Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (Viešosios tvarkos pažeidimas) - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės - 1 metų laisvės atėmimo - vykdymo atidėjimas. Bausmės pradžia: 2017 m. lapkričio 13 d., bausmės pabaiga: 2018 m. lapkričio 13 d. Komisijos 2018 m. birželio 25 d. priimtu nutarimu nutarta nuteistajam M. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo. Nutarime konstatuota, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika linkusi mažėti, nuteistasis lankė priklausomų nuo alkoholio asmenų savitarpio pagalbos grupę, palaiko ryšius su šeima, neturi finansinių įsipareigojimų su kuriais negalėtų susidoroti. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2018 m. birželio 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, ji siejasi su gyvenimo būdu, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis, aukšta saviverte, kuri remiasi netinkamais kriterijais, asmeninėmis savybėmis. Įvertino, kad nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šių duomenų visumoje sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad probacija bus sėkminga. Nuteistasis M. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, kad teismas priimtą nutartį dėl atsisakymo tvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą motyvavo tuo, kad: ankstesni nuteisimai nuteistajam teigiamo poveikio neturėjo; nuteistasis turi polinkį daryti nusikaltimus pavartojąs alkoholio; nusikaltimai rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į visuomenės priimtas moralės normas ir elgesio taisykles; nuteistojo finansinė padėtis nėra pakankamai stabili. Su teismo motyvais nuteistasis nesutinka, prašo juos laikyti niekiniais ir nepagrįstais.Skundo autoriaus teigimu, jis atlikdamas bausmę, įvykdė visas socialinės reabilitacijos sąlygas. Teismas motyvavo, kad nuteistasis linkęs daryti nusikaltimus būdamas neblaivus. Tačiau jis būdamas laisvėje prieš bausmės vykdymą daugiau kaip metus laiko visiškai nevartojo alkoholio, pataisos namuose lankė pagalbos grupę „Padėk sau“ ir visiškai supranta savo elgesio, būnant neblaiviam, neigiamas pasekmes. Nuteistasis turi šeimą, su dabartine sutuoktine nepertraukiamai gyvena trylika metų ((duomenys neskelbtini) oficialioje santuokoje), augina mažametį sūnų, turi bendrus namus ir stabilią finansinę padėtį, priešingai nei konstatuoja teismas. Nuteistasis pats turi nepertraukiamą darbo stažą pagal neterminuotas darbo sutartis nuo 2007 m., į tą pačią darbovietę grįš dirbti ir atlikęs bausmę. Nuteistojo sutuoktinė, užima (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2008 m., vadovauja savo įmonei, taip pat (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini), tad nuteistojo finansinė padėtis yra stabili, tiek dėl jo pačio gaunamo darbo užmokesčio, tiek dėl sutuoktinės šeimai skiriamų piniginių lėšų. Tai, kad visada turėjo darbą, o darboviečių charakteristikos teigiamos, rodo jo stiprius socialinius gabumus, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje. Nuteistasis pastoviai alkoholio nevartoja, o po įvykusių incidentų supranta, kad jo privalo visiškai atsisakyti. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, susidarė subjektyvią nuomonę analizuodamas daugiau nei prieš dešimt metų įvykdytus nusikaltimus, neatsižvelgdamas į dabar jo gyvenamą gyvenimą, socialinius ryšius ir požiūrį į visuomenę. Nuteistojo manymu, jis pilnai atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus. Teismas vadovavosi vien formaliu požiūriu ir buvusių nusikaltimų analize. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas.V. E. Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kuriose valstybėms narėms rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį, skatinti kalinių integraciją į visuomenę ir pan., bei BVK 157 straipsniu, teigtina, kad įstatymų leidėjas lygtinį paleidimą traktuoja kaip sąlyginį atleidimą nuo bausmės, skatinant nuteistąjį, po bausmės atlikimo, lengviau integruotis į visuomenę, aktyvinti jo socialinius ryšius. Šiuo atveju iki bausmės pabaigos liko keturi mėnesiai, laisvėje turi pastovų darbą ir šeimą, atlikdamas bausmę dalyvavo visose įmanomose veiklose ir pataisos namų rengiamuose projektuose, tad teismo subjektyvi nuomonė apie prastus jo socialinius gabumus yra absoliučiai nepagrįsta. Nuteistasis pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Tą rodo ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis pateko į pataisos namus. Nuteistasis teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažino. Tai rodo, jog pilnai suvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, juos išanalizavo, galvoja ir suvokia padarinius, supranta dėl ko yra nubaustas, svarsto jam paskirtos bausmės paskirtį ir tikslus.Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nevertino padarytos nusikalstamos veikos, už kurią jis bausmę atlieka pavojingumo. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Kubiliūtė pateikė atsiliepimą į nuteistojo M. G. skundą, kuriame nurodo, jog skundžiama nutartis, kuria atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. G. yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo nuteistojo skundo netenkinti. Nuteistojo M. G. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis M. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (59 balai pagal OASys), todėl jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Sprendžiant apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtina įvertinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, bei nuteistojo pastangas mažinant jų įtaką pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai; laisvalaikio praleidimo būdai susiję su nusikalstamu elgesiu; impulsyvus, kontroliuojantis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Todėl sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas teigiamai vertina tai, kad M. G. sprendė su alkoholiu susijusią problemą, lankė priklausomų nuo alkoholio asmenų savitarpio pagalbos grupę „Padėk sau“. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio supranta, pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau linkęs kaltinti konkrečias situacijas, aplinkybes. Taip pat Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį linkęs pateisinti lygindamas su kitų nusižengimais. Priežiūrą labiau suvokia kaip praktinių problemų sprendimą. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, duomenų, jog kreipėsi dėl darbo nėra. Tuo tarpu iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pataisos įstaigoje gautas antstolio vykdomasis raštas 1324,56 Eur, nuteistasis skolos nedengia. Taigi nuteistojo teiginiai apie stabilią finansinę padėtį ir motyvacija vykdyti finansinius įsipareigojimus kelia abejonių. Priešingu atveju nuteistasis dėtų pastangas jau pataisos įstaigoje įsidarbinti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tuo tarpu nurodomi argumentai susiję su šeimos finansine padėtimi yra deklaratyvūs teiginiai, juos pagrindžiantys dokumentai teismui nepateikti. Šiuo metu M. G. bausmę atlieka už viešosios tvarkos pažeidimą. Sutiktina su skundo argumentu, jog veika, už kurios padarymą asmuo atlieka bausmę nėra priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Nors nuteistasis nesutinka, kad teismas vertino jog jis anksčiau buvo teistas šešis kartus, nurodo, jog tai buvo daugiau prieš dešimt metų, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog M. G. buvo teistas ir 2013 metais. Pažymima, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Šias aplinkybes teismas vertina nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo padarytų išvadų pakankamumo kontekste. O būtent, sprendžiant apie lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, bei apie nuteistojo pataisos proceso atliekant laisvės atėmimo bausmę veiksmingumą, būtina įvertinti ir tai, kad pataisos įstaigoje nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, jis 2017 m. gruodžio 20 d. buvo baustas už tai, kad laikė ar vartojo alkoholines narkotines ar psichotropines medžiagas. Nors ši nuobauda 2018 m. birželio 5 d. panaikinta prieš terminą, paskatinus nuteistąjį, tačiau ši aplinkybė spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė, aukščiau aptartų duomenų visumoje, nesuteikia pagrindo. Teigiamas nuteistojo elgesys stebimas dar labai trumpą laiką. Be to, anksčiau nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, jis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, sąlygas nuteistasis taip pat pažeidė. Esant šių duomenų visumai manyti, jog M. G. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu ir po jo elgsis išimtinai teigiamai, įvertinus nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad nuteistasis linkęs pateisinti savo elgesį lyginant su kitų nusižengimais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai t. y. nekintantys balai (25 balai), bet ir dinaminiai (34 balai). Todėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas (nuo 2017 m. gruodžio 21 d. atlikto vertinimo sumažėjo 5 balais) nėra pakankamas, nuteistasis privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, nei tarptautiniai nei nacionaliniai teisės aktai nebuvo pažeisti, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. G. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.