Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-08-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1242-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-18
Bylos Nr.
2S-1242-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Atsakovas
G.V.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1242-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.6; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G.V. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB “Vilniaus energija” 2009-01-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G.V. 8576,22 Lt skolos, 583,87 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas vasario 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo G.V. ieškovui 8576,22 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 583,87 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9160,09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-01-08 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 615,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2010-03-05 atsakovas G.V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo sudaryti galimybę pasirašyti neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovu be piniginio papildymo – piniginio vekselio, bei atidėti sprendimo vykdymą 2 metams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė apeliantui procesinį terminą iki 2010-04-06 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi G.V. apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, kad nutartis trūkumams šalinti 2010-03-18 G.V. buvo įteikta asmeniškai CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka, tačiau apeliantas nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalino, jam buvo išaiškintos nutarties įpareigojimų neįvykdymo pasekmės, todėl skundą teismas laikė nepaduotu ir nutartimi grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G.V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti atsakovo paduotą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. sprendimo.

Apeliantas teigia, kad jis yra bedarbis ir neturi pakankamai lėšų pasisamdyti advokatą tam, kad būtų pašalinti nutartyje nurodyti apeliacinio skundo trūkumai.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-04-13 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias apeliacinio skundo priėmimo klausimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė apeliacinio proceso tvarka. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.

Tačiau Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir bet kokia forma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Taigi ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bet kurioje proceso stadijoje (tiek paduodant ieškinį, tiek apeliacinį skundą ar bet kurį procesinį dokumentą).

CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; ginčijama suma, kai ginčas turtinis; bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas) ir naujų įrodymų pateikimo motyvai; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 str. 3 d.).

CPK 316 straipsnis taip pat numato, jog jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas 2010-03-05 kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. priimto sprendimo (b.l. 64-65). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą iki 2010-04-06 pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamas sprendimo neteisėtumas, suformuluoti savo prašymą (apeliacinio skundo dalyką), sumokėti žyminį mokestį, apeliacinį skundą surašyti pagal CPK 306 straipsnio reikalavimus, pateikti apeliacinio skundo ir priedų nuorašus, skirtus atsakovui ir jo atstovui (b.l. 66). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (b.l. 69).

Teisėjų kolegija pažymi, jog procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas terminas, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Įstatymo nustatyti terminai – tai įstatyme nurodyti terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Procesinį veiksmą galima atlikti per visą laiką, kuris nustatytas jam atlikti (CPK 73 str. 2 d.). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės dienos arba įvykio, kuriuo apibrėžta termino pradžia, jei įstatymas nenustato ko kita (CPK 73 str. 3 d.). Procesinis veiksmas, kuriam nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos 24 val. 00 min. CPK 75 str. 1 d. numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis civilinės bylos medžiaga konstatuoja, jog apeliantas iki teismo nustatyto termino, t.y. iki 2010-04-06 nepašalino apeliacinio skundo trūkumų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų sumokėjęs žyminį mokestį, apeliacinį skundą būtų surašęs pagal CPK 306 straipsnio reikalavimus, pateikęs apeliacinio skundo ir priedų nuorašus, skirtus atsakovui ir jo atstovui. Taigi pasibaigus teismo nustatytam terminui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduodu ir grąžino jį ieškovui.

Teisėjų kolegija pripažįsta neturinčiu įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui apelianto argumentą, kad būdamas bedarbiu ir neturėdamas pakankamai lėšų pasisamdyti advokatą atsakovas nežinojo kaip surašyti apeliacinį skundą ir kaip pašalinti teismo nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pats apeliantas, būdamas proceso dalyviu, privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).

CPK 20 straipsnyje yra įtvirtintas civilinio proceso principas, kuris nustato, kad fiziniai asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą įstatymų ir kitų teisės nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovas turėjo galimybę per įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, kreiptis valstybės apmokamos teisinės pagalbos ir pateikti skundą, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Juo labiau, kad padavus skundą, teismas nutartyje nurodė jo trūkumus, t.y. be to, kad apeliacinio skundo turinys, reikalavimai jam nustatyti įstatyme, apeliantui ir teismo nutartyje buvo nurodyta, kuo jo skundas yra ydingas, kokių reikalavimų neatitinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos (atskirojo skundo turinio), apeliantas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesikreipė, t.y. nesiėmė veiksmų, kad procesinė teisė į apeliaciją būtų įgyvendinama tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus. Tai liudija, jog ne teisinių žinių trūkumas, o apelianto pozicija savarankiškai įgyvendinti procesines teises, yra kliūtis, neleidusi įgyvendinti apeliacijos teisės, tačiau tai yra paties ieškovo, bet ne teismo kaltė.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ne bet kada, o tik tokiu atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, ją priimdamas, pažeidė civilinio proceso normas arba materialinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.). Nagrinėjamu atveju tokie pažeidimai nebuvo padaryti, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo iš atsakovo G.V. priteistina 6,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės 2010 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G.V. 6 (šešis) litus ir 95 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Dalia VišinskienėAndžej Maciejevski