Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-625-273/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-07
Bylos Nr.: e2A-625-273/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-21581-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas: D. D.
Ieškovas: D. D.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-625-273/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21581-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. D. atstovo advokato G. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 pagal ieškovo D. D. patikslintą ieškinį atsakovei D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, motinos valdžios ribojimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir atsakovės D. D. priešieškinį ieškovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. D. patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės D. D. nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų D. D., D. G. D., D. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko D. D. naudai išlaikymą po 150 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; 4) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko D. G. D. naudai išlaikymą po 150 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; 5) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko D. D. naudai materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; 6) neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. D., D. G. D., D. D. atžvilgiu; 7) po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti krovininį automobilį ZIL 131, VIN: (duomenys neskelbtini) , v/n (duomenys neskelbtini), 1991 metų laidos, 300 Eur rinkos vertės ir keleivinį automobilį CHRYSLER, GRAND VOYAGER, VIN: : (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 1996 metų laidos, 200 Eur rinkos vertės, atsakovei nepriteisiant piniginės kompensacijos; 8) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti prigimtinę pavardę – D.; 9) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad šalys konfliktuoja jau trys metai. Šalys ir nepilnamečiai vaikai gyvena ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Šiuo metu šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovės psichologinė (galimai, ir psichinė) būklė ieškovui kelia rimtų nuogąstavimų; objektyvių įrodymų dėl to ieškovas neturi, tačiau atsakovės elgesys ir pasisakymai (kad nužudys savo vaikus) parodo atsakovės nestabilią būklę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į atsakovės neadekvatų elgesį, grasinimus savo vaikams ir nuolatinį psichologinį smurtą prieš juos, siekiant užtikrinti saugią, ramią ir stabilią gyvenamąją aplinką, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Atsakovė niekada nesirūpino vaikų aprūpinimu avalyne, drabužiais, kitomis priemonėmis, nepaisant to, kad praktiškai visą santuokinio gyvenimo laiką niekur nedirbo. Atsakovė yra jauna, darbinga, sveika, darbingo amžiaus ir nėra duomenų apie jos darbingumo apribojimus. Ji yra finansiškai pajėgi ir gali prisidėti prie vaikų išlaikymo. Vyresnieji vaikai (D., D. G.) išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančia motina. Mažametis D. išreiškė norą miegoti savo namuose. Atsakovė netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu: jiems grasina, konfliktuoja su vaikais bei vaikų giminaičiais (senele). Atsakovės apsilankymų metu kviečiama policija, kas taip pat neigiamai veikia vaikus. Atsakovė savo elgesio vaikų atžvilgiu nekoreguoja, nesistengia atkurti ryšio su vaikais. Atsakovė tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, vaikai yra nurodę, kad motina jų atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, jie atsisako bendrauti su motina, todėl neterminuotas tėvų – atsakovės – valdžios apribojimas yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje ir nepažeidžiantis vaikų geriausių interesų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su reikalavimu nustatyti sūnaus D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu, su kitais patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad tėvų valdžios apribojimo klausimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje, nes taip prieštarautų CPK 383 straipsnio nuostatoms.

4. Atsakovė patikslintame priešieškinyje prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų D. G. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su atsakove, o D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. D. ir D. D. po 60,00 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, o iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D. po 60,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą trejiems metams po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei apmokėti nebaigtas studijas; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones ZIL 131 ir Chrysler Grand Voyager, o atsakovei priteisti iš ieškovo 4 600 Eur piniginę kompensaciją už transporto priemones; 6) padalinti kreditorinį įsipareigojimą – „Swedbank“, AB pagal 2011 m. lapkričio 7 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-054440-PI, kreditorinį įsipareigojimą pripažinti solidaria šalių prievole; 7) priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad bendras šalių gyvenimas iširo dėl ieškovo veiksmų: ieškovas vartoja alkoholį, neblaivus būna agresyvus. Prieš atsakovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Šiuo metu ieškovas neįleidžia atsakovės į namus, draudžia matytis su vaikais, juos nuteikinėja prieš atsakovę. Sutinka su reikalavimu nustatyti vyriausiojo sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi vyriausiasis sūnus neigiamai veikia mažesnius brolius, juos muša, skriaudžia, žaloja. Nurodė, kad preziumuotina, jog sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Nustačius dviejų jauniausių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, ji atitiktų CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatytą sąlygą, todėl prašo priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą trejiems metams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Gyvenant santuokoje buvo įgytos dvi transporto priemonės: ZIL 131 – 8000 Eur vertės ir Chrysler Grand Voyager – 1200 Eur vertės. Taikant CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatytą lygių dalių prezumpciją atsakovė sutinka, kad transporto priemonės būtų priteistos ieškovui, o atsakovei būtų priteista pusės transporto priemonių vertės piniginė kompensacija – 4 600 Eur. Atsakovė turi kreditorių AB „Swedbank“, kadangi paskola paimta santuokos metu, siekiant geresnio išsilavinimo, kuris sudarytų galimybę gauti geriau apmokamą darbą, taip pagerinat šeimos finansinę padėtį, šis kreditorinis įsipareigojimas turi būti pripažintas solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

6. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas prašė patikslintą priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra pradėtas ar atliekamas joks ikiteisminis tyrimas nei ieškovo nei jo tėvų atžvilgiu. Visi atsakovės policijos pareigūnų iškvietimai yra be pagrindo. Atsakovės pozicija, kad ieškovas nesirūpino šeima yra tik jos gynybinė versija. Atsakovės nurodoma krovininio automobilio vertė 8 000 Eur yra visiškai neadekvati ir nepagrįsta. Atsakovės reikalavimas dėl prievolės AB „Swedbank“ pripažinimo solidaria prievole yra nepagrįstas. Apie šį kreditą ieškovui tapo žinoma, tik prasidėjus bylos nagrinėjimui. Ieškovas nurodo nesutinkantis su reikalavimu dviejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Byloje yra duomenų apie agresyvų, galimai pavojingą atsakovės elgesį vaikų atžvilgiu. Atsakovė psichologiškai smurtauja nepilnamečių vaikų atžvilgiu (galimai smurtavo ir fiziškai), vaikai jos bijo ir nenori bendrauti. Visi trys nepilnamečiai vaikai turi gyventi kartu, neturi būti išskirti pagal atsakovės pageidavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu, atsisakė priimti atsakovės 2019 m. gruodžio 3 d. pateiktą prašymą ir įrodymus ir grąžino juos atsakovei; patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 2000 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1677) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę – „D.“, atsakovei pavardę „D.“; nustatė nepilnamečių vaikų D. D., D. G. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatė atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. D., D. G. D. ir D. D.: 1. Atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val., ir nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. atsakovei pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant atgal tokia pat tvarka; 2. atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip iki atitinkamo penktadienio 16.00 val. informuoti ieškovą, nurodant ar atsakovė atvyks pas nepilnamečius vaikus ir juos pasiims. Jeigu iki nurodyto laiko, atsakovė ieškovo apie tai neinformuoja, laikoma, kad atsakovė išreiškė valią, jog su vaikais ji tą šeštadienį nebendraus. Apie ketinimą pasiimti vaikus sekmadienį, atsakovė ieškovą informuoja atitinkamą šeštadienį, kuomet vaikus grąžina ieškovui; 3. Atsakovė bendrauja telefonu su nepilnamečiais vaikais kasdien ne anksčiau kaip nuo 12.00 val. ir ne vėliau kaip iki 18.00 val.; priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D. po 100,00 Eur, D. G. D., po 100,00 Eur, D. D. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 31 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovas; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį ZIL 131, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei iš ieškovo 150 Eur kompensaciją už automobilį ZIL 131, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį CHRYSLER, GRAND VOYAGER, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei iš ieškovo 200 Eur kompensaciją už automobilį CHRYSLER, GRAND VOYAGER, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); pripažino prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2011 m. lapkričio 7 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-054440-PI asmenine atsakovės prievole; likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui 1 463 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovo 134,66 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2000 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1677). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. D., (duomenys neskelbtini) sūnus D. G. D. ir (duomenys neskelbtini) sūnus D. D.. Santuokos metu įgytas krovininis automobilis ZIL 131, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 1991 metų laidos ir keleivinis automobilis CHRYSLER, GRAND VOYAGER, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), 1996 metų laidos. 2011 m. lapkričio 7 d. tarp AB „Swedbank“ ir atsakovės sudaryta valstybės remiamos paskolos studentams sutartis Nr. 11-054440-PI.

Šalies argumentai

9. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Teismas nustatė, kad po teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta, atsakovė į bylą pateikė prašymą, kuriuo prašė prijungti į bylą naujus įrodymus, apklausti liudytojus, išreikalauti įrodymus, padalinti smulkų turtą ir kt. Teismas atsisakė priimti atsakovės 2019 m. gruodžio 3 d. pateiktą prašymą ir įrodymus (CPK 75 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovė, kuriai byloje atstovavo advokatas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės turėjo galimybę pateikti įrodymus, todėl įrodymų ir prašymų pateikimas bylą išnagrinėjus iš esmės, kai, be kita ko, atsakovei papildomus įrodymus buvo pasiūlyta pateikti pasinaudojant trūkumų šalinimo institutu ir posėdžio metu, laikomas nesuderinamu su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.

Žemesnės instancijos teismas

10. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad šalys itin stipriai konfliktuoja nuo 2018 metų, šalių konfliktai peržengė šeimos ribas, reguliariai kreipiamasi į policiją, pareiškimai nuosekliai tiriami, tačiau iki faktinio šeimos iširimo pagrindo ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti nagrinėti baudžiamojo proceso tvarka nenustatyta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamajame name ieškovas ir atsakovė gyveno skirtingose gyvenamosiose patalpose. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad ieškovas naudojo fizinį ir/ar psichologinį smurtą prieš atsakovę, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo pateiktas nuotraukas pripažino, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar dėl atsakovės kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas. Šalys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų šeimoje, derintis vienas prie kito, todėl sprendė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Dėl motinos valdžios ribojimo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad įrodymų pakanka konstatuoti, kad atsakovės elgesys yra neadekvatus, o bendraudama su vaikais atsakovė sukuria vaikams emociškai nestabilią ir nesaugią aplinką. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina gilų konfliktą tarp ieškovo ir atsakovės bei tarp atsakovės ir nepilnamečių vaikų nesutariant vaikų auklėjimo, gydymo ir bendravimo su vaikais klausimais. Teismas įvertino į bylą pateiktą medicinos dokumentų išrašą, kuriame atsakovei konstatuojamas nepatikslintas psichikos sveikatos sutrikimas, ir pagal atsakovės būseną yra reikalingas stacionarinis gydymas psichiatrijos klinikoje. Esant šiems medicininiams duomenims teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad atsakovės netinkamas elgesys su vaikais yra sąlygotas atsakovės psichinės sveikatos sutrikimo. Nurodė, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti atsakovės netinkamą elgesį su vaikais, tačiau šiuo metu negalima konstatuoti, kad dėl šių veiksmų yra atsakovės kaltė, todėl atsakovės elgesio su vaikais problemos spręstinos medicininėmis priemonėmis, o ne teisiniu instrumentu, t. y. taikant motinos valdžios apribojimą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti griežčiausią atsakovės motinos teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančią priemonę – neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

12. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad visi šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškovu. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių įrodymų apie savo gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovei slepiant savo gyvenamąją vietą nėra galimybių įvertinti atsakovės gyvenimo sąlygų: ar buitinės sąlygos atsakovės gyvenamojoje vietoje atitiktų nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog šiuo metu nėra galimybės nei vieno iš nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Teismas atsižvelgė ir į šalių nepilnamečių vaikų norą gyventi kartu su tėvu, o ne su motina. Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvas tinkamai prižiūri ir rūpinasi vaikais, vaikai yra prisirišę prie tėvo, šiuo metu atsakovė neturi sąlygų užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai bijo atsakovės. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris leistų spręsti, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pripažino, kad visų trijų šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu geriausiai atitiks vaikų interesus, todėl tenkino ieškovo reikalavimą nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu, o atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatyti jauniausių dviejų vaikų gyvenamąją vietą su motina atmetė.

13. Dėl išlaikymo atsakovei priteisimo. Teismas nurodė, kad visų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, nėra teisinio pagrindo vadovautis CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatymine prezumpcija dėl išlaikymo reikalingumo. Kitų pagrindų, pagrindžiančių išlaikymo poreikį, atsakovė neįrodinėjo, todėl teismas reikalavimą dėl išlaikymo atsakovei iš ieškovo priteisimo atmetė.

14. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas atsakovei nustatyti minimalią bendravimo su vaikais tvarką: atsakovės nepagrįsti kaltinimai aplinkinių atžvilgiu, netinkamas elgesys su sūnumis, konfliktai su ieškovo motina ir su vyriausiuoju sūnumi, turi neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad vaikams nesaugu bendrauti su atsakove, o bendravimo tvarka galėtų būti dar retesnė nei teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Įvertinęs pateiktus duomenis teismas sprendė, jog atsakovės ir nepilnamečių bendravimas yra sutrikęs, atsakovei atvykus bendrauti su vaikais jie patiria neigiamą emocinį krūvį, atsisako su atsakove bendrauti, kadangi atsakovė netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu: jiems grasina, konfliktuoja su vaikais bei vaikų giminaičiais (senele). Pažymėjo, jog atsakovės apsilankymų metu kviečiama policija, kas taip pat neigiamai veikia vaikus. Net ir nustačius laikiną bendravimo tvarką atsakovė savo elgesio vaikų atžvilgiu nekoreguoja, nesistengia atkurti ryšio su vaikais. Šiems nesutikus su ja bendrauti imasi prievartos priemonių (bando patekti į vaiko kambarį, net jam aiškiai išreiškus nenorą bendrauti su atsakove). Teismo vertinimu, ieškovo ir atsakovės bei atsakovės ir vaikų santykiai konfliktiški, neigiamai emocionalūs, kas daro neigiamą įtaką vaikams ir jų psichinei būklei. Atsakovė tinkamai nevykdė nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, nesistengė išnaudoti ir to bendravimo laiko, kuris buvo nustatytas. Teismas sprendė, jog atsakovės pasirinktas bendravimo būdas bei forma neatitinka vaikų poreikių, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius bei norus. Nuolatinio, sistemingo ir maksimalaus bendravimo, kurio pagrindu atsirastų ilgalaikis ir stiprus ryšys tarp vaikų ir atsakovės, dėl atsakovės elgesio šiuo metu nustatyti neįmanoma. Teismas sistemiškai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog minimalios bendravimo tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant apsaugoti vaikų interesus.

15. Dėl išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovo nurodoma 300 Eur suma trijų vaikų maitinimui (100,00 Eur per mėnesį) nėra didelė, vaikų higienos priemonėms, kirpyklai reikalingą 50,00 Eur sumą taip pat nėra pagrindo vertinti kaip per didelę, 200,00 Eur suma aprangai ir avalynei taip pat nevertintina kaip per didelė. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, bei į tai, kad šalių sūnūs auga, todėl tie patys rūbai ir avalynė ne visada gali būti tinkami kitą sezoną ne tik dėl nusidėvėjimo, bet ir dėl išaugimo. Kitas išlaidas: 70,00 Eur sveikatos priežiūrai, 90,00 Eur ugdymui, 90,00 Eur laisvalaikio pramogoms bei 80,00 Eur kitas papildomas išlaidas, teismas taip pat laikė ne per didelėmis. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktą vaiko išlaikymui skiriamų lėšų per mėnesį sąrašą sprendė, jog šalių vienam nepilnamečiui vaikui poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro 300,00 Eur. Teismo vertinimu, minėta suma patenkintų tiek vaiko būtinuosius, tiek ir dalį papildomų poreikių.

16. Dėl tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. verčiasi individualia veikla, jos mėnesinės pajamos yra 400-500 Eur, atsakovė turi 51/100 dalį 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalių sūnums gyvenant su ieškovu, jam tenka visa priežiūros ir kasdienio rūpesčio vaikais našta, taip pat didesnis aprūpinimo vaikams teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovas yra dirbantis ir jo gaunamos pajamos panašaus dydžio kaip ir atsakovės, ieškovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Tiek ieškovas tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl turi dėti visas pastangas, kad gautų pakankamas pajamas savo vaikams išlaikyti. Teismas pažymėjo, kad į nustatytą vaikams reikalingo išlaikymo dydį (300 Eur) neįskaičiuotinos neįgalumo išmokos vaikams, kadangi šios išmokos skirtos vaikų, kurie dėl sveikatos sutrikimų turi didesnių poreikių – šių poreikių tenkinimui. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio priteistino iš atskirai gyvenančios motinos, įvertinęs gaunamą išmoką vaikui, sprendė, jog šalių nepilnamečiui vaikui skiriama išlaikymo suma turėtų sudaryti 250,00 Eur (300,00 Eur – 50,00 Eur). Teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, ji tik 2019 m. rugpjūčio mėnesį įsidarbino ir pradėjo gauti pajamas iš individualios veiklos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ilgą laiką atsakovė nedirbo, nes rūpinosi vaikais ir šeima. Teismas sprendė, kad atsakovė privalo kas mėnesį skirti po 100,00 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui jo išlaikymui.

17. Dėl santuokoje įgyto turto. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys įgijo krovininį automobilį ZIL 131 ir keleivinį automobilį CHRYSLER, GRAND VOYAGER. Atsakovės teigimu, krovininio automobilio vertė yra 8 000 Eur, lengvojo – 1 200 Eur, tačiau atsakovė į bylą neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas transporto priemonių vertes. Ieškovas nurodė, kad krovininio automobilio ZIL vertė 300 Eur, o lengvojo – 400 Eur ir pateikė įrodymus – internetinių puslapių skelbimus apie parduodamas transporto priemones. Teismas sutiko su ieškovo nurodyta lengvojo automobilio verte. Ieškovui neįrodžius, kad transporto priemonės yra bevertės ar, kad jas atidavus utilizavimui jis patirs nuostolius, teismas sprendė atsakovei priteisti 350 Eur (700 Eur / 2) kompensaciją už ieškovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (CK 3.127 str. 3 d.).

