Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-741-524/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-04Klaipėdos apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-03Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-03
Bylos Nr.
2S-741-524/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00869-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Ieškovas
UAB „Ultra Group“
Atsakovas
M. K.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-741-524/2014

Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-00869-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija 99.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. balandžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-99-838/2014 pagal ieškovės UAB „Ultra Group“ ieškinį atsakovui M. K. (M. K.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-06 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo/pakeitimo ir dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Atsakovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-11 nutartimi atsakovui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos už skundą sumokėti 100 Lt žyminį mokestį.

Atsakovas pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą. Motyvavo tuo, jog yra bedarbis, jo turtas areštuotas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-02-17 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas turtas, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Be to, atsakovas prašo atleisti jį nuo viso įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, nors įstatymas numato galimybę atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateikti duomenys iš Darbo biržos nepatvirtina nemokumo fakto, tuo labiau kad atsakovui atstovauja samdytas privatus advokatas, dėl ko manytina, jog atsakovo finansinė padėtis nėra sunki ir nesudaro sunkumų sumokėti 100 Lt žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014-02-17 nutartį ir jo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkinti. Nurodo, kad vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis areštavo du atsakovui priklausančius automobilius, vidaus vandenų laivą, laivo pakabinamą variklį, darbo užmokesčio dalį (70 proc. nuo gaunamų pajamų dalies, viršijančios MMA), sustabdė lėšų išmokėjimą iš atsakovo banko sąskaitų. Todėl teismui yra žinomas visas atsakovo turimas turtas ir piniginės lėšos. Atsakovo pajamas sudaro tik 650 Lt nedarbo draudimo išmoka, kuri pervedama į areštuotą banko sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas gali atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kai šis asmuo įrodo, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, jog minėto mokesčio sumokėjimas būtų per didelė našta bei tai lemtų asmens teisės kreiptis į teismą atėmimą. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Pagrindu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio gali būti sunki turtinė padėtis, o ne mažos pajamos. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Lietuvos apeliacinio teismo priimtose nutartyse ne kartą nurodyta, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi būti vertinama ne tik prašančio asmens, bet ir jo sutuoktinio turtinė padėtis (2013-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-959/2013, 2012-08-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-772/2012).

Be to, teismas turi teisę atleisti tik nuo dalies, o ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2692/2011, 2012-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-982/2012).

Vertinant asmens turtinę padėtį atsižvelgiama į aplinkybę, kad šis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o kreipėsi į advokatą ar teisines paslaugas teikiantį juridinį asmenį savo lėšomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2120/2011). Kartu su kitais pateiktais įrodymais teismas iš šių aplinkybių gali padaryti išvadą, kad asmuo disponuoja viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2707/2011).

Taigi apelianto nurodyta aplinkybė, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo areštuotas jo turtas, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galima daryti išvadą, kad ieškovo finansiniai sunkumai yra laikini. Tokiu atveju apeliantas gali prašyti teismą atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo (CPK 84 str.). Tai jam neužkirs galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus teisme. Be to, jeigu apeliantas žyminio mokesčio negali sumokėti dėl to, kad jo visas turtas areštuotas, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti iš areštuotų piniginių lėšų įvykdyti teismo įpareigojimą sumokėti žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-35/2009).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290, 291 str.,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė