- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2-6437-641/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01877-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas Šiauliai“
trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ atstovei pagal įgaliojimą A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Šiauliai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – AB „Šiaulių energija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja I. V. prašė patenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš atsakovės UAB „Mano būstas Šiauliai“ 566,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 14,33 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas: 21,00 Eur žyminį mokestį bei 70,08 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą. Nurodė, jog ieškovė gavo draudėjo pranešimą apie tai, jog 2022 m. balandžio 22 d. buvo apgadintas jo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) – sulietos vonios patalpos lubos, teko ardyti sienos plyteles. Reaguodama į gautą draudėjo pranešimą ieškovė užvedė žalos administravimo bylą ir ėmėsi veiksmų šiam įvykiui ištirti. Ieškovė, ištyrusi aplinkybes, pripažino šį įvykį draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 594 Eur žalos sumą. Kadangi žala kilo dėl namo bendro naudojimo šildymo stovo trūkio, už kurio priežiūrą yra atsakingas namo administratorius, t. y. atsakovė, todėl, išminusavusi 14 proc. natūralų patalpų nusidėvėjimą, ieškovė prašo iš atsakovės, dėl kurios neveikimo – netinkamai atliktos šildymo sistemos stovų priežiūros – kilo draudiminio įvykio žala, priteisti 566 Eur dydžio turtinę žalą. Nurodė, jog draudėjo pateiktu paaiškinimu atsakovė niekada, nei prieš įvykį, nei po jo nebuvo atvykusi pas draudėją patikrinti šildymo sistemos stovų, nekontroliavo ar namo techninė prižiūrėtoja AB „Šiaulių energija“ tinkamai atlieka savo veiksmus – vykdant namo šildymo sistemos priežiūrą, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnyje numatytos namo administratoriaus pareigos prižiūrėti ir kontroliuoti techninių prižiūrėtojų veiksmus, todėl negali gintis tuo, jog tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas ir tuo, jog jai nekyla atsakomybė, kadangi draudėjo bute priėjimas prie šildymo stovo buvo uždengtas keramikos plytelių plokšte, dėl kurio atsakovė negalėjo atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo patikros draudėjo bute. Nurodė, jog atsakovės pateiktuose administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentuose dėl konstrukcijų, bendrojo naudojimo įrenginių būklės stebėsenos nėra fiksuota vamzdynų būklė. Kadangi atsakovei egzistavo pareiga kontroliuoti techninio šildymo sistemų prižiūrėtojo AB „Šiaulių energija“ veiksmus, tačiau atsakovė to nedarė, tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, sukėlę ieškovės patirtą žalą ir tai pagrindžia priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėto neveikimo ir kilusių pasekmių – trūkus bendrojo naudojimo šildymo stovui ieškovės apdraustam butui padarytos 566 Eur dydžio žalos. Teigė, jog draudiminį įvykį bei jo sukeltą žalą pagrindžia į bylą pateiktos nuotraukos, lokalinės sąmatos, ieškovės atstovės paaiškinimai bei AB „Šiaulių energija“ raštu pateikta informacija, jog vanduo tekėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Tvirtino, jog žala įrodyta, kadangi draudėjas nurodė, jog buvo pažeistos buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios lubos. Mano esant tikėtina, jog taip atsitiko, kadangi vanduo tekėjo iš viršuje esančios buto Nr. (duomenys neskelbtini) į apačią, t. y. į po juo esantį butą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog į bylą buvo teiktos dvi sąmatos – 2022 m. gegužės 9 d. ir 2022 m. spalio 21 d., kuriose nurodytos skirtingos sumos, tačiau ieškovė draudėjui išmokėjo 594 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti pagal 2022 m. gegužės 9 d. sąmatą, išminusavusi iš apskaičiuotos 634 Eur žalos sumos sutartyje numatytą 40 Eur besąlyginę išskaitą, tačiau neįvertinusi patalpų nusidėvėjimo, kadangi draudimo sutartimi draudėjo turtas buvo apdraustas turto atkūrimo verte. O 2022 m. spalio 21 d. sąmata ieškovės buvo parengta nusprendus reikšti ieškinį teisme atsakovei ir siekiant parodyti, jog kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka buvo įvertintas patalpų nusidėvėjimas. Atsikirsdama į atsakovės argumentus dėl avarijos vietos apžiūros akto nebuvimo ir įvykio aplinkybių tyrimo neatlikimo, ieškovės atstovė paaiškino, jog ne visada yra rašomas individualus apžiūros, sugadinimo aktas ir draudėjas vyksta į įvykio vietą. Dažnu atveju pakanka draudėjo pateiktų duomenų ir kitų draudėjo atliktų žalos tyrimo veiksmų. Taigi ir šiuo atveju ieškovė surašė vieną bendrą dokumentą – 2022 m. gegužės 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksavo visus draudiminio įvykio ir jo šalinimo kaštų, paskaičiuotų pagal vidutines kainas, duomenis. Patvirtino, jog ginčo atveju draudėjas nevyko į įvykio vietą ir žalos fakto tiesiogiai neužfiksavo, tačiau tvirtino, jog ieškovė atliko draudiminio įvykio tyrimą ir šią faktinę aplinkybę pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai duomenys apie ieškovės darytus užklausimus draudėjui bei AB „Šiaulių energija“. Kokius draudėjui priklausančio sugadinto turto atkūrimo darbus reikia atlikti, ieškovė nustatė pagal draudėjo pateiktus duomenis: paaiškinimą, jog buvo užlietos lubos bei ardyta plytelių siena, nuotraukas ir buto planą, įvertinęs remontuotinų lubų ir keramikos plytelių sienų plokštumų ploto kvadratūrą bei vidutines tokių medžiagų pakeitimo kainas. Pagal tai ieškovė apskaičiavo ir draudiminio įvykio sukeltos žalos dydį.
