Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramintai Skvireckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečių vaikų nustatytos gyvenamosios vietos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo D. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl išlaikymo padidinimo, išvadą teikiantį institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2.11. Automobilio degalai visiškai nepagrįstai įtraukti į vaikų išlaidas, nes ieškovė E. niekur nevežioja. Kaip jau minėta aukščiau, E. (o kartais ir abu vaikai) paliekamas namuose, kai ieškovė laisvalaikiu važiuoja pramogauti su sugyventiniu.

2.12. Visiškai nepagrįstai nurodyta, kad vaikų pramogoms reikia po 100 eurų per mėnesį - tokių išlaidų nei ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, nei E. gyvenant su atsakovu, tėvai niekada neturėjo.

2.13. Visiškai nepagrįstai nurodyta, kad vaikų poreikiai yra nuompinigiai už ieškovės nuomojamą butą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo užtikrinti vaikams gyvenimo sąlygas, būstą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

4. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečių vaiko poreikių ir skyrium gyvenančių tėvų vaikams skiriamo išlaikymo padidinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susituokė, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. M., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. M..

6. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – sutartis). Sutartyje šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. M. (sutarties p. 2.1.), o nepilnamečio sūnaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. M. (sutarties p.2.2). Šalys susitarė, kad motina A. M. teiks sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur per mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, nuo pareiškimo nutraukti santuoką teismui padavimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. M. pinigus sumoka iki kiekvieno mėnesio 25 d. į D. M. nurodytą banko sąskaitą arba grynais (sutarties p. 2.3), o tėvas D. M. teiks sūnaus A. M. gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur per mėnesį iki sūnus sulauks pilnametystės, nuo pareiškimo nutraukti santuoką teismui padavimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. D. M. pinigus sumoka iki kiekvieno mėnesio 25 d. į A. M. nurodytą banko sąskaitą arba grynais (sutarties p. 2.4)..

7. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl sūnaus E. M. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. padidinimo. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui E. M. padidinimo.

Dėl E. M. gyvenamosios vietos

8. E. M. bylos nagrinėjimo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl būtina atsižvelgti į jo nuomonę, kuri buvo išklausyta teismo posėdyje, dalyvaujant psichologei. Nurodė, kad pas tėtį gyventi gerai, su juo žaidžia stalo žaidimus, gerai sutaria. Kai mama pasiūlė pagyventi pas ją, paįvairinimui sutiko pas ją pagyventi. Dėl įvykusių skyrybų su mama gyvenantis jos draugas G. jam nepatinka, o su tėčio žmona Ž. sutaria. Pas tėtį namuose geriau, su juo lengviau bendrauti, nėra G.. Mama jo nesupranta, turėtų jo nuomonę priimti. Norėtų gyventi pas tėtę- arčiau mokykla, miestas, G. nėra. Taigi, apklausos metu vaikas pakankamai aiškiai išreiškė norą gyventi su tėčiu, tačiau ieškovė reikalavo skirti teismo psichologijos ekspertizę.

