- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-04
- Bylos Nr.
- e2-8397-1099/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group atstovei teisininkei M. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka už 2024 m. kovo 3 d. įvykio metu atsiradusią žalą – dėl transporto priemonės valdytojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) Compensa Vienna Insurance Group kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.) 600 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2024 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. G., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VW Golf), atsitrenkė į transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VW Passat); eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos.
4. Aiškina, kad ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo sutarties galiojimo metu buvo pakeisti apdraustos transporto priemonės valstybiniai numeriai – buvęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytojo civilinę atsakomybę, todėl jai atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Anot ieškovės, ji bendrai išmokėjo 2 679,70 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė: – 1 912,99 Eur draudimo išmoka už transporto priemonės Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą; – 166,71 Eur draudimo išmoka už automobilio kėdutę; – 600 Eur draudimo išmoka už pakaitinės transporto priemonės nuomą (ieškovė atlygino pakaitinės transporto priemonės nuomos kaštus laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 27 d.).
Šalies argumentai
5. Ieškovė teigia, kad atsakovas regreso tvarka ieškovei yra grąžinęs išmokėtas draudimo išmokas už transporto priemonės remonto kaštus ir automobilio kėdutės pakeitimą (viso 2 079,70 Eur), tačiau liko neapmokėta draudimo išmoka, išmokėta už pakaitinę transporto priemonę, todėl reikalauja jos priteisimo iš atsakovo.
6. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kad ginčo įvykio metu transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apgadinta. Nurodo, kad šios transporto priemonės apgadinimai fiksuoti pateiktose nuotraukose, taip pat šios transporto priemonės apgadinimus fiksavo ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (eismo įvykio pažymoje nurodyta, kad įvykio metu buvo apgadintas VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis). Anot ieškovės, atsakovas, pasisakydamas dėl įvykio metu padaryto nuostolio dydžio, pateikia tik deklaratyvius teiginius, jų niekaip nepagrįsdamas, nors būtent jis, kaip transporto priemonės valdytojas, turėjo pareigą ieškovę informuoti apie įvykusį įvykį ir pateikti ieškovei žalos administravimui reikalingus duomenis, įskaitant ir informaciją apie įvykio metu padarytus nuostolius nukentėjusiam asmeniui.
7. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovas 2024 m. kovo 3 d. su ieškovės drausta transporto priemone VW Golf sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė VW Passat. Teigė, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiam asmeniui, įgijo regreso teisę į atsakovą. Be to, pabrėžė, kad atsakovas net neinformavo ieškovės apie eismo įvykį, nesuteikė jokios informacijos apie jį, nepadėjo tirti įvykio; apie įvykį ieškovę 2024 m. kovo 7 d. informavo nukentėjęs asmuo. Aiškino, kad bendrai ieškovė išmokėjo 2 679,70 Eur draudimo išmokas, kurių didžiąją dalį atsakovas kompensavo, t. y. grąžino 2 079,70 Eur; ginčas šioje byloje kilo tik dėl 600 Eur draudimo išmokos dalies už pakaitinės transporto priemonės nuomą. Pažymėjo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog VW Passat faktiškai buvo taisytas, todėl nukentėjęs asmuo kurį laiką negalėjo naudotis savo transporto priemone, dėl to ieškovė ir kompensavo jo nuostolius dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos. Nurodė, kad kompensavo ne visas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, t. y. nukentėjęs asmuo prašė kompensuoti minėtas išlaidas už 34 paras, tačiau ieškovė, įvertinusi remonto sąmatos derinimo laiką (sąmatos derinimas truko nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. – visą šį laiką VW Passat buvo servise), remonto darbams atlikti būtiną laiką, dalių užsakymų laiką, kompensavo išlaidas už 24 paras.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; be to, prašo skirti ieškovei baudą už nepagrįsto ieškinio teikimą.
9. Atsakovas nurodo, kad pagal bylos duomenis ieškovė suteikė draudiminę apsaugą automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o reikalavimą atsakovui, neaišku dėl kokių priežasčių, reiškia kaip transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui. Be to, atsakovui pateiktose pretenzijose nurodyta, kad draudimo išmoka sumokėta dėl 2024 m. kovo 4 d. (o ne dėl 2024 m. kovo 3 d.) eismo įvykio (2024 m. kovo 4 d. eismo įvykyje atsakovas negalėjo dalyvauti, nes buvo sveikatos priežiūros įstaigoje), atitinkamai atsakovas nėra atsakingas už nurodytų automobilių susidūrimo metu padarytą žalą ir neprivalo jos atlyginti.
10. Aiškina, kad 2024 m. kovo 3 d. dėl labai blogos sveikatos būklės, privažiuodamas prie šviesoforo, trumpai atleidęs stabdžio pedalą, atsirėmė į priekyje sustojusį automobilį, tačiau dėl atsirėmimo priekyje stovėjęs automobilis net nebuvo apgadintas. Teigia, kad atsakovas išlipo iš savo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas įsitikinti ar neatsirado pažeidimų ant VW Passat bamperio, tačiau priekyje sustojęs automobilis galimai net nepajuto, kad į jį atsirėmė atsakovo automobilis, nes vairuotojas net neišlipo iš savo automobilio, o pamatęs, kad atsakovas apžiūrinėja automobilio bamperį, iš VW Passat automobilio išlipo aiškiai neblaivus bei labai agresyvus keleivis, tačiau ne vairuotojas, ir pradėjo reikalauti 3 000 Eur. Atsakovas, įsitikinęs, kad priekyje stovėjęs automobilis nenukentėjo, siekdamas išvengti konflikto su neblaiviu bei agresyviu piliečiu, išvažiavo.
11. Anot atsakovo, ieškovė, įrodinėdama draudimo išmokos apskaičiavimus, pateikė į bylą nuotraukas, kurios darytos 2024 m. kovo 11 d. bei 2024 m. gegužės 15-27 d. laikotarpiu, tačiau nei viena iš jų nepatvirtina apgadinimų dėl būtent 2024 m. kovo 3 d. eismo įvykio. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog apgadintas automobilis nuo 2024 m. kovo 3 d. eismo įvykio nebuvo eksploatuojamas. Be to, atsakovo vertinimu, pateikta remonto sąmata patvirtina, kad buvo remontuojamas ne tik bamperis, bet ir bagažinė, kas leidžia teigti, jog automobilis VW Passat dalyvavo ir kitame eismo įvykyje, tačiau reikalavimas teikiamas atsakovui. Taip pat pažymi, kad pateikti duomenys dėl žalos dėl vaikiškos kėdutės patvirtina, jog tiek žala dėl vaikiškos kėdutės, tiek pakaitinio automobilio nuoma 34 paras, nėra susiję su 2024 m. kovo 3 d. eismo įvykiu.
Atsiliepimas
12. Atsakovas kelia abejones dėl ieškovės nurodomų žalos atlyginimo regreso tvarka bylų numerių, pažymėdamas, jog ieškovė atsakovui 2024 m. pateikė net 4 pretenzijas, kuriose nurodė, jog atsakovas privalo atlyginti žalą, nurodžiusi skirtingus žalos atlyginimo regreso tvarka bylų numerius – Nr. R24-1269; Nr. R24-1775; Nr. R24-1827; Nr. R24-3298. Be to, visos pretenzijos susijusios su automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepriklausė atsakovui.
13. Atsakovo teigimu, pagal byloje pateiktus įrodymus pakaitinis automobilis nukentėjusiam asmeniui buvo suteiktas 34 parų terminui, o ieškovė atlygino pakaitinio automobilio nuomos išlaidas už 24 paras, tačiau duomenų apie tai, kad būtent dėl bamperio pažeidimų, atsiradusių prieš 2 mėnesius, jo remontas trūko net 24 paras, byloje nėra. Atsakovo vertinimu, jam tenkančios atlygintinos žalos dydis ieškovės buvo įvertintas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 626 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punkto nuostatų.
14. Pabrėžia, kad ieškovės pateiktose 2024 m. kovo 11 d. nuotraukose ant automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matosi tik purvo pėdsakai ant bamperio, bet ne jo apgadinimai; be to, tikėtina automobilis buvo eksploatuojamas nuo 2024 m. kovo 3 d. iki 2024 m. kovo 11 d. Taigi, anot atsakovo, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų būtent 2024 m. kovo 3 d. eismo įvykio metu automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytus apgadinimus, būtino remonto apimtį bei išlaidas, o ieškovės reikalavimas priteisti 600 Eur už pakaitinio automobilio nuomą yra visiškai nepagrįstas.
15. Nurodo, kad atsakovas buvo suklaidintas, dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai įvertinti jam teiktų pretenzijų nepagrįstumo, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovui sumokėtą iš atsakovo sutuoktinės B. G. sąskaitos 2 079,70 Eur sumą, t. y. grąžinti atsakovui be pagrindo gautas lėšas.
Šalies argumentai
16. Atsakovo atstovė teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją; nepalaikė procesinio prašymo skirti baudą ieškovei už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio teikimą. Nurodė, kad atsakovas neginčija aplinkybių dėl 2024 m. kovo 3 d. įvykusio eismo įvykio ir jo pasišalinimo iš šio eismo įvykio, tačiau ginčija priskaičiuotą ir prašomą priteisti žalos dydį. Pažymėjo, kad nukentėjęs automobilis buvo remontuotas tik po dviejų mėnesių nuo ginčo eismo įvykio, visą šį laiką jis buvo eksploatuojamas, todėl per šį laikotarpį galėjo būti apgadintas; atitinkamai kvestionavo aplinkybes ar atlikti remonto darbai buvo/yra susiję būtent su ginčo eismo įvykio metu atsiradusiais apgadinimais; be to, anot atsakovo atstovės, ieškovė neįrodė, jog VW Passat ginčo eismo įvykio iš viso buvo apgadintas, kadangi atsakovas po susidūrimo nepastebėjo jokių apgadinimų, todėl ir išvažiavo. Teigė, kad VW Passat galimi buferio apgadinimai nelėmė poreikio virš mėnesio jį remontuoti, o nukentėjusiam asmeniui nuomotis pakaitinį automobilį; be to, anot atstovės, minėtą laikotarpį, t. y. 2024 m. gegužės mėn., nukentėjęs asmuo galimai toliau eksploatavo savo automobilį, o ne buvo palikęs servise; taip pat neaišku kodėl ieškovė net 24 dienas derino remonto sąmatą. Aiškino, kad atsakovas net nežinojo, jog jo artimieji už jį moka draudimo išmokas už ginčo įvykį.
17. Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
18. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, viešų registrų duomenų, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės bendrovėje pagal 2023 m. birželio 27 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 2456175; draudimo laikotarpis – nuo 2023 m. birželio 27 d. iki 2024 m. birželio 26 d.
Motyvuojamoji dalis
19. Byloje nustatyta, kad po minėtos sutarties sudarymo nurodytos transporto priemonės VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas į valst. Nr. (duomenys neskelbtini); šią aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovo atstovė.
20. Nustatyta (ir byloje ginčo dėl to nekilo), kad 2024 m. kovo 3 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, V. G., vairuodamas transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą trečiojo asmens A. M., kurią apgadino; eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šios aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2024 m. balandžio 10 d. pažymoje, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog buvo apgadintas VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis bamperis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu atsakovas pripažintas kaltu ir jam paskirta nuobauda dėl ginčo eismo įvykio, t. y. kad 2024 m. kovo 3 d., vairuodamas automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, kad išvengti susidūrimo su priekyje ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir apgadino abu automobilius; iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs KET reikalavimus.
21. Nustatyta, kad ieškovė nurodytos transporto priemonės – VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui (valdytojui), pagal 2024 m. birželio 10 d. žalos sąmatą Nr. 2024/05/02 (sąmatoje nurodyta suma 1 912,99 Eur) ir UAB „Milauta“ 2024 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (sąskaitoje nurodyta suma 2 105,11 Eur), išmokėjo 1 912,99 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą.
22. Be to, ieškovė nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 166,71 Eur draudimo išmoką už sugadintą automobilio vaikišką kėdutę.
23. Trečiasis asmuo A. M. pateikė ieškovei 2024 m. birželio 5 d. UAB „Autotūzai“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. TŪZ 1906 bendrai 1 072,06 Eur sumai už pakaitinio automobilio nuomą laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. birželio 5 d. (34 paras), prašydamas ją apmokėti.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kompensavo dalį nurodytos sąskaitos, 2024 m. spalio 24 d. išmokėdama UAB „Autotūzai“ 600 Eur sumą (už 24 paras).
25. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2024 m. balandžio 19 d., 2024 m. birželio 11 d., 2024 m. birželio 14 d., 2024 m. spalio 25 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl pretenzijose nurodytų sumų – 1 095,32 Eur, 166,71 Eur, 817,67 Eur, 600 Eur, atlyginimo ieškovei. Atsakovas, jo vardu jo sutuoktinė B. G., bendrai ieškovei sumokėjo 2 079,70 (390 + 396,32 + 350 + 383,38 + 560) Eur sumą.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
26. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad dėl atsakovo kaltės, valdžiusio transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės bendrovėje, 2024 m. kovo 3 d. įvyko eismo įvykis, susidūrus su kita transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje, be kita ko, kėlė abejones dėl eismo įvykio datos (ieškovė procesiniuose dokumentuose iš pradžių klaidingai nurodė, jog įvykis įvyko 2024 m. kovo 4 d., o ne 2024 m. kovo 3 d.) ir transporto priemonės, kuri buvo apdrausta ieškovės ir kuri dalyvavo eismo įvykyje, t. y. kad ieškovė suteikė draudiminę apsaugą automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o reikalavimą atsakovui reiškia kaip transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojui, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė šių aplinkybių jau nebepalaikė, kadangi buvo nustatyta, kad ginčo eismo įvykis įvyko būtent 2024 m. kovo 3 d. ir dėl jo ieškovė išmokėjo draudimo išmokas, o VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini).
28. Ieškovė, ginčo įvykį pripažinusi draudiminiu, išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui bendrai 2 679,70 Eur dydžio draudimo išmokas už apgadintą transporto priemonę – jos remontui, už sugadintą automobilio vaikišką kėdutę ir už pakaitinės transporto priemonės nuomą. Byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas, jo vardu jo artimieji, bendrai ieškovei sumokėjo 2 079,70 (390 + 396,32 + 350 + 383,38 + 560) Eur sumą, todėl šioje byloje kilęs ginčas tik dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidų kompensavo nukentėjusiam asmeniui pagrįstumo. Ieškovės teigimu, atlyginusi minėtą žalą, ji įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto/atsakingo asmens, t. y. šiuo atveju atsakovo, nes atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos; atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, kvestionuodamas ieškovės kompensuotų pakaitinės transporto priemonės išlaidų poreikį ir dydį.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos
29. Ieškovė teigė, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, todėl šiuo pagrindu ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos, t. y. šiuo atveju negrąžintos 600 Eur dydžio dalies už pakaitinės transporto priemonės nuomą, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
30. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos.
31. Tokia įstatymų leidėjo pozicija (dėl TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto) paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal KET tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis.
32. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai KET nustatytais atvejais. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas; sprendžiant vairuotojo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, t. y. siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad nenustatyta, jog KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, todėl kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).
33. Taigi, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė (ar turėjo suvokti), jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.
34. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).
35. Teismų praktikoje nurodoma, jog draudikui, nedalyvavusiam eismo įvykyje, objektyviai įrodyti ar kaltininkas suprato, kad įvyko eismo įvykis, yra praktiškai neįmanoma, tačiau kiekvienam transporto priemonės valdytojui privalo būti žinoma, jog jis, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį, turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, kitaip tariant, transporto valdytojai visais atvejais privalo elgtis atsakingai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-462-603/2019).
36. Taigi, didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.
37. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis suprato, jog susidūrė su priekyje stovėjusia transporto priemone VW Passat, tačiau išėjęs apžiūrėti transporto priemonių pats nustatė, jog jokios žalos nepadaryta (nors VW Passat vairuotojas ir/ar keleivis sakė priešingai), iš esmės patvirtina, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kita transporto priemone, tačiau pats subjektyviai įvertino, jog kitai transporto priemonei jokios žalos nebuvo padaryta, todėl nusprendė išvažiuoti iš įvykio vietos nepranešus nei policijai, nei užpildžius eismo įvykio deklaraciją.
