Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu E. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirta bausmė laisvės atėmimas 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu skirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 10 metų. Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 22 d. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės vykdymo pradžia - 2016 m. vasario 1 d., pabaiga - 2026 m. rugpjūčio 1 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (2/3 bausmės) - 2023 m. vasario 1 d. (2024 m. vasario 9 d. likusi neatlikta bausmės dalis 2 m. 5 mėn. 12 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, tačiau pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad tik esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką išlieka vidutinė (2024-01-24 vertinimas), pirminis vertinimas – 2016-03-01 rizika vidutinė, tačiau vis tik yra stebimos nuteistojo pastangos nusikalstamo elgesio riziką valdyti. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, nekyla: nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios dalyvavo 3 mėn. trukmės Nuteistųjų adaptacijos programoje. Vykdydamas plane numatytas priemones, tęsė darbinę veiklą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, iš darbo užmokesčio dengė finansinius įsiskolinimus, išlaikė motyvaciją nevartoti alkoholio, nuo 2017 m. nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl individualių konsultacijų. Nuteistasis 2022-02-28 sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, 2022 m. vasario - kovo mėnesį dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose „Lengvas būdas kontroliuoti alkoholį“. Nuo 2023-02-08 iki 2023-03-31 lankė uždarus anoniminių alkoholikų užsiėmimus „Kaip suvaldyti potraukį alkoholiui“. Atvykęs tęsti bausmės į Šiaulių kalėjimo Tauragės pusiaukelės namus, nuteistasis nuo 2023-07-24 iki 2023-10-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023-12-01 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol. Dalyvauja susitikimuose su priklausomybių konsultantu, dalyvavo paskaitoje - „Įrankis psichologiniam atsparumui didinti“, prevencinėje priemonėje „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis“, susitikime su Užimtumo tarnybos karjeros konsultante. Taip pat 27 kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad visi nuteistąjį E. L. teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 25 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistasis, kalbėdamas apie savo padarytas nusikalstamas veikas, linkęs sumenkinti jų pasekmes bei svarbą ir nors nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti net 4 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo E. L. pakartotinio nusikalstamumo riziką: mažiau struktūruotoje aplinkoje netinkamos kompanijos pasirinkimo tikimybė išlieka didelė; su mąstymu ir elgesiu susiję ypatumai (agresyvus elgesys, savitvardos praradimas pavartojus alkoholio, gilesnės savo elgesio analizės stoka bei problemų atpažinimo, sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo stoka); smurtinis elgesys pavartojus alkoholio, bei vienas apsauginis veiksnys – įgyta kvalifikacija, darbinė patirtis įkalinimo įstaigoje bei aukšta darbinė motyvacija.

Pažymėtina, jog nuteistasis E. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymą) ir šis teistumas jam nėra vienintelis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką E. L. įvykdė jau būdamas teistas, ir jam net kelis kartus buvo taikytas realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vis tik teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir pastarasis toliau negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Be to, po šios nusikalstamos veikos įvykdymo ir jau būdamas Kauno apygardos teismo 2015-01-26 pripažintas kaltu už minėto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, 2016-02-01 įvykdė dar vieną smurtinį nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016-05-11 nuosprendis). Akivaizdu, kad E. L. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Pažymėtina, jog nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija pagrįstai nustatė nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius ir tai, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis absoliučioje laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Iš socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog pagal administracinių nusižengimų registrą nuteistasis turi 4923 Eur įsiskolinimą; pagal 2023-06-16 Finansų skyriaus pateiktą pažymą, nuteistasis turi 9947,67 Eur įsiskolinimą už alimentus (išieškota 2038,49 Eur) ir išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 17216,05 Eur (išieškota 1158,22), savanoriškai skolų nedengė (pasak nuteistojo, neturėjo tokių galimybių). Taigi matyti, kad jo finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka nemaži, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos finansinės prievolės nuteistąjį laisvėje galėtų paskatinti vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, kas stipriai apsunkintų ir nuteistojo integraciją į visuomenę. Ir nors nuteistasis ir nurodo, jog supranta, kad turi didelę skolą ir nežino kaip ir per kiek laiko ją padengs, tačiau mano, kad dirbdamas sesers vyro ūkyje, užsidirbs pakankamai lėšų ir gebės per ilgą laiką gražinti skolas, tačiau teismo vertinimu aplinkybė, jog jis dirbs sesers vyro ūkyje negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai ten įsidarbins.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į neatliktos bausmės dalį. Teismo vertinimu, likusioji E. L. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vis dar yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 1 d.), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis būtent laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog E. L. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismo vertinimu, nuteistasis turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą ir suponuotų neabejotiną išvadą lygtinio paleidimo sprendimui.

Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis E. L. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Komisijos rekomendacijas.

Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, nusikalstamų veikų sukeltus padarinius, jų mastą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, likusią neatliktos bausmės dalį, konstatuotina, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar negali būti taikomas. Komisija, priimdama 2024 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. L.. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo E. L. skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo E. L. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.