18. Dėl prievolės pripažinimo solidaria. Teismas konstatavo, kad 2011 m. lapkričio 7 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartis Nr. 11-054440-PI buvo sudaryta apmokėti atsakovės studijas, todėl paskola paimta ne šeimos poreikiams, o atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Prievolė pagal minėtą sutartį negali būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovas šioje byloje patyrė 3 206,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, sprendė, kad ieškovo patirtos 3 206,50 Eur bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos bylos sudėtingumui, joje atliktų procesinių veiksmų kiekiui ir pan., todėl vadovaudamasis CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, ieškovo prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidos sumažino iki 2 000 Eur. Nurodė, kadangi ieškovo reikalavimų buvo patenkinta 70 procentų, todėl atsakovė ieškovui turi atlyginti 1 400 Eur išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo 90,00 Eur žyminį mokestį už pradinį ieškinį, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 63 Eur (90 Eur x 70 proc. : 100 proc.) sumokėto žyminio mokesčio. Už reikalavimą apriboti motinos valdžią ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pastarasis reikalavimas buvo atmestas dėl ko ieškovui už atmestą reikalavimą žyminis mokestis nepriteistinas. Teismas iš ieškovo valstybei priteisė 134,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (448,86 Eur x 30 proc. : 100 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovės 2019 m. gruodžio 3 d. pateiktą prašymą ir įrodymus bei grąžinti juos atsakovei, ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nustatyti nepilnamečių vaikų D. G. D. ir D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. G. D. ir D. D. ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą spręsti ambulatorinės kompleksinės teismo psichologijos - psichiatrijos ekspertizės, kurioje ekspertams būtų pavesta atsakyti į klausimus, kuriuos atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui 2019 m. kovo 5 d. prašyme dėl ekspertizės, paskyrimo klausimą; panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir priimti naują sprendimą - priteisti kiekvienam vaikui po 60,00 Eur dydžio išlaikymą; panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti atsakovei iš ieškovo kompensaciją už automobilius, taip pat sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise automobilį ZIL 131 ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą spręsti klausimą dėl transporto priemonių rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: kokia buvo automobilio ZIL, 131, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje; kokia buvo automobilio CHRYSLER, GRAND VOYAGER, VIN: (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) rinkos kaina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

20.1. Dėl turto padalijimo klausimo neišsprendimo. Teismas išsprendė ne visus turto padalijimo klausimus, nesiėmė iniciatyvos nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo turto sudėties, jo vertės, rezoliucinėje dalyje sprendė tik dalies turto (automobilių) priteisimo klausimą, išvados dėl kompensacijos už automobilius atsakovei priteisimo yra nemotyvuotos;

20.2. Dėl nepagrįsto teismo pripažinimo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad šalys su vaikais gyveno ieškovo tėvams priklausančiame name, todėl šalys nuo gyvenimo santuokoje pradžios neturėjo galimybės savarankiškai kurti fizinės ir socialinės savo šeimos aplinkos neveikiami kitos šeimos narių (Ieškovo tėvų) nuomonės. Šalių gyvenimas galėjo klostytis tik ieškovo emocinio ryšio su tėvais pagrindu bei šio ryšio pagrindu susiklosčiusio ieškovo ryšio su atsakove pagrindu, o ne šalių lygiateisiškumo valdyti ir naudotis gyvenamosiomis patalpomis pagrindu. Ši tiesioginė ieškovo priklausomybė nuo tėvų sudarė prielaidą ir ieškovui, ir jo tėvams manipuliuoti atsakovės nesavarankiškumu, kurti jai nesaugią emocinę aplinką, įtampą, konfliktines situacijas, kurios galiausiai lėmė tokius ieškovo ir jo tėvų santykius su atsakove, kad pastaroji, negalėdama išspręsti kilusių konfliktų savo jėgomis, buvo priversta pasitelkti valstybės institucijų pagalbą. Atsakovė, gyvendama namuose, kurie nepriklauso nei ieškovui, nei atsakovei, jautėsi fiziškai ir emociškai nesaugi;

20.3. Dėl teismo psichologinės - psichiatrinės ekspertizės neskyrimo ir su tuo susijusio nepagrįsto nepilnamečių vaikų D. G. ir D. o gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais D. G. ir D. nustatymo. 2019 m. kovo 5 d. atsakovė teikė teismui prašymą dėl ekspertizės paskyrimo. Teismas negalėjo vadovautis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone spręsdamas klausimą dėl ekspertizės paskyrimo. Iš byloje esančių 2019 m. birželio 26 d. vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, kad mažametis D. pareiškė, kad „jam patinka būti su mama, nori ją pamatyti.“ Tik atlikus teismo psichologinę - psichiatrinę ekspertizę, kurios metu būtų gautos teismo ekspertų rekomendacijos dėl atsakovės bendravimo su vaikais, būtų galima atkurti ir sustiprinti tarp vaikų ir atsakovės turintį egzistuoti emocinį vaiko-motinos ryšį. Vaikai nebuvo išklausyti dalyvaujant psichologui, kuris įvertintų, ar vaikų nuomonė yra išreikšta dėl ieškovo ir jo tėvų poveikio;

20.4. Teismas neatsižvelgė į realias kliūtis bendravimo tvarkai įgyvendinti, nes vykimas su vaikais matytis savaitgaliais į neigiamas atsakovės emocijas keliančią vietą, kurioje atsakovė yra nepageidaujama, negali užtikrinti sklandaus vaikų pasiėmimo. Atsakovė mano, kad jai turėtų būti sudaryta galimybę su vaikais matytis ir bendrauti neutralioje vietoje;

20.5. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Atsižvelgiant atsakovės finansines galimybes iš jos priteistina kiekvieno vaiko išlaikymo suma turėtų būti 60 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui;

20.6. Dėl nepagrįstų kompensacijos dydžių atsakovei už santuokoje įgytus automobilius priteisimo. Teismo nustatytos automobilių vertės yra grindžiamos ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, kurie nėra pakankami. Kadangi joks nepriklausomas turto vertintojas transporto priemonių neapžiūrėjo, kad pateiktų objektyvią išvadą dėl transporto priemonių vertės, todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui iš naujo, kad automobilių rinkos vertė būtų nustatyta objektyviai. Nusprendus negrąžinti bylos, apeliacinės instancijos teismas turėtų skirti ekspertizę transporto priemonių rinkos vertei nustatyti;

