- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-1459-779/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05214-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui J. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1322-842/2019 nutraukta tarp J. B. ir E. Š. (buvusi pavardė – B.), sudaryta santuoka, nepilnamečių A. B. ir M. B. gyvenamoji vieta nustatyta su E. Š.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15528-1040/2021 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, numatanti, jog J. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais šia tvarka: 1) tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų mokymosi įstaigos pasibaigus užsiėmimams (jei tą dieną į mokymosi įstaigą neina – iš gyvenamosios vietos 16.00 val.) penktadienį ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. Vaikai paliekami prie namo laiptinės. Pirmasis savaitgalis su tėvu numatomas 2021 m. balandžio 16 d.; 2) tėvas turi teisę ir pareigą skambinti vaikams antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį nuo 19.00 iki 19.30 val.; 3) kiekvienais poriniais metais Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia su tėvu; kiekvienais neporiniais metais šias šventes vaikai praleidžia su motina arba šalių sutarimu šios švenčių dienos bendravimui dalijamos lygiomis dalimis; 4) kiekvienais neporiniais metais Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.) ir Šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu, kiekvienais poriniais metais šias šventes vaikai praleidžia su motina arba šalių sutarimu šios švenčių dienos bendravimui dalijamos lygiomis dalimis; 5) kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) vaikai praleidžia su tėvu; 6) kiekvienais metais Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) vaikai praleidžia su motina; 7) tėvas bendrauja su vaikais kas antras jų pavasario, rudens ir žiemos atostogas, t. y. vaikai praleis su motina 2021 m. pavasario atostogas, su tėvu – rudens, su motina – žiemos ir t. t.; 8) tėvas bendrauja su vaikais pusę vasaros atostogų laiko, keičiantis su motina kas dvi savaites. Pirmosios dvi savaitės leidžiamos su motina, kitos dvi – su tėvu ir t. t.; 9) jeigu šalys aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinų aplinkybių (pvz., stacionarus Šalies gydymas ligoninėje, nustatytas gulimas režimas ar pan.) negali leisti susitikti, pasiimti ar grąžinti vaikų, kiekviena iš jų turi pareigą apie tai kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą Šalį; 10) tėvui neatvykus sutartu laiku, motina laukia 1 (vieną) valandą, po ko turi teisę nebeleisti susitikti su vaikais tą konkrečią dieną; 11) J. B. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ir kitu nenustatytu laiku, šalims iš anksto susitarus ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus; 12) visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų elektroniniu paštu ir suderina vaikų bendravimo tvarkos pasikeitimus. Šalys susitaria, jog visi klausimai dėl bendravimo su vaikais sprendžiami tarp Šalių, neįtraukiant vaikų, vaikų taip pat neklausinėjama apie kitos Šalies asmeninį gyvenimą; 13) vaikų rimtesnio susirgimo ar gautų traumų atveju motina informuoja tėvą apie tai elektroniniu paštu; 14) vaikams būnant su tėvu, pastarasis tuo metu visiškai juos išlaiko savo lėšomis; 15) šalys privalo iš anksto informuoti vienas kitą elektroniniu paštu apie savo gyvenamosios vietos ar elektroninio pašto pasikeitimus.
Šalies argumentai
3. 2022 m. kovo 7 d. ieškovė E. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui J. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, kuriuo prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei nustatyti, kad atsakovas J. B. dviejų metų bėgyje nuo teismo sprendimo priėmimo įsiteisėjimo dienos gali bendrauti su vaikais kas trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant atsakovo užtikrintam psichologui šalių iš anksto sutartoje vietoje, o tuo atveju, jeigu teismas nesutiktų būtent su tokia bendravimo tvarka, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsakovo nurodytoje neutralioje vietoje - žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje) porinėmis metų savaitėmis: šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val.; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, bei nustatyti, kad atsakovas privalo iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi dienas (jeigu tai nesusiję su vaikų ligomis), trumpąja SMS žinute pranešti ieškovei apie objektyvias priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku ir tvarka pasinaudoti pastarojo teise bendrauti su vaikais; 3) nustatyti, kad atsakovas laikotarpiu kai vaikai yra su juo, privalo užtikrinti nuolatinį ieškovės ryšį telefonu ar pan. su vaikais, informuoti ieškovę apie vaikų buvimo vietą.
4. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, numatančią, jog iki sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant atsakovo pastangomis užtikrintam vaikų psichologui, šalių iš anksto sutartoje vietoje. Tuo atveju, jeigu teismas nesutiktų būtent su tokia bendravimo tvarka, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, atsakovo nurodytoje neutralioje vietoje - žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje) porinėmis metų savaitėmis: šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val.
5. Ieškovė prašymą motyvavo tuo, jog atsakovas neturi bendravimo, auklėjimo, priežiūros, bei vaikų higienos įgūdžių, taip pat turi priklausomybę alkoholiui, dėl ko tiek prieš kiekvieną susitikimą su tėvu, tiek susitikimo metu, tiek ir po jo vaikai patiria stresą, nesaugumo jausmą, o būdami su tėvu nėra tinkamai prižiūrimi, dėl ko egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, mažamečių vaikų interesai nukentės, vaikai ir toliau patirs stresą, bus atsakovo traumuojami, o tai neabejotinai turės tiesioginę įtaką vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Atsakovas neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, visiškai vaikų neišlaiko, nemoka vaikams gaminti valgyti, neturi kitų įgūdžių, būtinų ilgesnį laiką būti su vaikais, be kita ko, turi priklausomybę alkoholiui bei visiškai nevykdo pagalbos šeimai skyriaus rekomendacijų, kas parodo, jog jis nėra linkęs keisti savo elgesio, siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką, bei malonias emocijas.
6. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2022 m. balandžio 8 d. pateikė išvadą dėl pareikšto prašymo, kurioje nurodė, jog šeima Tarnybai yra žinoma dėl vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimų. 2020 m. gruodžio 1 d., 2021 m. vasario 6 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. lapkričio 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2021 m. lapkričio 16 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Šeimai taikoma atvejo vadyba nuo 2020 m. gruodžio 7 d. 2021 m. gruodžio 7 d. buvo vertintos vaikų situacijos. Nepilnamečiams A. B., gim. 2012 m. birželio 22 d., ir M. B., gim. 2016 m. sausio 8 d., apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Tėvai konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl vaikų priežiūros, bendravimo su vaikais tvarkos. Nepilnamečiai vaikai įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus, todėl vaikai galimai yra traumuojami, jų psichologinė ir emocinė būklė sparčiai prastėja. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Tarnyba iš esmės neprieštarauja prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. 2022 m. gegužės 9 d. Tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad, pasak nepilnamečio vaiko Adrijaus, jie su tėčiu dažnai susiskambina, tėtis jam perka žaislus, šokoladą, saldainius, su tėčiu pykstasi labai retai. Anot vaiko, jam nepatinka, kai tėčiui nesigauna pasimatyti, jis norėtų, kad tėtis, kai susitaria, visada jį pasiimtų. Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone vyr. specialistams apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad J. B. kartu su savo tėvu J. B., seserimi L. P., jos vyru ir jų vaikais gyvena keturių kambarių su visais patogumais bute, Sodų g. 13-18, Skaidiškės, Nemėžio sen., Vilniaus raj. Namuose švaru, tvarkinga, būstas apstatytas reikiamais baldais bei namų apyvokos daiktais. Atsakovas naudojasi vienu, bute didžiausiu (apie 16 kv. m.) kambariu. Pasak J. B., vaikai svečiuodamiesi pas jį apsistoja jam priklausančiame kambaryje. Vaikams miegoti yra nupirkta atskira lova, įgyti vaikams lavinti ir ugdyti būtini daiktai. Tėvai konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl vaikų priežiūros, bendravimo su vaikais tvarkos, nepilnamečiai vaikai įtraukiami į tėvų tarpusavio konfliktus, kas neigiamai veikia jų psichologinę ir emocinę būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; nustatyti laikiną atsakovo J. B. bendravimo su šalių nepilnamete dukra M. B. tvarką, numatančią, jog atsakovas J. B. su nepilnamete dukra M. B. bendrauja dalyvaujant šalių pasirinktam psichologui, pagal psichologo sudarytą planą ir grafiką. Ieškovė E. Š. įpareigojama pristatyti nepilnametę dukrą M. B. bendravimui su atsakovu J. B. psichologo nurodytu laiku į nurodytą vietą.
10. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl vaikų priežiūros ir bendravimo su jais.
11. Atsižvelgiant į ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, į Tarnybos pateiktą medžiagą, teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ieškovės nurodomas laikinąsias apsaugos priemones bei keisti 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-15528-1040/2021 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką, šią tvarką susiaurinant, todėl ieškovės prašymo šioje dalyje netenkino.
12. Teismas sprendė, kad betarpiškas atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra šiuo metu nėra įmanomas. Mergaitė yra priešiškai nusiteikusi atsakovo atžvilgiu, todėl tikėtina, kad tėvui nepavyktų užmegzti ryšio su vaiku be tarpininko, kurio funkcijas atliktų atitinkamos patirties ir specialių žinių turintis asmuo – psichologas, pagalbos, o tokie bandymai galimai pakenktų šalių nepilnametei dukrai, padarytų žalos jos emocinei ir psichologinei būklei. Aplinkybė, jog dukra galimai bijo atsakovo, tik dar labiau pagrindžia bendravimo dalyvaujant psichologui poreikį. Teismas vertino, kad turi būti užtikrintas netrikdantis tėvo ir dukters bendravimas, su psichologu turi būti aptarti bendravimo su vaiku klausimai, nusimatant temas, kuriomis būtų galima bendrauti saugiai, nekeliant šalių nepilnametei dukrai įtampos, taip pat turi būti nustatytas bendravimo tempas. Psichologo tarpininkavimas užtikrintų mergaitei saugią ir ramią bendravimo aplinką. Siekiant atkurti bei sustiprinti atsakovo ryšį su nepilnamete dukra, yra pagrindas šioje dalyje ieškovės prašymą tenkinti ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką dalyvaujant psichologui.
13. Teismas nurodė, kad būtinybė parinkti konkretų specialistą ar įstaigą, tarpininkaujančius atsakovo bendravime su dukra, būtų tik tuo atveju, jei šalys dėl to nesutartų pačios. Teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra, dalyvaujant šalių pasirinktam psichologui, psichologo nurodytu laiku ir periodiškumu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
14. Ieškovė E. Š. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį dalyje bei tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką, numatančią, jog atsakovas su sūnumi bendrauja kas trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant atsakovo pastangomis užtikrintam vaikų psichologui, šalių iš anksto sutartoje vietoje, o tuo atveju, jeigu teismas nesutiktų būtent su tokia bendravimo tvarka, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi, atsakovo nurodytoje neutralioje vietoje - žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje) porinėmis metų savaitėmis: šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13.00 val. iki 16.00 val. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad atsakovui pradėjus su vaikais bendrauti pagal nustatytą bendravimo grafiką, susitikimai vyksta ypač komplikuotai, kadangi atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, nes didžiąją susitikimų laiko dalį užima atsakovo primygtiniai reikalavimai papasakoti apie ieškovės gyvenimą. Taip pat jis nenurodo ieškovei savo konkrečios gyvenamosios vietos, bei buvimo su vaikais vietos. Ieškovė ne vieną kartą prašė jo informuoti apie tai, kur ir ką jis planuoja veikti su vaikais, tačiau jis piktybiškai šios informacijos jai nesuteikia, išjungia jų telefonuose mobiliuosius duomenis, kad ieškovei jų buvimo vieta nebūtų žinoma, o vaikams nurodžius kad nori grįžti pas ieškovę jų namo nenuveža, tokiu būdu psichologiškai prieš juos smurtaudamas. Taip pat, jam būnant su vaikais, jis neleidžia jiems atsiliepti telefonu, kai skambina ieškovė, kas kelia ieškovei didelį nerimą.
