Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Danio Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2016 m. rugsėjo 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį tuo, kad ne vėliau kaip 2015-09-23, neturėdamas tikslo platinti, į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,975 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,408 g psichotropinės medžiagos, ir šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į polietileninę skiautę, neteisėtai laikė batų spintoje iki 2015-09-23 21.05 val., kur neteisėtai laikoma psichotropinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta.

Taip pat R. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003-04-10 įstatymo Nr. X-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01), 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., turėdami bendrą tikslą gauti neteisėtas pajamas, ne vėliau kaip 2015-09-23, neteisėtai įgijo 7346,55 g miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį - 2871,02g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, kartu su G. B. šias psichotropines medžiagas supakavo į 12 paketų ir paketus paslėpė automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje specialioje slėptuvėje ir ten psichotropines medžiagas neteisėtai laikė. 2015-09-23 toliau vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą platinti psichotropines medžiagas, automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos neteisėtai gabeno nuo (duomenys neskelbtini), namo iki (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 97 km. Tokiu būdu R. M., veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį 2871,02 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą platinti, bei pasikėsino, neturėdamas leidimo, specialioje slėptuvėje paslėptą psichotropinę medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos sieną - Kalvarijos užkardą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau kontrabandos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2015-09-23 apie 11.44 val., R. M. ir G. B., važiuojantys automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti teisėsaugos pareigūnų ties Kalvarijos pasienio užkarda, o slėptuvėje gabenta psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

Taip pat R. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. B., turėdamas tikslą iš psichotropinių medžiagų platinimo gauti neteisėtas pajamas, ne vėliau kaip 2015-09-23, neteisėtai įgijo 131,91 g miltelių, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį - 47,97 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, šią medžiagą supakavo į plastikinį maišelį ir ne vėliau kaip 2015-09-23, neteisėtai atgabeno į sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), kur bendrai su G. B., turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą platinti, ją neteisėtai laikė iki 2015-09-23 22.30 val., kai atliktos kratos metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

R. M. 2015 m. rugsėjo 23 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kaltinamajam R. M. taikomo suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamojo R. M. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad nutartis yra nepagrįsta. Nustačius bent vieną Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytą suėmimo pagrindą, kaltinamasis gali būti suimtas ar suėmimo terminas gali būti pratęstas, tačiau tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnis numato galimybę sušvelninti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę, o sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, kai suėmimo terminas tęsiamas kaltinamojo R. M. atžvilgiu jau ilgą laiką, svarbūs klausimai tampa ir bylos sudėtingumas, jos apimtis, ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas, priežastys, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nėra baigtas (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalis). Nors įrodymai šioje bylos stadijoje negali būti galutinai įvertinti, tačiau iš tokios bylos medžiagos, gynėjo nuomone, galima daryti išvadą, kad R. M. veika kvalifikuojama galimai per sunkiai, R. M. nepagrįstai bandoma inkriminuoti bendrininkavimą su kitu kaltinamuoju, R. M. galima būtų įtarti ar net kaltinti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.

Teismas motyvuodamas skundžiamoje nutartyje nurodytus pagrindus, pakankamai neįvertino, kad R. M. neturi jokio galiojančio teistumo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra užauginęs savo vaikus. Be to, R. M. daug metų gyveno faktinėje santuokoje su sugyventine K. M. ir padėjo pastarajai užauginti bei išlaikyti jos dukrą. Šiuo metu R. M. yra susituokęs su K. M.. Taip pat teismas neįvertino to, kad R. M. ieškojo darbo – jis buvo registruotas darbo biržoje ir iš pastarosios sąrašo buvo išbrauktas tik dėl jo suėmimo šioje byloje. Tuo tarpu, teismas nurodytas aplinkybes skundžiamoje nutartyje, t. y. dėl kaltinamojo šeimyninės padėties ir darbinių santykių išdėstė neteisingai, iškraipė.

R. M. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs parodymus, aktyviai, įstatymų leidžiamomis priemonėmis ginasi šioje byloje ir jau vien dėl to neturi jokio tikslo bėgti ar slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Juolab, kad R. M. nėra kaltinamas smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu.

Gynėjo nuomone, teismas padarė visiškai nepagrįstą ir deklaratyvią išvadą, kad R. M. atžvilgiu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, byloje yra duomenų, kad R. M. sutuoktinė turi galimybę sumokėti iki 5000 eurų užstatą, ji to prašė ir prokuroro, t. y., kad R. M. būtų taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Tuo tarpu apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios galimybės nesvarstė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Kaltinamojo R. M. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kito kaltinamojo G. B. parodymuose, automobilio apžiūros, kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. R. M. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3, 5, 6 dalys). R. M. inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamasis įstatymas už sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi R. M. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu didelio ir labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, pasikėsinimu padaryti minėtų medžiagų kontrabandą, galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, jo veiksmai buvo aktyvūs, jis nebuvo antraeilis bendrininkas. Todėl kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto suplanuoti, vykdyti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. R. M. galimai turi ryšių užsienyje, iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal R. M. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, mastą, įvertinus gabentų psichotropinių medžiagų kiekį – 2871,02 g metamfetamino, kuris daugiau nei 28 kartų viršija žemutinę labai didelio kiekio šios narkotinės medžiagos ribą, bei sodo namelyje laikytų psichotropinių medžiagų didelį kiekį – 47,97 g metamfetamino, yra pagrindo manyti, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių R. M. pragyvenimo šaltinių. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. praeityje buvo teistas, tame tarpe ir užsienio valstybėje, ir nors teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad kaltinamasis nėra vedęs, bet tai nedaro teismo išvadų neteisingų dėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindo buvimo. Nors R. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, daug metų gyveno faktinėje santuokoje su dabartine savo sutuoktine, padėjo pastarajai auginti bei išlaikyti jos dukrą, tačiau R. M. vaikai jau yra suaugę, R. M. nors ir buvo registruotas darbo biržoje, tačiau oficialių pajamų neturėjo, nepateikė duomenų, kad iš viso būtų kur nors anksčiau oficialiai dirbęs, tai patvirtina ir byloje esantis „Sodros“ išrašas apie asmenį ir jo draudėjus. Be to, R. M. anksčiau buvo teistas užsienyje. Kitų duomenų, kurie rodytų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, byloje nėra. Šių aplinkybių visuma rodo, kad R. M. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir mastas bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad suimtasis galimai turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, R. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis) ir daryti naujus nusikaltimus.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog R. M. suėmime laikomas jau ilgą laiką (1 metus), tačiau toks terminas, teismo nuomone, nėra nepagrįstai ilgas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. galimai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, todėl jis vertinamas kaip itin linkęs nusikalsti. Kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (Lietuvos Respublikos BPK 133 straipsnis). Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai. Tačiau nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. Bylos procesas nėra vilkinamas. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl taikomos kardomosios priemonės trukmės, įvertino, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas jau eina į pabaigą. Šiuo atveju, siūlomas iki 5000 eurų užstatas, atsižvelgus į R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį, sunkumą, mastą bei disponuotų psichotropinių medžiagų kiekį, nėra pakankamo dydžio, jog užtikrintų Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam R. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, sunkumas bei mastas rodo ypatingą R. M. asmenybės pavojingumą, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Kaltinamajam R. M. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos BPK 121, 122 straipsnių nuostatoms. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo R. M. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Danio Svirinavičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kaltinamajam R. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 23 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.