam dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl apylinkės teismo nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo K. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.