Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. LK-N-363 netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių 1aisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 9 (devyni) mėnesiai 1aisvės atėmimo ir 46 MGL (2 300,00 Eur) bauda. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais,

9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą, o subendrintą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, R. M. paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pakeitus

2. Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 23 d., pabaiga – 2028 m. kovo 21 d.

5.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad dirba, gauna pastovias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, siekia asmeninio tobulėjimo, yra įgijęs pramoninės civilinės statybos specialisto kvalifikaciją, vykdo Komisijos rekomendacijas, visuomenei pavojaus nekelia, duomenų, jog būtų pažeidęs lygtinio paleidimo ar priežiūros visuomenėje sąlygas nėra, kas rodo, jog savo elgesį jis yra pakoregavęs tinkama linkme. Šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į savo gyvenamąją vietą, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, pažeidimų nenustatyta, kas patvirtina, jog nuteistasis deda realias pastangas siekdamas įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o taikant lygtinio paleidimo institutą ir nuteistojo elgesį kontroliuojant probacijos metu. Tuo tarpu apylinkės teismo nutartis grindžiama formaliais ir deklaratyviais motyvais, kurie lengvai pritaikomi bet kuriam nuteistajam, nėra individualizuoti bei susieti su konkrečia situacija ir padaryta žymia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio ateityje riziką. Apylinkės teismas be reikalo nevertino ir nepasisakė dėl nuteistojo pateiktų dokumentų, kurie charakterizuoja jį teigiamai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas

2. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, teismui pateiktoje medžiagoje esančius duomenis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

4. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, tai yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

6. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad R. M. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu pagal OASys metodiką 2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. liepos 18 d., 2023 m. gruodžio 20 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika išliko ir paskutiniojo vertinimo, 2025 m. balandžio 8 d., metu. Taigi, R. M. nusikalstamo elgesio rizika nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

7. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, bausmės atlikimo metu dirba, gauna legalias pajamas, ką savo skunde ypač akcentuoja ir pats nuteistasis. Darbdavio nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Vis dėl to, nors minėtos aplinkybės rodo nuteistojo pastangas keisti neigiamą gyvenimo būdą, tačiau pažymėtina, jog R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., tačiau teigiamas nuostatas į darbinę veiklą rodyti ir dirbti pradėjo tik nuo 2023 m., tuo tarpu net 8 metus jis palaikė nuteistųjų tarpe vyravusią subkultūrą, demonstravo neigiamą požiūrį į darbinę veiklą. Taigi, nuteistasis teigiamą požiūrį į darbą demonstruoja dar trumpą laiko tarpą, todėl vis dar negalima spręsti, kad šis jo teigiamas pokytis ilgalaikis, juolab, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad pats nuteistasis, apklausiamas specialistų prieš šio lygtinio paleidimo posėdį nurodė, kad požiūrį į darbą pakeitė tik prieš mėnesį. Be to, išanalizavus nuteistojo asmens bylą matyti, kad nors nuteistasis yra suaugusi, brandi asmenybė, per visą savo gyvenimą iki šiol niekada negyveno iš legalių pajamų, nėra dirbęs ir pagal įgytą pramoninės civilinės statybos specialisto kvalifikaciją, nors jos turėjimą nuteistasis savo pateiktame skunde taip pat akcentuoja. Nors remiantis Sodros duomenimis epizodiškai nuteistasis keletą kartų dirbo vairuotoju, pažymėtina, kad šie epizodai trukdavo itin trumpai, o dirbdamas šiuos trumpalaikius darbus, paties nuteistojo teigimu, mokesčių valstybei jis nemokėjo. Bylos duomenimis, pinigų nuteistasis visuomet prasimanydavo arba nelegaliais būdais, darydamas nusikalstamas veikas, arba jį finansiškai remdavo šeimos nariai. Net ir šiuo metu, nors nuteistasis ir gauna legalias darbines pajamas, tačiau savo turimų įsiskolinimų jis pats nėra atlyginęs nei dalies, tai už jį daro sutuoktinė, taip pat finansiškai remia motina. Paminėtos aplinkybės apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę būnant laisvėje ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo vedami finansinės motyvacijos, gali jį pastūmėti ir vėl nusikalsti, pinigų pragyvenimui gaunant nelegaliais būdais.

8. Sutiktina su nuteistojo skunde išdėstytais argumentais, jog šiuo metu stebimos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, kadangi jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse – lankosi psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, palaiko artimus ryšius su šeima. Reaguojant į šiuos pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nuteistasis perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikiama teisė vykti trumpalaikių išvykų į savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Tuo tarpu aplinkybės, jog nuteistasis iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, pažeidimų nenustatyta, priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, savaime neįrodo, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu jau gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o taikant lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu visų pirma yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų. Todėl nesutiktina su nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, kad apylinkės teismas, spręsdamas, jog teigiamai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nuteistųjų pareiga, išreiškė tik subjektyvią nuomonę, kadangi objektyviai aišku, kad jei nuteistasis pažeidinėtų laisvės atėmimo vietos vidaus taisykles, nuteistojo kalinimo režimas būtų griežtinamas. Be to, laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, tai yra nuo 2023 m. gruodžio 19 d., dar yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, taip pat, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs. Pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis skunde pabrėžė, kad trumpalaikių išvykų metu pažeidimų nenustatyta, tačiau būtent dėl to, kad trumpalaikės išvykos metu jis vartojo alkoholinius gėrimus, jam 2023 m. rugpjūčio 16 d. paskirta nuobauda.

9. Be to, nors tam tikros aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis R. M. stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Sutiktina, kad nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės atlikimo metu jis nors ir buvo 7 kartus skatintas, tačiau net 11 kartų pažeidė drausmės ir rėžimo reikalavimus, dėl ko 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas visgi rodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme, yra nenuoseklios ir nėra pakankamai pastebimos. Pažymėtina ir tai, kad didelis skaičius drausminių nuobaudų atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip nelinkusį laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų net ir būnant restruktūrizuotoje aplinkoje bei kelia pagrįstų abejonių, kad nuteistasis sugebės nuosekliai laikytis įstatymų ir nenusikalsti būdamas laisvėje.

10. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog R. M. atveju dar yra ir itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti teigiama linkme: jis turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (elgesys siejamas su elgesiu laisvėje, bausmės atlikimo metu nors ir buvo toks elgesys fiksuotas, tačiau veiksnys yra valdomas); smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu (veiksnys valdomas, siejamas su elgesiu laisvėje); stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (veiksnys valdomas, tačiau siejamas tiek su elgesiu laisvėje, tiek ir su elgesiu bausmės atlikimo vietoje, nes negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai (šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi ir išreiškia teigiamą požiūrį į jam vykdomą priežiūrą). Aptartų kriminogeninių gausa leidžia spręsti, jog nors nuteistasis R. M., nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai šiuo metu neturi žymios teigiamos įtakos jo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai, kuri, kaip ir minėta, yra vidutinė. Pažymėtina, kad paminėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik R. M. praeityje buvusį elgesį, bet ir nuteistojo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Būtent remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, Komisijos nutarime ir apylinkės teismo nutartyje pasisakyta dėl skunde akcentuojamų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybės charakterio ypatumais, kurie nuteistąjį vis dar apibūdina daugiau neigiamai.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Po pirmojo savo įvykdyto nusikaltimo, nuteistasis savo kriminalinę veiklą tęsę apie 22 metus, dėl ko nuo 1994 m. iki 2016 m. metų laikotarpiu buvo nuteistas net 7 kartus. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo klaidų nepaisant jo elgesiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo gebėjimo keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką, dėl ko šiuo metu atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo praeities gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu. Nors šiuo metu stebima, kad asmuo suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau vertinant jo atsparumo aplinkai ir įtakai veiksnius manytina, kad ateityje jis gali patirti sunkumų: gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi, tai siejasi su jo paties statuso bei autoriteto paties aplinkoje reikšmingumu. Nuteistasis suvokia savo elgsenos įtaką nusikalstamam elgesiui, tačiau pernelyg pasitiki savo gebėjimais ateityje atsispirti negatyviam poveikiui. Praeityje R. M. nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sąlygas/priežastis nusikalsti. Atliekant pakartotinį vertinimą taip pat stebima, kad nuteistasis aiškiai atpažįsta socialinius veiksnius kurie gali paskatinti jo nusikalstamą veiką, tačiau jam ne visada pavyksta jų išvengti. Be to, aktualu tai, kad nuteistasis praeityje turėjo tikrų alkoholio vartojimo problemų (kai kuriuos nusikaltimus jis įvykdė būdamas neblaivus), kurios vis dar yra aktualios, todėl siekiant padėti išlaikyti motyvaciją nevartoti alkoholio būtų tikslinga nuteistąjį įtraukti į tęstinius prevencinio pobūdžio užsiėmimus. Aktualu ir tai, kad nuteistasis neanalizuoja ir neišskiria savo gerųjų ir blogųjų savybių. Taip pat net ir atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, fiksuoti nuteistojo savitvardos praradimo atvejai – 2022 m. rugsėjo 28 d. jis panaudojo smurtą prieš kitą nuteistąjį, tai yra, praėjus net 7 metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kai nuteistajam neabejotinai gerai buvo žinoma bausmės atlikimo tvarka ir jis turėjo būti suinteresuotas įrodyti savo teigiamą elgesio pokytį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą R. M. elgesio istoriją iliustruoja klaidingos mąstymo schemos, siekiant atpažinti galimas bei tikėtinas problemas, vis dėl to, net ir šiuo metu nuteistasis savo paties nusikalstamą istoriją linkęs racionalizuoti, kaltinti kitus ar aplinką dėl savo nemalonios padėties, minimizuoja savo paties rolę nusikalstamoje istorijoje. R. M. gebėjimas atpažinti problemas, susijusias su paties nuteistojo nusikalstamu elgesiu išlieka ribotas: yra prieštaravimų tarp problemų suvokimo ir to kaip pats nuteistasis prisideda prie problemos egzistavimo. Nors šiuo metu nuteistasis nurodo jaučiantis poreikį spręsti problemas, geba identifikuoti sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau R. M. vis dar stokoja įgūdžių, kaip tas problemas spręsti, tam tikras situacijas nuteistasis linkęs paleisti savaiminei eigai. Problemų pasekmes nuteistasis linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam ar jo artimiausios aplinkos žmonėms. Aktualu tai, kad nuteistajam vis dar būdinga kriminalinė subkultūra – pats nuteistasis neslepia, kad neformalios nuteistųjų tradicijos jam buvo itin svarbios tiek ankstesnių, tiek ir šios bausmės atlikimo metu. Taigi, nepakankama nuteistojo mąstymo ir elgesio korekcija, jo nuostatos, piktnaudžiavimas alkoholiu bei gyvenimo stilius ir draugai gali lemti, jog jis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, todėl šias sritis, galinčias turėti įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai, siekdamas būti paleistas lygtinai R. M. vis dar privalo koreguoti teigiama linkme, lankant palaikomąsias programas ir užsiėmimus, analizuojant savo asmenybę, neigiamus – nusikalstamus veiksmus bei dėl jų galinčias kilti pasekmes ne tik savo paties asmeniui, bet ir platesne perspektyva.

12. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nors jo elgesyje ir vyrauja tam tikrų teigiamų aspektų, jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.