Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-405-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
2S-405-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01258-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
O. K.
Atsakovas
M. M., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariatui, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
Civilinė byla Nr. 2S-405-254/2014;proceso Nr. 2-53-3-01258-2011-3;
procesinio dokumento kategorijos: 121.6; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-444-393/2013 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams M. M., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariatui, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinys priteisti iš atsakovų žalą, kurią patyrė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, atmestas.

Šalies argumentai

Ieškovė 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą apskundė apeliaciniu skundu, kuriuo prašė sprendimą panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą šiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: nurodyti dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai ji to pageidauja (CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 322 straipsnis) bei pateikti apeliacinį skundą ir jo priedus su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų (CPK 311 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti apeliacinį skundą. Apeliantės nuomone, jos apeliacinį skundą turėtų nagrinėti Kauno apygardos teismas, todėl jis kartu su bylos medžiaga turėjo būti išsiųstas į šį teismą. Apeliantei nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas sprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir nustatė apeliantei šiuos konkrečius trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo sprendžiamas apeliantės apeliacinio skundo dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo klausimas bei nustatytas apeliantei terminas jo trūkumams pašalinti. Paminėtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas yra šios apeliacijos objektu (CPK 320 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, todėl apeliacinis teismas, nagrinėdama atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 315 straipsnio 1 dalį, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, t. y. apeliacinio skundo priėmimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės apeliacinį skundą, pagrįstai sprendė jo priėmimo klausimą, o nustatęs jo trūkumus, neturėjo teisinio pagrindo jį išsiųsti apeliacinės instancijos teismui, kol trūkumai nebuvo pašalinti ir apeliacinis skundas nepriimtas (CPK 316 str. 2 d., 317 str. 1 d.).

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis); skųsdamas priimtas teismo nutartis ar sprendimus, tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis, 316 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. Kaip teisingai nurodė teismas, CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja (6 punktas), o CPK 311 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Sprendžiant apeliacinių skundų priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo (CPK 7 straipsnio 1 dalis) negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Procesiniai dokumentai, įskaitant apeliacinius skundus, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, pvz., pradėti apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2007). Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, jog apeliantė apeliaciniame skunde neišreiškė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo formos (rašytinės ar žodinės), tikrai neatitinka aukščiau paminėto „trūkumų esmingumo“ kriterijaus. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Todėl prie apeliacinio skundo (ar apeliaciniame skunde) nepateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kuomet jis teismui nėra privalomas, traktuotinas tik kaip formalus trūkumas ir neturėtų būti kliūtis pradėti apeliacinį procesą, t. y. priimti apeliacinį skundą.

Be to, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė tik vieną apeliacinio skundo bei jo priedų egzempliorių (t. 5, vokas gale). Apeliantei šios bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo nurodytas jos procesinio dokumento (ieškinio) ydingumas dėl egzempliorių (kopijų) nepateikimo ir išaiškinta (t. t. 1, b. l. 36–37, 109–110, 141–142 ir kt.), jog įstatymas numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui turi pateikti tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims; vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai (CPK 113 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pati apeliantė, būdama proceso dalyviu, privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnis 2 dalis). Kaip jau minėta, CPK 311 straipsnis taip pat numato, kad apeliacinis skundas ir jo priedai pateikiami su tiek kopijų, kiek yra šalių ir trečiųjų asmenų, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas ir jo priedai teismui pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliantė apeliacinį skundą pateikė ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl turėjo vykdyti CPK 311 straipsnio nuostatas ir pateikti reikiamą kiekį apeliacinio skundo kopijų. Kadangi to neįgyvendino, tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šio straipsnio pagrindu pagrįstai nustatė apeliantės pateikto apeliacinio skundo trūkumus ir pagrįstai nustatė terminą jiems pašalinti. Apeliacinio skundo ydingumas dėl egzempliorių (kopijų) nepateikimo pripažįstamas ir teismų praktikoje bei šalinamas taikant jo trūkumų šalinimo institutą (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-187-253/2013; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-619-524/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-896-622/2012; 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-722-516/2010; 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1147-622/2010; Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-742-324/2013; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1242-516/2010).

Civiliniame procese, be proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), reikšmingi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) bei rungimosi (CPK 12 straipsnis) principai, kurie aptariamu atveju būtų realizuojami atsakovams ir trečiajam asmeniui išsiunčiant apeliacinio skundo bei jo priedų kopijas, sudarant jiems galimybę pateikti atsiliepimus. Apeliantei nepateikus 4 apeliacinio skundo ir jo priedų kopijų, pirmosios instancijos teismas negali įgyvendinti CPK 317 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl jų išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims, o tai suponuoja esminį apeliantės apeliacinio skundo trūkumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinio skundo priedų kopijų, skirtų atsakovams bei trečiajam asmeniui, jeigu jie yra pačioje byloje, apeliantė, siekiant įgyvendinti proceso operatyvumo principą, galinti neteikti, nes proceso dalyviai, dalyvavę byloje, su jų turiniu yra susipažinę.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ne bet kada, o tik tokiu atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, ją priimdamas, pažeidė civilinio proceso normas arba materialinės teisės normas (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju tokie pažeidimai nebuvo padaryti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi skundžiama nutartimi pagrįstai taikytas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutas, tačiau nutartyje nurodytas terminas yra pasibaigęs, apeliantei nustatomas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – pateikti keturias savo apeliacinio skundo ir jo priedų (jeigu jų nėra civilinėje byloje) kopijas (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, nustatant apeliantei O. K. 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Teisėja Dalė Burdulienė