20.7. Dėl prievolės pripažinimo solidaria. Nepripažindamas prievolės pagal 2011 m. lapkričio 7 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-054440-PI solidaria, teismas pripažino, kad siekimas būti labiau išsilavinusia sutuoktine, nei siekimas būti labiau išsilavinusia mama neturi jokios psichologinės reikšmės ar finansinės naudos, todėl toks akivaizdžiai vieno sutuoktinio statusą kito sutuoktinio atžvilgiu žeminantis ir diskriminuojantis požiūris netoleruotinas.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

21.1. Dėl turto padalijimo klausimo neišsprendimo. Santuokos metu įgyti krovininis automobilis ZIL 131 ir keleivinis automobilis CHRYSLER, GRAND VOYAGER. Kitų duomenų apie šalių valdomą turtą byloje nėra. Apeliantės pozicija dėl automobilių verčių grindžiama tik jos deklaratyviais pasisakymais. Teismas pasisakė dėl viso santuokinio dalintino turto, transporto priemonių vertės buvo nustatinėjamos atsižvelgiant į rinkos vertes automobilių dalinimo momentu. Dėl transporto priemonių rinkos vertės nustatymo ekspertizės bylos nagrinėjimas užtruktų neapibrėžtą laiką, būtų patiriamos papildomos išlaidos. Apeliantė nepateikė nei vieno eksperto sutikimo dėl ekspertizės atlikimo, nei preliminarios ekspertizės kainos ir trukmės;

21.2. Dėl nepagrįsto teismo pripažinimo, kad santuoka nutrūko dėl apeliantės kaltės. Teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių, o ne dėl atsakovės kaltės. Apeliantė pati elgdavosi neadekvačiai, sistemingai kviesdavo (ir šiuo metu, sistemingai, neturėdama jokio pagrindo kviečia) policijos pareigūnus, visiškai negerbė ieškovo tėvų, baugindavo ir elgdavosi priešingai savo nepilnamečių vaikų interesams. Apeliantei konstatuojamas nepatikslintas psichikos sveikatos sutrikimas, jai yra reikalingas stacionarinis gydymas psichiatrijos klinikoje. Apeliantė nuolatos išprovokuodavo konfliktus, gadino ieškovo tėvų namus. Dėl tokių bauginančių ir galimai pavojingų veiksmų, buvo pareikštas ieškinys dėl apeliantės iškeldinimo iš ieškovo tėvų namų;

21.3. Dėl teismo psichologinės - psichiatrinės ekspertizės neskyrimo ir su tuo susijusio nepagrįsto nepilnamečių vaikų D. G. ir D. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais D. G. ir D. nustatymo. Apeliantė selektyviai atrenka tam tikras frazes, paminėtas teismo sprendime ir sąmoningai klaidina teismą, dėl būtinumo skirti ekspertizę. Apeliantė pati yra konfliktiškai nusiteikusi, geba reikšti tik nepasitenkinimą ir reikalavimus kitų asmenų atžvilgiu, tačiau pati visiškai nesistengia koreguoti savo elgesio, vykdyti pareigų. Teismas buvo atmetęs apeliantės analogišką prašymą dėl ambulatorinės psichologinės ekspertizės nepilnamečiams vaikams skyrimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymu, kad ieškovas galimai daro psichologinę įtaką ir nuteikinėja vaikus nebendrauti su apeliante. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra tik siekis vilkinti bylos nagrinėjimą. Apeliantė nepateikia nei vieno eksperto sutikimo atlikti ekspertizę, nei preliminarios ekspertizės kainos ir trukmės. Nepilnamečiai vaikai buvo apklausti teismo psichologo, kaip buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Išvadą teikianti institucija byloje yra pateikusi dvi išvadas, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vaikai nenori matytis ir bendrauti su atsakove;

21.4. Nėra žinoma, kur ir kokiomis sąlygomis vaikai gyventų su motina. Apeliantė slepia savo gyvenamąją vietą. Patenkinus apeliantės reikalavimą, nepilnamečių vaikų interesai būtų pažeisti, ir jie turėti gyventi nežinia kur ir kokiomis sąlygomis, vaikai patirtų didžiulį stresą, nesaugumą, turėtų gyventi baimėje ir nežinioje, būtų visiškai sutrikdytas jų socialinis gyvenimas ir įprastas režimas. Apeliantė neturi sąlygų užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai bijo jos;

21.5. Aplinkybė, kad atsakovei atvykimas pasiimti vaikų į vaikų gyvenamąją vietą kelia neigiamas emocijas, negali būti priežastimi keisti nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, nes tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, o ne išimtinai atsakovės poreikius. Apeliantė prašydama pakeisti bendravimo tvarką nustatant, kad ji bendrautų su vaikais Vaiko gerovės centre „Pastogė“, nepateikė šios įstaigos sutikimo, kad jie sutinka būtų tarpininkais atvežant ieškovui ir pasiimant atsakovei nepilnamečius vaikus iš šio centro;

21.6. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Apeliantės reikalavimo dėl išlaikymo sumažinimo patenkinimo atveju, ieškovui tektų didesnė finansinė našta išlaikyti vaikus. Kas nėra sąžininga ir teisinga;

21.7. Dėl nepagrįstų kompensacijos dydžių atsakovei už santuokoje įgytus automobilius priteisimo. Ieškovo teikti įrodymai buvo tinkami ir pakankami. Apeliantei neteikiant nei vieno įrodymo, kuris paneigtų ieškovo teiginius, negali būti tenkinamas prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Ieškovo vertimu, pačios ekspertizės kaina viršytų realią transporto priemonių vertę, kas būtų neproporcinga ir adekvatu;

21.8. Dėl prievolės pripažinimo solidaria. Ginčydama teismo išvadą, dėl prievolės pripažinimo solidaria, apeliantė nepateikė jokių teisinių ir faktinių, motyvų, kurie leistų šią prievolę pripažinti solidaria. Apeliantė studijų nėra baigusi, todėl ji netapo labiau išsilavinusi. Apeliantė, siekdama, kad jos prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais;

21.9. Dėl įrodymu prijungimo. Apeliaciniame skunde nėra jokių motyvų, dėl ko apeliantės reikalavimas dėl įrodymų prijungimo turėtų būti patenkintas ir kokią reikšmę bylai turėtų 2019 m. gruodžio 3 d. pateikti įrodymai. Apeliantė teikdama prašymą ir naujus įrodymus nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sukliudė minėtus įrodymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Visi teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir buvo atsakovės dispozicijoje. Teismas pagrįstai atsisakė prijungti 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą ir kartu su juo teikiamus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl šalių prašymų

18. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu, kad abi šalys dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, taip pat į tai, kad ieškovas nepageidauja žodinio apeliacinio proceso, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

19. Apeliantė prašo civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka sustabdyti, kol Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-82-288/2020 dėl D. D. piktnaudžiavimo tėvo valdžia sudarant kliūtis motinai D. D. bendrauti telefonu su vaikais laikantis Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl ieškovės nurodytos priežasties sustabdyti bylos nagrinėjimo nėra būtina, todėl apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.

20. Ieškovo atstovas advokatas M. V. 2020-03-18 pateikė papildomus įrodymus (SMS susirašinėjimus 5 vnt.), kurie jo nuomone patvirtina, kad D. D. negebėtų užtikrinti vaikams saugios aplinkos, o taip pat, kad vaikai sąmoningai nenori bendrauti su motina. Nurodo, kad šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktus papildomus įrodymus, nes matosi, kad susirašinėjimas vyko po teismo sprendimo priėmimo, tačiau ieškovas nenurodė, o teismas neturi galimybės nustatyti asmenų, tarp kurių vyko susirašinėjimas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abejų sutuoktinių kaltės

21. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką, sudarytą 2000 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1677) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės. Nors tokio argumento pirmosios instancijos teismas ir nenurodė, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų darytina išvada, kad ieškovė savo kaltę dėl santuokos nutraukimo neigia.

22. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, santuokos iširimo priežastimi nurodydamas atsakovės nesirūpinimą šeima, švaros gyvenamojoje vietoje nepalaikymą, kaltinimą nebūtais dalykais. Šias aplinkybes įrodinėjo savo paaiškinimais ir į bylą pateiktomis foto nuotraukomis. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą, nesirūpinimą šeima ir šeimos neišlaikymą, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad ieškovas naudojo fizinį ir/ar psichologinį smurtą prieš atsakovę, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Teismas nustatė, kad šalys konfliktuoja nuo 2018 metų ir išanalizavo byloje esančius įrodymus, kurie patvirtino, kad tiek ieškovė tiek atsakovas kreipėsi į policijos pareigūnus bei į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių dėl konfliktinių situacijų šeimoje, kaltindami vienas kitą netinkamu elgesiu, tačiau teismas taip pat nustatė, kad šie rašytiniai įrodymai yra to laikotarpio kai tarp šalių jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar dėl atsakovės kaltės. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas. Šalys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų šeimoje, derintis vienas prie kito, todėl viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai sprendė, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Kadangi abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis) ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

24. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl santuokos iširimo priežasčių nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų dėl santuokos iširimo, todėl teismo sprendimas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto

25. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

27. Teismas nustatė šalių nepilnamečių vaikų D. D. gim. (duomenys neskelbtini) , D. G. D. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu bei nustatė atsakovės su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką.

28. Atsakovė nesutikimą su nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta iš esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad byloje nepagrįstai nebuvo paskirta teismo psichologinė - psichiatrinė ekspertizė sūnums D. G. ir D., kas sąlygojo nepagrįstą vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su ieškovu. Apeliantė nurodė, kad prašyme dėl ekspertizės skyrimo ji nurodžiusi, kad vaikai nuo 2019-03-05 gyvena su ieškovu ir jo tėvais, kurie daro neigiamą įtaką vaikams, todėl yra būtina išspręsti klausimus susijusius su nepilnamečių vaikų tėvų asmenybėmis, jų pažiūromis, įtaką vaikų raidai, nustatyti vaikų psichologinę būseną.

29. Byloje nustatyta, kad visi šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu, o atsakovė nepateikė objektyvių duomenų apie savo gyvenamąją vietą, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei slepiant savo gyvenamąją vietą nėra galimybių įvertinti atsakovės gyvenimo sąlygų: ar buitinės sąlygos atsakovės gyvenamojoje vietoje atitiktų nepilnamečių vaikų poreikius, ar atsakovės gyvenamojoje vietoje yra kitų asmenų, jų santykio su nepilnamečiais vaikais, ar atsakovės gyvenimo sąlygos nekelia grėsmės vaikų sveikatai, saugumui ir gerovei. Be to, teismas nustatydamas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, atsižvelgė į vaikų norą gyventi kartu su tėvu. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo misterijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Kauno miesto VTAS) pateiktų sūnaus D. ir D. G. 2019 m. spalio 8 d. nuomonės išklausymo aktų matosi, kad sūnūs išreiškė norą gyventi su tėvu ir nurodė, kad nenorintys bendrauti su motina. Iš Kauno miesto VTAS 2019 m. birželio 26 d. nuomonės išklausymo aktų matosi, kad visi trys nepilnamečiai vaikai taip pat išreiškė norą gyventi su tėvu.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų D., D. G. ir D. D. gyvenamąją vietą su ieškovu ir nurodė, kad laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. posėdyje buvo išklausyti nepilnamečiai vaikai, kuriame jie nurodė nenorintys gyventi su atsakove dėl netinkamo jos elgesio vaikų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-893-324/2019 pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu paliko nepakeistą ir konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog šalių vaikų nuomonei būtų daroma įtaka, jie būtų nuteikinėjami, ar kad vaikai turėtų sutrikimų, dėl kurių negalėtų patys savarankiškai formuoti savo nuomonės.

