Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-2692/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-09-14Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-12-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
2-2692/2011
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00451-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
Z. V. Ž.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2692/2011Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00451-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 122.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria buvo nutarta laikyti nepaduotu ieškovo Z. V. Ž. ieškinį atsakovei antstolei V. Š. dėl varžytinių pripažinimo negaliojančiomis bei antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, kurios apibrėžia asmenis, galinčius būti byloje dalyvaujančių asmenų atstovais, aiškinimą ir taikymą.

Šalies argumentai

Ieškovas Z. V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2011 m. gegužės 10 d. vykusias varžytines negaliojančiomis bei pripažinti antstolės V. Š. veiksmus neteisėtais. Ieškovas savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo, teigdamas, kad jam priklausiusio turto pardavimo iš varžytinių aktas yra pripažintinas negaliojančiu, nes antstolė neteisėtai surengė 4 varžytines bei nepagrįstai sumažino ieškovo išvaržomo turto kainą. Ieškovas taip pat prašė jį atleisti nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jis yra pensininkas, niekur nedirba, o jo turimas turtas yra areštuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nutarė ieškovą atleisti nuo pusės žyminio mokesčio bei nustatyti terminą iki 2011 m. rugsėjo 2 d. sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, kurią sudaro 3 745 Lt, bei pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinį pasirašius ne pačiam ieškovui, o UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“, ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ priklauso CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytai asmenų grupei arba turėjo nurodyti aplinkybes, kodėl ieškinio negalėjo pasirašyti pats ieškovas (CPK 111 str. 5 d.). Teismas, įvertinęs, kad ieškovas yra pensinio amžiaus, o jo turtas areštuotas 2010 m. kovo 15 d. turto arešto aktu, nustatė, kad ieškovo finansinė būklė yra sunki, todėl ieškovą atleido nuo pusės ieškinio sumos, tai yra 3 745 Lt sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas Z. V. Ž. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad jis gyvena Raseinių rajone ir turi rūpintis neįgalia sutuoktine, dėl sveikatos būklės ir finansinės padėties negali važinėti didelių atstumų. Todėl ieškovas ir UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ sudarė pavedimo sutartį, kuri suteikia teisę UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ atstovauti ieškovo interesus teisme, pasirašyti dokumentus, teikti užklausas, gauti atsakymus ir t.t. (CK 6.716 str., 6.756 str. 1 d., 6.763 str., CPK 56 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-54/2007). Ieškovas taip pat pateikė patikslintą prašymą atleisti jį nuo beveik viso žyminio mokesčio sumokėjimo, leidžiant ieškovui sumokėti 139 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad jis yra senyvo amžiaus, ligotas, gyvena kaime, realiai neturi pragyvenimui jokių šaltinių, jo sutuoktinė yra neįgali, turi sveikatos sutrikimų, abu sutuoktiniai yra praradę namus ir pragyvenimo šaltinį, pinigų vos užtenka vaistams, ligoninėms ir maistui nusipirkti. Todėl teismo nustatyta mokėtina žyminio mokesčio dalis užkirs kelią ieškovui į jo konstitucinę bei prigimtinę teisę į teisminę gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė ieškovo Z. V. Ž. ieškinį laikyti nepaduotu ir gražinti jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Ši teisė yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam asmeniui. Teismas nustatė, kad ieškovas iki teismo nurodyto termino ieškinio trūkumų nepašalino, tai yra nepateikė ieškovo pasirašyto ieškinio arba dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ priklauso CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų grupei, taip pat nesumokėjo likusios žyminio mokesčio dalies – 3 745 Lt bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas Z. V. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį pripažinti nepagrįsta ir grąžinti ieškinį nagrinėti iš naujo. Ieškovas atskirąjį skundžia grindžia šiais argumentais:

CPK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, ne tik tie, kurie nurodyti CPK 56 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, tarp ieškovo ir UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ 2011 m. gegužės 20 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir 2011 m. liepos 19 d. sudaryta Atlygintinų paslaugų sutartis yra pavedimo sutartys, kuriomis ieškovas pavedė UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ atlikti jo vardu veiksmus, įskaitant ieškinio pasirašymą (CK 6.716 str., 6.756 str. 1 d., 6.763 str., CPK 56 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-54/2007);ieškovas yra pensinio amžiaus, niekur nedirba, jo pajamos minimalios, ieškovo sutuoktinė neįgali ir reikalauja priežiūros, ieškovo turtas areštuotas, o jo sutuoktinė nekilnojamojo turto neturi. Įvertinus šias aplinkybes, tūrėtų būti tenkintas ieškovo 2011 m. rugsėjo 9 prašymas ir ieškovas turėtų būti atleistas nuo viso žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

CPK 56 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą. Vadovaujantis minėtame straipsnyje įtvirtintomis teisinėmis nuostatomis, fizinius asmenis, nepriklausomai nuo jų procesinės padėties ar byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdžio, gali atstovauti advokatai ar advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1-2 p.). Tuo tarpu kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, gali atstovauti teisme tik tuos fizinius asmenis, su kuriais juos sieja tam tikra įstatymo leidėjo nurodyta procesinė padėtis arba tam tikri įstatymo leidėjo įvardinti materialinio pobūdžio teisiniai santykiai (CPK 56 str. 4-7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, šis baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą, negali būti aiškinamas plečiamai. Vadinasi, iš CPK 56 straipsnio 1 dalies teisinių nuostatų darytina išvada, kad įstatymo leidėjas nesuteikė galimybės juridiniam asmeniui būti savarankišku fizinio asmens atstovu teisme pagal pavedimą, nepaisant to, kad šio juridinio asmens vykdoma komercinė veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Toks juridinis asmuo gali atstovauti fizinį asmenį teisme tik tuo atveju, jei jis veikia kartu su advokatu ar advokato padėjėju (CPK 56 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“ atliko už ieškovą – fizinį asmenį Z. V. Ž. procesinius veiksmus – pasirašė ieškinį bei paaiškinimus dėl ieškinio trūkumų ištaisymo. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas teisines nuostatas, šis juridinis asmuo neturėjo teisės veikti kaip ieškovo atstovas teisme pagal pavedimą bei atitinkamai jo vardu negalėjo atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ieškinio ar bet kurio kito procesinio dokumento, teiktino teismui, pasirašymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškinio nepasirašė pats ieškovas, pagrįstai tai laikė ieškinio turinio trūkumu bei ieškovui šio trūkumo neištaisius per teismo nustatytą terminą, pagrįstai skundžiama nutartimi šį ieškinį laikė nepaduotu (CPK 111 str. 1 d. 7 p., 135 str. 1 d. ir 2 d. 8 p., 138 str.). Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovo atskirojo skundo argumentus apie tinkamą jo atstovavimą teisme kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius teisės normoms, reglamentuojančioms fizinių asmenų atstovavimo teisme pagal pavedimą tvarką (CPK 56 str. 1 d. ir 3 d., 59 str.).

Aukščiau nurodytos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia atskirajame skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2007, nes skiriasi minėtos bylos ratio decidendi ir šios bylos faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas nuo kurio momento laikoma, kad pasibaigė advokato teisė atlikti atstovaujamojo vardu procesinius veiksmus byloje. Tuo tarpu šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas sprendė dėl juridinio asmens galimybės vienasmeniškai atstovauti fizinį asmenį, pasirašant jo vardu ieškinį.

Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumo, susijusio su tinkamu procesinio dokumento pasirašymu, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, netenka teisinės prasmės kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja nepagrįstą jo neatleidimą nuo viso mokėtino žyminio mokesčio. Todėl teisėjų kolegija dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo atskirai nepasisako, tačiau pažymi, kad CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį atleisti tik nuo dalies, o ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad kaip ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas yra pateikiami argumentai apie varžytinių akto neteisėtumą, o kaip ieškinio reikalavimai nurodomi prašymai antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais bei varžytines pripažinti negaliojančiomis (b.l. 1-3), taip pat nustačiusi, kad kaip ieškinio priedas pats varžytinių aktas nėra nei nurodytas, nei pridėtas (b.l. 3-24), taip pat atsižvelgusi į ieškinio trūkumus ir atskirojo skundo argumentus, rekomenduoja ieškovui dar kartą apsvarstyti sprendimą dėl asmens, galinčio suteikti jam kvalifikuotą teisinę pagalbą, pasirinkimo. Teisėjų kolegija išaiškina ieškovui, kad tuo atveju, jei jis neturi lėšų teisinėms paslaugoms apmokėti bei jo turtinė padėtis atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, ieškovas turi teisę kreiptis dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (kuri apima ir ieškinio parengimą). Raseinių rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo padeda surašyti pirminę teisinę pagalbą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius (vyriausioji specialistė R. S., 208 kabinetas (V. Kudirkos g. 5, Raseiniai), tel. (8 428) 79 566).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. V. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėEgidijus Žironas