Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus skundas, dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. sausio 10 d. nutarimo pakeitimo ir atsisakyta patvirtinti komisijos 2018 m. sausio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. B. teistas:1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. (2 epizodai), 138 str. 2 d. 8 p., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtas laisvės apribojimas 1 metams; 3) Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 129 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtas laisvės atėmimu 7 metams.Bausmės pradžia – 2013 m. gruodžio 11 d., pabaiga – 2020 m. gruodžio 8 d. 2018 m. sausio 10 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam K. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 10 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras T. Buškevičius pateikė skundą dėl komisijos 2018 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė jį pakeisti ir netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, prokuroro skundas atmestas ir atsisakyta patvirtinti komisijos 2018 m. sausio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis K. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laisvėje K. B. integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 21 d nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad laisvėje galės greičiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir padės mamai, kuriai reikalinga fizinė pagalba.Nuteistojo K. B. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad K. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 41 balas (nuo pirmo vertinimo sumažėjo keturiais balais), todėl šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatytas keturių balų rizikos mažėjimas laikytinas minimaliu. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti ir dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).K. B. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo mąstymu ir elgesiu (kartais linkęs elgtis impulsyviai, susiduria su sunkumais numatydamas tolimesnes savo elgesio pasekmes), alkoholio vartojimu (nusikaltimą padarė girtaudamas), finansiniais įsipareigojimais (turi 3223 eurų ieškinių, kuriuo antstoliais po truputį išskaičiuoja iš jo darbo užmokesčio, pagal vykdomuosius raštus skola 214 eurų, iš kurių sumokėjęs 155 eurus, bausmės atlikimo metu Alytaus pataisos namuose gavo 1054 eurus, išleido 998 eurus), gyvenimo stiliumi ir draugais (bendravo su vyresniais draugais, su jais girtavo, praleidinėjo pamokas, nusikaltimą padarė girtaudamas kompanijoje). Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis teismo sprendimą, tačiau jo vertinimas kitų aukščiau aptartų ir teismo sprendimo motyvuose nurodytų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesnysis teismas K. B. ankstesnius nusikaltimus ir nusikaltimą už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertina nustatyto kriminogeninio veiksnio – mąstymas ir elgesys (linkęs elgtis impulsyviai) kontekste. Pažymima, jog K. B. būdingas nusikaltimų modelis (smurtiniai nusikaltimai), svarbu tai, kad iš 2017 m. gruodžio 19 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nustatyta pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika išlieka vidutinė, įvertinus nuteistojo polinkį elgtis impulsyviai, aukštesniojo teismo nuomone, kyla abejonių dėl K. B. sėkmingos probacijos. Įvertinus aptartus duomenis, aukštesnės instancijos teismui kelia abejonių nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog išėjęs iš pataisos įstaigos, galėtų greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems, kadangi tokią galimybę nuteistasis turėjo ir pataisos namuose, tačiau sumažinti turtinių įsipareigojimų nesistengė, todėl nustatytas kriminogeninis veiksnys – finansiniai įsipareigojimai, išlieka aktualus. Šiame kontekste pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistojo pastangos vykdyti prievoles yra tik formalios. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. B. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriakaištingas – nors 2017 metais jis buvo tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, tačiau viso bausmės atlikimo metu buvo 11 kartų baustas drausmine tvarka (už bendravimą su kitomis kameromis, neteisėtą sandorį, pareigūnų reikalavimų nevykdymą, necenzūrinių žodžių vartojimą, mobilaus ryšio telefoną, lokalizacijos pažeidimus), paskutinį kartą 2016 m. rugpjūčio 18 d. Šiuo metu drausminės nuobaudos negalioja, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo skatinamas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog K. B. savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Pastebėtina, jog nuteistojo elgesys gerėjo būtent artėjant terminui, kada galėjo būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, kas leidžia pagrįstai abejoti šių pokyčių stabilumu.

15. Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog K. B. būdamas lygtinai paleistas, iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.