Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-444-393/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
2-444-393/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Ieškovas
O. K.
Atsakovas
M. M., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
Civilinė byla Nr. 2-444-393/2013Proceso Nr. 2-53-3-01258-2011-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 116.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovei O. K., atsakovui M. M., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato atstovui Rolandui Gyliui, atsakovo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atstovui Kęstučiui Jasaičiui, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Raimondai Jačiauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams M. M., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariatui, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros,

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo atlyginti turtinę 4275 Lt ir neturtinę 50 000 Lt žalą, kurią patyrė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų.

Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad dėl plokščių vagystės M. M. neėmė iš ieškovės pareiškimo. 2004 m. gruodžio 28 d. kvietė į apklausą M. M.. Ji atvyko su sūnum, nes iš arti nemato. M. M. sakė, kad paskaitys apklausos protokolą jis. Į apklausos protokolą įrašė, kad K. atidavė savo turtą. Antrą kartą kreipėsi dėl vagystės. Atvyko M. M., ji pasirašė ant tuščio lapo. Kreipėsi į prokuratūrą. Prokuroras nekvietė į apklausą. M. M. kvietėsi, tikėjosi, kad ji ketvirtą kartą pasirašys neskaičiusi. Nesikvietė į apklausą nei I. nei K.. Gavo iš prokuroro Furmono nutarimą. Šį nutarimą apskundė prokurorui Jasaičiui. Jis netyrė nieko, dar įtraukė dvi liudytojas, jos seserį. Prokurorai slėpė tyrimą, neišaiškino, kad gali susipažinti su medžiaga, neišaiškino apskundimo termino. 2008 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Šį sprendimą skundė Kauno apygardos teismui, skundas buvo atmestas. Dar buvo atvykusi Komisaraitytė. Ji nustatė, kad ji pykstasi su K. dėl turtinių santykių. Advokato išlaidas ir antstolio išlaidas turėjo kitam civiliniam procese, ne šioje byloje.

Šalies argumentai

Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovė kreipėsi į Vilkaviškio policijos komisariatą su pareiškimu dėl plokščių vagystės 2004-12-22. 2005 m. sausio 10 d. administracinė byla buvo nutraukta. Buvo nurodyta, kad ieškovė turėtų kreiptis civilinio proceso tvarka. 2005 m. gegužės 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl plokščių vagystės. 2005-05-31 Vilkaviškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 str. 1 d. Jis atliko tyrimą. Atlikus tyrimą vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 p., 214 straipsnio 1 dalimi, 2005-07-04 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo priimtas prokuroro A. Furmono nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. 2005-11-09 ir 2009-03-13 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo gauti ieškovės skundai dėl prokuroro A. Furmono 2005-07-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 56-1-00311-05, pagal kuriuos atitinkamai 2005-11-24 ir 2009-03-24 buvo priimti Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Jasaičio nutarimai netenkinti skundo. 2008 -01-21 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje persiunčiant iš Generalinės prokuratūros buvo gautas 2008-01-04 ieškovės skundas dėl 2005-07-04 prokuroro A. Furmono 2005-07-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 56-1-00311-05, pagal kurį buvo priimtas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Jasaičio nutarimas skundo netenkinti. Visus 2005-11-24, 2008-01-24 ir 2009-03-24 Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimus netenkinti skundo ieškovė galėjo apskųsti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Duomenų apie skundus teisėjui duomenų nėra. 2010-10-22 ieškovė kreipėsi su pareiškimu į Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūrą dėl ekspertizės atlikimo 2004-12-28 paimant paaiškinimą dėl neteisingai užrašytų parodymų. 2010-11-04 Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė G. Meškauskienė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis BPK 168 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., nes prašyme nurodyta informacija akivaizdžiai neteisinga ir nenustatyta nusikalstamos veikos valdymo tvarkai požymių. Ieškovė šį nutarimą skundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuris atmetė ieškovės skundą 2010-11-30 nutartimi. 2010-12-29 Kauno apygardos teismas neskundžiama nutartimi ieškovės skundą atmetė ir paliko galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, nes jame nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai. Ikiteisminio tyrimo veiksmų galutinis vertinimas reglamentuojamas BPK XV skyriuje. Ieškovė ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo BPK 214 str. 4 d. suteiktomis galimybėmis apskųsti prokuroro nutarimus, skundai buvo netenkinti. Todėl nekyla jokių teisinių prielaidų taikyti CK 6.272 straipsnio nuostatas dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų. Be to nėra nei vienos aplinkybės leidžiančios atsirasti civilinei atsakomybei pagal CK 6.250 straipsnį.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Be to M. M. nurodė visas aplinkybes. Nėra nei vienos aplinkybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.250 str. atsirasti. Ieškovė savo teisėmis naudojasi nesąžiningai. Iki 1998 metų gyveno ir vedė bendrą ūkį su K.. Tai yra jų turtiniai santykiai. Policija nesprendžia civilinių teisinių santykių.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atstovas Kęstutis Jasaitis su ieškiniu nesutinka. Pozicija išdėstyta atsiliepime ją palaiko. Ieškovė ieškinį grindžia deklaracijomis. Jos rašyti skundai yra nepagrįsti. Jie visi išspręsti ir duoti atsakymai. Ieškinys nepagrįstas.

Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė Raimonda Jačiauskienė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad nėra sąlygų nei turtinei nei neturtinei žalai atlyginti. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Prokurorai tik kontroliuoja ikiteisminį tyrimą. Nutarimuose priimtuose prokurorų buvo nurodyta apskundimo tvarka. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui skundė prokurorų nutarimus nėra. Terminų skundui dėl nutarimo paduoti tuo metu baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentavo. Nuo 2007 metų rugsėjo 1 d. atsirado nutarimo apskundimo terminas. Ieškovė teigia, kad prokurorai neišaiškino skundo padavimo tvarkos ir slėpė medžiagą. Tačiau nėra jokių duomenų, kad prokuratūrai teikė prašymus dėl susipažinimo su medžiaga. Nėra duomenų, kad neleido susipažinti. Su bylos medžiaga gali susipažinti nukentėjusieji. Ieškovė nepatyrė nei turtinės nei kitos žalos. Nepažeidė pareigūnai BPK nustatytos tvarkos. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatytos aplinkybės dėl turtinių santykių. Nustatyta, kad tarp ieškovės ir K. bei I. buvo turtiniai santykiai dėl plokščių mainų. Nustatytos teismo sprendimu aplinkybės laikytinos teisingomis. Mano, kad pareigūnai nurodė, kad pagrįstai nurodė, kad yra turtiniai santykiai ir ieškovė savo turtines teises gali ginti civilinio proceso tvarka, ką ji ir padarė. Kad ieškovės netenkina priimti prokuroro sprendimai, tai nereiškia, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Be to ieškiniui taikytina ieškinio senatis. 2005-07-04 ir 2005-11-24 buvo priimti nutarimai, nuo to senaties terminas skaičiuotinas, jis yra treji metai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2004-12-22 kreipėsi į Vilkaviškio rajono policijos komisariatą dėl plokščių vagystės. 2005-01-10 administracinė byla buvo nutraukta. 2005-05-31 pagal ieškovės pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plokščių vagystės pagal BK 178 str. 1 d. 2005-07-04 priimtas prokuroro A. Furmono nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. 2005-11-09 ir 2009-03-13 buvo gauti ieškovės skundai dėl 2005-07-04 nutarimo. Ieškovės skundai atmesti atitinkamai 2005-11-24 ir 2009-09-24. Persiunčiant iš Generalinės prokuratūros buvo gautas skundas dėl 2005-07-04 nutarimo. 2008-01-24 skundas atmestas. Visus Vilkaviškio apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimus ieškovė galėjo skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Duomenų, kad šia teise pasinaudojo nėra. Ieškovė teigia, kad neteisėti prokuroro veiksmai nes priėmė 2005-07-04 sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, neapklausė jos ir kitų asmenų, neišaiškino nutarimo apskundimo termino, slėpė baudžiamosios bylos medžiagą ir nesupažindino su ja. Prašo teisti M. M. už dokumentų suklastojimą ir tyrimo slėpimą. Tačiau ieškovė O. K. neįrodė, kad dėl tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir teismo motyvais.

Iš 2005-01-10 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ( T. I., b. l. 21) matyti, kad medžiagos tyrimas pagal 2004-12-21 pareiškimą tyrimas baigtas ir pasiūlyta kreiptis į Vilkaviškio r. apylinkės teismą civilinio proceso tvarka.

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo 2005-11-24 netenkinti skundo matyti, kad O. K. skundas atmestas ir išaiškinta, kad jis gali būti skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui ( T. I., b. l. 54-55).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo matyti, kad ieškovės O. K. ieškinys atsakovui R. I. dėl 2718,00 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad tarp ieškovės O. K. ir atsakovo R. I. buvo sudaryta žodinė mainų sutartis, kurios pagrindu ieškovė davė atsakovui tris savo perdengimo plokštes, o jis jai atidavė savo perdengimo plokštes. Teismas konstatavo, kad nei turtinės, nei deliktinės ar kitokių pagrindų priteisti iš atsakovo ieškovės naudai plokščių vertę nenustatė ( T. I., b. l. 83-85). 2009-01-26 Kauno apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas galioti ir O. K. skundas atmestas ( T. III. b. l. 39-40).

Iš Kauno apygardos teismo 2010-12-29 nutarties ( T. I., b. l. 90) matyti, kad buvo skųsta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-30 nutartis, kuria buvo atmestas O. K. skundas dėl Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-11-04 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, susipažinimo su pateikta medžiaga ir iš šios neskundžiamos įsiteisėjusios nutarties matyti, kad O. K. skundas atmestas ir palikta galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-30 nutartis ir nustatyta nutartyje, kad O. K. pareiškime nurodyti faktai apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką nepasitvirtino.

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros išvados matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pagrobimo, kadangi nepadaryta veika turtinti nusikaltimo numatyto BK 178 str. 1 d. požymių. Išaiškinta, kad nutarimas gali būti skundžiamas Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiajam prokurorui ( T. II., b. l. 61-63).

Iš 2008-01-24 ir 2009-03-24 nutarimų netenkinti skundo, kurį priėmė Vilkaviškio rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras K. Jasaitis matyti, kad O. K. skundą byloje Nr. 56-1-00311-05 nesant įstatymu nustatyto pagrindo nenagrinėti. Ir iš 2008-01-25 rašto Nr. 12-22/2-76 matyti, kad išsiųstas O. K. nutarimas ir paaiškinta, kad reikėtų kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu civilinio proceso tvarka (T. II., b. l. 103, 106, 137-138).

Iš 2005-04-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo numatyto BK 178 str. sudėties ( T. II., b. l. 99).

Valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 str. atsiranda be pareigūnų kaltės. Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų kaltės įrodinėti nereikia, nes deliktinė civilinė atsakomybė valstybei atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, tačiau turi būti nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: žala ir jos dydis (CK 6.249 str.-6.250 str.); priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Ieškovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-319/2008).

Teisė į žalos atlyginimą pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Vertinant veiksmų neteisėtumą CK 6.272 str. 1 d. aspektu, neteisėtas veiksmais, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje.

Iš ieškovės O. K. pateikto ieškinio matyti, kad ji neteisėtais laiko šiuos prokuroro veiksmus: 2005 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jos ir kitų asmenų neiškvietimą apklausai, neišaiškinimą nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminų, baudžiamosios bylos slėpimą bei nesupažindinimą su ja. Ieškovė nurodydama jos manymu neteisėtus prokuroro veiksmus, nenurodo kokius įstatymus ar teisės aktus prokuroras pažeidė, kokia žala ir kokio dydžio padaryta ieškovei neteisėtais prokuroro veiksmais. Tokiu būdu nėra įrodytas ir priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, todėl tenkinti civilinį ieškinį nėra teisinio pagrindo. Be to šio pobūdžio bylose teismai yra suformavę praktiką, kad pareigūnų procesinių veiksmų, ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, pats savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007).

Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį (BPK 164 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00311-05 atliko ne prokuroras, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai, todėl prokuroras prieš priimdamas sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neturėjo pareigos apklausai kviestis O. K. ar kitus asmenis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno surinktos medžiagos prokurorui pakako procesiniam sprendimui priimti. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu O. K. nurodyti faktai apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką nepasitvirtino, todėl prokuroras atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir jos pakankamumą, priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas 2005 m. liepos 4 d.. O. K. apie priimtą sprendimą informuota 2005 m. liepos 7 d. pranešimu, jai buvo išaiškinta ir nutarimo apskundimo tvarka. O. K. nesutikdama su prokuroro nutarimu jį skundė aukštesniajam prokurorui – Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, tačiau aukštesnysis prokuroras O. K. skundo netenkino, prokuroro A. Furmono 2005 m. liepos 4 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00311-05 nepanaikino. Aukštesnysis prokuroras O. K. skundą išnagrinėjo 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimu. O. K. apie jos skundo nagrinėjimo rezultatus buvo pranešta išaiškinant, kad nesutikdama su aukštesniojo prokuroro sprendimu ji turi teisę jį apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šia teise ji nepasinaudojo.

Proceso tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu (BPK 4 str. 1 d.). Sprendimo priėmimo metu, 2005 m. liepos 4 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumatė termino per kurį gali būti skundžiamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tokios nuostatos BPK 214 str. 5 d. buvo įtvirtintos tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-1236, kuris įsigaliojo nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Esant tokio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad O. K. apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą ir jo apskundimo tvarką 2005 m. liepos 7 d. pranešimu buvo informuota tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Duomenų, kad O. K. ikiteisminio tyrimo metu būtų teikusi prokurorui prašymus leisti susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir prokuroras pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias susipažinimą su ikiteisminiu tyrimo duomenimis ikiteisminio tyrimo metu, būtų jai neleidęs su šiais duomenimis susipažinti O. K. nepateikė. Tai, kad 2009 m. vasario 12 d. su baudžiamosios bylos duomenimis ją supažindino Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininkė, o ne prokuroras, negali būti laikoma neteisėtais veiksmais, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis supažindina tik prokuroras.

Baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka nebuvo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūno, atlikinėjusio ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 56-1-00311-05, bei prokuroro neteisėti veiksmai. Kadangi teisinis pagrindas valstybės atsakomybei kilti šiuo atveju yra CK 6.272 str., kuris numato žalos atlyginimą už neteisėtus valstybės pareigūnų ir institucijų veiksmus, o teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų, reikalingų valstybės atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.). Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų ( CK 1.125 str. 1 d.). Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 str. 1 d.). Prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2005 m. liepos 4 d., aukštesnysis prokuroras skundą dėl nepagrįstai nutraukto ikiteisminio tyrimo išnagrinėjo ir priėmė nutarimą 2005 m. lapkričio 24 d. Todėl laikytina, kad O. K. teisė į ieškinį atsirado gavus aukštesniojo prokuroro surašytą pranešimą bei nutarimą atsisakyti tenkinti O. K. skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 56-1-00311-05 nutraukimo. Į teismą su ieškiniu dėl pažeistos teisės gynimo ieškovė O. K. kreipėsi 2011 metų rugsėjo 26 d. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad O. K. praleido terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio senatį teismas taiko tik esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Kadangi yra reikalavimas taikyti ieškinio senatį, tai ją taikant ieškinys turi būti taip pat atmestas ir šiuo pagrindu (CK 1.131 str. 1 d.).

Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas dalyvis ir neturi reikalavimo teisės arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). Tokio pobūdžio bylose atsakovu kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė, pasinaudodama įstatymų leidėjo suteikta diskrecija (CK 6.273 str. 1 d.) įgaliojo 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 935 atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus) dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. CPK 45 str. numato teismo teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama. Keičiant netinkamą atsakovą, ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei, teismui turint pareigą išaiškinti, t.y. rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu suteikė ieškovei procesinę galimybę pakeisti netinkamus atsakovus tinkamais, tačiau ieškovei nesutikus, kad netinkami atsakovai: M. M., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariatas, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra, būtų pakeisti tinkamais, ieškinys atmestinas dar ir šiuo pagrindu.

Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d. sprendimo matyti, kad ieškovės O. K. ieškinys atsakovui R. I. dėl 2718,00 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad tarp ieškovės O. K. ir atsakovo R. I. buvo sudaryta žodinė mainų sutartis, kurios pagrindu ieškovė davė atsakovui tris savo perdengimo plokštes, o jis jai atidavė savo perdengimo plokštes. Teismas konstatavo, kad nei turtinės, nei deliktinės ar kitokių pagrindų priteisti iš atsakovo ieškovės naudai plokščių vertę nenustatė ( T. I, b. l. 83-85). 2009-01-26 Kauno apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas galioti ir O. K. skundas atmestas ( T. III b. l. 39-40). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bylos aplinkybės, negali būti ginčijamos kitoje byloje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo, turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Todėl ieškinio turtinis reikalavimas, iš atsakovo M. M. priteisti trijų perdengimo plokščių (2700 Lt) vertę, atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti advokato atstovavimo išlaidas 500 litų, ir antstoliui A. Maliukevičiui sumokėtą 1075 litus, tačiau pati pripažįsta, kad šias išlaidas turėjo kitoje byloje, todėl šis reikalavimas taip pat netenkintinas, nes bylinėjimosi išlaidos neatsiejamai susiję su nagrinėjama byla ir jų priteisimo klausimas sprendžiamas priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. Todėl šioje dalyje taip pat atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė O. K. yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 6 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irma Blekaitienė