Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį areštu 45 paroms; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. O. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 14 d. 15.05 val. iki 2024 m. liepos 15 d. 14.25 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, J. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 15 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš J. O. konfiskuota valstybės nuosavybėn automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma t. y. 3 840 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. J. O. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: 2024 m. liepos 14 d. apie 14.29 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Skaisterių k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3.57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2. J. O. pagal BK 243 straipsnį nuteistas už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę: jis, žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 26 d., kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d., bei 2023m. gegužės 24 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė bei 2024 m. liepos 14 d. apie 14.29 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Skaisterių k., neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,57 promilės neblaivumas) vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. tokiu būdu bei veiksmais vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. O. neginčija faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtos bausmės

8. Be to, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

9. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

10. Skundžiamu nuosprendžiu J. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė, bei nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kuri subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. O. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos baigtos, turtinė žala nepadaryta, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę švelninanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, buvo įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – teistas tris kartus už analogiškas veikas, nebaustas administracine tvarka, išsiskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, naujas analogiškas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, transporto priemonėje jis vežė ir kitus asmenis, tokiu būdu keldamas didžiulę grėsmę savo paties ir kitų automobilyje buvusių asmenų sveikatai ir gyvybei, todėl parinko griežčiausias atitinkamų straipsnių sankcijose numatytas arešto ir laisvės atėmimo bausmes.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už atskiras nusikalstamas veikas ar subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisinga padarytoms nusikalstamoms veikoms. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad J. O. 3 kartus teistas (1 t., b. l. 97-100). Visi teistumai susiję su transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo. Pabrėžtina ir tai, kad 2024 m. liepos 14 d. jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – iškvėptame ore buvo net 3,57 promilių etilo alkoholio koncentracija. Ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu J. O. taip pat buvo nuteistas už tai, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, jo iškvėptame ore nustatyta 3,16 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šioje byloje apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. O. parodė, kad būdamas apsvaigęs vairavo transporto priemonę, nes nenorėjo eiti pėsčiomis ir galvojo, jog jo niekas nepamatys ir niekam nebus sukeltas pavojus. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, kad realaus poreikio vairuoti nebuvo.

13. Ankstesniais teismų sprendimais J. O. buvo paskirtos skirtingų rūšių bausmės – bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau, kaip matyti, nė viena iš nuteistajam skirtų bausmių didesnės įtakos nepadarė ir J. O. nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad nuteistasis šiuo laikotarpiu nebuvo baustas administracine tvarka, tačiau jis buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ankstesniais laikotarpiais (b. l. 94).

14. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis J. O. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Spręstina, kad nuteistajam švelnesnės bausmės skyrimas nebūtų efektyvus, o parinkta arešto (45 paros) bei laisvės atėmimo bausmė (9 mėnesiai) už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė (9 mėnesiai), yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo rūšimi, ir dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, nagrinėjamu atveju, nebūtų nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo J. O. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

15. Apeliaciniame skunde J. O. nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi pensinio amžiaus tėvą, kuriam padeda, bei nepilnametę dukrą, kuriai reikia jo išlaikymo, taip pat pradėjo vykdyti individualią veiklą ir siekia sumokėti paskirtas baudas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje J. O. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi) jau yra įvertinta skiriant bausmę. Tad pirmosios instancijos teismui jau įvertinus šią aplinkybę, nėra pagrindo dar labiau tuo pačiu pagrindu švelninti J. O. paskirtą bausmę ar jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą.

16. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas jau įvertino ir tas aplinkybes, kad J. O. gyvena su senyvu tėvu, kuriam reikia pagalbos ūkio darbuose, kad išlaikįo savo nepilnametę dukrą. Be to, šios gyvenimiškos aplinkybės J. O. buvo žinomos ir egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jis vis tiek pasirinko to nepaisyti ir įvykdyti nusikalstamas veikas. Pasirinkdamas neteisėtai veikti, apeliantas prisiėmė riziką dėl teisinių pasekmių ir turi prisiimti visas neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą. Apeliantas teigia, kad vykdo individualią veiklą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra pateikta.

17. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam J. O. pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį subendrintą bausmę ( laisvės atėmimą 9 mėnesiams), pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir nustatė laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę. Šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino iš dalies sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (pridėjo 3 mėnesius laisvės atėmimo) ir nustatė galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir bausmes paskirtas pagal skirtingus nuosprendžius, subendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, nurodydamas pridedamos bausmės dalį bei įvertindamas neatliktos bausmės dalį pagal kiekvieną iš bendrinamų nuosprendžių.

18. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalų laisvės atėmimo rūšies bausmės dydį, t. y. 3 mėnesius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo galimybės

19. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. J. O. paskirtos bausmės dydis ir padarytų nusikalstamų veikų kategorijos atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji aplinkybė, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

20. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-53-697/2021).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio procesinio sprendimo 10-13 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai J. O. atžvilgiu negali būti pasiekti nepaskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Skunde išdėstytos aplinkybės nėra išimtinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo lengvinti jo teisinę padėtį – jos nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Akcentuotina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis J. O. savo elgesiu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. J. O., būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, apie galimas šios veikos pasekmes jo šeimai, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

22. Be kita ko, kaip jau minėta, nuteistajam anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nauja nusikalstama veika padaryta būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi, J. O. nepateisino teismo jam išreikšto pasitikėjimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus J. O. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, akcentuodama, jog vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra itin rimta, ilgalaikė ir plačiai paplitusi problema, konstatuoja, kad šioje situacijoje bausmės vykdymo atidėjimas sukurtų įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą nuteistajam. Nagrinėjamoje byloje paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

23. Baigiamųjų kalbų metu pats nuteistasis J. O. ir jo gynėja prašė skirti jam atidėjus bausmės vykdymą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

24. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

25. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad J. O. paskirta teisinga bausmė tiek už atskirtas nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta bausmė, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrindo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, nenustatė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

26. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš J. O. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 112.50 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, į nuteistojo gynėjos dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi, į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, į jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam J. O. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. O. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 112.50 Eur iš nuteistojo J. O. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.