Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, antstolė V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė V. V. nustatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu Nr. S-20-162-14931 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, jog palikėjos Ž. M. skolos buvo išviešintos AIS tiek palikėjai esant gyvai, tiek po jos mirties, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai šiuo atveju buvo nereikalingi.

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė V. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0162/13/01720 pradėtą pagal 2013 m. kovo 13 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-447-162/2013 dėl 84,44 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. M. išieškotojos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai, ir vykdomąją bylą Nr. 0162/12/02534 pradėtą pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10280-794/2012 dėl 219 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Ž. M. išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkės Ž. M. nustatyta, kad skolininkė 2014 m. gruodžio 14 d. mirė. Mirusios skolininkės turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, paveldėjimo liudijimas išduotas 2016 m. birželio 3 d. Antstolė V. V. 2020 m. lapkričio 12 d. vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720 priėmė patvarkymą Nr. S-20-162-14415, kuriuo skolininkė Ž. M. pakartotinai keičiama į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja skundžia antstolės patvarkymą Nr. S-20-162-14415, dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, ir 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-162-13918, dalyje dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720. Pareiškėja nurodo, jog Turto arešto aktų registre nėra įregistruoto arešto turtui vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720, kurioje išieškotoja yra UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Taip pat antstolė nepateikė dokumentų, patvirtinančių skolos išviešinimą vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720, be to, antstolių informacinėje sistemoje taip pat nėra informacijos apie taikytus areštus Ž. M. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720 nėra įregistruoto arešto palikėjos Ž. M. turtui, yra pagrindas spręsti dėl antstolio patvarkymo Nr. S-20-162-14415 panaikinimo ir 2020 m. lapkričio 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-162-13918 panaikinimo dalyje dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį yra pažymėjęs jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t.y. ar kreditoriaus reikalavimas pareikštas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 str. 4 d. teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 pažymėjo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 str. 1 d. reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė vykdo skolų išieškojimą iš palikėjos Ž. M. išieškotojai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Po skolininkės mirties 2016 m. birželio 3 d. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Bylos duomenimis nustatyta, jog apie vykdomą išieškojimą iš Ž. M. yra išviešinta AIS tiek palikėjai esant gyvai, tiek po jos mirties. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų išviešinimo per AIS reikšmės tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, nurodė, jog valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau ir – Taisyklių) 43 punktas). Įgyvendindama šią funkciją valstybės institucija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). AIS yra informacinės sistemos dalis, o valstybės institucija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Kadangi valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja atitinkama valstybės institucija, priklausomai nuo to, koks turtas paveldimas, šiuo atveju – VĮ Turto bankas, šiai institucijai kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojai, taip pat yra numatyta pareiga inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu (Taisyklių 43 punktas, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis). Todėl šiai funkcijai įgyvendinti VĮ Turto bankas taip pat turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, atitinkamai AIS, bei gauti informaciją apie palikėjo atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis, 35 straipsnio 1 dalis, Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.) 11.2 punktas, 23 punktas). Taigi, nors Antstolių informacinės sistemos nuostatuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ yra AIS duomenų gavėjas, tačiau neabejotina, kad ši valstybės institucija, vykdydama savo funkcijas, susijusias su turto paveldėjimo valstybės vardu, priskirtina prie institucijų, kurios naudojasi valstybės informaciniais ištekliais, esančiais valstybės informacinėse sistemose, įskaitant AIS. Tokios pat pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020), Klaipėdos apygardos teismas (2020 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-55-1092/2020).

VĮ Turto bankas turi galimybę naudotis AIS, gauti duomenis, todėl vien ta aplinkybė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720 nėra areštuotas palikėjos turtas, ar antstolės taikytas turto arešto aktas Turto arešto aktų registre, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjai nebuvo ar negalėjo būti žinoma apie palikėjo skolą kreditorei (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, nepriklausomai nuo to, kuris subjektas atstovautų valstybę paveldėjimo santykiuose, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Priešinga išvada, teismo vertinimu, būtų sunkiai suderinama su kreditorių lygiateisiškumo principu, nes kreditoriai, kurių reikalavimai buvo išviešinti AIS, būtų vertinami skirtingai CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, kai valstybę paveldėjimo santykiuose atstovautų skirtingi subjektai (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM).

Be to, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjos skolos taip pat buvo išviešintos atskiru pranešimu – 2015 m. liepos 20 d. pranešimas apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, kurį antstolė išsiuntė Valstybinei mokesčių inspekcijai, o Valstybinė mokesčių inspekcija pranešimą persiuntė VĮ Turto bankui. 2015 m. rugpjūčio 21 d. VĮ Turto bankas informavo, kad gavo pranešimą apie galimą mirusios Ž. M. turto paveldėjimą. Todėl teiginys, kad skola nebuvo išviešinta yra nepagrįsta, kadangi skola išviešinta net dviem būdais, t. y. per Antstolių informacinę sistemą bei atskiru 2015 m. liepos 20 d. pranešimu.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis aptarta teismų praktika, darytina išvada, kad antstolė 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymą Nr. S-20-162-14415 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir 2020-11-04 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-162-13918, dalyje dėl vykdymo išlaidų, susidariusių vykdomojoje byloje Nr. 0162/13/01720, priėmė teisėtai ir pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą patvarkymą skunde nurodytais pagrindais ir motyvais, nėra pagrindo (CPK 596 straipsnio 1 dalis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atlikdama vykdymo veiksmus antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundo dėl antstolės V. V. veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0162/13/01720 ir Nr. 0162/12/02534 grąžinti antstolei V. V..

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.