Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, jų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė V. Ž. padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2023 m. spalio 9 d. pareiškimu, prašydama nustatyti nepilnamečių D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo V. G. kiekvieno vaiko išlaikymui po 270 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 6120 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai A. G. ir 6120 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. G., paskiriant ieškovę vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; nustatyti tokią atsakovo V. G. ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:

1.1. tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos penktadienį 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.

1.2. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos Šv. Kūčių dieną 16 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą pirmąją Kalėdų dieną 18 val.

1.3. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja lyginių metų Moksleivių pavasario atostogų metu bei Moksleivių Kalėdų atostogų pirmas 7 dienas (įskaitant nedarbo dienas).

1.4. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja nelyginių metų Moksleivių rudens atostogų metu bei žiemos atostogų metu.

1.5. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja Moksleivių vasaros atostogų metu nelyginių metų liepos mėnesį, lyginių metų – rugpjūčio mėnesį.

1.6. Tėvas V. G. bendravimui vaikų atostogų metu vaikus paima pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 18 val.

1.7. Buvimo pas tėvą metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su motina, nepažeidžiant vaikų dienos režimo.

1.8. Buvimo pas motiną metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su tėvu, nepažeidžiant vaikų dienos režimo.

1.9. Vaikų buvimo tėvo gyvenamojoje vietoje tėvas įsipareigoja rūpintis vaikų psichine, fizine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda, reikalingomis priemonėmis, užtikrinti kitus būtinus vaikų poreikius, tinkamai organizuoti saugų vaikų laisvalaikį.

1.10. Bet kurio iš tėvų ligos laikotarpiu, jeigu dėl to sergančiajam kyla problemų prižiūrėti vaikus, kitas tėvas turi nedelsiant pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais.

1.11. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina.

1.12. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas.

1.13. Kiekvienas iš tėvų turi teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje ir kitose šventėse (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.).

1.14. Jei yra neatitikčių tarp bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarkos ir bendravimo tvarkos kitu metu, taikoma bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarka.

1.15. Šalys abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę susitarti dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos (el. b. t. 2, l. 40-47).

2. Ieškinyje ir jo patikslinime nurodoma, kad ginčo šalys gyvendamos kartu susilaukė vaikų A. G. ir D. G.. Šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio apie 8-9 metus. Tarp šalių dažnai vyksta ginčai dėl vaikų išlaikymo. Todėl ieškovė nusprendė kreiptis į teismą dėl atsakovo tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kuri nuo pat jų gimimo rūpinasi jais, o atsakovas niekada nebuvo išreiškęs noro, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Vaikai prisirišę prie ieškovės, o su atsakovu bendrauja fragmentiškai. Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, atsižvelgdama į teismų praktiką. Atsakovas iš esmės neprisideda prie vaikų išlaikymo, todėl ieškovė prašo priteisti iš jo po 270 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Kiekvieno vaiko poreikiams į mėnesį reikalinga apie 650 Eur suma. Ieškovei kaip asmeniui, su kuriuo gyvena vaikai, tenka didesnė jų išlaikymo našta. Be to, ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką D. Ž.. Atsakovas neteikė išlaikymo vaikams paskutinius tris metus, todėl iš jo priteistinas kiekvieno vaiko naudai ir 6120 Eur (170 Eur×12 mėn.×3 m.) išlaikymo įsiskolinimas.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodo, kad ieškovės šeima nežinoma Tarnybai. Tarnybos specialistas lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, t. y. trijų kambarių bute, kur gyvena jos šeima: sutuoktinis ir trys nepilnamečiai vaikai. Ieškovė ketina keisti gyvenamąjį būstą į didesnį. Gyvenimo sąlygos yra geros, butas tvarkingas. Nepilnamečiai D. Š. (šiuo metu G.) ir A. Š. (šiuo metu G.) paaiškino, kad nori gyventi su mama, sutaria su jos sutuoktiniu, kad mama rūpinasi jais. Atsakovas taip pat sutiko, kad jo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos teigimu, šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jų interesus, nes nėra duomenų, jog ieškovė daro neigiamą įtaką vaikams, nenustatytos kitos neigiamos aplinkybės, susijusios su vaikų interesų apsauga ir užtikrinimu. Tarnyboje negauta pranešimų dėl galimos vaikų nepriežiūros, netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo. Telefoninio pokalbio metu atsakovas nurodė, kad norėtų, jog būtų nustatyta jo ir vaikų bendravimo tvarka, kadangi buvo nesutarimų su ieškove dėl to. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės prašomu priteisti išlaikymu, nurodė, kad sutinka mokėti vaikams po 100 Eur bei sumokėti po 1000 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovės prašoma priteisti suma nepilnamečių vaikų išlaikymui atitinka vaikų interesus ir yra pakankama tam, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai (el. b. t. 2, l. 39-42).

