Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-794-869/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
2-794-869/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08555-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
J. R.
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Civilinė byla Nr. 2-794-869/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08555-2021-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1;3.2.6.1;VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,dalyvaujant ieškovei D. V.,atsakovui J. R., atsakovo atstovui, advokatui Andriejui Tiščenko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui J. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo prašydama: 1) priteisti iš atsakovo J. R., nepilnametei dukrai E. R., išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisti visas kitas išlaidas, kurios gali atsirasti bylinėjimosi metu (b. l. 1).

2. Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra E. R. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena tik su ieškove. Ieškovė visapusiškai dalyvauja vaiko auklėjime, visada teikė ir teikia išlaikymą, išlaiko būstą, moka būsto paskolą, perka buitinius reikmenis ir higienos priemones, rūbus, maistą ir kt., taip pat yra visiškai atsakinga už vaiko auklėjimą, dvasinį ir moralinį ugdymą ir rūpinasi jo sveikata. Tuo tarpu atsakovas nėra rūpestingas tėvas, nesistengia sukurti tėvo ir vaiko ryšio, atsakovas paskutinį kartą vaiką matė 2018 m. birželio mėnesį, pats atsakovas pas vaiką neatvažiuoja, jo nelanko ir jo poreikiais nesidomi. 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18034-391/2017, įpareigojo atsakovą, nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. kovo 10 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį infliaciją. Pažymėtina, kad po teismo nutarties, kuria nustatyta, kad atsakovas kas mėnesį teiks išlaikymą savo vaikui išlaikymą skirdamas po 190 Eur, aplinkybės iš esmės pasikeitė. Teismo nutarties priėmimo metu nepilnametis vaikas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o ieškinio pateikimo teismui dieną – (duomenys neskelbtini) metų, turi specialiųjų poreikių, jo maitinimo, aprangos, sveikatos priežiūros, laisvalaikio praleidimo poreikiai yra išaugę. Pagrindinės išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti yra maistas, rūbai, komunalinės išlaidos. Be to vaikas turi specialiųjų poreikių - jam yra nustatyta negalia dėl žymaus intelekto sutrikimo, dėl ko jam yra reikalingi specialieji ugdymo poreikiai. Taip pat reikalinga logopedo, spec. pedagogo ir psichologo pagalba. Mama papildomai samdo logopedą, tai per mėnesį kainuoja 100 Eur, taip pat dėl vaiko fizinės būklės, jam privalu atlikti įvairias mankšteles, todėl lanko fizinių pratimų užsiėmimus, kurie taip pat papildomai kainuoja. Sparčiai augant, keičiasi mergaitės fiziniai duomenys, todėl nauji rūbai bei avalynė jai reikalingi kiekvienam metų laikui. Keičiasi ir maisto racionas. Mama stengiasi praplėsti dukters akiratį naujomis knygomis, išvykomis, turiningu laisvalaikiu ir kt. Išlaidos dukros higienos priemonėms, vitaminams bei susirgus vaistams kas mėnesį siekia nemažą pinigų sumą. Atsakovas yra sveikas, darbingas bei gauna pastovias pajamas, tačiau išlaikymą vaikui teikia nepakankamai. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, ypač sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien mamos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti svarbiausi vaiko poreikiai. Šiuo atveju apytiksli būtinųjų išlaidų suma per mėnesį sudaro apie 834 Eur vaikui, tačiau ieškovė prašo iš atsakovo priteisti net mažiau nei pusę išlaidų, skiriamų vaikui sumos, t. y., po 350 Eur. Ieškovė taip pat pažymi, kad prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, buvo atlikta privalomoji mediacija.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad po 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18034-391/2017 priėmimo, kuria nustatyta, kad atsakovas teiks išlaikymą savo vaikui skirdamas po 190 Eur kas mėnesį, aplinkybės iš esmes pasikeitė, bet ne taip ženkliai, kaip nurodo ieškovės atstovė. Atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, tačiau pripažįsta, kad jis nėra pakankamas, todėl siekdama apsaugoti vaiko teisėtus interesus, atsakovas sutinka iš dalies padidinti išlaikymą. Atsakovas, siekdamas taikiai susitarti su ieškove dėl išlaikymo nepilnamečiui vaiko padidinimo, iniciavo mediacijos procesą, tačiau ieškovė, siekdama, jog atsakovas atsisakytų siekio užtikrinti vaiko interesus kompromiso būdu, padidino jo išlaikymo dydį, kreipėsi į Valstybės vaiko teisiu apsaugos ir įvaikinimo tarnybą pateikdama apie atsakovą akivaizdžiai melagingus ir išgalvotus duomenis. Atsakovas nurodo, jog sutinka mokėti po 240 Eur kas mėnesį (DOK-92728).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog bendraujant su ieškove ji pažymėjo, kad atsakovas su vaiku paskutinį kartą bendravo prieš trejus metus. Atsakovas ilgą laiką neteikia išlaikymo, nesidomi dukters gyvenimu. D. V. teigė, kad nepilnametė yra mylima ir tinkamai auklėjama, su dukterimi dirba specialistai, turi auklėtoją, kuri padeda pasirūpinti nepilnamete, kai ieškovė turi dirbti. Tarnybos specialistai ištyrė vaiko gyvenimo sąlygas ir nustatė, kad namuose visur švaru, šilta, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Tarnybos specialistai bendravo su atsakovu, jo teigimu ieškovė negeba tinkamai pasirūpinti jų dukterimi, nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų, nesirūpina jos saugumu bei auklėjimu. Atsakovas nurodė, kad teikia išlaikymą dukteriai, tačiau daugiau ja rūpintis negali, nes pati ieškovė jam nesuteikia galimybių padėti prižiūrėti dukrą. E. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), baigė 5 klases. Nepilnametė turi sveikatos sutrikimų. Jai nustatytas vidutinis intelekto sutrikimas, todėl mergaitė mokosi pagal specialią ugdymosi programą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vaiko nuomonės išklausyti negalima, tačiau susitikimo metu mergaitė buvo geros nuotaikos, šypsojosi. Nepilnametė turi savo kambarį, kuris yra tvarkingas, šviesus ir erdvus. Pažymima, kad šeima Tarnybai yra žinoma. Tarnyba vertina, kad nepilnametė auga, yra nustatyti specialieji poreikiai, kurie reikalauja tiek papildomo rūpesčio, pastangų, tiek papildomų išlaidų, nes reikalinga nuolatinė specialistų pagalba ir priežiūra, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi mergaitės interesai (DOK-146546).