2. Atsakovės UAB „Mano būstas Šiauliai“ atstovė pagal įgaliojimą A. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių, ar iš viso jis įvyko, tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, o tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Iš ieškovės pateiktų dokumentų visiškai nėra aišku koks ir kokiame name, kokioje patalpoje stovas trūko. Teigė, jog byloje pateikti duomenys rodo, jog AB „Šiaulių energija“, kuri atliko avarijos šalinimo darbus, avarijos šaltinį rado daugiabučių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvirtina jokių avarijos šalinimo darbų neatlikusi. Tokių darbų neatliko ir atsakovė. Ieškovės pateiktos į bylą nuotraukos jokių bendro naudojimo šildymo sistemos stovo trūkimų ir ar dėl to buvo kokie nors padariniai nepatvirtina. Jose nėra nei pačio stovo pažeidimų, nei vandens nubėgimų, nei dėmių lubose bei sienose. Be to, iš ieškovės pateiktos vamzdžio nuotraukos matyti, jog jis yra geros būklės, nesusidėvėjęs, todėl mano, jog ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina žalos fakto. Taip pat tvirtino, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi už šildymo sistemos priežiūrą daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo ir yra atsakinga AB „Šiaulių energija“. Pateikė į bylą įrodymus, jog teisės aktų nustatyta tvarka atliko daugiabučio namo kas mėnesinius bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių tinklų būklės patikrinimus, gavusi gyventojo 2022 m. balandžio 22 d. pranešimą apie šildymo sistemos vamzdžio trūkimą iš karto apie tai pranešė AB „Šiaulių energija“, kad imtųsi veiksmų dėl kilusios šildymo sistemos avarijos, todėl savo, kaip namo administratorės, teisės aktuose numatytas pareigas atliko tinkamai. Jokių neleistinų veiksmų, kurie būtų sukėlę draudiminį įvykį, nepadarė, todėl mano, jog negali būti laikoma atsakinga už šiame daugiabutyje name 2022 m. balandžio 22 d. įvykusį galimai draudiminį įvykį. Taip pat nurodė, jog avarijos šaltinis buvo bute ir buvo aklinai uždengtas, t. y. prie vamzdyno nebuvo laisvo priėjimo, todėl pagal teismų formuojamą praktiką tokiu atveju namo administratoriui civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
3. Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“ atstovė pagal įgaliojimą A. P. dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra. Nesutiko su atsakovės išsakytu teiginiu, jog daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja draudiminio įvykio metu buvo bei yra AB „Šiaulių energija“, todėl ji yra atsakinga šio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir turėjo būti byloje atsakove. Nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ AB „Šiaulių energija“ yra atsakinga tik už kasmetinių daugiabučių namų šildymų sistemų hidraulinius bandymus bei šildymo įrenginių paruošimą šildymo sezonui, tačiau daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynų priežiūrą organizuoja namo valdytojas, šiuo atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė – atsakovė. Papildomai paaiškino, jog apie ginčo avarinį įvykį – šildymo stovo trūkį – AB „Šiaulių energija“ gavo pranešimą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo, į kurį reaguodami AB Šiaulių energija“ darbuotojai nuvyko į vietą ir užsuko daugiabučio namo rūsyje bei palėpėje buvusius bendrojo naudojimo pastato šildymo sistemos stovą, kad nelašėtų vanduo. Remiantis įvykio vietoje buvusio AB „Šiaulių energija“ darbuotojo žodžiais avarijos šaltinis buvo nustatytas bute, (duomenys neskelbtini), esančiame bendro naudojimo pastato šildymo sistemos stove, kuris buvo paslėptas po apdaila. Vanduo lašėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusidėvėjusio bendrojo naudojimo pastato šildymo sistemos stovo trūkimo. Tretysis asmuo avarijos šaltinio – šildymo stovo – remonto darbų neatliko ir neturi informacijos, kas ir kada įrengė avarijos šaltinį bei ar vykdė jo remonto, tvarkymo darbus. Patvirtino, jog 2016 m. buvo atlikta ginčo daugiabučio namo renovacija, kurios metu buvo pakeistas magistralinis šildymo sistemos vamzdynas ir įrengti balansavimo vožtuvai ant stovų, t. y. renovuota tik namo rūsyje esančių šildymo sistemų dalis, tačiau šildymo sistemos stovai šio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose namo renovacijos metu nebuvo keičiami. Patvirtino, jog į bylą pateikta Pastato šildymo sistemos priežiūros sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta 2022 m. lapkričio 22 d., taigi ginčo įvykio metu neegzistavo ir todėl ginčo situacijai yra neaktuali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Bylos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
4. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).
6. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš 2021 m. gegužės 21 d. Būsto draudimo liudijimo TAI Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – draudimo sutartis) nustatyta, kad draudikė / ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė su draudėju S. S. būsto draudimo sutartį standartinėmis sąlygomis, kuriuo draudimo laikotarpiui – nuo 2021 m. birželio 3 d. 00:00 val. iki 2022 m. birželio 29 d. 24:00 val. – apdraudė draudimo objektą: (duomenys neskelbtini) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); prie apdraustų rizikų buvo priskirta ir šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija; vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų. Draudimo sutartimi buvo numatyta, jog draudimo vertė – atkūrimo vertė bei numatyta besąlyginė 40 Eur dydžio išskaita įvykus draudžiamajam įvykiui.
