Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17392-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-17392-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) J. C. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad ji 2024 m. birželio 2 d. apie 10.53 val. Vilniuje, Žvalgų g., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 0,76 promilės (pritaikius paklaidą) girtumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą (b. l. 72-74).

Institucijos nuomone, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiagą.

Atsiliepime nurodyta, kad nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad Institucijos pareigūnas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo doktrinos, teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne pareigūnas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Bylą išnagrinėjęs pareigūnas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Pareiškėjos padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Institucijos vertinimu, skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjos padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam, priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Vien tai, jog jos padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad Pareiškėja vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus KET pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jos elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jos, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Institucijos vertinimu, pažeidėja elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiškojo elgesio pasekmių.

Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymėtina jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ir aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas privaloma atsižvelgti į kasacinio teismo, šiuo aspektu, formuojamą praktiką, pagal kurią, vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos skyrimas bus neefektyvus, beprasmiškas, o pažeidimus darantys asmenys jausis nebaudžiami. Pareiškėja ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo, vairuodama automobilį būdama neblaivi, turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Juo labiau įvertinus tas aplinkybes, kad Pareiškėjai nustatytas girtumo laipsnis (0,78 promilių) ženkliai (beveik 2 kartus) viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių). Institucijos vertinimu, tokio girtumo laipsnio sėsdama prie vairo, pažeidėja elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiškojo elgesio pasekmių.

Dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK nustato dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tai kai nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir asmens sutikimas. Bylos duomenimis toks sutikimas yra (2024 m. birželio 15 d. Pareiškėjos prašymas Nr. 10-ANRK-109096-2024, 6 lapas.), t. y. prieš pateikiant prašymą, pati įvertino visas neigiamas pasekmes ir žinojo apie galimas išlaidas. ANK nenustato konkrečių kriterijų, kada skirtina ši administracinio poveikio priemonė, jei tokią galimybę nustato ANK specialiosios dalies straipsnis.

Institucija nurodo, kad nekyla abejonių, jog Pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Iki bylos nagrinėjimo Pareiškėja nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu (-ais) ir leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareigūnas priėmė teisingą procesinį sprendimą, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Pareiškėja J. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad nekvestionuoja policijos nutarimo, pripažįsta ir labai gailisi. Ji nesitikėjo tokių pasekmių. Prašymas yra vienas, sumažinti antibloko laikotarpį. Dėl dviejų pagrindinių priežasčių, t. y. jos tėvai ir darbas. Turi du sergančius tėvus, kuriems (duomenys neskelbtini) metai, bei darbas. Šis įvykis jai yra pirmas, pašo bent jau patikėti, kad vartojo vaistus. Alkoholio ji nevartoja daugiau nei 10 metų. Pažymi, kad tai buvo sekmadienis, birželio 2 d. Ji atsikėlė ir jai paskambino mama, kuriai pastatytas aparatas širdžiai matuoti ir kontroliuoti. Ji paskambinus pasakė, jog blogai jaučiasi. Tuo pačiu ji labai susinervino ir išgėrė valerijono lašų. Vėliau susiskambino su tėčiu, kuris pasakė, kad geriau nuvažiuoti pas mamą, todėl ji nieko negalvojus atsisėdo ir išvažiavo. Toje vietoje kur sustabdė tai buvo 2-3 minutės kelio, pro tą vietą ji dažnai važinėja ir žino, kad būna policijos reidai. Sustabdė Žvalgų g. Ji faktiškai buvo išgėrusi visą buteliuką valerijono. Sutinka su alkoholio matuoklio duomenimis. Ji nežino kodėl buvo jaučiamas alkoholio kvapas, tačiau ji tikrai visiškai negeria. Pateiktą skundą surašė advokatas. Vairuotojo pažymėjimas iš jos nebuvo atimtas, ji turi ir dabar, tačiau šiuo metu ji nevairuoja. Švelnesnę poveikio priemonę prašo taikyti, vien dėl tėvų sveikatos bei darbo. Darbo metu jai reikia važinėti į komandiruotes. Jos darbo funkcijos yra tokios, kad ji yra politikos formuotoja. Skirsto kvotas, ji atsakinga už Baltijos jūros kvotų skirstymą, prižiūri Žuvininkystės tarnybos, kuri yra Klaipėdoje. Tame padalinyje tenka daug dirbti, būna susitikimų. Jos pareiginėse nuostatose nėra numatyta, kad privalo vairuoti. Į komandiruotes vyksta su kitais asmenimis, jie pakaitomis vairuoja. Iš įstaigos nėra priskirta jokia transporto priemonė, kadangi automobiliai yra nuomojami, todėl kai reikia važiuoti kur yra užsakomas automobilis. Be to yra sergantys tėvai, kuriuos reikia dažnai vežti į poliklinikas, ligonines. Tėvai neturi nustatytos globos, rūpybos. Tėtis turi neįgalumą. Dokumentaliai nėra nustatyta, kad tėvai negali vaikščioti. Tėvams ligos nustatytos pakankamai seniai. Su darbdaviu nėra kalbėjusi apie antiblokų įrengimą. Pažymi, kad paskirtą 800 Eur baudą yra apmokėjusi. Tikrai yra padariusi išvadas, jai pačiai yra morališkai ir fiziškai sunku. Pažymi, kad ėjo į kursus, kadangi jai advokatas pasakė, jog tie kursai privalomi. Su institucijos atsiliepimu yra susipažinusi, neturi nieko daugiau ką papildyti (b. l. 105-108).

Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai praneštą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, skundas išnagrinėtas nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Nagrinėjamu atveju Pareiškėja skundžiamu Nutarimu nubausta už tai, kad ji 2024 m. birželio 2 d. apie 10.53 val. Vilniuje, Žvalgų g., vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumo laipsnis, šiais veiksmais pažeidė KET 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jai skirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Pareiškėja J. C. šiuo atveju sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, nors ir nurodo, kad alkoholio nevartojo, o prieš vairuodama išgėrė Valerijonų tinktūra „Valentis“, tačiau neginčija jo padarymo aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, be kita ko, privalo būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju J. C. skundžiamu Nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimalaus dydžio bauda – 800 Eur, ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

J. C. skunde ir teismo posėdyje prašė pakeisti skundžiamą Nutarimą – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti vieną administracinio poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei imperatyviai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalus terminas, netenkinus pirmo prašymo pakeisti Nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kiek įmanoma trumpesnės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir kiek įmanoma trumpesnės trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti J. C. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti jai vieną administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus ar skirti kiek įmanoma trumpesnės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir kiek įmanoma trumpesnės trukmės draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pareiškėja, J. C., vairuodama transporto priemonę neblaivi, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad J. C., tikrinimo metu buvo nustatytas 0,76 promilių neblaivumas (pritaikius paklaidą), tikrinimų metu buvo nustatyta neblaivumo būsena, viršijanti minimalią ribą (0,41 promilės) beveik 2 kartus, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Nors J. C. nurodė, kad vairavo transporto priemonę, nustatytas lengvas girtumas pasak, Pareiškėjos pavartojus valerijono vaistų „Valentis“, kadangi išgėrė nusiraminti po įvykusio pokalbio su mama, kuriai buvo pablogėjusi sveikata (b. l. 106). Atsižvelgus į šias aplinkybes, teismo neįtikino, jog išgėrus valerijono vaistų, sėdo už vairo važiuoti pas mamą. Taip pat teismo posėdžio metu J. C. nurodė, jog nevartoja alkoholio daugiau nei 10 metų, tikėtina, jog nevartojo alkoholio tokį laikotarpį, tačiau neatmetama galimybė, jog Pareiškėjos gynybinė pozicija tai, jog išgėrė tik valerijono vaistų „Valentis“.

Trumpinti Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nesudaro pagrindo ir tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą jau buvo atsižvelgta priimant skundžiamą Nutarimą, individualizuojant J. C. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, todėl dar kartą vertinti šias aplinkybes individualizuojant jo administracinę atsakomybę nėra jokio pagrindo.

Pagrindo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar jos neskirti taip pat nesudaro ir tai, kad pareiškėja turi rūpintis savo garbaus amžiaus tėvais, kurie yra ligoti, bei darbas, dėl kurio gali patirti šiokių tokių nesklandumų, kadangi dažnai tenka važinėti į Klaipėdoje esantį darbo padalinį – visos šios aplinkybės pareiškėjai turėjo būti žinomos ir įvertintos prieš vairuojant automobilį būnant neblaiviai. Pažymėtina, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, bet kokiu atveju susiduria su neigiamomis pasekmėmis, kurios gali būti susijusios su jo asmeniniu ar šeimos gyvenimu. Tam tikri negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini. Priešingu atveju administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeisti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų bei pakeisti asmenį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Dėl rėmimosi teismų precedentais, teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodoma teismų praktika negali būti laikoma precedentu šioje byloje, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Teismas daro išvadą, jog byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą J. C. paskirta administracinio poveikio priemonė bei administracinė nuobauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir sutrumpinant pareiškėjai skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba apskritai neskiriant šios poveikio priemonės bei sumažinant paskirtą baudą. Pažymėtina, kad vien tik J. C. nuomonė, jog jai paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Šiuo atveju, teismo vertinimu, tiek administracinė nuobauda (bauda), tiek administracinio poveikio priemonė (kurios, kaip minėta, yra minimalaus dydžio), individualizuotos tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnyje nustatytų kriterijų. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

J. C. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-17392-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.