31. Atsakovė D. D. 2019 m. kovo 5 d. byloje pateikė prašymą paskirti teismo ambulatorinę psichologinę ekspertizę šalių nepilnamečiams vaikams, siekiant išsiaiškinti vaikų psichologinę brandą ir tai, ar jiems nebuvo padaryta neigiama įtaka išreiškiant norą gyventi su ieškovu. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi D. D. prašymą atmetė, nurodydamas tokio sprendimo argumentus: teismas priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalyvaujant teismo psichologui apklausė šalių nepilnamečius vaikus, tačiau teismo psichologas teismui nepateikė pastabų apie tai, kad nepilnamečiai vaikai yra nepakankamai brandūs išreikšti savo norus; byloje išvadą teikianti institucija taip pat nepateikė pastabų apie tai, jog nepilnamečių vaikų apsisprendimui gyvenamosios vietos klausimais galimai yra daroma psichologinė įtaka. Analogiškas atsakovės D. D. prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi. Kadangi atsakovė nei pirmosios instancijos teismui nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas galimai daro vaikams psichologinę įtaką ir nuteikinėja vaikus prieš apeliantę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskyrė šalių nepilnamečiams vaikams psichologinės ekspertizės, dėl to nėra pagrindo skirti atsakovės prašomos ekspertizės ir apeliacinės instancijos teisme.

32. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvas tinkamai prižiūri ir rūpinasi vaikais, vaikai yra prisirišę prie tėvo, o atsakovė šiuo metu neturi sąlygų užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, vaikai bijo atsakovės, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su ieškovu ir konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

33. Nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, galima nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant – asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas – tiesioginis ir nuolatinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-650/2002). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, o tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nustatė atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. D., D. G. D. ir D. D.: 1. Atsakovė bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val., ir nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. atsakovei pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant atgal tokia pat tvarka; 2. atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip iki atitinkamo penktadienio 16.00 val. informuoti ieškovą, nurodant ar atsakovė atvyks pas nepilnamečius vaikus ir juos pasiims. Jeigu iki nurodyto laiko, atsakovė ieškovo apie tai neinformuoja, laikoma, kad atsakovė išreiškė valią, jog su vaikais ji tą šeštadienį nebendraus. Apie ketinimą pasiimti vaikus sekmadienį, atsakovė ieškovą informuoja atitinkamą šeštadienį, kuomet vaikus grąžina ieškovui; 3. Atsakovė bendrauja telefonu su nepilnamečiais vaikais kasdien ne anksčiau kaip nuo 12.00 val. ir ne vėliau kaip iki 18.00 val.

36. Teismas atsižvelgdamas į atsakovės netinkamą elgesį su sūnumis, atsakovės konfliktus su ieškovo motina ir vyriausiuoju sūnumi, kas turi neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams, atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos atstovės parodymus, kad šiai dienai vaikams nesaugu bendrauti su atsakove ir kad bendravimo tvarka galėtų būti dar retesnė nei teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, pagrįstai atsakovei nustatė minimalią bendravimo su vaikais tvarką.

37. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nekritikuoja konkrečių teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktų ir nesiūlo kitos bendravimo tvarkos, tačiau nurodo, kad teismas neatsižvelgė į realias kliūtis bendravimo tvarkai įgyvendinti, nes vykimas su vaikais matytis savaitgaliais į neigiamas atsakovės emocijas keliančią vietą, kurioje atsakovė yra nepageidaujama, negali užtikrinti sklandaus vaikų pasiėmimo. Atsakovė mano, kad jai turėtų būti sudaryta galimybė su vaikais matytis ir bendrauti neutralioje vietoje – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patalpose ar Kaune esančiame vaikų gerovės centre „Pastogė“.

38. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl galimų kliūčių bendravimo tvarkai įgyvendinti atmeta, nes apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jai atvykus į gyvenamąją vietą pasiimti vaikų, ieškovas ar ieškovo motina trukdytų juos pasiimti. Apeliantės nurodyti motyvai dėl jai keliamų neigiamų emocijų atvykstant pasiimti vaikų į jų gyvenamąją vietą negali būti priežastimi keisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, o tinkamas vaikų teisės su motina įgyvendinimas reiškia, kad pati atsakovė privalo užtikrinti vaikų poreikius atitinkančius bendravimo būdus ir formas, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio

39. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė nepilnamečių vaikų išlaikymui po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise paskiriant šalių vaikų tėvą (ieškovą).

40. Apeliantė, nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu nurodo, kad atsižvelgiant į jos finansines galimybes iš jos priteistas išlaikymas turėtų būti mažinamas iki 60 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui, nes apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį dalyje pakeitė ir sumažino priteistą laikiną išlaikymą iki 60 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui.

41. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

42. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vieno vaiko poreikių patenkinimui mėnesiui yra reikalinga 300 Eur (visų trijų vaikų – 900 Eur). Minėtą sumą sudaro: 300 Eur maistas, 200,00 Eur drabužiai ir avalynė, 70,00 Eur sveikatos priežiūrai, 50,00 Eur asmens higienos prekės, kirpykla, 90,00 Eur ugdymas, 90,00 Eur laisvalaikio pramogos, 100,00 Eur mokesčiai už komunalines paslaugas, 80,00 Eur kitos papildomos išlaidos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios išlaidos atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, nėra per didelės ir gali patenkinti būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius.

44. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių turtinę padėtį ir nustatė, kad atsakovės mėnesinės pajamos yra 400-500 Eur, atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 51/100 dalį 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra dirbantis, jo gaunamos pajamos panašaus dydžio kaip ir atsakovės, ieškovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Taip pat sprendžiant dėl priteistino iš atsakovės išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teismas įvertino valstybės mokamas socialines išmokas vaikams (dviem vaikams mokamos neįgalumo pašalpos po 336 Eur ir trim vaikams išmokos po 50 Eur) ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė kas mėnesį privalo skirti po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį jo išlaikymui.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, todėl atsižvelgiant į šiuo metu atsakovės gaunamų pajamų dydį priteistą išlaikymą mažinti nėra pagrindo.

46. Dėl turto padalijimo klausimo neišsprendimo ir dėl piniginės kompensacijos dydžio už įgytus automobilius

47. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas išsprendė ne visus santuokinio turto padalijimo klausimus, nesiėmė iniciatyvos nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo turto sudėties, jo vertės, rezoliucinėje dalyje sprendė tik dėl dalies turto (automobilių) priteisimo klausimą, tačiau išvadų dėl piniginės kompensacijos priteisimo už automobilius nemotyvavo.

48. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).