14.2. Atsakovas neturi vaikų higienos supratimo, dėl ko vaikai, pabuvę pas jį per atostogas visą savaitę, grįžo tais pačiais akivaizdžiai nei karto neskalbtais rūbais bei apatiniais, nei karto nebuvo išmaudyti bei iššukuoti, jiems buvo neapkirpti nagai, o panagės buvo purvinos. Atsakovas visiškai nedalyvauja sūnaus mokyklos susirinkimuose, o būdamas su vaikais, neužtikrina vaikų namų darbų atlikimo, dėl ko nukenčia sūnaus mokymosi rezultatai.
14.3. Atsakovas visiškai neturi bendravimo, auklėjimo, priežiūros, bei vaikų higienos įgūdžių, dėl ko tiek prieš kiekvieną susitikimą su tėvu, tiek susitikimo metu, tiek ir po jo berniukas patiria stresą, saugumo nebuvimą, o būdamas su juo nėra tinkamai prižiūrimas, dėl ko egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, mažamečio vaiko interesai nukentės, vaikas ir toliau patirs stresą, bus atsakovo traumuojamas, o tai neabejotinai turės tiesioginę įtaką sūnaus fizinei ir psichinei sveikatai.
14.4. Vaiko ir tėvo susitikimuose dalyvaujant psichologui būtų užtikrinta, kad susitikimų su atsakovu metu vaikas nepatirs psichologinio diskomforto ir psichologinių traumų, bus užtikrintas tinkamas atsakovo bendravimas su vaiku, bendraudamas su atsakovu vaikas jausis nepalyginamai emociškai saugiau, be to, psichologas, atsakovo bendravimo su vaikais metu, nustatęs, jog atsakovas bendraudamas su vaiku jį psichologiškai žaloja ar kitaip netinkamai su juo elgiasi, galėtų nutraukti atsakovo bendravimą su vaiku. Atsakovo susitikimų su vaiku metu psichologas galėtų panaudoti turimas specialiąsias žinias tam, kad vaikas nepatirtų psichologinio smurto, išgyvenimų. Esant poreikiui, atsakovo bendravimo su vaiku metu, vaikui būtų per įmanomai trumpiausią laiką suteikiama reikalinga kvalifikuota vaikų psichologo pagalba.
Atsiliepimas
15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2SP-15528- 1040/2021 ir 2021 m. balandžio 21 d. priimta teismo nutartis, patvirtinanti šalių taikos sutartį ir šalių ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo buvo išspręstas taikiai. Šia tvarka buvo patenkinti vaikai ir noriai bendravo su atsakovu, kurios atsakovas atsakingai laikėsi. Ieškovės argumentai, kad atsakovo elgesys bendravimo su vaikais metu netinkamas, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais. Pačiai ieškovei nesilaikant susitartos bendravimo su vaikais tvarkos ir atsakovui trukdant bendrauti su jais, ieškovė nuolat pradėjo konfliktuoti su atsakovu bei nuteikinėti vaikus prieš atsakovą. Tačiau vaikai ir toliau dažnai lankėsi atsakovo namuose, bendravo bei pramogavo su atsakovu noriai, tik dukra M. B. jau kurį laiką vengia bendrauti su atsakovu, nenurodydama jokios priežasties. Ieškovės elgesys be jokios abejonės traumuoja vaikus, dėl ko atsakovui reikia nuolat kovoti dėl teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi patvirtintų bendravimo su vaikais sąlygų, kurias be jokios priežasties savo nuožiūra nuolat keičia pati ieškovė, taip trikdydama bei psichologiškai traumuodama vaikus.