4. Atsakovas V. G. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį bei jo patikslinimą. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, el. b. t. 1, l. 190; t. 2, l. 63).

5. Teismo posėdžio metu ieškovė V. Ž. prašė patenkinti ieškinį, patvirtindama ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovas šiais metais pažadėjo duoti vaikų poreikiams mokykloje pusę sumos, bet netesėjo savo pažado. Ieškovė skiria kiekvienam vaikui po 250 Eur mokyklai, aprangai, ekskursijoms, būreliams, telefonui. Ieškovė gyvena jai priklausančiame bute su trimis nepilnamečiais vaikais. Su buvusiu sutuoktiniu Ž. ji išsiskyrė, bet jie bendrauja dėl jų bendro vaiko. Buvęs sutuoktinis teikia jų vaiko išlaikymui po 200 Eur, padeda ieškovei pirkdamas vaikui būtinus daiktus, imdamas jį savaitgaliais. Ieškovės buto išlaikymo išlaidos žiemą yra apie 500 Eur, vasarą – apie 200-250 Eur. Vaikai neturi specifinių poreikių. Ieškovė dirba, jos mėnesio pajamos yra apie 600 Eur. Jai padeda giminės, mama; už vaikus iš valstybės gauna bendrą 350-358 Eur sumą, t. y. 115 Eur vienam vaikui. Ieškovė siekia, kad būtų nustatyta konkreti atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, kadangi jis pasiima vaikus tada, kada nori. Atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl jos prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

6. Ieškovės atstovė advokatė Ž. V. prašė patenkinti ieškinį ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad visų vaikų poreikiai iš esmės yra vienodi. 2023 m. pakilo minimali mėnesinė alga, todėl iš atsakovo priteistina ir didesnė išlaikymo suma nei teismo priteistas išlaikymas kitiems jo vaikams. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, jis gali turėti turto, registruoto kitų asmenų vardu. Jis neprisideda prie vaikų išlaikymo, paima juos bendravimui itin retai. Atstovės nuomone, priteisiant išlaikymą, turi būti atsižvelgta į valstybės vaikams mokamą išmoką. Dalis vaikų poreikių taip ir nėra tenkinami dėl ieškovės turtinės padėties ir dėl to, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atstovės nuomone, iš atsakovo priteistinas išlaikymas neturi būti mažinamas dėl to, jog jis turi kitų vaikų.

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas R. G. teismo posėdyje nurodė, kad šalių vaikai nori gyventi su motina. Ieškovei buvo patarta kreiptis į teismą dėl konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, kadangi atsakovas nurodė, kad su ieškove būna nesutarimų dėl bendravimo su vaikais. Atstovas pritarė ieškovės prašymui dėl 270 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui priteisimo. Atsakovo tikra turtinė padėtis nežinoma, jis turėjo įvertinti savo pajamas prieš tai, kai nusprendė turėti daug vaikų.

