- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-462-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08365-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- „Compensa Vienna Insurance Group“, „Conmpensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „Conmpensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 183,25 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. sausio 14 d. atsakovas, vairuodamas transporto priemonę, kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos.
2. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nežinojo apie pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai ar pildyti eismo įvykio deklaraciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2017 m. sausio 14 d. atsakovas, vairuodamas transporto priemonę, kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę. 2017 m. vasario 13 d. jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
4. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (59.4 punktas).
5. Teismas nustatė, jog šiuo atveju aplinkybės, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas atsakovas, nėra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovas aplinkybę, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo protokolu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog nėra duomenų, kad atsakovas žinojo apie dėl jo kaltės įvykusį eismo įvykį, apgadintą kitą turtą ir apie savo pareigą sustoti, užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar pranešti policijai.
6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 23 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N444-2061/2009 yra nurodęs, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles, gali būti padaromas tik vairuotojui suvokiant, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis susijęs, ir sąmoningai neteisėtai (nepranešus policijai ar kitaip pažeidžiant kelių eismo taisykles) paliekant eismo įvykio vietą. Nesant duomenų apie atsakovo sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos, ieškovo ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo patenkinti apeliacinį skundą bei priteisti iš atsakovo apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
8. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su sprendimu, kadangi teismas padarė šiuos materialinės ir procesinės teisės pažeidimus: 1) pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nes nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus, neteisingai vertino teisės normas, šie pažeidimai lėmė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje yra be motyvų ir jog byla išspręsta iš esmės neteisingai; 2) nepagrįstai netaikė ir netinkamai aiškino materialinės teisės normas; 3) nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos analogiškose bylose ir nepateikė motyvų, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.
9. Apeliantas taip pat nurodė, jog 2016 m. sausio 24 d. tarp šalių sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. AMA 1223324) (toliau – sutartis). Sutarties pagrindu apdrausta transporto priemonės VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) valdytojo civilinė atsakomybė. 2017 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvės „Maxima“ aikštelėje, atsakovas vairuodamas automobilį, kliudė ir apgadino transporto priemonę Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2017 m. kovo 9 d. Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu atsakovas pripažintas įvykio kaltininku ir nubaustas dėl pasišalinimo. Sutarties pagrindu apeliantui atsirado pareiga atlyginti šio eismo įvykio metu padarytą žalą ir apeliantas atlikęs žalos sureguliavimo procedūras, apskaičiavo ir išmokėjo 183,25 Eur draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti.
10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakovo. Todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenziniu reikalavimu, kartu pateikdamas šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas su draudiko reikalavimu kategoriškai nesutiko ir šio reikalavimo nepatenkino. Taigi ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
11. Apeliantas nesutinka su sprendimo motyvais, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovo sąmoningą pasišalinimą iš įvykio vietos. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir byloje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
12. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo faktą, kad nėra duomenų sąmoningam pasišalinimui iš įvykio vietos pripažinti, tačiau savo sprendimo nemotyvavo. Apelianto vertinimu, atsakovas sąmoningai suvokė apie padarytą žalą, tačiau nejausdamas pareigos sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją nusprendė iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Tuo tarpu, teismas atsakovo nurodomų aplinkybių nevertino ir šiais veiksmas pareigą sprendimo motyvuojamoje dalyje glaustai nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Šalies argumentai
13. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai administracinės atsakomybės netaikymą dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos sutapatino su civilinės atsakomybės nebuvimu.
14. Civilinėse bylose turi būti vertinama, kad kaltė kyla ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Tai pat akcentuoja, jog vadovaujantis TPVCAPDĮ bei Kelių eismo taisyklėmis (toliau – KET), neleistinas neatsargus pasišalinimas iš eismo vietos. Už netyčinį pasišalinimą nėra numatyta administracinė sankcija, tačiau tai nereiškia, kad toks elgesys yra leistinas. Administracine tvarka asmuo baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos tik tuo atveju, jei įrodoma asmens tyčia, o civilinėje teisenoje kaltė yra kildinama kaip civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 2 dalis. Teismas spręsdamas dėl atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio aplinkybės nepagrįstai administracinės atsakomybės netaikymą nurodė kaip sprendimo netaikyti civilinės atsakomybės pagrindą ir teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir šiuo aspektu.
15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aktualia teismų praktika analogiškose bylose ir nenurodė pagrindų būtinumui nukrypti nuo ankstesnių precedentų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas apie atsakovo pasišalinimo aplinkybę sprendė tik iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir juo remdamasis ieškinį atmetė, teigtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino kaltės taikymo momento pagal civilinės teisės normas ir šiais veiksmais ne tik neteisingai taikė materialinės teisės normas, bet ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo.
18. Apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, jog nepaisant to, jog atsakovas nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, kadangi nežinojo apie eismo įvykį ir apgadintą kitą turtą, jam turi būti taikoma civilinė atsakomybė, kadangi faktas, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos yra patvirtintas byloje esančiais duomenimis.
19. Civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę. Civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-79-345/2018).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, išaiškino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skundo argumentu, jog objektyviai įrodyti ar kaltininkas suprato, kad įvyko eismo įvykis yra praktiškai neįmanoma, tačiau kiekvienam transporto priemonės valdytojui privalo būti žinoma, jog šis kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, kitaip tariant, transporto valdytojais visais atvejais privalo elgtis atsakingai.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nenustatyta, jog KET taisyklių pažeidimas ar pasišalinimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, kaltė gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; Nr. 3K-3-108/2014). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis).
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybės, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas atsakovas, nėra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. o ieškovas aplinkybę, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta, jog nėra duomenų, kad atsakovas žinojo apie dėl jo kaltės įvykusį eismo įvykį, apgadintą kitą turtą ir apie savo pareigą sustoti, užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar pranešti policijai.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ar atsakovas žinojo apie dėl jo kaltės įvykusį eismo įvykį, apgadintą turtą, atsakovas atsiliepime šių aplinkybių neneigė, tik nurodė, jog nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, ar atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi šią aplinkybę nustačius, būtų pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, aplinkybę, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina žalą patyrusio asmens (transporto priemonės Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo) pranešimas apie transporto priemonei padarytą žalą, kuriame nurodyta, jog „į stovintį automobilį atsitrenkė kaltininkas ir pabėgo“. Šią aplinkybė taip pat patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nors ir nurodoma, jog nėra duomenų, jog atsakovas žinojo apie eismo įvykį ir pareigą sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaraciją ar kviesti policiją, tačiau iš esmės patvirtinama aplinkybė, jog atsakovas visgi pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors jo žinojimas apie eismo įvykį nenustatytas.
25. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o atsakovui, kaip kiekvienam transporto priemonės valdytojui privalo būti žinoma, jog šis kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turi pareigą sumokėti ieškovui žalos atlyginimą – 183,25 Eur (CK 6.248 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Kadangi ieškinys patenkinamas visiškai, ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė ir pateikė taip patvirtinančius įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą taip pat sumokėjo 15 Eur. Šios ieškovo išlaidos priteistinos jam iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13970-861/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patekinti, priteisti ieškovui „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą – 183,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir dvidešimt penkis euro centus), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 30 Eur (trisdešimt eurų).