Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 17 d. nutarimu E. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, kadangi jis 2019 m. spalio 11 d., apie 23.59 val., Viršuliškių g., Vilniuje, vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,50 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10. E. J. įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis teisės pažeidimo padarymo ir po jo būtų elgęsis netinkamai. Jis tvirtina, jog yra atsakingas pilietis, o dėl padaryto administracinio nusižengimo patyrė pakankamai nepatogumų. Vien neigiamas pasekmių poveikis kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau teismų praktikoje taip pat yra pažymima, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokį ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nepateikė išsamių argumentų, kurie pagrįstų išvadą, jog kilusios neigiamos priešingo teisei elgesio pasekmės yra proporcingos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

11. Skunde nurodoma, jog apeliantas supranta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas yra teismo prerogatyva, tačiau turi būti atsižvelgiama į teismų praktiką panašiose bylose bei nurodomi teismų praktikos pavydžiai, kai, apelianto įsitikinimu, analogiškose situacijose asmenims buvo skiriamas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. J. apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog keisti ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties nėra pagrindo.

13. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, yra privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tuo pačiu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei kitas, administracinio poveikio priemonės termino nustatymui reikšmingas aplinkybes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą E. J. nustatė ženkliai (beveik dvigubai) mažesnį, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės terminas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, dar kartą įvertinus E. J. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, patį teisės pažeidėją charakterizuojančius faktus, taip pat aplinkybes, susijusias su jo šeimine, finansine padėtimi, buitimi, darbine veikla (šios aplinkybės niekaip nenulėmė teisės pažeidimo padarymo), nėra pagrindo tvirtinti, kad paskirtosios administracinio poveikio priemonės terminas buvo nustatytas pažeidžiant teisingumo bei kitų teisės principų reikalavimus.

15. Faktas, kad E. J. neigiamai vertina savo neteisėtus veiksmus, dėl jų padarymo pergyvena, vertinant jį kartu su tuo, jog apeliantas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, buvo pagrindu konstatuoti, kad jo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

16. Pats E. J. save apibūdina kaip atsakingą pilietį, tačiau Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 24-26) užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog toks teisės pažeidėjo vertinimas nėra visiškai pagrįstas. Iš minėto registro išrašo turinio matyti, kad E. J. yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už teisės pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir kurie kelia realų pavojų tiek pačiam pažeidimą darančiam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams (apeliantas yra du kartus viršijęs maksimalų leistiną greitį bei kartą važiavo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam šviesoforo signalui), kas rodo, jog jis ir anksčiau ne visuomet sugebėdavo atsakingai naudotis turima teise. Be to, E. J. buvo du kartus baustas už tai, jog pastatė automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bei vieną kartą už tai, kad naudojosi viešojo transporto paslaugomis be bilieto.

17. Akivaizdu, jog nuo 2015 metų buvo periodų, kai E. J. buvo laikomas nebaustu administracine tvarka, tačiau šie periodai nebūdavo ilgi (neviršydavo dviejų mėnesių). Tuo pačiu būtina pažymėti, kad E. J. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas baustas administracine tvarka, o pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantas anksčiau nebuvo baustas už teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog faktai, kad E. J. visuomet sumoka jam paskirtas baudas, nagrinėjamu atveju paskirtoji bauda jau yra sumokėta, nei vertinant juos atskirai, nei su kitomis aplinkybėmis, nelengvina jo teisinės padėties tiek, kad būtų galima dar labiau mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.

18. Nekyla jokių abejonių, kad E. J. neblaivumas jo patikrinimo metu buvo artimas minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė. Vis tik net ir įvertinus alkotesterio matuoklio rodmenų galimą paklaidą E. J. veiksmų kvalifikavimas nesikeičia, kadangi atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tuomet, kai transporto priemonę vairuoja asmuo, kurio neblaivumas viršija 0,4 promilės. Čia būtina pabrėžti ir tai, jog iš E. J. paaiškinimų matyti, kad jis transporto priemonę vairavo praėjus nemažam laiko tarpui po to, kai pavartojo alkoholio, o tai leidžia daryti išvadą, jog neblaivumo patikrinimo metu promilių skaičius jo organizme buvo mažesnis nei tuo metu, kai jis nusprendė vairuoti ir vairavo automobilį. Aplinkybė, kad E. J. manė, jog jis neviršys maksimalios leistinos apsvaigimo nuo alkoholio ribos, kai dar galima vairuoti transporto priemones, ženkliai nešvelnina jo atsakomybės, o tik parodo, kad jis nesugeba įvertinti savo fizinės būklės. Faktas, jog apeliantas vairavo automobilį žinodamas, kad, kaip jis pats teigia, prieš kelias valandas vartojo alkoholį, leidžia daryti išvadą, jog jis nepakankamai atsakingai vertino savo kaip transporto priemonės valdytojo pareigas. Aplinkybės, kad E. J., valdydamas automobilį neblaivus, nepadarė kitų teisės pažeidimų, turtinės žalos, jis yra patyręs vairuotojas, niekaip nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas.

19. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirtosios poveikio priemonės terminas buvo nustatytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir užtikrins ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą. Teisės vairuoti transporto priemones septyniems mėnesiams paskyrimas E. J. neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, kadangi šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, E. J. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.

20. Pastebėtina, jog administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

21. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeitė E. J. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. E. J. šeiminė, finansinė padėtis, buitis bei darbinė veikla neturėjo esminės įtakos teisės pažeidimo padarymui, todėl vien tai, kad apeliantas šiuo metu susiduria su didesniais sunkumais sprendžiant paminėtose srityse kylančias problemas, negali būti pagrindu dar labiau mažinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino. Pažymėtina, jog prie šeimos gerovės ir pagal galimybes privalo prisidėti visi šeimos nariai, taip pat ir bedarbiai asmenys, kuriems nėra jokių kliūčių įsidarbinti pagal savo turimą kvalifikaciją. E. J. turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų, kuo mažesnę neigiamą įtaką jam pačiam, jo artimiesiems ir pan. Konstatuotina, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui nesukelia jokių išskirtinių neigiamų padarinių.

22. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, E. J. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.