15.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2022 m. balandžio 15 d. nutartį šioje byloje, be jokios abejonės įvertino atsakovo aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog dukra M. B. šiuo metu su atsakovu nebendrauja, nustatė laikiną bendravimo tvarką būtent su dukra, dalyvaujant šalių pasirinktam psichologui. Šiam teismo sprendimui atsakovas neprieštarauja ir su juo sutinka, kadangi dukra nusiteikusi priešiškai atsakovo atžvilgiu jau kurį laiką būtent dėl motinos nuteikinėjimo. Teismas priėmė pagrįstą nutartį dėl laikino bendravimo su nepilnamečiais mūsų vaikais, kadangi iš tiesų dukros nusiteikimas prieš atsakovą ir jos psichologinė emocinė būklė šiuo metu yra sudėtinga, o sūnus bendrauja su atsakovu noriai, todėl, dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, apribojimų nuspręsta netaikyti. Su tokia teismo nuomone atsakovas sutinka ir mano, kad ji yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
16. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, pagal kurią teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
19. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikams bei taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones.
20. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
22. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šeimos teisinių santykių srityje taikomi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai. Teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
25. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021, 23 punktas).
26. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis vaikas Adrijus su atsakovu turėtų bendrauti dalyvaujant psichologui, kadangi atsakovas neturi bendravimo, auklėjimo, priežiūros bei vaikų higienos įgūdžių, dėl ko tiek prieš kiekvieną susitikimą su tėvu, tiek susitikimo metu, tiek ir po jo berniukas patiria stresą, saugumo nebuvimą, o būdamas su juo nėra tinkamai prižiūrimas.
27. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis besiremianti šalis turi procesinę pareigą įrodyti tokias aplinkybes egzistavus. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Joks įrodymas byloje neturi teismui išankstinės galios, o sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų įrodymų visetą ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomąją galią.
28. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi bendravimo, auklėjimo, priežiūros, bei vaikų higienos įgūdžių, kad berniukas, bendraudamas su atsakovu, nėra tinkamai prižiūrimas bei patiria stresą, saugumo nebuvimą (CPK 178 str.). Nurodytas aplinkybes grindė vien savo teiginiais.
30. Tokių aplinkybių nenustatė ir Tarnyba, vertinusi vaiko bendravimo su atsakovu sąlygas ir bendravimu su atsakovu vaikui daromą poveikį. 2022 m. gegužės 9 d. Tarnyba pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad vaikas noriai bendrauja su atsakovu; atsakovo gyvenamojoje vietoje yra švaru, tvarkinga, būstas apstatytas reikiamais baldais bei namų apyvokos daiktais; vaikams miegoti yra nupirkta atskira lova, įgyti vaikams lavinti ir ugdyti būtini daiktai.
31. Tarnybos 2021 m. gruodžio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad Adrijui nenustatytas apsaugos poreikis, nuspręsta jo atžvilgiu netaikyti laikinosios priežiūros priemonių.
32. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nepilnametis vaikas prie atsakovo yra pakankamai pripratęs, atsakovo bendravimas ir dalyvavimas vaiko gyvenime nedaro žalingos įtakos jo vystymuisi ir ugdymui; atsakovo ir berniuko bendravimui pas atsakovą yra sukurtos tinkamos sąlygos. Nėra pateikta įrodymų, jog vaikui tęsiant bendravimą su atsakovu pagal galiojančią bendravimo tvarką nukentėtų vaiko interesai, būtų neužtikrintos jam tinkamos gyvenimo sąlygos, pažeistos ieškovės teisės į šeimos ryšius su vaiku (CPK 178 str.).
33. Ieškovės abejonės, kad atsakovui bendraujant su vaiku, nedalyvaujant psichologui, bus daromas žalingas poveikis vaikui, nėra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – tokios grėsmės šio ginčo kontekste nenustatė.
34. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatęs, kad atsakovo bendravimas su vaiku darytų jam žalą, kitaip kenktų jo interesams, vadovaudamasis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netaikė ieškovės prašytos atsakovo bendravimą su vaiku ribojančios laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo bendravimo su vaiku būdo dalyvaujant psichologui.
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.