Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, antstolė Brigita Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0005/14/00063 duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2013-12-13 sprendimą Nr. SPR-34308 dėl 539,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai (vykd. b. l. 3). 2016-08-12 antstolė kreipėsi į išieškotoją su prašymu dėl informacijos pateikimo, prašydama informuoti ar skola yra sumokėta (vykd. b. l. 46). 2016-08-25 antstolės kontoroje gautas išieškotojo pranešimas, jog skolininkė 2014-01-21 skolą sumokėjo (vykd. b. l. 47). Antstolė 2016-09-01 priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16022219 ir patvarkymą Nr. S-16022220 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykd b. l. 49-50).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėja nurodo, kad išieškotojas 2014-01-22 atšaukė savo prašymą dėl išieškojimo, todėl vykdomoji byla vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu turėjo būti nutraukta. Vykdomosios bylos nutraukimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnyje, kuris numato, jog vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-08-25 antstolės kontoroje gautas išieškotojo pranešimas, jog skolininkė 2014-01-21 skolą sumokėjo. Vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl vykdomosios bylos nutraukimo tyra vertintinos kaip nepagrįstos, kadangi pareiškėjai sumokėjus skolą išieškotojui yra spęstinas klausimas ne dėl vykdomosios bylos nutraukimo, o dėl jos užbaigimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja nesutinka su apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir nurodo, kad skolą yra sumokėjusi. Taigi, šiuo atveju spręstinas klausimas dėl antstolės veiksmų išieškant vykdomąsias išlaidas, kai skolininkas sumokėjo skolą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Taigi vykdymo procese galimos dvi situacijos - pirmoji, kai raginimas įvykdyti sprendimą yra privalomas, ir antroji, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Dėl to nagrinėjant šios kategorijos bylas kiekvienu konkrečiu atveju visų pirma būtina išsiaiškinti, ar skolininkui turėjo būti siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, ar iš karto buvo galimi sprendimo priverstinio vykdymo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. Š. į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėjo 539,77 Eur (1863,73 Lt) įmokų, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-12-13 priėmė sprendimą Nr. SPR-34308 dėl šios sumos išieškojimo priverstine tvarka. Lietuvos Respublikos Mokesčių įstatymo (toliau – Mokesčių įstatymas) 13 straipsnio 19 punktas (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2007-11-22 iki 2015-01-01) numato, kad pagal šį įstatymą administruojamus mokesčius sudaro valstybinio socialinio draudimo įmokos. Mokesčių įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino (Mokesčių įstatymo 89 straipsnio 3 dalis, straipsnio redakcija galiojusi nuo 2007-07-19 iki 2016-01-01). Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (Mokesčių įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, straipsnio redakcija galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-07-01). Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2013-12-13 priėmė sprendimą Nr. SPR-34308 dėl 539,90 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. Š., kurį 2014-01-13 pateikė vykdyti antstolei Brigitai Tamkevičienei. Taigi, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti pasibaigus įstatyme numatytam terminui sprendimą įvykdyti, todėl šiuo atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei neprivalėjo būti siunčiamas.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnyje (redakcija galiojusi nuo 2011-11-01 iki 2015-01-01) nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė 2014-01-14 priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog vykdymo išlaidos sudaro 154,08 Eur (532,00 Lt), iš kurių 20,00 Eur (70,00 Lt) būtinosios vykdymo išlaidos, 15,06 Eur (52,00 Lt) papildomos vykdymo išlaidos, o pritaikius vartotojų kainų indeksą jos sudaro iš viso 48,82 Eur (168,60 Lt), 102,58 Eur (354,19 Lt) atlygis antstoliui, 2,72 Eur (9,40 Lt) kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims. 2016-09-01 antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16022219 kuriame nurodyta, jog vykdymo išlaidos sudaro 243,11 Eur, kurias sudaro 28,00 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 107,02 Eur papildomos vykdymo išlaidos, 102,58 Eur atlygis antstoliui, 5,33 Eur kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims.

Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju nesutinka su apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi skolą išieškotojui 2014-01-21 sumokėjo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje priimtas vykdyti 2014-01-13, tačiau informaciją apie tai, kad skolininkė 2014-01-21 skolą sumokėjo išieškotoja antstolei pateikė tik 2016-08-25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2011-10-01 iki 2014-08-01) numatytos skolininko pareigos - skolininkas privalo: 1) nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; 2) antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus; 3) kviečiamas atvykti pas antstolį; 4) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų; 6) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas. Nuo 2014-08-01 įsigaliojusioje straipsnio redakcijoje skolininkui tarp pat numatyta pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Išieškotojas privalo: 1) bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu; 2) aktyviai domėtis vykdymo eiga; 3) nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą; 4) nedelsdamas raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir nauja išieškotojo gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai išieškotojui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta; 5) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju tiek išieškotoja, tiek skolininkė pažeidė pareigą bendradarbiauti su antstole, nesidomėjo vykdymo eiga, kadangi žinodamos apie tai, jog 2014-01-21 skola yra sumokėta, apie tai antstolei nepranešė. Tokiu būdu, antstolė neturėdama informacijos apie skolos išieškojimą, toliau tęsė išieškojimo veiksmus, kas nulėmė padidėjusias vykdymo išlaidas.

Vertinant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, teismas pažymi, jog, visų pirma, pareiškėja yra advokatė, todėl, darytina išvada, kad jai yra žinomos teisinės nuostatos reglamentuojančios vykdymo procesą, tai, kad ji privalo domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliui, o kartu ir tinkamai informuoti antstolį apie vykdomojo dokumento įvykdymą. Tai reiškia, kad pareiškėja turėjo suprasti, kad sumokėjusi skolą išieškotojai, ji apie tai turi pranešti ir išieškojimą vykdžiusiai antstolei. Antra, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė priėmė 2014-01-14 turto arešto aktą Nr. S-14001485, kuriuo areštuotas skolininkei nuosavybės teise nekilnojamasis turtas – negyvenamojo patalpa – garažas, esantis Dubysos g. 39A-117, Klaipėda, 2014-02-01, 2015-10-29 patvarkymais areštuoti lėšas areštavo lėšas, esančias pareiškėjos vardu atidarytose banko sąskaitose „Swedbank“, AB, AB DNB banke, AB Šiaulių banke. Minėtas turto areštas bei patvarkymai nėra panaikinti. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja turėjo suprasti, kad vykdomoji byla iki šiol nėra užbaigta ir išieškojimas yra vykdomas toliau. Trečia, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja skolą sumokėjo 2014-01-21, t.y. pasibaigus įstatyme numatytam terminui, ji privalo sumokėti 2014-01-14 vykdymo išlaidų apskaičiavime numatytas vykdymo išlaidas, o aplinkybė, jog vykdymo proceso šalys nepranešė antstolei apie vykdomojo dokumento įvykdymą nulėmė padidėjusias papildomas vykdymo išlaidos bei kitas išlaidas, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims, tačiau 2014-01-14 vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos būtinosios vykdymo išlaidos bei atlygis antstoliui nepadidėjo, t.y. tiek 2014-01-14 vykdymo išlaidų apskaičiavime (pritaikius indeksaciją), tiek 2016-09-01 vykdymo išlaidų apskaičiavime būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 28,00 Eur, atlygis antstoliui 102,58 Eur. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstole, elgėsi neapdairiai, konstatuotina, kad jai tenka prisiimti pasekmes, susijusias su vykdymo išlaidomis.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad vykdymo išlaidų paskaičiavime nurodytos išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, konstatuotina, kad antstolės veiksmai nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/14/00063 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.