Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

3. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 8 d. Į bausmės laiką įskaitytos 3 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 7 d.

2017 m. liepos 19 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-282 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis jau atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės atlikimo metu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą. Alytaus pataisos namuose, Profesinio rengimo centre nuteistasis mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę. Šiuo metu nuteistasis pataisos namuose dirba mokykloje tvarkdariu, pavestą darbą atlieka tinkamai. Nuteistasis dalyvauja anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas 11 kartų, tačiau šiuo metu visos nuobaudos jau yra negaliojančios. Alytaus pataisos namuose nuteistasis drausmine tvarka nebaustas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 3 kartus paskatintas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra artima žemai – vertinama 45 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. liepos 19 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Jeigu dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nuteistasis K. B. yra atlikęs įstatymu nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien formaliojo pagrindo nepakanka, kadangi būtina visuma aplinkybių, kurios patvirtintų, kad lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga matyti, jog nuteistasis K. B. šiuo metu atlieka pagal 3 apkaltinamuosius nuosprendžius paskirtą subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę už 6 nusikalstamų veikų padarymą, tai yra už 4 nesunkių, 1 apysunkio ir 1 labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 6 dalis). Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžta, jog visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio ir jam būdingas nusikaltimų modelis. Vien jau paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis nuosekliai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatos bausmės paskirtį apibrėžia taip, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi būtina pažymėti tai, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirta individualizuota kriminalinė bausmė dar neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o ši aplinkybė yra ypač svarbi vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Iš 2017 m. liepos 19 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-279 matyti, jog Komisiją sudarė 6 nariai, iš kurių 3 nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkas, balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei 3 – prieš lygtinio paleidimo taikymą. Kaip jau minėta, nuteistasis laivės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas pirmą kartą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis yra kilęs iš gausios, kurį laiką buvusios įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, šeimos. Taip pat matyti, jog laisvėje nuteistasis bendraudavo su vyresniais draugais, su jais girtaudavo bei praleidinėdavo pamokas. Nusikaltimus nuteistasis darė būdamas neblaivus. Jis ir pats pripažįsta, jog laisvėje turėjo alkoholio vartojimo problemą, kuri turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Nuteistasis nurodė, jog lygtinai paleistas, jis apsigyventų pas savo krikštatėvius, kurie žada priimti jį gyventi iki tol, kol jam pasibaigs lygtinio paleidimo terminas. Akivaizdu, jog išėjus į laisvę, nuteistasis gali susidurti su gyvenamosios vietos problema, kadangi jis būtų tiesiogiai priklausomas nuo giminaičių valios ir geranoriškumo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių jis įvykdęs tik menką dalį. Nuteistasis nurodė, jog išėjęs į laisvę, jis įsidarbintų pas ūkininką ir tai jam leistų greičiau įvykdyti turimas finansines prievoles. Tačiau vertinant tai, jog nuteistasis teturi menką darbo patirtį, toks jo teiginys negali būti laikomas garantu, patvirtinančiu, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą ir gaus bei disponuos vien teisėtu būdu uždirbtomis pajamomis. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, broliu, seserimis bei drauge, tačiau apie jo lankymą pasimatymų metu, duomenų nėra.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, neišskiriant bausmės atlikimo vietų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 3 kartus paskatintas ir net 11 kartų baustas drausmine tvarka, tačiau šiuo metu jis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – neteisėtas sandoris, pareigūnų reikalavimų nevykdymas, mobiliojo ryšio telefono turėjimas, lokalizacijos pažeidimas. Nors visos nuteistajam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas, skaičius bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu, pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtos bausmės tikslus. Vertinant visas paminėtas aplinkybes, akivaizdu, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis savo elgesį keisti teigiama linkme pradėjo tik perkėlus jį į Alytaus pataisos namus, artėjant galimybei svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis apie save yra geros nuomonės. Jis kategoriškai neigia ankstesnį autoagresyvų-suicidinį elgesį ar mintis apie tai. Pabrėžta, jog kartais nuteistasis yra linkęs pasielgti impulsyviai ir priimti sprendimus, kurių paskui jam tenka stipriai gailėtis. Nuteitojo nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog jis nesugeba išlaikyti savitvardos ir savęs visapusiškai kontroliuoti. Nuteistasis sugeba atpažinti tik kai kurias problemines sritis, kartais susiduria su sunkumais, numatant tolimesnes savo elgesio pasekmes.

Ypač svarbu pabrėžti ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 45 balai pagal OASys vertinimo metodiką. Nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat, kaip vidutinė. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – mąstymas ir elgesys, alkoholio vartojimas, finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo stilius ir draugai.

Išanalizavus visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – daugiau kaip 3 metai 4 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro skunde išdėstytais argumentais ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo K. B. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis K. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti 2017 m. liepos 19 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-282 dėl nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2017 m. liepos 19 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-282 dėl nuteistojo K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.