49. Nors apeliantė ir nurodo, kad buvo padalintas ne visas santuokoje įgytas turtas, tačiau konkrečiai nenurodo, koks turtas liko nepadalintas ir nenurodė jokio reikalavimo dėl konkretaus turto padalijimo. Iš bylos duomenų matosi, kad 2019 m. spalio 24 d. atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriam 2019 m. spalio 30 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Atsakovė šalindama patikslinto priešieškinio trūkumus, 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kurio priėmimo klausimas išspręstas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Šiame priešieškinyje kaip santuokoje įgytą dalintiną turtą atsakovė nurodė dvi transporto priemones: krovininį automobilį ZIL 131 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę CHRYSLER GRAND VOYAGER valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ir ieškovas ieškinio pareiškime kaip santuokoje įgytą dalintiną turtą taip pat nurodė tik šias dvi transporto priemones, dėl kurių padalijimo ir sprendė pirmosios instancijos teismas.

50. Pirmosios instancijos teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. D. ieškinio reikalavimus ir atsakovės D. D. priešieškinio reikalavimus įvyko 2019 m. gruodžio 3 d. Iš bylos medžiagos matosi, kad po teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta, atsakovė į bylą pateikė prašymą, kuriuo prašė prijungti į bylą naujus įrodymus, apklausti liudytojus, išreikalauti įrodymus, padalinti smulkų turtą ir kt. reikalavimus (2019-12-03 DOK-145350). Skundžiamame teismo sprendime teismas atsisakė priimti atsakovės pateiktą prašymą ir įrodymus CPK 75 straipsnio pagrindu ir nurodė, kad atsakovė teikdama prašymą ir naujus įrodymus nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sukliudė minėtus įrodymus pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Visi teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir buvo atsakovės dispozicijoje. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės turėjo galimybę pateikti įrodymus. Įrodymų ir prašymų pateikimas bylą išnagrinėjus iš esmės, kai, be kita ko, atsakovei papildomus įrodymus buvo pasiūlyta pateikti pasinaudojant trūkumų šalinimo institutu ir posėdžio metu, laikomas nesuderinamu su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Esant šiems duomenims apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi priėmęs atsakovės patikslintą priešieškinį ir nustatydamas atsakovės reikalavimų nagrinėjimo ribas, civilinio proceso normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo nustatyta bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šalių valdomo turto sudėtis.

51. Tarp šalių kilus ginčui dėl dalintino turto – transporto priemonių vertės atsakovė nurodė, kad krovininio automobilio vertė yra 8000 Eur, lengvojo – 1200 Eur, tačiau neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas transporto priemonių vertes. Ieškovas nurodė, kad krovininio automobilio ZIL vertė 300 Eur, o lengvojo – 200 Eur. Ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus – internetinių puslapių skelbimus apie parduodamas transporto priemones iš kurių matyti, kad krovininio automobilio ZIL, kaina yra nuo 199 Eur iki 289 Eur (el. b. 5 t., b. l. 117-119), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodoma 300 Eur šios transporto priemonės vertė yra reali. Pagal ieškovo pateiktus transporto priemonių pardavimo skelbimus, transporto priemonės CHRYSLER, GRAND VOYAGER, 1996 metų gamybos pardavimo kaina yra 400 Eur (el. b. 5 t., b. l. 121-122), nors atsakovė šią transporto priemonę įvertinusi 1200 Eur, tačiau duomenų, pagrindžiančių nurodomą vertę į bylą nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią transporto priemonę įvertino 400 Eur.

52. Atsakovė pirmosios instancijos teisme transporto priemonių rinkos vertei nustatyti prašė paskirti ekspertizę, tačiau teismas 2019 m. gruodžio 3 d. motyvuota nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šios nutarties motyvams ir argumentams ir daro išvadą, kad atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie galimą transporto priemonių vertę ir nepagrindus transporto priemonių vertės nustatymo ekspertizės reikalingumo, jos prašymas dėl ekspertizės skyrimo pagrįstai buvo atmestas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų ginčijama transporto priemonių vertė, todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės prašymą transporto priemonių rinkos vertei nustatyti paskirti ekspertizę.

53. Ieškovas prašė transporto priemones priteisti jam, o atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose sutiko, kad automobiliai būtų natūra priteisiami ieškovui, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai automobilius priteisė ieškovui, o atsakovei 350 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (CK 3.127 str. 3 d.).

Dėl prievolės pripažinimo solidaria

54. Atsakovė prašė pripažinti tarp atsakovės ir trečiojo asmens AB „Swedbank“ 2011 m. lapkričio 7 d. sudarytą valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-054440-PI solidaria sutuoktinių prievole kreditoriui. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad nežinojo apie paskolos sutarties sudarymą, lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti.

55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta turint tikslą tenkinti šeimos interesus – todėl priešieškinio reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole atmetė kaip nepagrįstas ir prievolę kreditoriui pripažino asmenine atsakovės prievole.

56. Atsakovė nesutikdama su šia sprendimo dalimi apeliaciniame skunde nurodo, kad nepripažindamas prievolės pagal 2011 m. lapkričio 7 d. valstybės remiamos paskolos studentams sutartį Nr. 11-054440-PI solidaria, teismas pripažino, kad siekimas būti labiau išsilavinusia sutuoktine, nei siekimas būti labiau išsilavinusia mama neturi jokios psichologinės reikšmės ar finansinės naudos, todėl toks akivaizdžiai vieno sutuoktinio statusą kito sutuoktinio atžvilgiu žeminantis ir diskriminuojantis požiūris netoleruotinas.

57. CK 3.109 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš į bylą pateiktos paskolos sutarties matyti, kad paskola buvo sudaryta apmokėti atsakovės studijas (el. b., 5 t. b. l. 193). Kadangi paskola buvo sudaryta ne šeimos poreikiams, o atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl teismas pagrįstai atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole atmetė ir prievolę kreditoriui pripažino atsakovės asmenine prievole. Aplinkybė, kad atsakovė savo asmeninę prievolę vertina kitaip, negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo prievolės kreditoriui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008). Todėl nagrinėjamojoje byloje teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams sprendžia, kad teismas tinkamai taikė bylai aktualias materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė