Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. LK-N-363 netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), R. M. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesių 1aisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo ir 46 MGL bauda. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdą, o subendrintą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme R. M. paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendis - veikos iš BK 260 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotos į BK 260 straipsnio 3 dalį ir skirta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 , 2, 4 dalimis, 5 dalies, 1, 2 punktais, 6, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su BK 259 straipsnio 1 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, 199 straipsnio 3 dalimi ir Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Kitos nuosprendžio dalys nekeistos.

Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 23 d., pabaiga – 2028 m. kovo 21 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 2 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-363 netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad R. M. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, TOG būryje, dirba už įkalinimo įstaigos ribų, skatinamas už gerą elgesį, palaiko socialinius ryšius, tačiau finansinius įsiskolinimus dengia sutuoktinė, finansiškai paremia ir mama. Nuteistasis mano, jog puikiai geba valdyti savo lėšas, geba planuoti pajamas, linkęs detaliai apsvarstyti išlaidas, tačiau nusikaltimai finansinio pobūdžio. Teigiami pokyčiai stebimi pastaruosius du metus. Anksčiau teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, bausmę vykdo beveik dešimt metų, likusi neatliktos bausmės dalis - trys metai. Nuteistasis pripažintas recidyvistu. Nuteistajam būdinga nusikalstama modelio dalis, kurią sudaro finansinių pajamų siekimas neteisėtais būdais. Ankstesnių bausmių atlikimo laikotarpiu nuteistasis įkalinimo įstaigose nedirbo, kadangi palaikė nuteistųjų tarpe vyraujančią subkultūrą. Nuteistasis visą įkalinimo laiką rodė neigiamą motyvaciją darbinei veiklai ir įsidarbino tik nuo 2023 m. balandžio 18 d. Dėl laisvėje ir nelaisvėje neturimos darbo patirties, pakartotinio elgesio rizikos valdymui bei resocializacijos proceso tęstinumui, intervencinių priemonių poreikis šioje srityje išlieka vis dar aktualus. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo disciplinuotas, drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų - 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas 7 kartus. Vis dar stebimas ambivalentiškas asmens poreikis piktnaudžiauti alkoholiu, nuteistasis nedalyvauja jokiose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programose ar priemonėse, todėl yra tikslinga įtraukti nuteistąjį į tęstinius priklausomybių prevencinio pobūdžio užsiėmimus. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis R. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. LK-N-363 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodomas, kad R. M. yra dirbantis, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, visuomenei pavojaus nekelia, duomenų, jog būtų pažeidęs lygtinio paleidimo ar priežiūros visuomenėje sąlygas nėra, kas rodo, jog elgesį yra koregavęs tinkama linkme. Šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas į savo gyvenamąją vietą, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, savo gyvenamojoje vietoje Kalėjimų tarnybos pareigūnų yra tikrintas daug kartų, pažeidimų nenustatyta, kas patvirtina, jog deda realias pastangas siekdamas įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o taikant lygtinio paleidimo institutą ir nuteistojo elgesį kontroliuojant probacijos metu. Atkreipia teismo dėmesį, kad yra išsituokęs oficialiai, o ryšių su buvusia sutuoktine nepalaiko. Mama finansiškai nuteistojo neremia, priešingai - stengiasi mamą paremti pats.

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas septynis kartus, turi deklaruotą gyvenamąją vietą, kur apsigyventų lygtinio paleidimo metu, ten vyksta trumpalaikių išvykų metu, dirba. Nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais (mama, dukra) telefonu, trumpalaikių išvykų metu. Kalbėdamas apie tikslų siekimą nuteistasis nurodo jog turi tiek ilgalaikių tiek ir trumpalaikių tikslų: „gyventi dorai, dirbti“. Nuteistasis geba numatyti kliūtis su kuriomis gali susidurti ateityje, racionaliai įvardina kliūčių šalinimo būdus. Stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, socialinių situacijų teisingas vertinimas, gilesnis empatijos jausmas. Nuteistasis nurodo jog prieš 6 mėnesius jis pasikeitė ir atsisakė pritarti nuteistųjų subkultūros tradicijoms. Šiuo metu nurodo „esąs pasikeitęs - Dievas mane pakeitė“. Nuteistasis išreiškia teigiamą požiūrį į taikomą priežiūrą, teigia suprantantis jog reikia laikytis taisyklių. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiose psichologo konsultacijose, trišaliuose pokalbiuose (LPT specialistas-kontaktinis pareigūnas-nuteistasis), dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys perdėtu impulsyvumu nepasižymi - stengiasi kontroliuoti emocijas, atlikdamas veiksmus stengiasi prieš tai apgalvoti ne tik veiksmus, bet ir jų sukeliamas pasekmes. Siekdamas spręsti turimas problemas stengiasi rinktis tinkamus visuomenėje priimtus sprendimo būdus, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja pakartotinai nusikaltusiųjų asmenų TOG programoje, kurios tikslas sumažinti recidyvo tikimybę tinkamai planuoti socialinį darbą su nuteistuoju. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Teismo nuomone, R. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų - 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė nuobauda gauta už alkoholio vartojimą trumpalaikės išvykos metu - gauta 2023 m. rugpjūčio 16 d. Pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi mažą darbo patirtį; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (elgesys siejamas su elgesiu laisvėje, bausmės atlikimo metu nors ir buvo toks elgesys fiksuotas, tačiau veiksnys yra valdomas); smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu (veiksnys valdomas, siejamas su elgesiu laisvėje); stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (veiksnys valdomas, tačiau siejamas tiek su elgesiu laisvėje, tiek ir su elgesiu bausmės atlikimo vietoje, nes negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai (šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi ir išreiškia teigiamą požiūrį į jam vykdomą priežiūrą) – kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistajam buvo atlikta visa eilė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų (2023 m. balandžio 4 d., 2023 m. liepos 18 d., 2023 m. gruodžio 20 d., 2024 m. spalio 7 d., 2025 m. balandžio 8 d.), kurių metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais), tačiau šie, apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą turėjo, tiek socialinius ryšius palaikė su artimaisiais ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti nusikaltimų. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. M. tiek būdamas laisvėje tiek ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo itin motyvuotas darbinei veiklai (dirba tik nuo 2023 m. balandžio 18 d.), toks požiūris susijęs su neformaliųjų nuteistųjų tradicijų palaikymu ir jos nuteistajam buvo svarbios tiek ankstesnių bausmių atlikimo metu, tiek ir atliekant šią bausmę. Iki įsidarbinimo nuteistasis neigė motyvaciją darbinei veiklai įkalinimo įstaigoje, todėl nuteistojo darbinės motyvacijos negalima vertinti kaip išskirtinai teigiamos. Be to, nors nuteistasis turi įgijęs pakankamą išsilavinimą ir specialybę, tačiau darbinės patirties nei laisvėje nei įkalinimo įstaigoje nėra sukaupęs. Pažymėtina tai, kad dauguma asmens nusikalstamų veikų yra siejamos su finansinio pobūdžio nusikaltimais ir noru pasipelnyti. Legalaus darbo patirties stoka nusikalstamumą sieja su finansine motyvacija. Šiuo metu stebima, kad nuteistasis gauna stabilias darbines pajamas, kurių pasak nuteistojo pakanka ne tik pragyvenimui, tačiau ir taupymui.. Nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų (1994 - 2016 metų laikotarpiu buvo nuteistas 7 kartus), nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką, todėl šiuo metu atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę. Praeityje nuteistasis nebuvo atidus situacijoms, kurios suponuodavo sąlygas/priežastis nusikalsti. Nuteistasis nurodo jog jau „kuris laikas“ kaip yra „labai pasikeitęs“ - lanko pozityvaus užimtumo veiklas, lanko koplyčią, bendrauja su visuomeninių organizacijų atstovais.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo R. M. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis R. M. atlieka bausmę už du subendrintus nuosprendžius - keturias nusikalstamas veikas susijusias su viešosios tvarkos pažeidimu, neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir su tikslu platinti. Nuteistojo nusikaltimų istorijoje yra faktų apie tai, kad anksčiau yra įvykdęs tokias nusikalstamas veikas kaip vagystė, plėšimas, sukčiavimas. Laisvės atėmimo bausmė yra trečia. Nuteistojo nusikalstamos veikos istorijoje yra faktų, kad jis buvo pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Ši aplinkybė neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. M. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. LK-N-363 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 2 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-363 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.