8. Iš su ieškiniu pateiktų 3 nuotraukų –(duomenys neskelbtini) – matyti užfiksuota vonios patalpa, kurios sienos yra dengtos keraminėmis plytelėmis, o lubos galimai įtempiamomis lubomis, užfiksuotas vienas (kairėje pusėje) patalpos kampas, kuriame matyti vertikaliai per visą patalpos aukštį sandariai keraminėmis plytelėmis dengta plokšte uždengta kampo dalis su joje įmontuotu rozečių bloku, kuris išmontuotas. Už išmontuoto rozečių bloko matyti, jog keraminėmis plytelėmis uždengtos kampo dalies viduje yra ertmė, iš kurios išvesti 2 balti kabeliai, vamzdžių nematyti, vandens ar kitokių skysčių dėmių, nubėgimų patalpos lubose, grindyse, ant sienų, kairiajame kampe ir jame esančioje ertmėje nematyti. Nuotraukos padarymo data nežinoma.
9. Iš su ieškiniu pateiktos nuotraukos – (duomenys neskelbtini) – matyti ertmėje esanti 3 vamzdžių jungtis su šalia einančiais dviem baltais kabeliais. Vamzdžių korozijos, trūkimo, nesandarumo, skysčių prabėgimo žymių vizualiai nematyti. Nuotraukos padarymo data nežinoma.
10. Iš nuotraukos – (duomenys neskelbtini) – matyti nufotografuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini) – paso lapas, kuriame užfiksuota šio buto planas bei faktinis duomuo, jog butas yra trečiame aukšte. Buto plane nėra fiksuota vamzdynų, šildymo sistemos stovų įrengimo vieta. Nuotraukos padarymo data nežinoma.
11. Iš 2022 m. gegužės 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti ieškovės apskaičiuota 634 Eur išmoka už 2022 m. balandžio 22 d. įvykį, kurio tipas – vanduo bei apie kurį pranešta Šiaulių šilumos tinklams. Fiksuoti turto atstatymo į prieš įvykį buvusią būklę darbai – įtempiamų lubų permontavimas, sienų keramikos plytelių keitimas nuo 2 m² iki 10 m², sienų angų iškirtimas vamzdžių įvadams ir užtaisymas, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas bei jų vertė – iš viso: 634,04 Eur (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. gegužės 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio priežastys bei įvykio aplinkybės, sugadintos konstrukcijos ir papildoma informacija apie įvykį nefiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
12. Iš 2022 m. gegužės 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie žalos atlyginimą, adresuoto S. S. (draudėjui), nustatyta, jog ieškovė už 2022 m. balandžio 22 d. 11:30 val. atsitikusį įvykį, kurio vietovė – (duomenys neskelbtini), ir kurio metu nukentėjo butas, apskaičiavo 634,00 Eur žalos kompensaciją, iš kurios atėmę besąlyginę 40 Eur išskaitą, 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu nusprendė išmokėti S. S. - 594 Eur žalos atlyginimą už įvykusį draudiminį įvykį.
13. Iš 2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog AB „Lietuvos draudimas“ pervedė į S. S. banko sąskaitą 594 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama, jog tai yra išmoka dėl 2022 m. balandžio 22 d. įvykio (byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
14. Iš AB „Šiaulių energija“ 2022 m. gegužės 11 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (į AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. gegužės 5 d. paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog tretysis asmuo AB „Šiaulių energija“ ieškovę informavo, kad dėl 2022 m. balandžio 22 d. įvykusio įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytą dieną į AB „Šiaulių energija“ kreipėsi buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojas. Bendrovės Dispečerinio valdymo ir šilumos tinklų tarnybos darbuotojai, gavę pranešimą, nuvyko į vietą ir atjungė bendrojo naudojimo pastato šildymo sistemos stovą rūsyje bei palėpėje, kad nebėgtų vanduo. Avarijos šaltinis nustatytas (duomenys neskelbtini) bute esančiame bendro naudojimo pastato šildymo sistemos stove, kuris buvo paslėptas po apdaila. Remonto darbų bendrovė neatliko. Kas ir kada įrengė avarijos šaltinį ir (ar) vykdė jo remonto-tvarkymo darbus, bendrovė informacijos neturi. Avarijos šaltinis priklauso daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Bendrovės duomenimis, nurodyto daugiabučio namo administratoriumi yra paskirta UAB „Mano Būstas Šiauliai“. Vanduo lašėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) į butą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendrojo naudojimo pastato šildymo sistemos stovo trūkimo dėl nusidėvėjimo.
15. Iš 2022 m. gegužės 23 d. AB „Lietuvos draudimas“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto UAB „Mano būstas Šiauliai“, nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Mano Būstas Šiauliai“ dėl 594 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, ieškovei išmokėjus 594 Eur draudiminę išmoką dėl 2022 m. balandžio 22 d. 11:30 val. įvykio (duomenys neskelbtini).
16. Iš 2022 m. spalio 20 d. elektroninio laiško matyti, jog AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į draudėją S. S. užklausimu, prašydama pateikti informaciją dėl 2022 m. balandžio 22 d. įvykio: kokia buvo padaryta prieiga draudėjo bute prie trūkusio vamzdyno, pateikiant šios prieigos foto bei informuoti, ar iki 2022 m. balandžio 22 d. užpylimo į draudimui priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), buvo atėję UAB „Mano būstas Šiauliai“ atstovai patikrinti bute esančių bendrų vamzdynų būklės.
17. Iš 2022 m. spalio 21 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti ieškovės apskaičiuota 606 Eur išmoka už 2022 m. balandžio 22 d. įvykį, kurio tipas – vanduo bei apie kurį pranešta Šiaulių šilumos tinklams. Fiksuoti turto atstatymo į prieš įvykį buvusią būklę darbai – įtempiamų lubų permontavimas, sienų keramikos plytelių keitimas nuo 2 m² iki 10 m², sienų angų iškirtimas vamzdžių įvadams ir užtaisymas, patalpų valymas ir šiukšlių išvežimas bei jų vertė – iš viso: 605,93 Eur, įvertinus 14 proc. nusidėvėjimą (žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. gegužės 9 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio priežastys bei įvykio aplinkybės, sugadintos konstrukcijos ir papildoma informacija apie įvykį nefiksuota.
18. Iš 2022 m. spalio 25 d. elektroninio laiško matyti, jog draudėjas S. S. atsakė į ieškovės siųstą 2022 m. spalio 20 d. laišką, paaiškindamas, jog: „tik kaimynei pranešus apie užliejimą jis buvo sustabdytas tą pačią dieną. Vamzdynas matomas pro jungtukų ir rozečių angą. Taip ir buvo nustatytas praleidimas. Vamzdynų būklės niekas netikrino nei iki 2022 m. balandžio 22 d., nei po šios dienos“.
Žemesnės instancijos teismas
19. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 4 d. UAB „Šiaulių būstas“ sprendimo, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymo „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Mano Būstas Šiauliai“ paskyrimo termino pratęsimo“ su priedais nustatyta, jog Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu atsakovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.
20. Iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašų nustatyta, jog nuo 2015 m. birželio mėn. atsakovė reguliariai kas mėnesį atlieka statinio būklės nuolatinius stebėjimus bei kasmetinę statinio apžiūrą. 2022 m. atliekant kasmėnesinius statinio būklės patikrinimus iki ginčo įvykio jokių statinio būklės pakitimų, gedimų, susijusių bendrojo naudojimo šildymo sistema ir jos konstrukcinėmis dalimis, nefiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
21. Iš atsiliepimo į ieškinį 2 lapo paskutinės pastraipos matyti, jog atsakovė patvirtino faktinę aplinkybę, jog 2022 m. balandžio 22 d. UAB „Mano Būstas Šiauliai“ klientų aptarnavimo centre buvo užregistruotas gyventojo pranešimas apie tai, kad šlampa per lubas vonios patalpoje. Atsakingiems darbuotojams atvykus buvo nustatyta, kad trūko šildymo sistemos vamzdis ir buvo surašytas darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Iš Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. MB: (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atsakovė UAB „Mano Būstas Šiauliai“ darbuotojai vyko į objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir fiksuoti duomenys, jog bėga šildymo sistema, prižiūri AB „Šiaulių energija“.
23. Iš 2016 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) visuotinio butų savininkų susirinkimo protokolo nustatyta, jog šio namo bendrasavininkiai nusprendė šilumos punkto prižiūrėtoja palikti AB „Šiaulių energija“.
24. Iš Šilumą naudojančių sistemų ir įrenginių hidraulinio bandymo ir plovimo akto bei 2021 m. rugsėjo 16 d. pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto nustatyta, jog AB „Šiaulių energija“ 2021 m. liepos 21 d. atliko daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos hidraulinius bandymus prieš 2021-2022 m. šildymo sezoną ir namo šildymo sistemos vamzdynų sandarumo pažeidimų nenustatė.
25. Iš 2015 m. Techninio darbo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių energija“ 2015 m. vasario 25 d. pastato šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 1 d. pavedimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarytos tarp UAB „Šiaulių būstas“ ir AB „Šiaulių energija“ dėl daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo)), 2020 m. birželio 1 d. Gyvenamojo namo apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo renovuotas, paliekant 2015 m. buvusią šildymo sistemą ir rekonstruojant tik rūsyje esančius magistralinius šilumos tiekimo vamzdynus ir ant magistralinių atšakų įrengiant automatinio balansavimo – reguliavimo ventilius. Šilumos punktas – automatizuotas; šildymo sistema prie šilumos tinklų prijungta pagal priklausomą schemą, karštas vanduo ruošiamas dujinėse kolonėlėse pas kiekvieną gyventoją atskirai.
26. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad ieškinio reikalavimai atsakovės UAB ,,Mano Būstas Šiauliai“ atžvilgiu grindžiami neveikimu – atsakovei tinkamai neįgyvendinus ginčo daugiabučio namo šildymo sistemos techninės prižiūrėtojos AB „Šiaulių energija“ veiksmų, susijusių su šio namo šildymo sistemos patikrinimais, priežiūros bei pačiai atsakovei netikrinant bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių, taigi ir šildymo sistemos vamzdžių būklės, butuose. Ieškovė iš esmės laikėsi pozicijos, jog atsakovė pati ar per techninį prižiūrėtą AB „Šiaulių energija“ savalaikiai neorganizavo šildymo sistemos stovų daugiabučių namo gyventojų butuose patikros, laiku nenustatė jų nusidėvėjimo ir rizikos dėl galinčių kilti šildymo stovų gedimų ir neinformavo apie tai butų savininkų, todėl namo administravimo pareigas vykdė netinkamai ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kurie nulėmė kilusią žalą – nusidėvėjusio šildymo sistemos vamzdžio trūkimą ir draudimo objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios patalpos užliejimą, dėl kurio buvo patirta turtinė žala ieškinio reikalavimo ribose. Šiuos teiginius ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktomis vonios patalpos nuotraukomis, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, remonto sąmatomis, AB „Šiaulių energija“ pranešimu ir susirašinėjimu su draudėju elektroniniais laiškais.
27. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi šiais aspektais: ieškinį pareiškus netinkamam atsakovui – teigdama, jog ji visas savo, kaip ginčo namo administratorės, pareigas vykdė tinkamai, o už galimą žalos padarymą yra atsakinga ne atsakovė, tačiau tretysis asmuo AB „Šiaulių energija“, kadangi ji buvo ir yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja bei ieškovei, kaip draudikei, netinkamai įgyvendinus savo pareigą ištirti ginčo įvykį bei neįrodžius žalos padarymo fakto.
28. Taigi iš viso bylos turinio matyti, jog byloje tarp šalių kilo ginčas dėl: 1) atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, funkcijų apimties, tinkamo / netinkamo pareigų vykdymo, su kuriais ieškovė sieja atsakovės pareigą atlyginti turtinę žalą, kilusią dėl bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo avarijos daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) ieškovės, kaip draudikės pareigos ištirti ginčo draudžiamąjį įvykį įgyvendinimo tinkamumo bei pačios žalos padarymo fakto.
Dėl atsakovo tinkamumo.
29. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).
30. Atsakovė nuo ieškinio gynėsi tvirtindama, jog už galimą žalos padarymą yra atsakinga ne ji, tačiau tretysis asmuo AB „Šiaulių energija“, kadangi AB „Šiaulių energija“ buvo ir yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja, todėl teismas pirmiausia pasisako šiuo aspektu.
31. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
32. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis. Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (Statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).
33. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, turėjo pareigą prižiūrėti šio daugiabučio namo bendrąją inžinerinę įrangą, tame tarpe ir bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdyną. Aplinkybė, jog pagal teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 5 dalis) ginčo daugiabučio namo šildymo sistemos priežiūrą, kaip ginčo daugiabučio namo gyventojų (savininkų) pasirinktas techninis prižiūrėtojas (sprendimo 23 punktas), vykdė trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, nepašalina atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės pareigos tinkamai organizuoti administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo sistemos – šiuo atveju ginčo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šildymo sistemos vamzdyno – priežiūrą ir atsakomybės už šios pareigos tinkamą vykdymą, todėl teismas minėtus atsakovės argumentus dėl netinkamo atsakovo byloje atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl daugiabučio namo administratoriaus civilinės atsakomybės.
34. Ieškovė, būdama nukentėjusio nuo užpylimo asmens draudike, atlyginusi nukentėjusiam padarytą žalą, ieškiniu reikalauja CK 6.263 straipsnio, 6.1015 straipsnio pagrindais 566,00 Eur žalos atlyginimo subrogacijos tvarka iš atsakovės.
35. CK 6.1015 straipsnio nuostatose yra numatytas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Minimo straipsnio 1 dalis numato, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 1015 straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė yra įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas, kuriomis remiantis, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisniais santykiai, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės buvimą.
36. Šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusią bendrojo naudojimo šildymo stovo avariją pripažino draudiminiu įvykiu bei su draudėju sudarytos draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui 594 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir dėl to draudikei (ieškovei) perėjusi galima reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimą šiuo atveju yra įgyvendinama remiantis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK šeštosios knygos normomis.
37. CK 6.263 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu / neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.
38. CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).
39. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jeigu bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, tai yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatose yra numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
40. Nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu yra paskyręs atsakovę UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (sprendimo 19 punktas) ir dėl to ginčo byloje nėra.
41. CK 4.236 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administratorius yra asmuo, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Bendrojo naudojimo objektus administratorius administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai).
42. Nuostatų 2 punktas numato, kad administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais. Tų pačių nuostatų 3 punktas apibrėžia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Be to, administratorius taip pat atlieka ir šias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą. Vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti bei patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais.
43. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatavęs, kad teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapatu pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).
44. Pastato administratorius neturi galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negali be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Pažymėtina tai, kad CK nereglamentuoja, jog paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojamos patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo yra akivaizdu, kad dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorė savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
45. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendžiant dėl atsakovės UAB ,,Mano Būstas Šiauliai“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojos (administratorės) civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti ginčo daugiabučio pastato absoliučiai kaip savininkė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), taip pat negalėjo savo iniciatyva ir be butų savininkų sutikimo ar tiesioginių jų nurodymų šiam pastatui daryti ūkinį ar fizinį poveikį, todėl atsakovės galimi neteisėti veiksmai tokiu atveju sietini su šio statinio bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimu arba pastato savininkų neinformavimu apie būtinybę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo ir pan.
46. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad ieškinio reikalavimai atsakovės UAB ,,Mano Būstas Šiauliai“ atžvilgiu grindžiami neveikimu – atsakovei tinkamai neįgyvendinus ginčo daugiabučio namo šildymo sistemos techninės prižiūrėtojos AB „Šiaulių energija“ veiksmų, susijusių su šio namo šildymo sistemos patikrinimais, priežiūros bei pačiai atsakovei netikrinant bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių, taigi ir šildymo sistemos vamzdžių būklės gyventojų butuose. Ieškovė iš esmės laikėsi pozicijos, jog atsakovė pati ar per techninį prižiūrėtą AB „Šiaulių energija“ savalaikiai neorganizavo šildymo sistemos stovų daugiabučių namo gyventojų butuose patikros, laiku nenustatė jų nusidėvėjimo ir rizikos dėl galinčių kilti šildymo stovų gedimų ir neinformavo apie tai butų savininkų, todėl savo namo administravimo pareigas vykdė netinkamai ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kurie nulėmė kilusią žalą – nusidėvėjusio šildymo sistemos vamzdžio trūkimą ir draudimo objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios patalpos užliejimą, dėl kurio buvo patirta turtinė žala ieškinio reikalavimo ribose. Šiuos teiginius ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktomis vonios patalpos nuotraukomis, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatomis, AB „Šiaulių energija“ pranešimu ir susirašinėjimu su draudėju elektroniniais laiškais bei paaiškinimais, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą jos, kaip ginčo namo administratorės, pareigų įgyvendinimą.
47. Tuo tarpu teismas konstatuoja, jog byloje ištirtų įrodymų visuma ieškovės nurodomų atsakovės veiksmų neteisėtumo nepatvirtina. Atsakovės į bylą pateikti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statinio techninės priežiūros duomenys (sprendimo 20 punktas) patvirtina, jog ji, kaip namo administratorė, laikėsi įstatymų reikalavimų ir vykdė kasmėnesinę namo bendrųjų konstrukcijų, įrenginių stebėseną, patikrą. 2022 metais iki ginčo avarijos statinio būklę tikrino 2022 m. sausio, vasario, kovo mėnesiais ir jokių pakitimų statinio būklėje nepastebėjo. 2022 m. balandžio 22 d. gavusi gyventojo pranešimą apie galimą bendrojo naudojimo šildymo stovo avariją name, operatyviai reagavo ir ėmėsi aktyvių veiksmų jos sustabdymui ir pašalinimui – pranešė namo bendrojo naudojimo šildymo sistemos techninei prižiūrėtojai AB „Šiaulių energija“, jog imtųsi skubių veiksmų avarijai pašalinti ir nuvyko į avarijos vietą situacijai įvertinti (sprendimo 21, 22 punktai). Be to, teismas laiko svarbia aplinkybe ginčo atsakovės veiksmų (atliekant ginčo namo administravimo funkcijas) įvertinimui tai, jog ginčo daugiabučiame name buvo organizuoti bei 2016 m. įgyvendinti namo būklės atnaujinimo (renovacijos), tame tarpe ir daliniai šildymo sistemos renovacijos, darbai (sprendimo 25 punktas), kadangi šie veiksmai rodo, jog atsakovė aktyviai bendradarbiavo su daugiabučio namo gyventojais (statinio savininkais), siekdama pagerinti ginčo daugiabučio namo konstrukcinę, inžinerinę, tame tarpe ir šildymo sistemos, būklę. Be to, į bylą pateikti duomenys apie AB „Šiaulių energija“ atliktus 2021 m. liepos 21 d. hidraulinius bandymus ginčo namo šildymo sistemoje (sprendimo 24 punktas), kurios metu šildymo sistemos neatitikimų name nebuvo nustatyta, įvertinant aplinkybę, jog šiuos duomenis turėjo ir pirmoji į bylą pateikė atsakovė, priešingai ieškovės teiginiams, patvirtina, jog atsakovė domėjosi techninės ginčo namo prižiūrėtojos AB „Šiaulių energija“ atliekamais veiksmais, vykdant ginčo namo šildymo sistemos priežiūrą ir su ja aktyviai komunikavo, tikrino AB „Šiaulių energija“ ginčo name vykdomus techninės šildymo sistemos priežiūros veiksmus.
48. Atsižvelgiant į nustatytą, atmestini kaip neįrodyti ieškovės teiginiai, kad atsakovė UAB ,,Mano Būstas Šiauliai“ nevykdė ar vykdė netinkamai pareigą prižiūrėti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžinerinę sistemą bei bendrojo naudojimo šildymo sistemos įrenginius ar namo šildymo sistemos techninės prižiūrėtojos AB „Šiaulių energija“ veiksmus, dėl ko būtų kilusi ginčo bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo avarija bei ieškovės prašoma priteisti turtinė žala.
49. Be to, iš byloje ištirtų rašytinių įrodymų (sprendimo 14, 21, 22 punktai) nustatyta, jog atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, ir tretysis asmuo AB „Šiaulių energija“, kaip daugiabučio namo šildymo sistemų techninė prižiūrėtoja, 2022 m. balandžio 22 d. gavo pranešimus apie minėtą dieną, tikslus laikas nežinomas, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykusį šildymo stovo trūkį, į kurį reaguodami nuvyko į įvykio vietą ir užfiksavo šildymo stovo nusidėvėjimo sąlygotą avarijos šaltinį – po apdaila paslėpto bendro naudojimo pastato šildymo sistemos stovo, esančio bute, (duomenys neskelbtini), trūkimą, dėl kurio lašėjo vanduo. Taigi, kaip matyti iš visos byloje ištirtos medžiagos, įtrūkimas atsirado bendrojo naudojimo šildymo sistemos stove, kuris buvo buto savininko (draudėjo) aklinai uždengtas plokšte ir kuris nebuvo prieinamas / vizualiai pažiūrėjus matomas atsakovei paprastu būdu, nenuimant plokštės. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad esant tokiai situacijai atsakovė, kaip namo administratorė ir / ar namo šildymo sistemos techninė prižiūrėtoja „AB „Šiaulių energija“ negalėjo ir neturėjo jokios realios galimybės iš anksto numatyti galimai būsimą ar jau esamą vamzdžio įtrūkimą / koroziją ir imtis savalaikių veiksmų juos laiku pašalinti. Darytina išvada, kad prie šios avarinės situacijos susidarymo savo veiksmais iš dalies prisidėjo ir buto savininkas, kuris vamzdžius aklinai paslėpė po sienos plokšte ir padarė juos neprieinamus bet kokiai atsakovės ar kitų asmenų apžiūrai. Dėl šios priežasties šiuo atveju negalima konstatuoti, jog įvykusią ginčo avariją nulėmė būtent atsakovės kalti veiksmai / neveikimas, kadangi atsakovė šiuo atveju neturėjo objektyvios galimybės laiku nei pamatyti, nei sužinoti apie susidariusią avarinę situaciją šioje draudėjo bute esančioje bendrojo naudojimo šildymo sistemos atkarpoje, kuri buvo aklinai paslėpta buto savininko.
50. Teismas konstatuoja, jog byloje pateikti duomenys apie ginčo statinio būklę (sprendimo 20 punktas) rodo, jog per visą atsakovės ginčo namo administravimo laikotarpį nuo 2015 m. birželio 10 d. iki ginčo įvykio momento nebuvo fiksuota name esančios bendrojo naudojimo šildymo sistemos gedimų bei į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog atsakovė iki ginčo avarijos iš namo gyventojų būtų gavusi ankščiau kokių nors parnešimų, skundų ar nusiskundimų dėl butuose esančios bendrojo naudojimo šildymo sistemos dalių (vamzdyno, stovų) būklės. Taigi byloje neįrodyta ir ta aplinkybė, jog atsakovė turėjo kokios nors informacijos dar iki ginčo avarijos apie tai, kad ginčo bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovas draudėjo bute buvo tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį pakeisti nauju ir būtent tik dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis laiku nebuvo pakeistas (CPK 176– 179 straipsniai). Nusidėvėjusių namo vamzdžių (taigi ir ginčo šildymo sistemos stovo) keitimas nėra vertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turi pareigą be bendraturčių sutikimo (tarp jų ir pačio draudėjo) sutvarkyti. Be to, jeigu šis vamzdis dar buvo nematomoje ir / ar sunkiai pasiekiamoje vietoje, kaip nustatyta šios bylos ginčo atveju, tai atsakovė tokių vamzdžių pakeitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavusi butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, kaip jau buvo minėta, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2254-392/2015). Be to, ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai yra padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos, reikalingos tokiai apžiūrai bei yra reikalingas butų savininkų sutikimas (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-343/2015).
51. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir būtų neatlikusi visų atsakovei privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nenustačius būtinųjų sąlygų, atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę.
Dėl draudiko pareigos ištirti draudžiamąjį įvykį ir žalos padarymo fakto.
52. Taip pat šioje civilinėje byloje svarbi aplinkybė yra ir dėl padarytos / išmokėtos žalos dydžio nustatymo, nes atsakovė ginčija žalos dydžio nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą.
53. Ginčo draudžiamojo įvykio metu galiojusi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis įtvirtino, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Be to, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo ir nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju bylos medžiaga sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė šios pareigos tinkamai neatliko.
54. Minėta, iš ieškovės pateiktos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad ieškinio reikalavimai atsakovės UAB ,,Mano Būstas Šiauliai“ atžvilgiu grindžiami atsakovės veiksmais, kurie, ieškovės nuomone buvo neteisėti ir nulėmė kilusią žalą – nusidėvėjusio šildymo sistemos vamzdžio trūkimą ir draudimo objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – vonios patalpos užliejimą, dėl kurio buvo patirta turtinė žala. Šiuos teiginius ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktomis vonios patalpos nuotraukomis, turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, remonto sąmatomis, AB „Šiaulių energija“ pranešimu ir susirašinėjimu su draudėju elektroniniais laiškais (sprendimo 8-11, 14, 16-18 punktai) ir teisme duotais ieškovės atstovės paaiškinimais. Tačiau įrodymų, pagrindžiančių galimas vandens pratekėjimo į draudimo objektą priežastis ir avarijos vietą (židinį), ieškovė nepateikė ir žalos administravimo įvykio tyrimo metu nesurinko (CPK 178 straipsnis).
55. Tuo tarpu byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog tretysis asmuo AB „Šiaulių energija“ 2022 m. balandžio 22 d., tikslus laikas nežinomas, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), užfiksavo šildymo stovo nusidėvėjimo sąlygotą avarijos šaltinį – po apdaila paslėpto bendro naudojimo pastato šildymo sistemos stovo, esančio bute, adresu: (duomenys neskelbtini), trūkimą, dėl kurio lašėjo vanduo. Tačiau, nei viena vonios patalpos ar šildymo stovo nuotrauka, kuria ieškovė įrodinėja ginčo butui kilusius padarinius – lubų suliejimą bei keramikos plytelėmis išklijuoto vonios sienos dalies išardymą – jų nerodo.
56. Nuotraukose nematyti jokių vonios patalpos lubų ir sienų apdailos detalių pažeidimų, suliejimų. Bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo nuotrauka taip pat atvaizduoja tik šildymo stovą, kuris, žiūrint vizualiai, neturi korozijos žymių bei jokių pažeidimų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pati ieškovės atstovė patvirtino, jog AB „Lietuvos draudimas“ atstovai nevyko į draudimo objektą ir jo tiesiogiai nepatikrino. Ieškovė netgi nepateikė į bylą įrodymo (draudėjo pranešimo apie įvykį), jog jai buvo pranešta bei kokios faktinės aplinkybės buvo praneštos apie įvykį. O taip pat net ir turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatose (sprendimo 11, 17 punktai), kuriomis grindžia ieškinio dalyką, neužfiksavo įvykio, kurį pripažino draudiminiu, kilimo aplinkybių, priežasčių ir kitos svarbios papildomos informacijos dėl įvykio, neužfiksavo padarytos žalos masto – sugadintų konstrukcijų ir nepateikė į bylą įrodymų, kurioje tiksliai vietoje trūko bendro naudojimo šildymo sistemos stovas, jog byloje būtų galima aiškiai identifikuoti žalos kilimo židinį.
57. Teismas pažymi, jog ieškovei bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjantis teismas pasiūlė pateikti bylos išsamiam iš nagrinėjimui būtinus įrodymus apie ginčo draudiminį įvykį, žalos kilimo priežastį ir dydį, draudiminio įvykio tyrimo aplinkybes. Tačiau ieškovė šiuo teismo pasiūlymu nepasinaudojo, minėtų duomenų į bylą neteikė bei bylos nagrinėjimo metu laikėsi gana prieštaringos pozicijos. Vienok tvirtindama, jog buvo aplietos lubos iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) bėgusio vandens, vėliau – atsakovei atkreipus dėmesį į tai, jog AB „Šiaulių energija“ avarijos židinį nustatė draudimo objekte / bute Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovės atstovė teismo posėdžio metu poziciją pakeitė, tvirtindama, jog žala susidarė dėl to, jog atsiradus poreikiui prieiti prie vamzdyno reikėjo išardyti ne tik aplink vamzdžius sienos apdailą, tačiau tuo pačiu ardant sienos apdailą buvo pažeista ir lubų apdaila, todėl ją reikėjo keisti. Taigi iš esmės ieškinys grindžiamas ieškovės prieštaringais paaiškinimais apie draudėjo nurodytas draudiminio įvykio aplinkybes ir ieškovei darant prielaidą, jog žalos padaręs vanduo išsiliejo viršuje bei nuotraukomis, turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, remonto sąmatomis, kuriose jokių ginčo bendro naudojimo šildymo sistemos stovo avarijos aplinkybių, priežasčių ir padarinių nėra užfiksuota.
58. Tuo tarpu byloje ištirtų įrodymų visuma yra įrodyta, jog ginčo dieną bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo avarija / trūkimas įvyko draudimo objekte – bute, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės nėra pateikta, nei vieno objektyvaus įrodymų, jog ši avarija sukėlė kokius nors neigiamus padarinius draudimo objektui, t. y. jog dėl ginčo avarijos draudimo objekte draudėjui kilo žala – sulietos draudimo objekto vonios patalpos lubos, teko ardyti ir vėliau atstatyti keramikos plytelėmis apklijuotą plokštę, kuria buvo uždengtas bendrojo naudojimo vamzdynas ir trūkęs šildymo sistemos stovas. Todėl apibendrindamas teismas konstatuoja, jog visos byloje nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad ieškovė į bylą, net ir teismui bylos nagrinėjimo metu pasiūlius tai padaryti, nepateikė įrodymų, jog tinkamai įgyvendino savo, kaip draudikės, pareigą išsamiai ištirti ginčo įvykį ir ieškiniu prašomą iš atsakovės priteisti turtinę žalą išmokėjo draudėjui pagrįstai, neatliko detalaus ir išsamaus ginčo įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios ir tikslios draudimo objekto vietos, kurioje įvyko šildymo stovo avarija, neužfiksavo ir realiai neįvertino šio avarijos sukeltų padarinių, jų masto ir iš esmės draudėjui išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, draudėjo pateiktomis nuotraukomis, kuriose net nėra užfiksuoti ginčo avarijos padariniai. Tokiu būdu ieškovė neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų ar specialistų išvadomis, kurie tinkamai pagrįstų apskaičiuotos ir draudėjui išmokėtos žalos dydį, o byloje esanti medžiaga prieštaringa ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodoma žala kilo (buvo padaryta) – buto, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios lubos buvo sulietos bei buvo ardyta vonios patalpos sienos apdaila (CPK 185 straipsnis), taigi iš esmės neįrodė paties žalos kilimo fakto, dėl kurios atlyginimo subrogacijos tvarka kreipėsi į teismą.
59. Bylos duomenys leidžia pripažinti labiau tikėtina, kad bendrojo naudojimo šildymo sistemos stovo avarijos šaltinis buvo paties draudimo objekto vonios patalpoje esančiame bendrojo naudojimo šildymo stove. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog vandens pratekėjimo šaltinis sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes (žalą) draudėjui. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į ginčo situacijai aktualią avariją šalinusios AB „Šiaulių energija“ pranešime nurodomą faktinę aplinkybę, jog vanduo iš avarijos židinio tik lašėjo, kas teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pačiame draudimo objekte kilusi avarija nebuvo didelio masto ir nesukėlė vonios patalpų sienų ir lubų pažeidimų/sugadinimų (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sutinka su atsakove, jog išsamiai ginčo įvykio tyrimo neatlikusiai ieškovei (draudikei) tenka rizika ir pasekmės dėl ginčo įvykio pripažinimo draudiminiu, jo tinkamai neištyrus ir neįsitikinus ginčo avarijos padarinių egzistavimu bei patirtų išlaidų, išmokėjus žalą draudėjui.
60. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų deliktinės atsakomybės sąlygų. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 566 Eur turtinės žalos atlyginimą atmetamas.
61. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, atmetami ir išvestiniai reikalavimai priteisti palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
63. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka atmestas visoje apimtyje, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Šiuo nagrinėjamu atveju būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovei, trečiajam asmeniui, tačiau atsakovė, tretysis asmuo teismo neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jokių bylinėjimosi išlaidų atsakovei, trečiajam asmeniui byloje nepriteisiama.
64. Teismas konstatuoja, jog byloje nebuvo patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 259 – 260, 270, 273 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Šiauliai“, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių energija“, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.