9. 2025 m. liepos 18-liepos 30 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-156/2025 nurodyta, kad E. M. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (tame tarpe socialinis supratingumas bei psichologinė branda) atitinka jo intelektinius gebėjimus bei gyvenimo patirtį (bendradarbiaujantis, komunikabilus, paslaugus, rūpestingas ir pan.). Ekspertizės metu stebimas E. M. su motina siejantis įtemptas, emociškai nutolęs emocinis ryšys, santykyje su motina E. M. išlieka įtemptas, gynybiškas, tačiau tuo pačiu jo nesąmoningas elgesys rodo, kad tai jam emociškai reikšmingas prieraišumo asmuo. Su tėvu E.M. sieja šiltas, artimas emocinis ryšys, jis mėgaujasi jam skiriamu dėmesiu, matoma, kad tėvas jam yra emociškai reikšmingas asmuo, jo santykis su tėvu yra saugiai prieraišus. E. M. gali savarankiškai suformuluoti ir išreikšti savarankišką nuomonę bei priimti sprendimus (apsispręsti), neįtakojamas kitų asmenų. E. M., atsižvelgiant į jo išsivystymo lygį, turimas žinias, protinius gebėjimus bei psichologinę ir emocinę brandą, gali išreikšti savo pažiūras, nuomonę, priimti sprendimus, suformuluoti savo norus ir poreikius. Duomenų, kad E. M. patirtų kitų asmenų poveikį formuodamas bei reikšdamas savo nuomonę dėl byloje sprendžiamų klausimų negauta. E. M. išsakoma nuomonė dėl gyvenamosios vietos psichologiniu požiūriu vertinama kaip suformuluota savarankiškai. Remiantis gautų duomenų analize, yra stebimi konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai, į kuriuos įtraukiamas ir E. M.: mama išsako neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, tėvas aptaria bylos bei tarpusavio santykių ir pokalbių su sūnaus motina detales su sūnumi, formuojant jo neigiamas nuostatas kiekvieno iš tėvų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad toks elgesys su paaugliu neatitinka jo amžiaus bei poreikių (turėti abu tėvus). E. M. išsako turinti artimą, prieraišų santykį su broliu A. M. nuosekliai išsako norintis gyventi su tėvu. Šį savo norą E. M. grindžia jo amžių bei gyvenimišką patirtį atitinkančiais argumentais — jis nenori būti atskirtas nuo tėvo, su kuriuo turi artimą santykį, keisti mokyklos, santykyje su motina jis išgyvena daug įtampos, jaučia neturintis artimo ryšio su ja, išgyvena, nes būdamas jos draugijoje girdi negatyvias nuostatas jam reikšmingų asmenų atžvilgiu. E. M. išsako norintis su mama praleisti keletą valandų kas dvi savaites.

10. Teismas, įvertinęs ekspertizės metu vaiko išsakytą nuomonę bei teismo ekspertų padarytas išvadas, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, sprendžia, kad šioje situacijoje geriausius vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, su kuriuo jį sieja artimas ryšys, su juo nori leisti laiką, o ne su motina, kurios gyvenamojoje vietoje vaikas jaučia įtampą dėl ten gyvenančio motinos draugo, motinos noro žinoti, kas vyksta buvusio sutuoktinio namuose, motinos nenoro įsiklausyti ir išgirsti vaiko nuomonę ir pan. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmetamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo

11. Atmetus ieškinio reikalavimą E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovo, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat atmetamas. Toliau sprendžiamas priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.

12. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

13. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

14. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu; 2) aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Dėl vaikų poreikių

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).

16. Ieškovė teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) kuomet buvo priteistas išlaikymas, jai vienai išlaikyti vaikus sunku, tenka rūpintis ne tik visais jų poreikiais, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymu, kuris šiuo metu yra nuomojamas, papildomų lėšų reikia šildymo sezonui, taip pat reikia mokėti visus komunalinius mokesčius. Ieškovės gaunamos pajamas sudaro apie 1500,-Eur/mėn. Taigi, ieškovė poreikį peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį grindė vienintele aplinkybe- poreikiu nuomotis būstą ir mokėti už jo išlaikymą atsiradimu.

17. Ieškovė, net ir nustačius ieškinio trūkumus, neindividualizavo kiekvienam iš vaikų tenkančių poreikių, visas išlaidas pateikė susumuotas abiem vaikams. Atskirai nurodė, kad E. M. per metus akiniams ir regos patikrai reikia 400 Eur, ortodontiniam gydymui 1482 Eur. Iš poreikių lentelių matyti, kad be šių E. M. individualiai priskirtų poreikių, bendra poreikių suma abiem vaikams sudaro 1487,45 Eur, padalinus iš dviejų- 743,73 Eur. Ieškovė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius vaikų poreikius, nepateikė.

