- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2-2120/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 22-ojo notaro biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo G. M. prašymas atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“, trečiasis asmuo Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarė Z. R. , dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. M. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Šebsta“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį. Jo darbo užmokestis paskutinį pusmetį buvo 5 016 Lt, tačiau realiai jis jo negavo ir darbdavio įsiskolinimas dabar siekia 54 620,57 Lt. Jam priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas – areštuotas, jokio vertingo kilnojamojo turto neturi. Antstolis yra areštavęs visą ieškovo turtą (pinigines lėšas), todėl jis negali juo laisvai disponuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino ieškovo G. M. prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 17 100 Lt. Ieškovas yra sumokėjęs 1000 Lt žyminio mokesčio. Pagal pateiktus duomenis teismas nustatė, kad nepateikta pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo prašymo pagrįstumą. Pateiktas 2011-05-18 sąskaitos išrašas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 2011-05-19 pažyma iš VĮ „Regitra“ bei 2011-05-20 pažyma dėl darbo užmokesčio neatspindi realios ieškovo turtinės padėties. Ieškovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, apie kituose bankuose esančias ieškovo sąskaitas bei lėšas jose, apie kitas jo gaunamas pajamas, todėl nėra įstatyminio pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas galimas tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (ieškinio padavimo dieną) ieškovas neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Duomenų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, teismui taip pat nepateikta.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas G. M. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo prašymo pagrįstumą. Jie patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Jeigu teismo nuomone, į bylą pateiktų dokumentų buvo nepakankamai, jis privalėjo pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus dokumentus, patvirtinančius, kad daugiau jokių santaupų, nei nurodė prašyme, neturi ir negauna jokių papildomų pajamų. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo G. M. prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo ir ieškovui nustatytas terminas žyminio mokesčio sumokėjimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nutartį motyvavo iš esmės tuo, kad apeliantas nepateikė teismui pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą bei turinį, 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, kartu pateikė banko sąskaitos išrašą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, VĮ „Regitra“ pažymą bei pažymą apie darbo užmokestį. Vien šie apelianto pateikti dokumentai neatspindi visos realios jo turtinės padėties. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktu, visus įrodymus apie savo turtinę padėtį apeliantas privalėjo teismui pateikti kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio. Nesant įrodymams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė papildomus dokumentus, jo nuomone patvirtinančius prašymo pagrįstumą, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-06-10 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-6825, duomenis apie įvairiuose bankuose esančias sąskaitas ir lėšas juose. Pateikta pažyma apie apelianto valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad apeliantas dirba UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“, tačiau ji neatspindi visos apelianto finansinės bei turtinės padėties, nepatvirtina, kad apeliantas neturi kitų pajamų. Iš bankų pažymų matyti, kad apeliantas piniginių lėšų sąskaitose neturi, tačiau jos nepatvirtina, kad apeliantas neturi santaupų ne bankuose. Anksčiau apelianto pateikti dokumentai patvirtina, kad darbdavys yra jam skolingas 54 620,57 Lt darbo užmokesčio, jam nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė, žemės sklypas, kuris šiuo metu yra areštuotas. Apelianto pateikti duomenys, nesant kitiems įrodymams apie apelianto turtinę padėtį, patys savaime nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties ar aplinkybės, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo jo turtinė padėtis pagerės. Apeliantas nepateikė teismui turto ir pajamų deklaracijų, duomenų apie šeimos sudėtį, o tuo atveju, jeigu jis turi sutuoktinę, duomenų apie bendrą šeimos turtinę padėtį. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, o kreipėsi į advokatą savo lėšomis, kas patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga kaip jis nurodo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, nurodytų prašyme dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei atskirajame skunde (CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.