- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-06
- Bylos Nr.
- e2S-720-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00529-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. R., N. R.
- Ieškovas
- G. K.-R., D. K.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS, A. K., „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių G. K.-R. ir D. K. ieškinį atsakovams R. R. ir N. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, bei sandorių nuginčijimo, tretieji asmenys Luminor Bank AS, A. K., „Swedbank“, AB, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė teismo prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės G. K.-R. ir atsakovo R. R., nustatant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus; nustatyti nepilnamečių vaikų F. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina G. K.-R., priteisti iš atsakovo R. R. lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui: sūnui F. R. 252 Eur bei dukteriai R. R. 243 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 metų sausio 1 dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną G. K.-R.; nustatyti atsakovo R. R. ir vaikų bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo R. R. ieškovei G. K.-R. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo R. R. laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų išlaikymui po 180 Eur kiekvienam iki teismo sprendimo priėmimo.
3. Nurodoma, kad atsakovas R. R. nevykdo savo pareigos teikti nepilnamečių poreikius užtikrinančio išlaikymo, t. y. apmoka tik tas išlaidas, kurias mano esant reikalinga, o kitoms išlaidoms ieškovė G. K.-R. yra priversta prašyti pinigų, kurių atsakovas R. R. ne visada duoda. Ieškovė G. K.-R. viena neišgali pilnai tenkinti vaikų poreikių. Atsakovo R. R. finansinė padėtis leidžia jam teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo R. R. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui F. R. ir nepilnametei R. R. po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo 2021 sausio 18 d. (nutarties priėmimo dienos) iki sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Nurodė, kad priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę G. K.-R. paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Nurodė, jog prašyme išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti jų poreikiai. Įvertinus byloje esančius duomenis bei ieškovės nurodytas aplinkybes teismas sprendė esant tikėtina, jog atsakovas yra dirbantis asmuo ir jo gaunamos pajamos leidžia teikti pastovų ieškovės prašomo dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovės G. K.-R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas tik formaliai pritaikė laikinąsias priemones, patikėdamas ieškovės tendencingu ieškiniu, nesigilindamas į vaikų išlaikymo aplinkybes. Atsakovas faktiškai išlaiko abu vaikus, vaikai gyvena su juo, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.
1.2. Atsakovas su ieškove G. K.-R. gyvena viename būste. Jis vienas moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, perka maistą, įvairius daiktus buičiai ir vaikams, moka už vaikų ugdymą ir juos pilnai išlaiko. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas apmoka šeimos būsto išlaikymo išlaidas, kartais nusiveda vaikus papramogauti, kartais sutinka padengti pusę vaikų poreikiams išleistų išlaidų (už sūnaus maistą mokykloje, už dukters darželį), todėl šios nutarties priėmimas reiškia, kad atsakovas ir toliau mokės mokesčius, pirks maistą, patirs išlaidas vaikų išlaikymui ir dar mokės 360 Eur, kuriuos ieškovė išleis savo reikmėms.
1.3. Ieškovė neteisingai nurodė faktines aplinkybes ir dėl vaikų išlaikymo dydžio. Ieškovė niekada nėra išleidusi vieno vaiko išlaikymui per mėnesį daugiau nei 500 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji uždirba 1000 Eur, iš kurių išsilaiko pati save ir vaikus. Vien jos gaunama suma įrodo, kad toks išlaikymas vaikams nėra teikiamas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių tokių faktinių išlaidų mokėjimą. Atsakovas sutinka teikti 150 Eur išlaikymą, bet tik tuomet, kai bus nutraukta santuoka ir vaikai gyvens tik su ieškove. Šiuo metu išlaikymo priteisimas pažeidžia tiek vaikų, tiek atsakovo teises.
Atsiliepimas
7. Ieškovė G. K.-R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. atskiruoju skundu nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik nedidele dalimi ir tik tokia, kokia pats mano esant teisinga, neatsižvelgiant į vaikų poreikius. Ieškovė neneigė atsakovo minimalaus prisidėjimo prie vaikų išlaikymo, ji nurodė, kad atsakovas sumoka komunalinius mokesčius, tačiau jis ir pats šiomis paslaugomis naudojasi; kartais nuperka maisto produktų, bet visiškai neskiria lėšų vaikų lavinimui, atostogoms, pramogoms, o kitoms išlaidoms ieškovė yra priversta prašyti lėšų, tačiau atsakovas ne visuomet laiko, kad tos lėšos vaikams tikrai reikalingos, todėl jų nekompensuoja. Atsakovas neduoda lėšų vaikų išlaidoms prieš šias išlaidas patiriant.
7.2. Skirtingai nei nurodo atsakovas, jo sąskaitos išrašas ne tik nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, priešingai – patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prie išlaikymo vaikams prisideda minimaliai. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. maistui atsakovas per du metus išleido 175,84 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 7,33 Eur; kavinėse ir restoranuose atsakovas per šį laikotarpį išleido 230,08 Eur, kas sudaro 9,59 Eur per mėnesį, išlaidos vaikams per du metus sudaro 437,48 Eur, arba 18,23 Eur per mėnesį (į šias išlaidas įskaičiuotas mokestis už darželį); komunaliniams mokesčiams per du metus atsakovas išleido 4 346,06 Eur, kas per mėnesį sudaro 181,29 Eur. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad komunaliniai mokesčiai mokėti už kelis nekilnojamuosius objektus (skiriasi mokėtojo kodai), tai ieškinyje yra nurodžiusi ir atsakovė, kadangi yra įgijęs nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise arba savo tėvų vardu. Nedidelę dalį lėšų (250 Eur) per dvejus metus atsakovas išgrynino, kas per mėnesį sudaro 10,42 Eur. Atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį skiria minimalią lėšų sumą, kas neleidžia ieškovei planuoti išlaidų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu.
7.4. Nors atsakovas išreiškė abejones dėl ieškovės pajamų ir galimybės teikti išlaikymą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie savo pajamas. Jo pateikti duomenys rodo, kad atsakovas šeimos pajamas naudoja ne pagal paskirtį, t. y. savo ar tėvų vardu registruotam turtui išlaikyti, kas irgi patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo, kaip tėvo, minimalaus prisidėjimo prie vaikų išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – savo sąskaitos banke išrašą.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių interesai, priima atsakovo pateiktą naują įrodymą.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
17. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nes ieškovė tvirtina, kad, nors šalys su nepilnamečiais vaikais ir gyvena kartu, tačiau atsakovas vaikams pakankamo išlaikymo būtiniems vaikų poreikiams neteikia, o atsakovas skunde tvirtina priešingai - kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia, nes šalys su vaikais gyvena kartu, atsakovas moka už komunalinius patarnavimus, perka maistą, įvairius daiktus buičiai ir vaikams, moka už vaikų ugdymą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog šalys gyvena viename būste, pati savaime nereiškia, kad jos gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kad atsakovas visiškai išlaiko vaikus, nes jau vien tai, kad yra kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, suponuoja priešingą išvadą ir patvirtina, jog tarp šalių yra ginčai dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
19. Išlaikymo paskirtis – užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Atsakovo pateiktas banko išrašas nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 4 d. patvirtina galimas jo turėtas išlaidas nurodytu laikotarpiu, tačiau, kaip matyti iš šio išrašo, dauguma atsakovo patirtų išlaidų yra komunalinėms išlaidoms, mobiliam telefonui ir pan. apmokėti (2021 m. sausio mėn. šios išlaidos sudarė ne mažiau kaip 384,67 Eur), kai tuo tarpu Maxima ir Iki prekybos centruose sausio mėnesį buvo apsipirkta tik už 8,89 Eur, be to, net ir šie duomenys nepatvirtina, kad išlaidos buvo patirtos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, kad jis nuolat teikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, kuris užtikrintų vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą.
20. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo dydį.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybes teikti išlaikymą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
23. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.