Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-01 · Civilinė byla Nr. 2S-722-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-01
Bylos Nr.
2S-722-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Marijonas Greičius
Ieškovas
UAB „A.Fedaee ir Ko“
Atsakovas
M. N.
Kategorijos
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-722-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.6; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienėskolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „A.Fedaee ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo UAB „A.Fedaee ir Ko“ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „A.Fedaee ir Ko“ 2008-11-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. N. 6250 Lt skolos, 207,50 Lt delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį.

Šalies argumentai

2009-11-02 ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą iki 2009-11-22 pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį 3 procentus nuo turtinio reikalavimo, apeliacinį skundą surašyti pagal CPK 306 straipsnio reikalavimus, pateikti apeliacinio skundo ir priedų nuorašus, skirtus atsakovui ir trečiajam asmeniui.

2009-11-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas ieškovo UAB „A.Fedaee ir ko“ atsakymas į teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Teismas konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovas apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl yra pagrindas laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

2009-11-30 ieškovas pateikė teismui pakartotinį prašymą priimti apelianto atsakymą į teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 6457,50 Lt sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo skundo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjui, nes jis paduotas praleidus terminą.

Teismas konstatavo, jog vertinant apelianto 2009-11-30 pateiktą raštą kaip naują apeliacinį skundą, tai jis yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą 30 dienų terminą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „A.Fedaee ir Ko“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo apeliacinį skundą.

Ieškovas teigia, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, jis nežinojo kaip surašyti apeliacinį skundą, todėl apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti visą teismo procesą iki kol ieškovas turės galimybę samdytis advokatą.

Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė kaip įrodymą A. J. neteisėtą, ranka rašytą 2008-04-08 raštą be įmonės antspaudo ir be direktoriaus parašo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į oficialias įmonės sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus, kurie yra patvirtinti įmonės direktoriaus parašais ir antspaudais. Nurodo, jog teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog A. J. iš įmonės kliento atėmė 14 000 Lt neteisėtai ir nepajamavus įmonės kasoje.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-01-07 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias apeliacinio skundo priėmimo klausimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama LR CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė apeliacinio proceso tvarka. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.

Tačiau Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir bet kokia forma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Taigi ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bet kurioje proceso stadijoje (tiek paduodant ieškinį, tiek apeliacinį skundą ar bet kurį procesinį dokumentą).

CPK 306 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; ginčijama suma, kai ginčas turtinis; bylos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas) ir naujų įrodymų pateikimo motyvai; apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 str. 3 d.).

CPK 316 straipsnis taip pat numato, jog jei paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka šio Kodekso 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas 2009-11-02 kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. priimto sprendimo (b.l. 100-101). Pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą iki 2009-11-22 pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį 3 procentus nuo turtinio reikalavimo, apeliacinį skundą surašyti pagal CPK 306 straipsnio reikalavimus, pateikti apeliacinio skundo ir priedų nuorašus, skirtus atsakovui ir trečiajam asmeniui (b.l. 103). 2009-11-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas ieškovo UAB „A.Fedaee ir ko“ atsakymas į teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį (b.l. 108-109). Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. 2009-11-30 ieškovas pateikė teismui pakartotinį prašymą priimti apelianto atsakymą į teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį (b.l. 112), tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovo skundo nepriėmė ir grąžino jį pareiškėjui, nes jis paduotas praleidus terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas terminas, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Įstatymo nustatyti terminai – tai įstatyme nurodyti terminai tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Procesinį veiksmą galima atlikti per visą laiką, kuris nustatytas jam atlikti (CPK 73 str. 2 d.). Metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės dienos arba įvykio, kuriuo apibrėžta termino pradžia, jei įstatymas nenustato ko kita (CPK 73 str. 3 d.). Procesinis veiksmas, kuriam nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos 24 val. 00 min. CPK 75 str. 1 d. numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis civilinės bylos medžiaga konstatuoja, jog apeliantas iki teismo nustatyto termino, t.y. iki 2009-11-22 nepašalino apeliacinio skundo trūkumų. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų sumokėjęs žyminį mokestį 3 procentus nuo turtinio reikalavimo, apeliacinį skundą būtų surašęs pagal CPK 306 straipsnio reikalavimus, pateikęs apeliacinio skundo ir priedų nuorašus, skirtus atsakovui ir trečiajam asmeniui. Taigi, pasibaigus teismo nustatytam terminui apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto apeliacinį skundą laikė nepaduodu ir grąžino jį ieškovui.

Teisėjų kolegija, vertindama UAB “A.Fedaee ir Ko” 2009-11-30 pateiktą raštą kaip naują apeliacinį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis paduotas praleidus CPK 307 straipsnyje nustatytą 30 dienų terminą. Pažymėtina, jog įstatymas numato 30 dienų terminą paduoti apeliacinį skundą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau ieškovas šį terminą praleido ir neprašė jo atnaujinti.

Teisėjų kolegija pripažįsta neturinčiu įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui apelianto argumentą, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, ieškovas nežinojo kaip surašyti apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad pats apeliantas, būdamas proceso dalyviu, privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitus bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kurias grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas turėjo galimybę per įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, kreiptis teisinės pagalbos ir pateikti skundą, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Juo labiau, kad, padavus skundą, teismas nutartyje nurodė jo trūkumus, t.y. be to, kad apeliacinio skundo turinys, reikalavimai jam nustatyti įstatyme, apeliantui ir teismo nutartyje buvo nurodyta, kuo jo skundas yra ydingas, kokių reikalavimų neatitinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos (vėlesnių ieškovo raštų teismui, atskirojo skundo turinio), apeliantas dėl teisinės pagalbos į advokatą ar kitą tesininką nesikreipė, t.y. nesiėmė veiksmų, kad procesinė teisė į apeliaciją būtų įgyvendinama tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus. Tai liudija, jog ne teisinių žinių trūkumas, o apelianto pozicija savarankiškai įgyvendinti procesines teises, yra kliūtis, neleidusi įgyvendinti apeliacijos teisės, tačiau tai yra paties ieškovo, bet ne teismo kaltė.

Tuo tarpu apeliacinė instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ne bet kada, o tik tokiu atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, ją priimdamas, pažeidė civilinio proceso normas arba materialinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.). Nagrinėjamu atveju tokie pažeidimai nebuvo padaryti, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, ji paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.)

Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo iš ieškovo UAB „A.Fedaee ir ko“ priteistina 2,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334 - 339 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „A.Fedaee ir Ko“ 2 (du) litus ir 80 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Danutė KutrienėMarijonas Greičius