38. Taigi, teismas sprendžia, kad atsakovas (kuris, tuo labiau, policijos paaiškinimuose nurodė dirbantis vairuotoju/kurjeriu) suvokė/turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo pakankamai pastangų realiai – objektyviai, įvertinti situacijos, t. y. ar tikrai jokia žala/apgadinimai nebuvo padaryti, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nesulaukė policijos, kurią iškvietė nukentėjęs asmuo, taip pat net ir po įvykio nepranešė apie jį draudikei (ieškovei), nepadėjo aiškintis įvykio aplinkybes, taip ne tik pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau ir apsunkindamas galimybes nustatyti eismo įvykio padarymo aplinkybes, be kita ko, transporto priemonių apgadinimus.
39. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (ir kurios nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė), tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
40. Taigi, kaip jau buvo konstatuota šiame sprendime, atsakovas kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadino, iš eismo įvykio pasišalino, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovas, kaip minėta, kvestionavo žalos dydį ir priežastinį ryšį, dėl kurių teismas pasisako žemiau.
Dėl pakaitinio transporto nuomos išlaidų atlyginimo
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovui kėlė reikalavimą atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, t. y. 600 Eur draudimo išmoką už pakaitinės transporto priemonės nuomą laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 27 d.
42. Pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kaip nuostolio draudimo sutartį, mokama draudimo išmoka yra skirta atlyginti žalą, per eismo įvykį padarytą asmeniui, turtui ir neturtinei žalai, taip pat nuostoliams, atsiradusiems, kaip eismo įvykio padarinys, kompensuoti (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 ir 5 dalys).
43. Žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikiama žalos samprata, kaip tiesioginiai nuostoliai, yra įrašytos ir asmens turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintini nuostoliai, kaip šio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: jos turi būti priverstinės, būtinos ir protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai kad TPVCAPD yra nuostolių draudimas, kuris pagrįstas CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki draudžiamojo eismo įvykio buvusią padėtį.
44. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
46. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
47. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad pagrįstai nukentėjusiajam asmeniui kompensavo nuostolius, susijusius su negalėjimu tam tikrą laiko tarpą naudotis transporto priemone, t. y. apmokėdama pakaitinės transporto priemonės nuomą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
48. Byloje nustatyta, kad atsakovo apgadinta transporto priemonė VW Passat (apgadinimo faktą patvirtina tiek į bylą pateiktos nuotraukos (darytos nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. gegužės mėn.), tiek policijos pažymos) faktiškai buvo taisyta servise – tai patvirtina į bylą pateiktos remonto sąmatos, taip pat sąskaita faktūra už faktiškai atliktus darbus, todėl nukentėjęs asmuo kurį laiką negalėjo naudotis savo transporto priemone, dėl to ieškovė ir kompensavo jo nuostolius dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos.
49. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė kompensavo ne visas pakaitinio automobilio nuomos išlaidas – nukentėjęs asmuo prašė kompensuoti minėtas išlaidas už 34 paras, tačiau ieškovė, įvertinusi remonto sąmatos derinimo laiką (sąmatos derinimas truko nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 27 d.), remonto darbams atlikti būtiną laiką, dalių užsakymų laiką, kompensavo išlaidas už 24 paras. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad visą laiką, kai ieškovė su servisu derino remonto sąmatą, t. y. nuo 2024 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 27 d., VW Passat buvo servise, kadangi jis buvo išrinktas (tai patvirtina byloje pateiktos jo nuotraukos); nors atsakovas (jo atstovė) siekė nuginčyti šią aplinkybę, tačiau, teismo vertinimu, tai nebuvo padaryta, o atsakovo atstovės nurodyta nuotrauka – kurioje matomas VW Passat ir greitosios pagalbos automobilis, akivaizdžiai daryta eismo įvykio dieną, t. y. 2024 m. kovo 3 d. (o ne 2024 m. gegužės 20 d.), ką patvirtina ir nuotraukos metaduomenys. Vien ta aplinkybė, jog nuotraukos pavadinime, be kita ko, nurodoma „2024.05.20“, savaime nenurodo nuotraukos darymo laiko; be to, ieškovė paaiškino, jog būtent 2024 m. gegužės 20 d. nukentėjęs asmuo atsiuntė ieškovei šią nuotrauką, todėl nuotraukos pavadinime dėl to ir galėjo būti nurodoma ši data. Be to, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju 24 dienų sąmatos derinimo laikas buvo pernelyg ilgas; bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad servisas ne vieną kartą siuntė ieškovei sąmatas, tarp jų visą šį laikotarpį vyko sąmatos derinimas, kol galiausiai ji buvo suderinta ir atliktas remontas (be to, derinant sąmatas, buvo mažinamos jų kainos; galutinė kaina kompensuota atsižvelgiant ir į nusidėvėjimą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, net nepranešęs ieškovei (kaip draudikei) apie ginčo įvykį, nepadėjęs tirti įvykio aplinkybių, iš esmės pats apsunkino ieškovei galimybes operatyviai ištirti eismo įvykio aplinkybes, be kita ko, ir nuketėjusiojo asmens transporto priemonės apgadinimus, todėl atsakovas dėl tokių neteisėtų veiksmų turi prisiimti atsakomybę/riziką, jog įvykio ištyrimas (ar šiuo atveju sąmatos derinimas) galėjo užtrukti ilgiau nei įprasta.
50. Teismas kritiškai vertina atsakovo atsikirtimus, kad apgadintas automobilis VW Passat nuo 2024 m. kovo 3 d. eismo įvykio (iki remonto darbų atlikimo) buvo eksploatuojamas, todėl galėjo dalyvauti ir kitame eismo įvykyje, kadangi į bylą nėra pateikta jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų; atsakovas apsiriboja tik savo deklaratyviais teiginiais, kuriuos teismas vertina tik kaip atsakovo gynybinę poziciją. Pažymėtina, kad transporto priemonei, nukentėjusiai eismo įvykio metu, nėra uždrausta toliau dalyvauti eisme, jeigu ji atitinka privalomuosius reikalavimus. Be to, byloje nustatytų VW Passat apgadinimų pobūdis eismo įvykio metu – pažeistas galinis bamperis, ir atliktų remonto darbų pobūdis – galinio buferio keitimas, dažymas, be kita ko, ir galinių durų (siekiant suvienodinti transporto priemonės keičiamos dalies ir kitų automobilio dalių spalvą) iš esmės atitinka, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, jog atlikti VW Passat remonto darbai buvo išimtinai susiję su ginčo eismo įvykio metu patirtais apgadinimais ir jų šalinimu.
51. Teismas taip pat atmeta atsakovo keltas abejones dėl ieškovės nurodomų žalos bylų numerių, kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu aiškiai paaiškino, jog šiuo atveju buvo pradėtos dvi žalos bylos (dėl transporto priemonės ir kėdutės apgadinimų), o pretenzijose nurodomi tik pretenzijų regreso tvarka numeriai, kurie yra sukuriami kiekvieną kartą kompensavus nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką ir įgijus regreso teisę į atsakingą asmenį. Be to, net jeigu ir paaiškėtų tam tikras neatitikimas tarp žalos/regreso bylų numerių neatitikimo, tai savaime niekaip nepaneigia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
52. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo atsakomybei kilti (įskaitant ir atsakovo ginčytus žalos dydį ir priežastinį ryšį), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina suma už pakaitinės transporto priemonės nuomą už 24 dienas, kuri sudaro 600 Eur (CK 6.249, 6.270 straipsniai; TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
53. Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 600 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 2 d. – teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
54. Kiti šalių argumentai (be kita ko, atsakovo procesiniuose dokumentuose reikšti reikalavimai ieškovei dėl atsakovo sumokėtų draudimo išmokų grąžinimo), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, be to, išeinantys už šios bylos nagrinėjimo ribų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Be to, kaip minėta, atsakovo atstovė bylos nagrinėjimo metu nebepalaikė procesiniuose dokumentuose suformuluoto prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas ir teismas dėl jo nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Ieškovė patyrė byloje 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.
57. Atsakovas patyrė byloje 2 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
58. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 22 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam taip pat nepriteistinos.
59. Byloje iš viso patirta 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. M., tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei Compensa Vienna Insurance Group, j. a. k. 304080146, 600 Eur (šešių šimtų eurų) draudimo išmoką, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. G. (V. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,25 Eur (dvylika eurų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.