Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-959/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-28
Bylos Nr.
2-959/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
K. J., uždarajai akcinei bendrovei „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“
Ieškovas
S. G.
Kategorijos
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-959/2013Procesinio sprendimo kategorija 95.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-446-124/2012 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ ir K. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ ir K. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovės atstovo K. J. ir UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ 2008 m. spalio 29 d pasirašytas 6 nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat prašė taikyti restituciją natūra, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. J. prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinio netenkinti. Paduodant apeliacinį skundą apeliantas turėjo sumokėti 8 002 Lt. Apeliantas sumokėjo 3 000 Lt, nuo likusios sumos prašė atleisti, nes jo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis turėtų galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Apeliantas nurodė, kad jis turi 5 žemės sklypus, kuriuos naudoja žemės ūkio veiklai ir iš šios veiklos gaunamos pajamos yra vienintelės pajamos, žmona gauna 1 500 Lt darbo užmokestį, turi 2 suaugusius vaikus, kuriems reikalinga tėvų finansinė parama.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi apelianto K. J. prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo netenkino, įpareigojo iki 2013 sausio 12 d. sumokėti 5 002 Lt žyminio mokesčio ir kvitą iki nurodytos nutartyje dienos pateikti teismui. Teismas vertino, kad apelianto turtinė padėtis nėra sunki, nes apeliantas ir jo sutuoktinė dirba, turi nemažai nekilnojamo turto, naudojasi advokato pagalba. Kita vertus, apeliantas nepateikė įrodymų apie savo gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos, duomenis apie turimus indėlius kituose bankuose, kredito unijose, apie jo vardu registruotus transporto priemones, sutuoktinės vardu registruotą nekilnojamą turtą, apie savo ir sutuoktinės piniginių lėšų judėjimą bankuose, išrašus iš nekilnojamo turto išrašus registro su istorija. Pažymėjo, kad apeliantas, įrodinėdamas savo finansinę padėtį, kartu su ieškiniu pateikė teismui tik momentinius įrodymus, be to duomenis tik iš vieno banko. Teismo vertinimu apeliantas nepateikė visų galimų įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atleisti nuo 5 002 Lt žyminio mokesčio dalies, nors ir naudojasi advokato pagalba.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė, kad apeliantas yra ūkininkas ir turimi 5 žemės sklypai naudojami ūkininko veiklai, iš šios veiklos gaunamos pajamos yra vienintelės pajamos, todėl apeliantas negali realizuoti turto, iš kurio operatyviai būtų galima gauti pajamų. Sutuoktinės pajamas sudaro kas mėnesį gaunamas 1 500 Lt darbo užmokestis, kitų pajamų apelianto šeima negauna, banko sąskaitose lėšų, išskyrus darbo užmokestį, nėra. Apeliantas turi dukrą ir sūnų, ir nors jie jau pilnamečiai, tačiau vis dar reikalingi tėvų paramos, nes mokosi aukštosiose mokyklose. Teismas nepagrįstai nurodo apelianto naudojimosi advokato pagalba faktą, kaip aplinkybę, šalinančią sunkios turtinės padėties buvimą. Advokatui už teisinę pagalbą šioje byloje nėra sumokėta, šią aplinkybę patvirtina bylos medžiaga. Teismas, atliesdamas iš dalies ieškovę nuo žyminio mokesčio ir neatleisdamas atsakovo, pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 6, 17 str.), nes ieškovę atleido nuo didelės dalies žyminio mokesčio pasitenkinęs tik ieškovės pateikta pensininko pažymėjimo kopija, bei duomenimis apie ieškovės gaunamą 1 459 Lt gaunama pensija, visiškai nesant jokių kitų duomenų apie jos turtinę padėtį, kai tuo tarpu atsakovui taiko faktiškai neįgyvendinamus reikalavimus - prašoma pateikti duomenis net iš kredito unijų, kurių Lietuvos banko duomenimis yra 77. Parengti atskirąjį skundą apeliantas faktiškai turėjo tik 3 dienas, dėl ilgo švenčių laikotarpio negalėjo gauti ir pateikti duomenų apie gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos ir pan., todėl jie bus pateikti apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai (CPK 178, 306, 338 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. G. prašo šio skundo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas, teigdamas, kad vienintelis jo turtas yra tik 5 žemės sklypai, kuriuos jis naudoja žemės ūkio veiklai, klaidina teismą. Kaip matyti iš pridedamų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, tiek jis, tiek jo sutuoktinė tikrai ne visus savo turimus žemės sklypus naudoja žemės ūkio veiklai ir turi daugiau turto, nei yra nurodęs teismui. Be to, apeliantui nuosavybės teise dar priklauso 100 proc. UAB „Tikvaldos nekilnojamasis turtas“ akcijų. Vien per 2012 metus ši įmonė pardavė 24 žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 356,13 ha, o jų bendra vidutinė rinkos vertė yra 1 150 521 Lt. Akivaizdu, kad dėl tokių bendrovės uždirbtų pajamų didėja ir paties apelianto turto apimtis (per dividendus, akcijų vertės padidėjimą ir pan.). pažymėtina, kad ieškovė teismui teikė duomenis ir apie nekilnojamąjį turtą, ir apie transporto priemones, ir apie pinigines lėšas banko sąskaitose, todėl apeliantui nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas jį traktuoja kaip nors kitaip nei ieškovę. Atkreiptinas dėmesys

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žyminis mokestis yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Jo sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti aiškinamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 3 000 Lt, nuo 5 002 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismas turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Su prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, norėdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė pažymas apie turimus žemės sklypus, kuriuos naudoja ūkyje, pažymas apie valstybinį socialinį draudimą bei apie sutuoktinės darbo užmokestį. Taip pat pateikė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, momentinį sąskaitos išrašą iš vieno banko apie sutuoktinės sąskaitoje esančias lėšas. Tačiau apeliantas nepateikė teismui duomenų apie jo sutuoktinei priklausantį turtą, sąskaitų išrašus su istorija bei įrodymų, jog jis negauna ar negali gauti pajamų iš ūkininko veiklos ar iš turimo turto, neįrodė, kad jo suaugusiems vaikams reikalinga parama. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismui bus pateikti duomenys apie gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos ir pan., tačiau tokių apeliantas iki šiol nėra pateikęs. Todėl apeliantui nepateikus duomenų apie turimą visą jo bei jo sutuoktinės turtą, gaunamas pajamas iš turto, daryti išvadą pagal pirmosios instancijos teismui pateiktus duomenis, kad apelianto turtinė padėtis yra labai sunki ir dėl to reikėtų jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra galimybės (CPK 12 straipsnis). Priešingai, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys patvirtina, kad apelianto ir jo šeimos finansinė padėtis nėra sunki. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog apeliacinio skundo pateikimo momentu atsakovo turtinė padėtis buvo bloga ir dėl to yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nėra tikrinama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovė atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl nenagrinėjami atskirojo skundo argumentai, susiję su įrodymų sprendžiant minėtą klausimą, pakankamumu.

Kiti atskirojo skundo argumentai klausimo teisingam klausimo išsprendimui reikšmės neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atsakovas K. J. įpareigotas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba ją pakeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad yra praėjęs teismo įpareigojimo sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio įvykdymo terminas, įsiteisėjus apskųstai nutarčiai pirmosios instancijos teismas turi nustatyti ieškovams naują žyminio mokesčio dalies sumokėjimo terminą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė