Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis A. S., susipažinęs su pareiškėjos skundu, 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu Nr. S1c-29543 atsisakė panaikinti 2018 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S1C-18429 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ ir skundą perdavė nagrinėti teismui.

Antstolis nurodė, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/11/02281, pradėta vykdyti pagal 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. 2-1086-714/2011 dėl 490,33 Eur skolos išieškojimo iš J. B. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje yra 2016 m lapkričio 11 d. prašymas „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. Sla-77466, kuriuo antstolis pateikė informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė. Tai patvirtina, jog įpėdinė, Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žinojo apie pradėtus vykdymo veiksmus jau nuo 2016 m. lapkričio 11 d. Taip pat nurodė, jog esant galiojančiai informacijai apie prasidėjusį vykdymo procesą (išviešinta informacija antstolių informacinėje sistemoje) bei antstolio Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikus raštą apie turtą, kurį turi paveldėti valstybė, teigti, kad paveldėtoja apie prasidėjusį vykdymo procesą nieko nežino yra negalima. Teigia, kad paveldėjimo procesas prasidėjo tik tada, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo pranešimą iš antstolio, apie būtinybę paveldėti turtą. Iki to momento Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesiėmė jokių veiksmų turtui paveldėti nors visa informacija apie vykdomąsias bylas yra nurodyta antstolių informacinėje sistemoje (AIS) bei bankuose, kuriuose yra nurodyti visi skolininko sąskaitoms taikyti apribojimai pagal vykdomąsias bylas. Antstolis nurodo, kad pareikštas skundas yra nemotyvuotas ir surašytas neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02281 pagal 2011 m. gegužės 3 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. 2-1086-714/2011 dėl 490,33 Eur skolos išieškojimo iš J. B. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė J. B. 2015 m. liepos 16 d. mirė (v. b. psl. 45). J. B. palikimą 2018 m. kovo 1 d. priėmė Lietuvos Respublika (v. b. psl. 56).

Ginčijamu 2018 m. kovo 7 d. patvarkymu Nr. S1C-18429 antstolis mirusią skolininkę J. B. pakeitė paveldėtoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. psl. 60).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (1 dalis). Teismas gali atnaujinti numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (4 dalis).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys). Įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir įtvirtinti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas skatina skolininko kreditorius domėtis skolos išieškojimo eiga ir nedelsti apie savo reikalavimus pranešti skolininko įpėdiniams, kai tik sužinoma apie skolininko mirtį. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).

Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kas skolininkė J. B. mirė 2015 m. liepos 16 d., todėl kreditoriaus reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2015 m. spalio 16 d. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad ginčijamo 2018 m. kovo 7 d. patvarkymo Nr. S1C-18429 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02281, priėmimo metu nebuvo suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, per kurį gali būti atnaujintas terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalyką iš esmės sudaro klausimas, ar įstatyme nustatyta tvarka buvo pareikštas kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai negali būti taikomi didesni reikalavimai, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų, kurios įsteigtos ir naudojamos kitiems konkretiems tikslams, duomenis. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018).

Vykdomosios bylos Nr. 0010/11/02281 duomenimis nustatyta, kad antstolis 2011 m. liepos 25 d. patvarkymu „Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą“, areštavo skolininkės banko sąskaitą, esančią AB Swedbank banke (v. b. psl. 13). Duomenų, kad šis areštas būtų panaikintas, vykdomojoje byloje nėra. Minėtas patvarkymas buvo siunčiamas skolininkei J. B.. Vykdomosios bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad antstoliui apie skolininkės mirtį tapo žinoma 2016 m. lapkričio 10 d., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė sužinojo 2016 m. lapkričio 11 d., antstoliui jai pateikus prašymą „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. Sla-77466. Nustatyta, kad duomenys apie vykdomą išieškojimą skolininko atžvilgiu buvo patalpinti antstolių informacinėje sistemoje (AIS) (v. b. psl. 28, 35, 43, 47). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad vykdomojoje byloje nėra turto arešto aktų registro duomenų iš kurių būtų matyti, jog turto areštų skolininkės atžvilgiu buvo įregistruota.

Paminėtina, kad, kaip pripažįstama teismų praktikoje, nei Antstolių informacinė sistema (AIS), nei Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) nėra valstybės registrai, skirti tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Ta aplinkybė, kad nurodytų dviejų informacinių sistemų steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariamos valstybės informacinės sistemos įsteigtos konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šių sistemų duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018). Antstolio argumentų kontekste paminėtina ir tai, kad duomenų perkėlimas į PLAIS įvyko jau suėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminui.

Įvertinęs šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo atveju CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2015 m. spalio 16 d., tačiau išieškotoja ar antstolis įstatymo nustatytu terminu apie turimą reikalavimą palikimą perėmusiai Valstybei nepranešė. Byloje nenustatyta, kad kreditorė būtų kreipusis į teismą dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo. Taigi, kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) negali būti laikoma tinkamai pareiškusia reikalavimą skolininkės J. B. įpėdinei. Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie turtą, kurį turi paveldėti Valstybė žinojo nuo 2016 m. lapkričio 11 d., kadangi antstolis jai pateikė prašymą „Dėl bešeimininkio turto perėmimo valstybės nuosavybėn“ Nr. Sla-77466. Nors iš vykdomosios bylos nustatyta, jog antstoliui apie skolininkės mirtį tapo žinoma 2016 m. lapkričio 10 d., vis dėlto, kaip jau minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuotinas būtent nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo to dienos, kai kreditoriui tapo žinoma apie palikimo atsiradimą, todėl antstolio nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas, antstolio 2018 m. kovo 7 d. patvarkymas Nr. S1C-18429 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02281 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio A. S. 2018 m. kovo 7 d. patvarkymą Nr. S1C-18429 „Dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/11/02281, kuriuo mirusi skolininkė J. B. pakeista paveldėtoja valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/11/02281 grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.