8. Atsakovas V. G. nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, prisijungimo prie ZOOM platformos duomenys taip pat buvo išsiųsti laiku. Teismas išnagrinėjo bylą, nedalyvaujant atsakovui, nustatęs, kad jis neatvyko į teismo posėdį, neprisijungė ZOOM platformoje, nesant svarbių priežasčių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis). Parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino teismui, kad 2021, 2022 m. rugsėjo mėn. jis perduodavo ieškovei po 50 Eur kiekvienam vaikui, dovanojo jiems dovanas. Jo vertinimu, vieno vaiko poreikius užtikrintų 360 Eur suma. Atsakovo paaiškinimais, jis turi iš viso šešis vaikus bei laukia dar vieno vaiko gimimo. Jis pripažino, kad turi mokėti vaikams išlaikymą, tačiau nesutiko su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu bei reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas paaiškino, kad jis dirba nekilnojamojo turto brokeriu pagal individualios veiklos liudijimą, į mėnesį po visų atskaitymų gauna apie 800 Eur. Jo poreikiai yra įprasti, jis yra susituokęs, sveikas, neturi neįgalumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

9. Ieškovė V. Ž. ir atsakovas V. G. yra nepilnamečių A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. t. 1, l. 9, 10; t. 2, l. 50, 51). Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurį ji augina kartu su buvusiu sutuoktiniu M. Ž. (el. b. t. 1, l. 11). Ieškovės ir M. Ž. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-2132-840/2022 (el. b. t. 1, l. 13-16). Jų nepilnamečio vaiko D. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, susitarta, kad M. Ž. vaiko išlaikymui kas mėnesį skirs po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis.

10. Ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (el. b. t. 1, l. 19). Jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 24, 25). Ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos mėnesio pajamas sudaro apie 645 Eur į mėnesį (el. b. t. 2, l. 33). Šiuo metu antstolio kontoroje nėra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai iš ieškovės (el. b. t. 1, l. 63-79).

11. Atsakovas yra susituokęs su F. D. G., turi dar keturis nepilnamečius vaikus: I. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, l. 26). Iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. G. ir A. G. naudai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17561-1090/2022, priteista po 220 Eur išlaikymo, mokamo kiekvienam vaikui nuo 2022 m. birželio 7 d., po 4400 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui (el. b. t. 2, l. 68-80). Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu iš atsakovo priteistas 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamas išlaikymas bei 2400 Lt (695,09 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei I. K. (el. b. t.2, l. 82-85).

12. Atsakovas V. G. yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas; jo vardu nėra nuosavybės teise registruotų transporto priemonių (el. b. t. 1, l. 21). Atsakovas neturi jo vardu nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto (el. b. t. 1, l. 22). V. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (el. b. t. 1, l. 55-62). Jo pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 100 Eur į mėn., neatskaičius mokesčių. Antstolių kontorose priverstinai vykdomi atsakovo V. G. skolų išieškojimai (el. b. t. 1, l. 80-169).

13. Nepilnamečiai A. G. ir D. G. gyvena kartu su ieškove jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Kartu su jais bute gyvena dar vienas ieškovės nepilnametis vaikas D. Ž.. Bute yra visi patogumai (miesto vandentiekis ir nuotekos, įrengti tualetas, vonia), užtikrintos sanitarinės sąlygos. Nepilnamečiai vaikai miega viename kambaryje, kuriame yra būtini vaikams naudoti baldai (el. b. t. 1, l. 45-47).

Dėl nepilnamečių A. G. ir D. G. gyvenamosios vietos nustatymo

14. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Siekiant užtikrinti A. G. ir D. G. teisę gyventi stabilioje aplinkoje, teismo vertinimu, šiuo sprendimu turi būti nustatyta šių vaikų gyvenamoji vieta, nors tarp šalių ir nėra ginčo dėl to.

16. Byloje pateiktais įrodymais (ieškovės paaiškinimais, išvadą teikiančios institucijos turimais duomenimis) šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno kartu su ieškove jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Abu vaikai, bendraudami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, nurodė, kad nori gyventi su mama. Atsakovas parengiamųjų teismo posėdžių metų taip pat pritarė tam, kad jo ir ieškovės nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su V. Ž..

17. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, tai, kad išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, jog ieškovės sukurtos gyvenimo sąlygos vaikams yra tinkamos, ieškinio reikalavimas dėl A. G. ir D. G. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

18. Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, toliau pasisakoma dėl reikalavimo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką.

Dėl atsakovo V. G. ir nepilnamečių A. G. bei D. G. bendravimo tvarkos nustatymo

19. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

20. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, CK 3.175 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 19 punktas).

22. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 36 punktas).

23. Bylos nagrinėjimo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose metu atsakovas buvo nurodęs teismui, kad nesutaria su ieškove dėl jo bendravimo su vaikais. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir ieškovė, nurodydama, kad atsakovas paima vaikus tada, kai jam to norisi, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas, nurodęs, kad atsakovas pokalbio metu teigė, jog nesutaria su ieškove dėl bendravimo su vaikais. Tai sudaro pagrindą spręsti byloje ieškovės prašymą dėl ieškinyje nurodytos atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo teismo sprendimu (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

24. Ieškovė nurodo, kad ji neprieštarauja maksimaliam atsakovo ir vaikų bendravimui, kad vaikai pažįsta savo tėvą ir noriai su juo bendrauja. Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, kuriame pareikšti reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau nagrinėjant bylą parengiamuosiuose teismo posėdžiuose jis nenurodė aplinkybių, dėl kurių jo ir nepilnamečių vaikų A. G. bei D. G. bendravimo tvarka turėtų būti minimali.

25. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir jų nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra išsami, konkreti bei iš esmės užtikrina vaikų interesus maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Joje numatytas vaikų bendravimas su atsakovu ir savaitgaliais, ir pagrindinių švenčių dienomis bei vaikų atostogų metu. Ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių A. G. ir D. G. interesus. Konstatavus pirmiau nurodytas aplinkybes bei negavus iš atsakovo pagrįstų prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo, tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovo ir A. G. bei D. G. bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje (CK 3.175 straipsnio 2 dalis, sprendimo 21, 22 punktai).

Dėl vaikų A. G. ir D. G. išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo V. G.

26. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

27. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis)

28. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas).

31. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 23 punktas).

32. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-943/2022, 22 punktas).

33. CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

34. Kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 21 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad abiejų vaikų išlaikymui būtina didesnė, nei 1 MMA dydžio suma, atskaičius mokesčius, t. y. 650 Eur. Atsakovas teigė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui būtina ne didesnė nei 360 Eur suma į mėnesį. Teismas, įvertinęs tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepagrindė savo parodymų įrodymais, sprendžia, kad kiekvieno iš šalių nepilnamečio vaiko poreikiams būtina ne didesnė kaip 1 MMA dydžio suma atskaičius mokesčius, t. y. 633 Eur (žr. sprendimo 29, 30 punktus).

36. Ieškovės atstovė pripažino, kad iš skirtinos išlaikymui sumos nagrinėjamu atveju turi būti išskaičiuota vaikams mokama valstybės išmoka. Tai patvirtina ir teismų praktikoje pateikti išaiškinimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 57 punktą). Ieškovės paaiškinimais, iš valstybės kiekvienam vaikui ji gauna po 115 Eur. Todėl šia suma turėtų būti mažinama tarp šalių skirstoma vaikams reikalingo išlaikymo suma. Teismas sprendžia, kad tarp šalių turi būti paskirstyta 518 Eur suma A. G. ir D. G. išlaikymui (633 Eur – 115 Eur).

37. Byloje esantys įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį patvirtina, kad ji turi nekilnojamojo turto bei kas mėnesį gauna apie 645 Eur atlyginimo, turėdama tris nepilnamečius vaikus. Atsakovo vardu nėra registruotų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektų, jo paaiškinimais, jis verčiasi individualia veikla, dėl kurios kas mėnesį po antstolių atskaitymo gauna apie 800 Eur. Teismas siūlė atsakovui parengiamųjų teismo posėdžių metu pateikti įrodymus apie jo deklaruojamas gaunamas pajamas, tačiau atsakovas nepateikė tokių įrodymų. Nors jis turi daugiau nepilnamečių vaikų, nei ieškovė, bei, registrų duomenimis, neturi registruotino turto, teismo vertinimu, tai negali būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, priteisiant iš atsakovo išlaikymą A. G. ir D. G..

38. Atsakovui nepateikus į bylą įrodymų apie iš jo individualios veiklos gaunamas pajamas, visos abejonės apie jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas turi būti aiškinamos nepilnamečių vaikų A. G. ir D. G. naudai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 24 punktą). Nukrypus nuo lygių dalių principo ir pripažinus, kad ieškovė turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas, jai be pagrindo būtų perkelta neproporcinga našta rūpintis abiejų šalių vaikais, bei toleruojamas neatsakingas atsakovo požiūris į vaikų gimdymą. Todėl teismas, įvertinęs abiejų šalių galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams (abi šalys yra sveikos, darbingos, jauno amžiaus), mano, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, ir priteisia iš atsakovo A. G. ir D. G. naudai po 260 Eur (518 Eur/2) kas mėnesį mokamo išlaikymo nuo ieškinio padavimo teisme (t. y. 2023 m. kovo 13 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.198 straipsnio 1 dalis, šio sprendimo 31, 32 punktai).

39. Teismas, priteisdamas A. G. ir D. G. išlaikymą, kurio dydis yra didesnis nei kitiems atsakovo vaikams priteistas išlaikymas (žr. sprendimo 11 punktą), pažymi, kad toks sprendimas priimamas, atsižvelgiant į šalyje pasikeitusį nuo 2023 m. MMA dydį bei atitinkamai padidėjusias paslaugų ir įvairių prekių, skirtų vaikų poreikiams, kainų augimą 2023 m. (CPK 182 straipsnio 1 punktas, šio sprendimo 33 punktas).

40. Ieškovei nurodžius, kad ji negyvena su atsakovu daugiau nei 8 metus, bei pareiškus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šis turi įrodyti, jog paskutinius tris metus iki ieškinio padavimo jis vykdė (visiškai ar iš dalies) savo vaikų A. G. ir D. G. išlaikymo prievolę. Nors atsakovas nurodė teismui, kad buvo perdavęs ieškovei du kartus per tris metus po 100 Eur vaikų poreikiams, ieškovė nepatvirtino šių aplinkybių. Todėl laikytina, kad nesant kitų atsakovo teigiamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, iš prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo negali būti išskaičiuotos atsakovo nurodytos sumos (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; šio sprendimo 34 punktas).

41. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuodama po 170 Eur į mėnesį nemokėto išlaikymo 2020 m. kovo mėn. – 2023 m. kovo mėn., kai 1 MMA buvo nuo 607 Eur (445 Eur atskaičius mokesčius) ir vėliau tik didėjo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo nurodytu laikotarpiu bent po 220 Eur (445/2) į mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovui neįrodžius, kad jis mokėjo ieškovei vaikų išlaikymą (jo dalį) ieškinyje nurodytu laikotarpiu, iš jo kiekvienam šalių vaikui priteisiama po 6120 Eur išlaikymo įsiskolinimo (170 Eur×12 mėn.×3 m.) (CK 3.200 straipsnis) bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (6120 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