19. Atsakovas pripažįsta, kad sūnus E. turi problemų dėl (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka, kad vaikams neva per mėnesį reikia 25 eurų vaistams ir maisto papildams. Visi E. skiriami (duomenys neskelbtini) vaistai yra 100 proc. kompensuojami, o kartu su vaistais išduodami 100 proc. kompensuojami vitaminai. Be to, po paskutinių Klinikose atliktų tyrimų, (duomenys neskelbtini) vaistų vartojimas jam yra nutrauktas. A. turi alerginės astmos požymių, anksčiau vartojo vaistus (duomenys neskelbtini), tačiau dabar alergija pasireiškia labai retai, tad retkarčiais jam reikia vartoti tabletes nuo alergijos. Tad jeigu vaikai ir turi poreikių vaistams, tai apie 5-7 eurus per mėnesį, retkarčiais įprastoms peršalimo ligoms gydyti, nes kiekvieną mėnesį vaikai neserga. Nepagrįstai nurodyta, kad vaikų žaislams ir kanceliarinėms prekėms per mėnesį reikia 41,66 Eur. Pagrindiniai reikmenys ir pratybos superkami prieš prasidedant mokslo metams, kas sudaro apie 100 eurų, o metų eigoje nuperkami tik papildomi reikmenys. Viso reikia 10 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui. Ženkliai padidintos išlaidos komunalinių paslaugų apmokėjimui. Iš ieškovės pateiktų lentelių negalima suprasti, ar lentelė sudaryta abiems vaikams, ar vienam vaikui. Bet jei laikyti kad vienam vaikui per mėnesį reikia 100 eurų komunalinių mokesčių, tai nesuprantama, kodėl ieškovė ne šildymo sezono metu moka po 300 eurų komunalinių mokesčių per mėnesį. Atsakovas taip pat turi 3 kambarių butą ir puikiai žino, kad metinis mokesčių vidurkis sudaro apie 30- 40 eurų vienam žmogui. Automobilio degalai visiškai nepagrįstai įtraukti į vaikų išlaidas, nes ieškovė E. niekur nevežioja. Kaip jau minėta aukščiau, E. (o kartais ir abu vaikai) paliekamas namuose, kai ieškovė laisvalaikiu važiuoja pramogauti su sugyventiniu. Visiškai nepagrįstai nurodyta, kad vaikų pramogoms reikia po 100 eurų per mėnesį - tokių išlaidų nei ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu, nei E. gyvenant su atsakovu, tėvai niekada neturėjo. Visiškai nepagrįstai nurodyta, kad vaikų poreikiai yra nuompinigiai už ieškovės nuomojamą butą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo užtikrinti vaikams gyvenimo sąlygas, būstą. Visiškai nepagrįstai nurodyta, kad vaikų maistui per mėnesį reikia 615 eurų. Atsakovui puikiai yra žinoma, kad vaikų pietūs mokykloje kainuoja apie 3 eurus. Papildomai maistui namuose, bendrai gaminant maistą 3 asmenų šeimai reikia 300 eurų per mėnesį, arba 100 eurų vienam asmeniui. Aprangai per mėnesį reikia skirti apie 50-60 Eur vienam vaikui, nes kiekvieną mėnesį nauji batai ar rūbai nėra perkami.

20. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad sūnaus E. M. poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia 750 Eur, prašė priteisti iš atsakovės 350 Eur išlaikymą. Nurodė, kad vaiko poreikius sudaro maistas namuose – 200 eurų; maistas ugdymo įstaigoje ir dienpinigiai – 80 eurų; komunalinių paslaugų dalis (įskaitant telefono ir interneto ryšį) – 100 eurų; ugdymo priemonės (kuprinės, pratybos, kanceliarinės prekės ir pan.) – 20 eurų; kompiuterio remontas, priežiūra, įvairus priedai – 30 eurų; sporto klubas (pradeda sportuoti nuo kovo mėn.) – 25 eurai; vaistai, vitaminai, sveikatos priežiūra, kontaktiniai lęšiai – 20 eurų; higienos priemonės (šampūnas, muilas, dantų pasta, šepetukas) – 15 eurų; švaros priemonės (skalbimo milteliai, tualetinis popierius ir pan.) – 15 eurų; kirpykla – 15 eurų; mokyklos fondas – 10 eurų; pramogos su šeima (kinas, kartingai, išvykos ir kt.) – 20 eurų; pramogos su draugais (draugų gimtadieniai, kinas ir kt.) – 20 eurų; edukacinė veikla (ekskursijos, teatrai ir kt.) – 20 eurų; apranga (mokyklinė, sporto, kasdienė) – 100 eurų; buities reikmenys (rankšluosčių, patalynės ir kt. atnaujinimas) – 10 eurų; kasmetinės atostogos su šeima - 240 eurų per metus / 20 eurų per mėnesį; kitos įprastinės ir nenumatytos išlaidos (valyklos, taisyklos, fotonuotraukos, gėlės mokykloje ir kt.) – 30 eurų.

21. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos poreikių lentelės, nors jis kritikavo ieškovės nurodytus poreikius vaikams, kai kurie atsakovo nurodyti poreikiai yra netgi žymiai didesni, nei nurodė ieškovė, pvz. aprangai- 100 Eur (ieškovės- 118,29 Eur abiem vaikams), pramogoms- 60 Eur (ieškovės- 100 Eur abiem vaikams), higienos ir švaros priemonės 30 Eur, ieškovės (15 Eur abiem vaikams), kirpykla 15 Eur (ieškovės 10 Eur abiem vaikams) ir t.t. Atsakovas tokių vaiko poreikių taip pat jokiais rašytiniais įrodymais neįrodinėjo.

22. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

23. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nurodomi poreikiai kiekviena iš vaikų sudaro panašią sumą- ieškovės 743,73 Eur, atsakovo – 750 Eur, tačiau atskirus poreikius šalys nurodė kitokio dydžio, nei viena iš šalių poreikių neįrodinėjo, teismo vertinimu, poreikiai yra adekvataus dydžio.

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 46, 47 punktai, kt.). 2024 metais minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius buvo 709 Eur, nuo 2025 m. -777 Eur. Šalys vaikų poreikius nurodo esant artimus (netgi mažesnius) minimaliai mėnesinei algai.

25. Nepaisant to, kad šalys nepagrindė po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo išaugusių nepilnamečių vaiko poreikių (kurie tuomet teismo nebuvo analizuojami iš esmės, nes byla buvo užbaigta patvirtinus pačių šalių sudarytą sutartį), tačiau nėra pagrindo nesutikti, kad vaikų poreikiai padidėjo ir priteistas 250 Eur išlaikymas neatitinka šiandieninės situacijos. Pastaraisiais metais pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, paslaugų, kuro kainos kilo. Todėl iš šalių priteistas išlaikymo vaikams dydis po 250 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui priteista suma ir su indeksavimu nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl yra pagrindas spręsti dėl priteisto išlaikymo padidinimo.

26. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat atsižvelgti į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas atsižvelgia ir į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

27. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra dirbantys, gaunantys reguliarias pajamas, kurios iš esmės nuo (duomenys neskelbtini) pasikeitė nežymiai. Duomenų apie kitus išlaikytinius, kreditorius nė viena iš šalių nepateikė.

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, ieškovė jo neturi. Atsakovo darbo užmokestis yra didesnis nei ieškovės, todėl spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Atsakovo pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, kurioje numatyta didesnis poreikis vaiko laisvalaikiui, įtraukta atostogos (ieškovės lentelėje poreikis atostogoms nenumatytas), teismo vertinimu reiškia, kad atsakovas mato esant būtina tenkinti ne tik minimalius, bet ir didesnius vaiko poreikius. Reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo tenkinant vaikų poreikius byloje nepareikšta. Atsižvelgus į šalių gaunamas pajamas, bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą sprendžiama, kad abu tėvai turėtų ir gali teikti vaikui panašaus dydžio išlaikymą (CPK 178 straipsnis).

29. Teismo vertinimu, atsižvelgus į šiuo metu esantį minimalios mėnesinės algos dydį (nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių, 777 Eur- atskaičius mokesčius), iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad šiuo metu iš ieškovės ir iš atsakovo priteista išlaikymo suma 250 Eur, proporcingai šalims tenkančiai išlaikymo prievolės daliai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), neužtikrina nepilnamečių sūnų poreikių patenkinimo. Orientaciniu kriterijumi teismas laiko vieną minimalią mėnesio algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis).

30. Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, atsižvelgtina į vaikų amžių ir natūraliai padidėjusius jų būtinuosius poreikius bei visapusiško ugdymo ir lavinimo poreikius, į tai, kad ankstesnis išlaikymo dydis nebuvo orientuotas į vieną MMA bei priimtas abiejų šalių bendru susitarimu, teismas sutinka, jog nepilnamečių sūnų poreikiai po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo yra padidėję ir šiuo metu jau nebeatitinka priteisto išlaikymo dydžio. Pagrįstu, atitinkančiu proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir pakankamu, užtikrinant šalių nepilnamečių sūnų interesus, pripažįstamas 327 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam iš vaikų, kurį sūnums turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, apskaičiuotas iš 2025 m. sausio mėnesį galiojančios MMA atėmus kas mėnesį valstybės skiriamos vaiko išmokos sumą (777-122,5) ir suapvalinus (654 Eur), paskirstant tėvui ir motinai lygiomis dalimis (CPK 178 straipsnis).

31. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2024 m. liepos 11 d., todėl išlaikymo suma padidinama iki 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. liepos 11 d. (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

32. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

33. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavestinas tai iš šalių, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji (CK3.185, 3.190 straipsniai). Išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

34. Ieškovė prašė priteisti is? atsakovo D. M. E. M. naudai is?laikymo įsiskolinima? nuo 2024-04-01 iki s?io ies?kinio pateikimo dienos, t. y. uz? tris mėnesius, viso 750 Eur, nurodydama, kad šiuo laikotarpiu sūnus gyveno su ieškove, o atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas su reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad jog kol šalių santuoka buvo nenutraukta, išmokas vaikams pagal LR išmokų vaikams įstatymą į savo sąskaitą gaudavo ieškovė. Šalims (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką, išmokas už E. ir toliau gaudavo ieškovė. 2023 metais išmokos vaikui dydis buvo 85,75 eurų, o nuo 2024 m. sausio 01 d. - 96,25 eurų. Tokiu būdu ieškovė nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. gavo 1060,50 eurų vaikui E. skirtų valstybės išmokų vaikui (85,75 Eur * 9 mėn. + 96,25 Eur * 3 mėn.), o jo poreikiams išleido tik 83,50 eurų. Šias išmokas turėjo gauti atsakovas, su kuriuo buvo nustatyta E. gyvenamoji vieta, todėl atsakovas neturi vaiko išlaikymo įsiskolinimo.

35. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. balandžio 1 d. gautą 1060,50 eurų valstybės išmokų sumą, skirtą E. M., ji perdavė atsakovui, kuris teismo sprendimu buvo paskirtas nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad valstybės išmokos sumai viršijant atsakovo teiktinų vaiko išlaikymui būtinų lėšų sumą, ji padengia įsiskolinimo sumą, todėl šis ieškovės reikalavimas atmetamas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

37. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Už ieškinį šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 21 Eur (327 – 250) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris ir priteistinas iš šalių į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesusidarė.

39. Ieškovė šioje byloje reiškė reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo padidinimo. Patenkintas vienas iš keturių reikalavimų, t.y. 25 proc. Atsakovas pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, jis yra patenkintas 100 proc. Bendroje sumoje sprendimas atsakovo naudai yra priimtas 87,5 proc, ieškovės naudai- 12,5 proc. Atitinkamai paskirstomos šalių turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas).

41. Ieškovė šioje byloje turėjo 1090 Eur išlaidų advokato padėjėjos Sandros Ivanauskaitės pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo 1210 Eur išlaidų advokatės Inos Kurauskienės teisinei pagalbai apmokėti. Šalių turėtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, atitinka bylos sudėtingumą ir atstovių darbo ir laiko sąnaudas bei neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos šalims – ieškovei iš atsakovo 136,25 Eur (1090x 12,5 proc.), atsakovui iš ieškovės 1058,75 Eur (1210x87,5 proc.). Vadovaujantis ekonomiškumo principu priteistos išlaidos įskaitomos ir atsakovui iš ieškovės priteisiama 922,50 Eur (1058,75-136,25) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

42. Atmetus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ieškovės turėtos išlaidos už ekspertizę neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padidinant išlaikymui skirtą sumą iki 327 Eurų (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. liepos 11 d.) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavesti išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinai A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. M.: padidinti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 327 Eurų (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko E. M. piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jo tėvą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 922,50 Eur (devynis šimtus dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusius reikalavimus atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.