Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo nuteistajam E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirta bausmė laisvės atėmimas 10 metų. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su 2015-01-26 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir galutine subendrinta bausme E. L. paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia - 2016 m. vasario 1 d., pabaiga - 2026 m. rugpjūčio 1 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (2/3 bausmės) - 2023 m. vasario 1 d. (2024 m. rugpjūčio 9 d. likusi neatlikta bausmės dalis 1 m. 11 mėn. 23 d.).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. rugpjūčio 13 d. gautas Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 9 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo elgesio rizika yra žema bei į visus išvardintus veiksnius. Komisijos nuomone yra pagrindas manyti, jog nuteistasis daro pažangą ir yra pasirengęs lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime nutarimas taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš nuteistojo E. L. asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistajam numatyta galima lygtinio paleidimo taikymo data atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės numatyta 2023-02-01, kas nagrinėjamu atveju, sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau sprendžiant nuteistojo E. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, anksčiau teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką suteikia pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga, 2024 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), bei Komisijos nutarimu nustatyta, jog 2024 m. liepos 4 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, E. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinant asmens elgesio bausmės atlikimo metu bei nustatytos nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, pažymėtina, kad nuteistojo rizika kito iš vidutinės į žemą, kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nuosekliai rodė pastangas koreguoti savo elgesį. Nors žema nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant BVK 82 straipsnio nuostatų kontekste nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą sumažėjus nusikalstamo elgesio rizikai, jog būdamas laisvėje nuteistasis nebenusikals. Minėta pažanga turi patvirtinti aplinkybę, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Tokią išvadą teismas gali padaryti ne tik formaliai atsižvelgęs į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinęs nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

2024 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis viso 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už tai du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nuo 2017 metų (daugiau nei 6 metus) tokių pažeidimų nefiksuota. Šios aplinkybės rodo, kad E. L. nors nuo bausmės vykdymo pradžios ir nebuvo linkęs laikytis bausmės rėžimo reikalavimų, negebėjo savęs kontroliuoti, tačiau jau daugiau nei šešis metus, t. y. nuo paskutinės drausminės nuobaudos paskyrimo, stebimas disciplinuotas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, naujų nuobaudų šiuo laikotarpiu jis nėra gavęs, ankstesnės nuobaudos nebegalioja. Be to, nuteistasis E. L. skatintas net 27 kartus, dominuojančios skatinimo priežastys už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Bausmės atlikimo metu administracine tvarka nebaustas. Nuo 2019-02-27 iki perkėlimo į pusiaukelės namus bausmę atlikinėjo lengvosios grupės sąlygomis. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistajam nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, minėtų išvykų metu nefiksuoti jokie nuteistojo elgesio taisyklių pažeidimai. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas, jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę pasikeitė į gerą, nors nuteistasis praeityje akivaizdžiai turėjo problemų su disciplina net struktūruotoje aplinkoje, tačiau šiuo metu pakankamai ilgą laikotarpį (daugiau nei 6 m.) stebimas geras nuteistojo gebėjimas save disciplinuoti, net ir mažiau struktūruotoje aplinkoje laikytis nuteistojo pareigų ir nepažeidinėti bausmės rėžimo ar kitų teisės reikalavimų. Pusiaukelės namų darbuotojų apibūdinamas kaip besistengiantis bendrauti, palaikantis pagarbius santykius su įstaigos darbuotojais bei su pusiaukelės namų gyventojais. Nuteistasis dalyvauja visose rengiamose pusiaukelės namų pozityvaus užimtumo priemonėse, savo iniciatyva prisideda prie aplinkos tvarkymo Tauragės pusiaukelės namuose.

Be to, visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebima itin teigiama nuteistojo motyvacija darbinei veiklai, t. y. atvykęs į įkalinimo įstaigą, nuteistasis nuo 2016-03-01 įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ medienos ir baldų gamybos cecho darbininko pareigose, nuo 2019-10-10 pradėjo dirbti Turto valdymo skyriuje pagalbinio darbininko pareigose, nuo 2021-06-02 - dar papildomai (0,25 etato) pagalbinio darbininko pareigose. Bausmę atliekant pusiau atviro tipo sąlygomis, nuo 2023-06-13 pradėjo dirbti Turto valdymo skyriuje traktorininko pareigose, o nuo 2023-06-13 papildomai (0,5 etato) buvo priimtas į elektriko - dyzelininko pareigas. Atvykęs tęsti laisvės atėmimo bausmės į Šiaulių kalėjimo Tauragės pusiaukelės namus, nuteistasis nuo 2023-07-21 iki 2023-10-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš šio darbo išėjo dėl sveikatos sutrikimo (tirpsta kojos, darbovietė nutolusi nuo įstaigos apie 3 km., sunku tiek kilometrų vaikščioti pėsčiomis). Nuo 2023-12-01 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol, darbu yra patenkintas, iš darbo užmokesčio dengia įsiskolinimus. Be to, 2017 m. Elektrėnų profesinio mokymo centre baigė baldžiaus mokymo programą. Pasak nuteistojo, paleidimo atveju dėl darbo problemų neturės, teigia, kad dirbs su traktoriumi pas sesers vyrą, jo ūkyje bei prisidės prie mamos ūkio plėtojimo. Trumpalaikių išvykų metu, jau dabar važinėja su traktoriumi, dirbdamas įvairius ūkio darbus. E. L. tvirtina, kad darbas su traktoriumi jam patinka, o ir sveikatos atžvilgiu toks darbo pobūdis jam priimtinesnis. Asmens byloje yra 2024-01-29 ūkininko E. G. sutikimas įdarbinti nuteistąjį ūkio darbininko pareigose.

Pažymėtina ir tai, jog bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. L. aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvavo 3 mėn. trukmės Nuteistųjų adaptacijos programoje. Vykdydamas plane numatytas priemones, tęsė darbinę veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, iš darbo užmokesčio dengė finansinius įsiskolinimus, išlaikė motyvaciją nevartoti alkoholio, nuo 2017 m. nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl individualių konsultacijų. Nuteistasis 2022-02-28 sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programą. Nuo 2022-02-08 iki 2023-03-31 lankė uždarus anoniminių alkoholikų užsiėmimus „Kaip suvaldyti potraukį alkoholiui“, taip pat 2022 m. kovo mėnesį dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose „Lengvas būdas kontroliuoti alkoholį“. Atvykęs tęsti bausmės į Tauragės pusiaukelės namus, nuteistasis lankė priklausomybių konsultacijas, taip pat grupinius užsiėmimus priklausomybių klausimais. 2024-06-27 Tauragės pusiaukelės namų pateiktoje pažymoje nurodyta, kad E. L. vykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas: nuteistajam pravesti 3 motyvaciniai pokalbiai, kurių metu daug dėmesio skiriama nuteistojo sveikatai, kadangi turi sveikatos problemų. Nuteistasis daug laiko skiria darbui, tiek būdamas Pusiaukelės namuose, tiek parvykdamas trumpalaikių išvykų namo. Lankė priklausomybių konsultacijas, taip pat grupinius užsiėmimus priklausomybių klausimais. Teisės pažeidėjas pripažįsta, kad buvo priklausomas nuo alkoholio, bet šiuo metu nuteistajam netikslinga dažnai teikti konsultacijas, palaikymui tikslinga teikti konsultaciją kartą per tris mėnesius. Be to, E. L. nuo atvykimo į pusiaukelės namus nepraleido nei vienos pozityvaus užimtumo priemonės, visada į jas ateina pirmas, į jas įsitraukia, nei karto nepažeidė pusiaukelės namų tvarkos aprašo, laikėsi nustatytos dienotvarkės.

Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistajam yra vykdomi du pirmos eilės išieškojimai (išlaikymai). Nuo patekimo į Tauragės pusiaukelės namus yra užbaigtos 7 išieškojimo bylos. Su vienu antstoliu yra susitarta dėl vykdomosios bylos skolos ir vykdymo išlaidų mokėjimo savarankiškai, siekia padengti išieškojimą. Kol kas daugiau nebelieka pajamų kitų bylų skolos dengimui, bet E. L. savo prievolės neišsižada ir ateityje planuoja nuosekliai dengti kitas išieškojimo bylas savanoriškai.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą – kaip ir trumpalaikių išvykų metu, nuteistasis vyktų gyventi pas mamą ir patėvį, kurie neprieštarauja, kad pastarasis lygtinio paleidimo laikotarpiu gyventų mamai nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, minėtame name nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruota nuteistojo E. L. gyvenamoji vieta. Šiuo metu su artimaisiais, t. y. mama, dukromis, broliu, ir sesers šeima, palaiko artimus ryšius. Nuteistasis labai brangina santykius su artimaisiais, jų rūpestingumą ir palaikymą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog šeimos narių pagalba ir palaikymas gali būti vertinami kaip svarbus veiksnys, galintis palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenės procesą.

Nors yra išlikę du kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio ir atkryčio tikimybės neįvertinimas, tačiau yra ir apsauginių veiksnių, tai yra: įgyta kvalifikacija, darbinė patirtis įkalinimo įstaigoje bei aukšta darbinė motyvacija; palaikantys ryšiai su artimaisiais, susitelkimas į savo aplinkos ir gyvenimo būdo keitimą. Išanalizavęs minėtus socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad šiuo metu matosi akivaizdi nuteistojo pažanga valdant kriminogenines sritis.

Atsižvelgiant į šias bei kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu akivaizdu, jog nuteistasis pakankamai ilgą laikotarpį stabiliai deda pastangas į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinime stebima akivaizdi pažanga, t. y. iš vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos tapo maža, nuteistasis yra orientuotas į pozityvų užimtumą, darbą bei jau pakankamai ilgą laikotarpį jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra nepriekaištingas. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad ir lygtinai paleistas, nuteistasis laikysis jam nustatytų įpareigojimų, įstatymų, ir pakartotinai nebenusikals.

Pažymėtina, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nuteistojo E. L. lygtinis paleidimas, suteikiant jam planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, nustatant įpareigojimus, padėsiančius tai įgyvendinti, šiuo atveju būtų viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, skatinančių jį pakartotinai nebenusikalsti.

Įvertinęs Komisijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagrindus bei motyvus, teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 82 straipsnį. Teismas sprendžia, jog nuteistasis E. L. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, jis iš esmės pakeitė savo elgesį ir padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su Komisijos išvada, jog šiuo atveju nuteistasis laisvėje sugebės laikytis jam nustatytos tvarkos ir nepažeis lygtinio paleidimo sąlygų. Todėl jis yra vertas teismo pasitikėjimo, suteikiant jam galimybę anksčiau sugrįžti į laisvę. Įvertinus pateiktą Komisijos nutarimą bei visą kitą medžiagą, daroma išvada, jog nėra jokių kliūčių patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, nenusikals bei integruosis į visuomenę, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu ir 364 straipsniu,

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymo nuteistajam E. L..

Taikyti nuteistajam E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Išaiškinti E. L., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo:

1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 arba 4 dalį;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose;

3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas laisvės atėmimo vietų įstaigoje;

4) nesilankyti tam tikrose vietose;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;

6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.