42. Ieškovė skiriama A. G. ir D. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Ieškovės neturtiniai reikalavimai patenkinti visiškai, turtiniai reikalavimai – 98,72 proc. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti visiškai. Todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašoma priteisti iš atsakovo 1250 Eur, nurodant, kad ieškovė sumokėjo advokatei 550 Eur už ieškinio parengimą, 200 Eur už advokatės pasirengimą bylos nagrinėjimui bei 300 Eur už advokatės atstovavimą teismo posėdžiuose (el. b. t. 2, l. 64, 65). Ieškovė taip pat sumokėjo šioje byloje 30 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus tai, kad ieškovės prašyme pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis siekia 1080 Eur (550+200+300+30), iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1080 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

45. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteisiama 291 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal 2023 m. kovo 22 d. nutartį. Nors proceso metu ieškovės reikalavimai keitėsi (ji atsisakė reikalavimų dėl atsakovo tėvystės pripažinimo ir pareiškė papildomą reikalavimą dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo), už byloje išspręstus tris neturtinius reikalavimus turėjo būti sumokėtas papildomas 291 Eur žyminis mokestis. Ieškovės patenkinti reikalavimai dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo apmokestinti 416 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl nustatoma, kad patenkinus ieškinį iš atsakovo turi būti priteista 707 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

46. Be to, valstybė šioje byloje turėjo ir 30,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui V. G..

Nustatyti nepilnamečių D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią nepilnamečių vaikų D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV). Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos penktadienį 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.

2. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas. Tėvas vaikus paima iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos Šv. Kūčių dieną 16 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą pirmąją Kalėdų dieną 18 val.

3. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja lyginių metų Moksleivių pavasario atostogų metu bei Moksleivių Kalėdų atostogų pirmas 7 dienas (įskaitant nedarbo dienas).

4. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja nelyginių metų Moksleivių rudens atostogų metu bei žiemos atostogų metu.

5. Tėvas V. G. su vaikais A. G. ir D. G. bendrauja Moksleivių vasaros atostogų metu nelyginių metų liepos mėnesį, lyginių metų – rugpjūčio mėnesį.

6. Tėvas V. G. bendravimui vaikų atostogų metu vaikus paima pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 18 val.

7. Buvimo pas tėvą metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su motina, nepažeidžiant vaikų dienos režimo.

8. Buvimo pas motiną metu vaikai turi teisę nevaržomai, visomis komunikacijos priemonėmis bendrauti su tėvu, nepažeidžiant vaikų dienos režimo.

9. Vaikų buvimo tėvo gyvenamojoje vietoje tėvas įsipareigoja rūpintis vaikų psichine, fizine sveikata, pilnaverte mityba, poilsiu, tvarkinga vaikų išvaizda, reikalingomis priemonėmis, užtikrinti kitus būtinus vaikų poreikius, tinkamai organizuoti saugų vaikų laisvalaikį.

10. Bet kurio iš tėvų ligos laikotarpiu, jeigu dėl to sergančiajam kyla problemų prižiūrėti vaikus, kitas tėvas turi nedelsiant pasiimti vaikus iš jų buvimo vietos iki sergančiajam išnyks aplinkybės, trukdančios rūpintis vaikais.

11. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) su vaikais bendraus motina.

12. Nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) su vaikais bendraus tėvas.

13. Kiekvienas iš tėvų turi teisę dalyvauti vaiko gimimo dienos šventėje ir kitose šventėse (išleistuvės, Pirmoji Komunija ir pan.).

14. Jei yra neatitikčių tarp bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarkos ir bendravimo tvarkos kitu metu, taikoma bendravimo švenčių dienomis ir atostogų metu tvarka.

15. Šalys abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę susitarti dėl kitokios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 260 (du šimtus šešiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis išlaikymo išmokomis nuo 2023 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6120 (šešių tūkstančių vieno šimto dvidešimties) Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6120 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 260 (du šimtus šešiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis išlaikymo išmokomis nuo 2023 m. kovo 13 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6120 (šešių tūkstančių vieno šimto dvidešimties) Eur išlaikymo įsiskolinimą bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (6120 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Paskirti ieškovę V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1080 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 737,02 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis Eur 02 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662. Mokėjimą valstybei patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.