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovė papildomai detalizavo ir aptarė pasikeitusius vaiko poreikius.

Atsiliepimas

6. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad sutinka dukters išlaikymui skirti po 240 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžių metu Tarnybos atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko. Byloje gautas prašymas nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovams nedalyvaujant, vadovaujantis teismui pateiktomis Tarnybos išvadomis. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Tarnybos atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18034-391/2017 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje pareiškėjai susitarė šalių nepilnametės dukters E. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. V. (Taikos sutarties 1 punktas) bei taikos sutarties 3 punkte pareiškėjai nustatė, kad tėvas J. R. iki vaiko pilnametystės įsipareigoja mokėti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl Teismo nutartimi nustatyto išlaikymo nepilnametei dukrai pakeitimo (padidinimo).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18034-391/2017 buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje pareiškėjai susitarė šalių nepilnametės dukters E. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. V. (taikos sutarties 1 punktas) bei taikos sutarties 3 punkte pareiškėjai nustatė, kad tėvas J. R. iki vaiko pilnametystės įsipareigoja mokėti po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taikos sutarties sudarymo metu dukrai E. R. priėmimo metu buvo aštuoni metai, šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini) metų.

10. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

11. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Žemesnės instancijos teismas

12. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2017 m. sausio 31 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaikų poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaikų poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

13. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

14. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

15. Ieškovė padidėjusius vaiko išlaikymo poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje, kuriuos detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog per mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui yra reikalingos šios sumos: maistui – 150 Eur, drabužiams, avalynei – 60 Eur, sveikatos priežiūrai – 70 Eur, higienos priemonės 50 Eur, mokykliniai reikmenys – 40 Eur, lavinimo priemonės – 60 Eur, logopedo paslaugos – 100 Eur, gimnastika „Skrydis“ – 30 Eur, komunalinės paslaugos – 60 Eur, paskola butui (vaiko dalis) – 30 Eur, automobilio išlaidos (kuras, remontas) – 30 Eur, auklės paslaugos – 60 Eur, sveikatos draudimas – 34 Eur. Iš viso 834 Eur. Pasak ieškovės, išlaidos maistui, logopedo paslaugoms, komunalinėms paslaugoms, išlaidos automobiliui išaugo, atsirado naujų – išlaidos gimnastikos būreliui.

16. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su prašoma iš jo dukrai priteisti 350 Eur išlaikymo suma per mėnesį, nesutinka, mano, jog tokios sumos yra pernelyg didelės. Atsakovas nurodė, jog jis sutinka vaiko išlaikymui skirti po 240 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis sumomis, ypač atkreipia dėmesį į tai, kad lavinimo priemonėms daugiausiai galima skirti po 30 Eur per mėnesį, logopedo paslaugos vaikams gali būti teikiamos nemokamai, o mokamoms neturėtų viršyti 30 Eur sumos per mėnesį.

17. Ieškovė, siekdama pagrįsti vaikų poreikius, į bylą pateikė sutartis, mokėjimo kvitus, fotonuotraukas, banko sąskaitų išrašus ir kitus rašytinius įrodymus.

18. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaiko maitinimui per mėnesį reikalingos išlaidos vidutiniškai sudaro po 150 Eur per mėnesį, į kurias įskaičiuota apie 38 Eur suma per mėnesį, reikalinga pietums mokykloje. Teismo vertinimu, 150 Eur per mėnesį suma (duomenys neskelbtini) metų nepilnametės mergaitės maitinimui yra protinga ir atitinkanti visuotinai žinomas prekių kainas, todėl teismas ieškovės nurodytas išlaidas nepilnamečio vaiko maitinimui, sudarančias 150 Eur per mėnesį, pripažįsta pagrįstomis.

19. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė aptariamas išlaidas būstui (ieškovės būsto mokamos paskolos vaiko dalis 30 Eur per mėnesį) ir komunaliniams mokesčiams apmokėti (vidutiniškai 60 Eur per mėnesį). Įvertinus aplinkybę, kad būsto paskolą ieškovė moka už savo nuosavybėn įgytą butą, kurį, sumokėjus kreditoriui visą paskolą, įgis asmeninės nuosavybės teise, būsto paskolos išlaidos į vaiko poreikius neįtraukiamos. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo 2017 m. išlaidos komunalinėms paslaugoms (šildymui, elektrai, vandeniui, internetui, kitoms paslaugoms) padidėjo. Teismas vertina, kad ieškovės nurodomos 60 Eur išlaidos komunalinėms paslaugoms (vaiko dalis) yra protingos ir pagrįstos, todėl įtrauktinos į kasmėnesinius vaiko poreikius.

20. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, jog dukros drabužiams, avalynei per mėnesį yra reikalinga po 60 Eur bei pateikė teismui dalies drabužių įsigijimo išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neretai ne visi drabužių, avalynės ar kitų pirkinių įsigijimo kvitai yra išsaugomi, vertina, jog tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metų paauglės mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį reikalinga 60 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga ją aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį mergaitei sudaro apie 60 Eur.

21. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės patiriamas išlaidas automobiliui, pažymi, kad į vaiko kasmėnesinius poreikius automobilio remontas negali būti įtraukiamas, nes automobilis nuosavybės teise priklauso ne vaikui, o jo motinai, kuri turi pareigą savo turtu rūpintis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukrą kiekvieną rytą reikia vežti į mokyklą maždaug 11 kilometrų. Kartais tai daro pati ieškovė, kuri nuvežusi dukrą grįžta dirbti iš namų, kartais naudojamasi specialiuoju autobusu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad išlaidos kurui (dukros dalis) per mėnesį galėtų sudaryti apie 30 Eur.

22. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 22), kartu įvertinus aplinkybę, jog teismo posėdžio metu tarp šalių nekilo ginčo dėl 70 Eur išlaidų dukters sveikatos priežiūrai, teismas šias išlaidas pripažįsta nustatytomis (CPK 182 straipsnis, 187 straipsnis). Ieškovė poreikių lentelėje taip pat nurodė kasmėnesines 100 Eur išlaidas logopedui ir pateikė tai pagrindžiančias sąskaitas. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog vienas apsilankymas pas logopedą kainuoja 25 Eur, o nuo kreipimosi į teismą dienos, dukra pas logopedą lankosi po du kartus į savaitę. Atsakovas su šiomis išlaidomis nesutiko, nurodydamas, kad galima pas logopedą lankytis nemokamai, o mokamoms paslaugoms daugiausiai galima skirti po 30 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, kad dukrai vieną kartą per metus priklauso nemokama reabilitacijos programa (masažai , kineziterapija), kuria ieškovė su dukra programa naudojasi, ir 10 nemokamų logopedo užsiėmimų. Ieškovė paaiškino, jog paprastai logopedo užsiėmimai yra skiriami darbo laiku. Ieškovei dirbant, yra itin sudėtinga vienai, be atsakovo ar kitų asmenų pagalbos, pasirūpinti dukters pristatymu pas logopedą, todėl šiomis nemokamomis paslaugomis nesinaudoja, naudojasi privačiomis logopedo paslaugomis. Įvertinęs esamą situaciją, teismas nusprendžia, kad specialiųjų poreikių turinčiam nepilnamečiui vaikui logopedo paslaugoms per mėnesį reikalinga 200 Eur suma (8 apsilankymai pas logopedą per mėnesį), kuri įtrauktina į šalių nepilnametės dukters poreikius.

23. Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, (duomenys neskelbtini) metų paauglei, pripažįsta 50 Eur higienos priemonėms (šampūnai, dušo želė, lakas, servetėlės, kosmetika, kvepalai, dezodorantai ir kita). Ieškovė nurodė, jog išlaidos mokykliniams reikmenims (knygoms, pratyboms, žaidimams į mokyklą) per mėnesį išleidžia apie 40 Eur. Atsakovas su tokiomis išlaidomis nesutiko. Ieškovei nepateikus papildomų įrodymų apie patiriamas išlaidas dukters mokykliniams reikmenims įsigyti, atsižvelgiant visuotinai žinomas analogiškų prekių kainas, teismas, pritardamas atsakovo pozicijai, ieškovės nurodomas išlaidas mokykliniams reikmenims mažina iki 30 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

24. Poreikių lentelėje ieškovė taip pat nurodė 60 Eur išlaidas lavinimo priemonėms, 30 Eur išlaidas gimnastikos būreliui ir 60 Eur – laisvalaikiui. Teismo posėdžio metu ieškovė detalizavo šiuos poreikius ir nurodė, kad lavinimo priemonės, t. y., kamuolys, supynės, kitokie žaidimai, o laisvalaikiu dukra lankosi kine, teatre, draugų gimtadieniuose, dalyvauja gimnastikos varžybose (mokestis 10 Eur), atostogos.

25. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į tai, jog ne visos papildomo ugdymo veiklos, būreliai yra nemokami, be to, kiekvienas vaikas, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi teisę pretenduoti į neformalaus vaikų švietimo (toliau – NVŠ) finansavimą, sudarantį 15 Eur per mėnesį, teismas 30 Eur per mėnesį išlaidas nepilnamečio vaiko papildomam ugdymui, vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, kokybiškai leisti laisvalaikį. Teismo vertinimu, lavinimo priemonėms ir laisvalaikiui, įskaitant ir sporto būrelį, per mėnesį galima skirti po 50 Eur, iš viso 100 Eur.

26. Ieškovė papildomai nurodė, jog neįgalumą turinčiai dukrai yra reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl dukros mokyklos atostogų metu, dukrą padeda prižiūrėti auklė, kuriai per mėnesį tenka skirti apie 60 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai pažymėjo, kad 2021 m. vasarą auklės paslaugoms per mėnesį išleido po 240 Eur. Atsakovas su šiomis išlaidomis sutinko iš dalies, nurodydamas, jog per mėnesį auklės paslaugoms galima skirti po 20 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog mergaitė turi specialiųjų poreikių ir jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ieškovės nurodomas išlaidas auklei 60 Eur laiko protingomis ir pagrįstomis.

27. Vaiko poreikių lentelėje taip pat ieškovė įtraukė įmokas sveikatos draudimui – po 34 Eur ir į bylą pateikė Draudimo liudijimą DD Nr. 098800 (b. l. 15), kurio paskirtis yra lėšų kaupimas „vaiko ateičiai“. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartis sudaryta išimtinai dukros interesais (naudos gavėjas – 100 proc. E. R.), o sukaupti pinigai bus panaudoti patenkinti mergaitės poreikius, teismas šias išlaidas, sudarančias 34 Eur per mėnesį, įtraukia į vaiko poreikius.

28. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės mergaitės E. R. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 874 Eur suma.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, 2022 metais sudaranti 73,50 Eur. Kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, papildomai skiriama išmoka vaikui ir mokama 43,26 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį. Iš viso 116,78 Eur. Dėl nustatyto vidutinio neįgalumo lygio E. R. turi teisę gauti 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio išmoką (Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – sudaro 225 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. Šalpos pensijų bazės dydis – 150 Eur). Taip pat ieškovė nurodė gaunanti 60 Eur tikslinę kompensaciją. Pažymima, kad tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismo vertinimu, kadangi mokamų socialinių išmokų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šias išmokas vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

30. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnametės E. R. išlaikymo suma mažinama 401,78 Eur gaunamomis išmokomis.

31. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nustatytas vertinant vaiko poreikius bei įvertinus tėvams teikiamų išmokų vaikui dydį, kurios savo esme yra skirtos vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 474 Eur suma, kurią turėtų skirti abu tėvai.

32. Nuo 2017 m. birželio 9 d., kuomet šalių dukrai buvo aštuoneri metai ir kuomet teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis po 190 Eur per mėnesį, dukra paaugo, taip pat atsirado išlaidų jos papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2017 metais patiriama vaikų maistui, aprangai, kanceliarinėms priemonėms. Teismas daro išvadą, kad 2017 metais sudarant taikos sutartį nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, dukrai reikalinga 474 Eur per mėnesį suma.

33. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

34. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

35. Bylos duomenimis ieškovė sveika, darbingo amžiaus, vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Jai priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai per mėnesį sudaro 2065 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 1278 Eur per mėnesį. 2017 m., kai mergaitei buvo priteistas išlaikymas, ieškovė taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau jos darbo užmokestis buvo kelis kartus mažesnis. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nuosavybės teise įregistruota viena transporto priemonė - automobilis TOYOTA AURIS, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, turto arešto aktų registre, antstolių informacinės sistemos registre, juridinių asmenų registre įrašų apie ieškovę nėra. Hipotekos registre įregistruota hipoteka pagal 2017 m. birželio 7 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

36. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 2100 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarytų apie 1298 Eur. 2017 metais atsakovo darbo užmokestis šioje įstaigoje, atskaičius mokesčius, vidutiniškai sudarė apie 680 Eur. Bylos duomenimis, atsakovas sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbingumą, ar kitų išlaikytinių neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis VW SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo nuosavybės teise įregistruotas į: 65/89 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 47/65 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 76/105 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 667/2000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis turto arešto aktų registre, antstolių informacinės sistemos registre, juridinių asmenų registre įrašų apie atsakovą nėra. Hipotekos registre įregistruota hipoteka atsakovo vardu pagal 2017 m. kovo 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į šalių nuosavybės teise turimą turtą bei turimus finansinių įsipareigojimus bei prievolių hipotekos kreditoriams vykdymo. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas taip pat atsižvelgia bei vertina ir kitas aplinkybes, t. y., šalių gaunamas pajamas bei jų pokytį po Teismo sprendimo priėmimo Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas (nagrinėjamu atveju – du nepilnamečiai vaikai), tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

38. Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą nuo 190 Eur per mėnesį iki 350 Eur per mėnesį dukrai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18034-391/2017, nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2021 m. kovo 25 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai E. R., sudarantį po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas nesukeltų atsakovui J. R. esminės žalos bei atitiktų jo galimybes prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, bylos nagrnėjimo teisme metu atsakovas nurodė, jog sutinka tokio dydžio išlaikymą dukrai teikti.

39. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė D. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

40. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y., 31,25 proc., kadangi buvo prašoma padidinti priteistą išlaikymą 160 Eur per mėnesį (nuo 190 Eur per mėnesį iki 350 Eur per mėnesį), o išlaikymas padidintas 50 Eur per mėnesį (nuo 190 Eur per mėnesį iki 240 Eur per mėnesį.

44. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((240 Eur – 190 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.).

45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 3,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18034-391/2017 patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 240,00 (du šimtus keturiasdešimt) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. kovo 25 d.) iki dukros pilnametystės, šią pinigų sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos, pervedant į ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama D. V.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė